- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- eI1-1110-423/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. G. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovas), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-07-20 nutarimo Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-09-07 įsakymo Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“ pagrindu Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija prijungta prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurios pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba. Atsižvelgiant į tai, administracinėje byloje tikslintinas atsakovės atstovas, vietoje Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atsakovės atstovu laikant Lietuvos kalėjimų tarnybą.
Atsiliepimas
Skunde ir atsikirtime į atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2021-07-01 iki 2022-09-06, nuo 2022-09-06 iki skundo teismui padavimo dienos (t. y. 2022-12-06) laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK įrengti dušai neatitinka reikalavimų. Nuo 2021-07-01 iki 2022 m. vasario mėn. vidurio dušuose nebuvo perskyrimų, todėl nuteistieji maudėsi būdami vienas nuo kito ne daugiau kaip 0,5 m. atstumu. Po 2022 m. vasario mėnesio tarp dušų maišytuvų buvo įrengtos sienelės, tačiau ne didesnės kaip 30 cm. pločio, todėl jos negali pilnai atskirti nuteistųjų maudantis, nuteistieji gali stebėti vienas kitą. Be to, dušo maišytuvai buvo įrengti ne vienoje, tačiau abiejose dušo kambario pusėse, todėl vienas prieš kitą maudydamiesi nuteistieji gali be sunkumų vienas kitą stebėti. Dėl to, jog galėjo būti kažkieno stebimas, pareiškėjas jautėsi nejaukiai, negalėjo tinkamai nusiplauti kūno, buvo pažeistas jo privatumas. Nurodė, kad perkėlus pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus į 2 sektoriaus 11 būrį 2022-09-03 nebuvo įrengta tinkama vieta rūkymui. Nuteistieji rūkė kur papuolė, taip priversdami pareiškėją kvėpuoti dūmais užterštu oru. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Pravieniškių PN-AK administraciją, kad įrengtų rūkymui skirtą vietą, jog nuteistieji galėtų rūkyti tam skirtose vietose ir dėl to kiti nuteistieji nebūtų priversti kvėpuoti dūmais užterštu oru. Administracija prie išėjimo iš gyvenamojo pastato durų priklijavo prie grotų lapelį su užrašu „vieta rūkymui“. Nuteistieji į tokį lapelį su užrašu „ vieta rūkymui“ nereaguoja, toliau rūko, kur papuola. Teigė, kad, kiti nuteistieji visgi rūko administracijos nurodytoje vietoje, tačiau tai neišsprendė rūkymo vietos įrengimo problemos, jog pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru. Skunde taip pat nurodė, jog pataisos įstaigoje nėra įrengto poilsio kambario, todėl nuteistieji negali susirinkti poilsio kambaryje, rašyti laiškų, žiūrėti televizoriaus, ar atlikti įvairius darbus. Skundėsi, kad nėra įrengtų batų ir drabužių džiovyklų, todėl nėra kur išsidžiovinti avalynės ar rūbų, asmuo priverstas žiemą vaikščioti drėgna avalyne ar nešvariais drabužiais.
Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, orumo pažeminimu, neigiamais išgyvenimais, emocine depresija. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, jog teisės aktai nenumato matomumą ribojančių pertvarų tarp maudymosi vietų įrengimo nuteistųjų dušinėse. Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje pertvaros įrengtos 2022 m. balandžio mėn. Pertvarų išmatavimai – 180x80 cm. Akcentavo, kad dušų įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Pravieniškių PN-AK šiuo aspektu nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai. Nurodė, kad teisės aktai nenumato atskirų patalpų nerūkantiems nuteistiesiems įrengimo. Nuteistiesiems draudžiama vartoti tabako gaminius bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, t. y. gyvenamoje patalpoje nuteistiesiems rūkyti draudžiama. Dėl to, vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014-12-19 įsakymu Nr. V-609 „Dėl rūkymo vietų pataisos įstaigos ir valstybės įmonės „Mūsų amatai“ teritorijose nustatymo ir reikalavimų tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuteistiesiems kiemuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti. Laisvalaikio (užimtumo) kambariai būriuose, kuriuose gyveno pareiškėjas, buvo įrengti, Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 11 būryje dėl patalpų trūkumo laisvalaikio (užimtumo) kambarys neįrengtas. Hole pastatytas stalas ir suolai suolais. Šiuo metu sprendžiamas užimtumo kambario įrengimo klausimas. Pažymėjo, jog nuteistiesiems yra organizuojamos kitos įvairios socialinės reabilitacijos programos, užsiėmimai, todėl pareiškėjas turėjo galimybę užsiimti įvairia kita veikla ne laisvalaikio kambaryje. Batams džiovinti įstaigos 1 sektoriaus ir 2 sektoriaus būrių koridoriuose įrengtos lentynos, 2 sektoriaus 11 būrio nuteistiesiems įrengta skalbimo mašina su džiovinimo funkcija.
Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą, skunde nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2021-07-01 iki 2022-12-06, atlyginimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad nuo 2021-07-01 iki 2022 m. vasario mėn. vidurio Pravieniškių PN-AK dušuose nebuvo pertvarų.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, kad teisės aktai nenumato matomumą ribojančių pertvarų tarp maudymosi vietų įrengimo nuteistųjų dušinėse. Pažymėjo, kad pataisos namų 1 sektoriaus dušuose pertvaros įrengtos 2022 m. balandžio mėn., pertvarų išmatavimai – 180x80 cm. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Turto valdymo skyriaus 2022-12-27 pažyma.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015), kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neįrengtų maudymosi kabinų, teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, tokio reikalavimo nėra.
Vis dėlto, vyraujančioje naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2021-04-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021, 2023-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-416-968/2023, 2023-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-3-502/2023 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jo privatumas (žr., pvz., LVAT 2021-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015-12-15 sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12). LVAT laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., LVAT 2020-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020).
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką, sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis). Visgi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Nustačius, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes laikotarpiu nuo 2021-07-01 iki 2022 m. balandžio mėn. mažiausiai kartą per savaitę (iš viso 40 kartų) pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu bendrojo naudojimo dušinėje buvo pažeidžiamas, teismo vertinimu, pripažintina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Pareiškėjas taip pat skundėsi, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje nebuvo įrengtų tinkamų vietų rūkymui, todėl pareiškėjas nuo 2022-09-03 buvo priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus į 2 sektoriaus 11 būrio 4 brigadą perkeltas 2022-09-29.
Higienos normos HN 134:2015 7 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. LVAT praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., LVAT 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016).
Tabako gaminių vartojimo ribojimas numatytas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako įstatymas) 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, redakcija galiojusi nuo 2020-12-22) nėra numatyta, jog gyvenamajame korpuse turi būti įrengta rūkymo patalpa.
Aukščiau nurodytos Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normų nuostatos suponuoja išvadą, kad pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nerūkantiems nuteistiesiems būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, t. y. nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tačiau pataisos namų patalpose įrengti specialią rūkymui skirtą patalpą teisės aktai neįpareigoja.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, kad, vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014-12-19 įsakymu Nr. V-609 „Dėl rūkymo vietų pataisos įstaigos ir valstybės įmonės „Mūsų amatai“ teritorijose nustatymo ir reikalavimų tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuteistiesiems kiemuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti. Aplinkybę, jog pataisos namuose yra įrengtos rūkymo vietos, patvirtina į bylą pateiktos Pravieniškių PN-AK 1,2 ir 3 sektorių rūkymo vietų teritorijose schemos. Nors atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų (pvz. patalpų fotonuotraukų) apie tai, jog pataisos namai laikosi reikalavimų ir matomose vietose bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, tačiau iš pareiškėjo į bylą pateikto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022-12-21 atsakymo į pareiškėjo skundą (reg. Nr. 2S-3238) matyti, kad Pravieniškių PN-AK administracija imasi visų būtinų priemonių, kad gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nebūtų rūkoma, t. y. apie draudimą rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose paskelbta prie įėjimo į pastatą ir būrio patalpų koridoriuose esančiuose stenduose (priklijuoti lipdukai, nurodantys draudimą rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose).
Teismas atsižvelgia į tai, jog pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kur, kada, kokie nuteistieji rūkė neleistinose vietose, byloje nenustatyta, kad dėl galimo buvimo su rūkančiais asmenimis pareiškėjui būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės. Teismo vertinimu, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalizuotus pareiškėjo teiginius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus šioje dalyje laiko hipotetiniais ir neįrodytais.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nėra įrengto poilsio kambario.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 ,,Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 8.9 punkte nustatyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys.
Atsakovės atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 11 būryje dėl patalpų trūkumo laisvalaikio (poilsio) kambarys neįrengtas, hole pastatytas stalas ir suolai bei sprendžiamas užimtumo kambario įrengimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, šis pažeidimas pripažintinas nustatytu, kas atitinkamai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad pataisos įstaigoje nėra įrengtų batų ir drabužių džiovyklų.
Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
Pravieniškių PN-AK nurodė, kad batams džiovinti įstaigos 1 ir 2 sektorių būrių koridoriuose įrengtos lentynos, 2 sektoriaus 11 būrio nuteistiesiems įrengta skalbimo mašina su džiovinimo funkcija.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1687-525/2018; 2018-06-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-663-438/2018; 2018-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018; 2018-07-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-979-556/2017; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010-07-01 sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), kt.)).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, atsakovės atstovo teiginiai apie džiovyklos įrengimą yra abstraktaus pobūdžio, nurodant, kad batų džiovinimo vietos yra įrengtos koridoriuose, o Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 11 būryje yra įrengtos skalbimo mašinos su džiovinimo funkcija. Atsakovės atstovas nepateikė jokių duomenų apie drabužių džiovyklos, kaip atskiros džiovinimo patalpos, įrengimą Pravieniškių PN-AK gyvenamajame korpuse. Batų džiovinimo zonos įrengimas būrių koridoriuose gali būti tik kaip alternatyvus džiovinimo būdas, tačiau jis nėra tapatus džiovinimo patalpos įrengimui gyvenamajame korpuse ir šio džiovinimo būdo iš esmės negali pakeisti. Teismo vertinimu atsakovės atstovas niekaip nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl džiovinimo patalpos nebuvimo, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad neįrodė, jog veikė pagal Higienos normos HN134:2015 40 punkto reikalavimus.
Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aktualiausioje praktikoje (žr., pvz., LVAT 2021-04-14 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-1062/2021, 2022-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1228-822/2022). Atsižvelgiant į tai, neginčytinai nustatyta, jog šis pažeidimas buvo ginčo laikotarpiu, kuris atitinkamai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis dušu (iš viso ne mažiau kaip 40 kartų), neužtikrino galimybės džiovinti drabužius ir batus tam skirtoje vietoje, nesuteikė teisės į poilsio ir laisvalaikio kambarį pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 11 būryje, todėl konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.
LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė diskomfortu, nepatogumais, dvasinėmis kančiomis, išgyvenimais ir pan., kurią vertina 3000 Eur. Tačiau, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio byloje nėra.
Teismas įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat LVAT 2013-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2014-08-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, atsižvelgus į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatytų pažeidimų (kad nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, neužtikrintos tinkamos buities sąlygos) ir jų sukeltų nepatogumų pobūdį, ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2017-06-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistinas 260 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris laikytinas adekvačia ir teisinga kompensacija. Tokia teismo išvada atitinka LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2021-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-132-502/2021; 2023-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-416-968/2023; 2023-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-3-502/2023; 2023-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-356-662/2023 ir kt.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. G. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.