Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriuoju (tiesioginiu ir nuotoliniu) būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės S. D. R. ir nukentėjusiojo V. D. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

- E. D. veiksmai perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo E. P. nežymų sveikatos sutrikdymą), iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo V. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą) ir jis nuteistas: pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir E. D. paskirta galutinė subendrinta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

- R. R. veiksmai perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo E. P. nežymų sveikatos sutrikdymą), iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo V. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą) ir jis nuteistas: pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. R. paskirta galutinė subendrinta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

- K. K. veiksmai perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, BK 28 straipsnio 2 dalimi, baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį K. K. nutraukta, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei (duomenys neskelbtini) atidavimas prižiūrėti - paliktos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. D., R. R. perkvalifikavus jų veiksmus iš BK 284 straipsnio (viešosios tvarkos pažeidimo) į BK 140 straipsnio 1 dalį (E. P. tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą) bei iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto (nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų) į BK 138 straipsnio 1 dalį (tyčinį V. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą), pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, t. y. 2024-04-06 apie 01 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) ir gatvių sankryžoje tyčia R. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam E. P. į galvą, po ko pastarajam nugriuvus ant žemės, tuomet gulinčiam ant žemės minėtam nukentėjusiajam R. R. kartu su E. D. įspyrė ne mažiau kaip 3 kartus į galvą, ne mažiau kaip 1 kartą į dešinę koją, ne mažiau kaip 3 kartus į dešinį šoną, ne mažiau kaip 3 kartus į sėdmenis, ne mažiau kaip 3 kartus į rankas, kuriomis nukentėjusysis E. P. dengėsi veidą, po to E. D. tyčia nenustatytu daiktu sudavė nukentėjusiajam V. D. vieną smūgį į galvą, nuo kurio pastarasis prarado sąmonę ir nugriuvo ant važiuojamosios kelio dalies ties šaligatvio bordiūru, taip jie bendrais veiksmais nukentėjusiajam V. D. padarė muštinę žaizdą kaktoje, dešinės kojos abiejų kulkšnelių ir blauzdikaulio galo skeveldrinius lūžimus ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam E. P. padarė poodinę kraujosruvą su muštine žaizda viršugalvyje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. K. K. buvo kaltinama pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą tuo, kad ji veikdama bendrininkų grupe kartu su R. R. ir E. D., įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, rodydama aiškų visuomenės bei asmens negerbimą, nepaisydama elementarių elgesio bei moralės normų, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą žmogui, tai yra 2024-04-06, apie 01 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) aikštelės, viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, po to kai R. R. be jokios priežasties papurškė ašarinių dujų į veidus I. Z. bei K. C., ir purškė ašarines dujas V. D., E. P., K. K. ją sulaikyti norėjusiai nukentėjusiajai I. Z. rankoje laikytu mobiliojo ryšio telefonu sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę, nuo kurio nukentėjusioji nukrito ant žemės, po to mobiliojo ryšio telefone įdiegta programėle „(Duomenys neskelbtini)“ į įvykio vietą išsikvietė E. D., kuris atvažiavo elektriniu paspirtuku į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, kur tuo metu buvo atėjęs R. R., kuris, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, keletą kartų purškė ašarinėmis dujomis paskui jį einantiems V. D., E. P., V. L.. E. D. atvažiavus, R. R. tyčia alaus skardine ir kumščiu sudavė po vieną kartą nukentėjusiajam E. P. į galvą, po ko pastarasis nugriuvo ant žemės, tuomet gulinčiam ant žemės E. P., R. R. kartu su E. D. įspyrė ne mažiau kaip 3 kartus į galvą, ne mažiau kaip 1 kartą į dešinę koją, ne mažiau kaip 3 kartus į dešinį šoną, ne mažiau kaip 3 kartus į sėdmenis, ne mažiau kaip 3 kartus į rankas, kuriomis nukentėjusysis E. P. dengėsi veidą, po to, E. D. tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė nukentėjusiajam V. D. vieną smūgį į galvą, nuo kurio pastarasis prarado sąmonę ir nugriuvo ant važiuojamosios kelio dalies ties šaligatvio bordiūru, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajai I. Z. padarė kairio žando sumušimą, akių junginės sudirginimą ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam V. D. padarė muštinę žaizdą kaktoje, dešinės kojos abiejų kulkšnelių ir blauzdikaulio galo skeveldrinius lūžimus ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam E. P. padarė poodinę kraujosruvą su muštine žaizda viršugalvyje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Dėl veikimo bendrininkų grupe

Dėl bylos nutraukimo BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

Dėl civilinio ieškinio

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).??? Taigi būtent apeliacinių skundų ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apeliantų prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

9. Nagrinėjamu atveju prokurorės ir nukentėjusiojo V. D. apeliaciniuose skunduose ginčijamas pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas, faktinių aplinkybių nustatymas, teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Tiek Prokurorė, tiek nukentėjusysis kvestionuoja teismo sprendimą dėl veikų perkvalifikavimo, taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimu dėl baudžiamosios bylos nutraukimo K. K. atžvilgiu, esant jos veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai, nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino ir išanalizavo nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus ir teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, kuriuos vertino atsietai vienas nuo kito, o ne jų visumą. Prokurorė nesutinka ir su tuo, kad (Duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Be to, prokurorė ir nukentėjusysis V. D. taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu priteistu neturtinės žalos atlyginimo V. D. dydžiu.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, apeliacinių skundų bei apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų išvados dėl to, kad E. D. ir R. R. veikdami bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini) ir gatvių sankryžoje tyčia smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė V. D. sveikatą bei nežymiai sutrikdė E. P. sveikatą, o K. K. veikė kaip pavienis asmuo ir jos tyčia nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, ir kad nors K. K. veiksmai formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, tačiau už veiksmus, neperžengiančius būtinosios ginties ribų, ji pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako, yra teisingos ir pagrįstos. Apylinkės teismas, išspręsdamas byloje (Duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasos civilinį ieškinį, nukentėjusiojo V. D. atstovo advokato prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų bei nukentėjusiojo V. D. civilinį ieškinį, klaidų nepadarė, tinkamai įvertino šių klausimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teisingai bei pagrįstai nustatė iš nuteistųjų priteistinos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžius, taip pat ir nukentėjusiojo išlaidų patirtų advokato paslaugoms apmokėti dydį.

Dėl nuteistųjų E. D. ir R. R. veiksmų kvalifikavimo

11. Nagrinėjamoje byloje E. D. ir R. R. buvo kaltinami pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą tuo, kad jie veikdami bendrininkų grupe kartu su K. K., įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, rodydami aiškų visuomenės bei asmens negerbimą, nepaisydami elementarių elgesio bei moralės normų, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą žmogui: 2024-04-06, apie 01.20 val., (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) g. pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. pastato Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) aikštelės, viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, po to, kai R. R. be jokios priežasties papurškė ašarinių dujų į veidus I. Z. bei K. C. ir purškė ašarines dujas V. D., E. P., o K. K. ją sulaikyti norėjusiai nukentėjusiajai I. Z. rankoje laikytu mobiliojo ryšio telefonu sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę, nuo kurio nukentėjusioji nukrito ant žemės, po to mobiliojo ryšio telefone įdiegta programėle „(Duomenys neskelbtini)“ į įvykio vietą išsikvietė E. D., kuris atvažiavo elektriniu paspirtuku į (duomenys neskelbtini) ir (Duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, kur tuo metu buvo atėjęs R. R., kuris, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, keletą kartų purškė ašarinėmis dujomis paskui jį einantiems V. D., E. P., V. L.. E. D. atvažiavus, R. R. tyčia alaus skardine ir kumščiu sudavė po vieną kartą nukentėjusiajam E. P. į galvą, po ko pastarasis nugriuvo ant žemės, tuomet gulinčiam ant žemės E. P. R. R. kartu su E. D. įspyrė ne mažiau kaip 3 kartus į galvą, ne mažiau kaip 1 kartą į dešinę koją, ne mažiau kaip 3 kartus į dešinį šoną, ne mažiau kaip 3 kartus į sėdmenis, ne mažiau kaip 3 kartus į rankas, kuriomis nukentėjusysis E. P. dengėsi veidą, po to E. D. tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė nukentėjusiajam V. D. vieną smūgį į galvą, nuo kurio jis prarado sąmonę ir nugriuvo ant važiuojamosios kelio dalies ties šaligatvio bordiūru, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajai I. Z. padarė kairio žando sumušimą, akių junginės sudirginimą ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam V. D. padarė muštinę žaizdą kaktoje, dešinės kojos abiejų kulkšnelių ir blauzdikaulio galo skeveldrinius lūžimus ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam E. P. padarė poodinę kraujosruvą su muštine žaizda viršugalvyje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

12. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus faktinius duomenis, E. D. ir R. R. veiksmuose nenustatė BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo („Viešosios tvarkos pažeidimas“) bei jų veikimo dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo V. D. sveikatą, iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad R. R., be jokios priežasties papurškė ašarinių dujų į veidus I. Z. bei K. C. ir purškė dujas V. D., E. P., kad R. R. eidamas (duomenys neskelbtini) keletą kartų purškė ašarinėmis dujomis einantiems V. D., E. P., V. L. bei tai, kad R. R. tyčia alaus skardine sudavė nukentėjusiajam E. P. į galvą (šios aplinkybės neįrodžius) ir konstatavo, kad E. D. ir R. R. veiksmai dėl 2024-04-06 įvykio atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius, todėl E. D. ir R. R. veiksmus perkvalifikavo iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų nukentėjusiojo E. P. sveikatos sutrikdymą, iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų nukentėjusiojo V. D. sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje nenustatyta, jog įvykio situacijoje 2024-04-06 E. D. ir R. R. tyčia buvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo V. D. sveikatą.

16. Nukentėjusiosios I. Z. protokolo – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką duomenimis, ji nurodė, kad 2024-04-06 apie 01 val. (duomenys neskelbtini) ji buvo užpulta nepažįstamų asmenų (vaikino ir merginos), vaikinas jai purškė ašarinėmis dujomis, mergina mobiliojo ryšio telefonu sudavė vieną kartą į veido sritį (t.1, b. l. 54-55). Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji I. Z. nurodė, kad 2024-04-05 šventė mamos gimtadienį. Po 24 val. pasibaigus šventei kavinėje „(Duomenys neskelbtini)“, ji, mamos draugas, V. L., R. D., K. C., J. L., V. D. ėjo į namus. Norėdami atsisveikinti jie nusprendė pasėdėti (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje netoli (duomenys neskelbtini) mokyklos. Pro šalį praėjo mergina ir vaikinas, tai yra R. R. ir K. K.. Jie buvo agresyvūs. Kažkas iš jų būrio, šiems pasakė „eikit vaikai“. Po 10 minučių šie jaunuoliai sugrįžo ir ėmė tyčiotis sakydami, jog jie seni dainuoja. Ji su V. nuėjo prie jų. Vaikinui V. pasakė „nesikabinėkite jaunimas, eikite toliau“. Ji merginai pasakė „pasiimk savo draugą“. Įvykus žodiniam konfliktui R. R. papurškė jai į veidą dujas ir pradėjo bėgti. Mergina bėgo jam iš paskos. Ji, norėdama sulaikyti K. K., ir ją perduoti policijai bėgo paskui ir sugriebė šiai už plaukų. Tuomet mergina vieną kartą sudavė stiprų smūgį telefonu jai į veidą, dėl ko ji nukrito ant žemės prie (duomenys neskelbtini) aikštelės. Nuo žemės ją pakėlė R. D. ir K. C.. Nuplovė jai akis, po to jie nuėjo iki policijos. Ten stovėjo greitoji med. pagalba. Sužinojo, kad V. buvo stipriai sužalotas, taip pat sužalotas ir E.. Nematė kaip jie buvo sužaloti. Iki dujų papurškimo niekas nebuvo užsimoję suduoti smūgius minėtiems jaunuoliams. Toje vietoje kur papurškė dujas buvo ji, V. D., vėliau atėjo E. P., išgirdęs šauksmus atbėgo jos draugas K. C.. Jie visi buvo apipurkšti ašarinėmis dujomis, ypač stipriai apipurkštas minėtas draugas. Dėl to jai sutriko regėjimas, ji nematė. Be to, jai sutino veidas, jautė didelius galvos skausmus. Kitą dieną po įvykio turėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Dėl sužalojimų ji kreipėsi į gydymo įstaigą, kur buvo atlikti tyrimai. Visą savaitę gulėjo namuose jausdama didelius skausmus, negalėjo eiti į darbą. Ikiteisminio tyrimo apklausiama I. Z. nurodė, kad 2024-04-06 apie 00 val. 30 min.-01 val. 00 min. ji su draugu K. C., seserimi V. L., E. P., R. D. ir V. D. išėję iš kavinės „(Duomenys neskelbtini)“ nuėję prie (duomens neskelbtini) mokyklos, sėdėjo ant suoliuko, kalbėjosi. Praeidami vaikinas su mergina tyčiojosi ir juokėsi. Priėjus prie jų, vaikinas pradėjo purkšti iš kažkokio prietaiso skystį, kuris pradėjo graužti akis. Visus juos apipurškė. K. C. norėjo atimti iš vaikino tą prietaisą, tačiau jis ėmė bėgti. Tuo tarpu ji artėjo link minėtos merginos norėdama sulaikyti ir iškviesti policiją, tačiau mergina su telefonu sudavė jai per veido kairę pusę. Ji nuo smūgio pargriuvo ir prarado sąmonę. K. C. padėjo jai atsikelti. Šalia nieko nebuvo. Netrukus priėjo nepažįstami asmenys ir pasakė, kad greitoji med. pagalba, policijos pareigūnai ir kiti įvykyje dalyvavę asmenys yra prie kavinės „(Duomenys neskelbtini)“. Įvykio metu buvo šiek tiek išgėrusi alkoholinių gėrimų, bet nebuvo stipriai apsvaigusi. Tikrinant alkotesteriu girtumą, jai dėl patirto streso nepavyko įpūsti pakankamai oro. Po įvykio skausmas veido srityje nepraėjo keletą dienų, todėl kreipėsi į gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Ją sužalojo mergina, kai ji bėgo link jaunuolių, tikslu sulaikyti ir atimti ašarines dujas, po to kai vaikinas papurškė šias dujas. Aiškiai matė kaip jai sudavė su mobiliojo ryšio telefonu (t. 1, b. l. 49-51, 57-59).

17. Nukentėjusiojo E. P. protokolo – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką duomenimis, jis nurodė, kad 2024-04-06 apie 1 val. (duomenys neskelbtini) buvo užpultas bei sužalotas nepažįstamų asmenų, iš kurių vienas panaudojo ašarines dujas. Be to, jo atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą ir jis buvo gydomas (Duomenys neskelbtini) ligoninėje (t. 1, b. l. 127-129). Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis E. P. nurodė, kad 2024-04-06 apie 00 val. (duomenys neskelbtini) jis su draugais V., I., K. ir V. buvo užpultas. Sėdint ant suoliuko prie (duomenys neskelbtini) aikštelės atėjo R. R. ir K. K., jie vartojo necenzūrinius žodžius, kurių nepamena. I. su V., nuėję prie minėtų jaunuolių, juos ramino. Vėliau prie jų nuėjo ir K.. Pasigirdo I. klyksmas. Nuėjus į tą vietą ir paklausus „kas čia vyksta“ jam buvo papurkštos ašarinės dujos, nuo kurių perštėjo veidą, iš kairės akies bėgo ašaros. K. su I. buvo užsiėmę akis, suprato, kad jie gavo minėtų dujų. Matė kaip dujas purškė V.. R. R. rankose turėjo dujų balionėlį, suprato, kad juo purškė ašarines dujas. Jis liepė V. paskambinti policijai. Bandė R. R. sulaikyti, eidami jam iš paskos iki (duomenys neskelbtini) Matė kaip K. K. įbėgo į daugiaaukščių namų kvartalą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ji kalbėjo telefonu. (Duomenys neskelbtini) iš R. R. jis atėmė ašarinių dujų balionėlį ir alaus skardinę. Jie susigrūmė. R. R. ėmė kažko ieškoti po rūbais, pamanė, kad jis bando kažką išsitraukti, išsigando ir puolė link jo, mėgino jį suimti rankomis. Tuomet R. R. bandė jam smūgiuoti į galvą, tuomet jam pasakė „dabar tu gausi tų dujų“, tačiau dujų balionėlis buvo tuščias. R. R. klausė jo vardo, pavardės, aiškino, kad jį susiras. Pasukus link (duomenys neskelbtini) V. D. bandė R. raminti, siūlydamas palaukti policijos ir viską išsiaiškinti. (Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje R. R. jam sudavė vieną smūgį į galvą su kumščiu. Toje pačioje gatvių sankryžoje pamatė atvažiuojantį E. D. su elektriniu paspirtuku, kuris jį numetęs pradėjo jam smūgiuoti, sakydamas „ateik čia gaidy“. Minėtas asmuo rankoje kažką turėjo. E. D. jam sudavė vieną kartą į galvos sritį, jam nugriuvus ant žemės pradėjo jį spardyti. Matė minėto asmens rankoje kažkokį metalinį blizgantį daiktą. Jį (E. P.), gulintį ant žemės spardė ir R. R. ir E. D., jie įspyrė apie 4 kartus į galvą. V. D. buvo 10 metrų atstumu, matė kaip jį spardė R. R. ir E. D.. Šie jam įspyrė kiekvienas po 3-4 kartus. Jis (E. P.) atsikėlęs nuo žemės bėgo link policijos komisariato, skambino, tačiau ten nieko nebuvo. Privažiavus policijos pareigūnams, kurie buvo informuoti apie įvykį, jis paaiškino kas įvyko ir su jais nuvyko į įvykio vietą. Po įvyko jam buvo nustatytas lengvas smegenų sukrėtimas, skruosto sumušimas. Į įvykio vietą buvo atvykę medikai, jis su V. D. vyko į ligoninę. Kai su policijos pareigūnais vyko į įvykio vietą R. D. jam padavė piniginę ir paaiškino, kad jis pametė. Piniginę įsidėjo į kišenę. Pareigūnams paprašius asmens dokumentų, jis ištraukęs minėtą piniginę pamatė, kad ji ne jo, nes joje buvo R. R. dokumentai. Pareigūnams patvirtino, jog minėtas asmuo buvo įvykio vietoje. Vykstant muštynėms buvo sustojęs automobilis, paprašius iškvieti policiją, jis nuvažiavo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. P. nurodė, kad 2024-04-06 laikotarpiu nuo 00 val. 00 min. iki 01 val. būnant (duomenys neskelbtini) aikštelėje pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) ateinančius nepažįstamus vaikiną ir merginą, kurie būdami apie 30 metrų atstumu, jiems replikavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Iš pradžių jie nekreipė dėmesio į tai. Po to šiai porai replikuojant I., V., K. nuėjo artyn jų, žodžiais bandė jaunuolius nuraminti. Išgirdo I. klyksmą. Ji grįžo atgal prie jų kompanijos rankomis susiėmusi už veido. K. taip pat buvo susiėmęs už veido. Jie sakė, kad jiems purškė dujas. Be to, I. sakė, kad jai sudavė su kažkokiu daiktu, galimai telefonu į galvą. Nuėjus prie vaikino, šis papurškė dujų į veidą. Tuo metu atbėgusios V. paprašė iškviesti policiją. Vaikinui ir merginai einant atbulomis, jis, V. ir V. ėjo paskui juos. Priėjus (duomenys neskelbtini) mergina pasišalino. Minėtoje gatvėje vaikinas atsiklaupė ant kelių ir visų jų atsiprašė, tuo metu iš jo atėmė dujų balionėlį ir rankoje laikytą alaus skardinę. Jis susigrūmė su vaikinu. Bandė vaikinui papurkšti dujų, tačiau balionėlis buvo tuščias. Vaikiną V. bandė raminti žodžiais. Tuomet pamatė (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuojantį elektriniu paspirtuku nepažįstamą vaikiną, kuris numetęs jį, puolė sakydamas “ateik gaidy“, rankoje laikomu neaiškiu daiktu sudavė vieną kartą į galvos sritį, tuo tarpu kitas jam sudavė kumščiu į galvos sritį, dėl ko jis nugriuvo ant žemės. Jam nugriuvus, abu vaikinai pradėjo spardyti, į galvos sritį, ne mažiau 4 kartų į galvos sritį ir ne mažiau 1 smūgį į dešinę koją, ne mažiau 3 smūgių į dešinį šoną, ne mažiau 3 kartų į sėdmenis ir ne mažiau 3 kartų į rankas, kuriomis dengėsi galvą. Jis šaukė iškviesti policiją, tačiau gatve važiavęs automobilis atbuline eiga atsitraukė ir nuvažiavo. Jis, paėmęs nuo žemės skardinę, metė į vaikiną, tačiau nepataikė. Jis bėgo link policijos komisariato. Atsisukdamas matė, kad jį dar vijosi vyras su paspirtuku. Kokiais veiksmais buvo sužalotas V. jis nematė ir negali pasakyti, tik pagal riksmus jis suprato, kad minėtas asmuo buvo mušamas tuo pačiu metu. Į įvykio vietą atvyko medikai. V. veidas buvo sužalotas. R. jam padavė ant žemės rastą piniginę, paaiškėjo, kad šioje piniginėje buvo R. R. asmens dokumentai (t. 1, b. l. 130-134).

19. Liudytoja V. L. apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje, nurodė, kad 2024-04-05 kavinėje „(Duomenys neskelbtini)“ šventė mamos gimtadienį. Pasibaigus šventei po 24 val. ji, E. P., V. D., R. D., I. Z. ir K. C. prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini) aikštelės, sėdėjo ant suoliuko, rūkė, kalbėjo apie šventę. Be to, įsijungė kavinėje girdėtą dainą. Tuo metu pro šalį (duomenys neskelbtini) g. ėjo nepažįstami vaikinas, tai yra R. R. su mergina K. K.. Šie jaunuoliai jų atžvilgiu pasakė įžeidžiančias replikas, necenzūrinius žodžius. Kažkas iš jų kompanijos pasakė jiems „eikite kur ėjote“. Jie nuėjo, bet netrukus sugrįžo ir buvo maždaug 30 metrų atstumu nuo jų. R. R. rankoje laikė telefoną su kažkuo kalbėjo, susidarė įspūdis, kad jis kažką organizavo. V. D., I. Z., K. C. nuėjo link jaunuolio ir merginos, norėdami juos nuraminti, o ji su E. P. liko prie suoliuko. Minėti asmenys ilgai negrįžo, tuomet ji paprašė E. P. nueiti prie jų, nes jaunuoliai buvo nedraugiškai nusiteikę. Išgirdusi I. Z. klyksmą, ji nubėgo link jų. Pamatė pareinančius I. Z. ir K. C., užsidengusius veidus. Jie paaiškino, kad gavo dujų ir I. su telefonu ar planšete, tai yra kažkokiu daiktu, per veidą. Ji žiaukčiojo, vėmė. R. nusivedė prie suoliuko ir padėjo nusivalyti akis. Ji tuo metu nubėgo pažiūrėti kur yra E.. Atbėgusi pamatė, kad vaikinas visiems purškinėja su dujų balionėliu. Vaikinas šūktelėjo merginai „tu bėk, pati žinai kur“. Ši nubėgo link gyvenamųjų namų. E. P. ir V. D. ėjo paskui vaikiną norėdami jį sulaikyti, atimti dujų balionėlį ir iškviesti policiją. Ji bandė sekti paskui K. K., tačiau ši greitai dingo iš akiračio. Eidami nei ji, nei V. D., nei E. P. jokių daiktų nemėtė. Įsukus į (duomenys neskelbtini) g. pamatė, jog R. R. eina atbulomis, laikydamas priešais save dujų balionėlį, o V. D. ir R. P. ėjo link jo. Minėtas vaikinas klausė E. P. vardo, pavardės ir sakė, jog jam bus „šakės“. R. R. lygtai suklupus ir bandant atsiprašyti, ji spyrė jam norėdama išmušti iš rankų dujų balionėlį. Tuo metu E. P. atėmė iš minėto vaikino balionėlį ir daiktą, panašų į alaus skardinę, ir pasakė R. R. „ar tu dabar nori tų pačių vaistų, gauti ašarinių dujų“ ir papurškė, tačiau dujų nebuvo. Tuomet R. R. atsistojo ir pasakė, „o dabar tau šakės“ ir jis pradėjo grumtis su E. P.. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių kampo, pamatė atvažiuojantį E. D. su paspirtuku. Šis asmuo numetęs minėtą transporto priemonę, kartu su R. R. pradėjo mušti E., tai yra sudavė kumščiais jam į galvą, spardė jį gulintį. Negali pasakyti kiek sudavė smūgių, tačiau jų buvo daugiau nei du. V. D. juos bandė išskirti. Ji šaukė „baikit, baikit“. Netrukus išgirdo V. D. šauksmą, atsisukusi pamatė, jį gulintį ant kelkraščio kruvinu veidu. Nematė kaip jis nugriuvo ir kas jam sudavė. Šalia jo buvo R. R. ir galimai K. K.. Pribėgusi prie V. patraukė merginą. Privažiavo policijos pareigūnai, kuriuos, jos manymu, iškvietė pašaliniai žmonės, greitosios med. pagalbos automobilis. R. D. ant žemės rado piniginę ir, pasakiusi „E. žiūrėk tavo piniginė“, ją padavė E. P.. Vėliau paaiškėjo, kad ši piniginė su dokumentais buvo R. R., kuris netikėtai pasirodė ir atsiprašinėjo policijos pareigūnų. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu V. L., nurodė, kad įvykio dieną apie 01 val. 00 min. būnant prie (duomenys neskelbtini) mokyklos pro šalį ėjo vaikinas su mergina. Vaikinas pradėjo kabinėtis, tačiau ką konkrečiai pasakė, nepamena. Tuomet iš jų kompanijos jaunimui pasakė praeiti ir nesikabinėti, tačiau vaikinas išsitraukęs balionėlį pradėjo purkšti neaiškų skystį. I. su K. pradėjo spjaudytis, vemti. Jaunuolis su mergina pradėjo bėgti link kavinės „(Duomenys neskelbtini)“, o E. su V. bėgo jiems iš paskos, norėdami atimti balionėlį. Ji bėgo jiems iš paskos. Matė kaip mergina su jaunuoliu iš (duomenys neskelbtini) gatvės nubėgo į gatvę, kur yra kavinė „(Duomenys neskelbtini)“. Atbėgus pamatė šalikelėje gulintį V., o jį mušė du vyriškiai. Šiek tiek toliau E. mušė vienas ar du asmenys. Kažkuriuo metu asmenys, kurie mušė V. nuėjo link E.. Tuo metu atvyko policija (t. 1, b. l. 177-178).

21. Liudytojas K. C. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, nurodė, kad jie kavinėje šventė uošvės gimtadienį. Po šventės jis su žmona I. Z., V. D., R. D., E. P. ir V. L. sėdėjo ant suoliuko (duomenys neskelbtini) aikštelėje netoli policijos. Pro šalį ėjo jaunuoliai, tai yra vaikinas su mergina, kurie iš jų garsiai juokėsi, šaipėsi. Jaunuoliai nuo jų buvo 30-40 metrų atstumu. I. su V. bandė juos nuraminti, sakė eiti jiems namo ir juos palikti ramybėje. Ji nuėjo prie jaunuolių norėdama juos sulaikyti ir nuvesti į policiją. Jis tuo metu sėdėjo ant suoliuko su R., V. ir E.. Išgirdus I. garsiai šaukiant, jis nuėjo pas ją, merginos draugas purškė pipirines dujas. Šių dujų gavo ir jis. Vėliau mergina su telefonu mušė I. per veidą. Žmona nebuvo merginai sugriebusi už plaukų. I. kurį laiką gulėjo ant žemės be sąmonės. Jis jai bandė padėti. Kažkas iš baro padėjo jiems grįžti prie suoliuko. Kur buvo V. D. negali pasakyti, nes nuo gautų dujų buvo šoko būsenoje ir stengėsi pasirūpinti žmona. I. ant veido matėsi sužalojimai nuo smūgio telefonu. Kai atvažiavo greitosios med. pagalbos automobilis, pamatė sumuštą V. D.. Jis ir E. P. buvo išvežti į ligoninę. K. C. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2024-04-06 jis su I., V., E., R. ir V. šventė I. mamos gimtadienį. Būnant netoli policijos esančioje (duomenys neskelbtini) aikštelėje praėjo vaikinas su mergina. Jie buvo nedraugiškai nusiteikę, provokavo. Tuomet V. su I. jiems pasakė, kad jie eitų toliau ir neužsikabinėtų, tačiau jie toliau konfliktavo. Tuomet prie jų priėjo V. ir I., nes V. norėjo sulaikyti jaunuolį. Mergina sudavė I. su mobiliojo ryšio telefonu. Po smūgio ji nugriuvo ant žemės. Vaikinas visiems purškė dujas. Jis liko prie I., o vaikinas, mergina, V., E. ir V. nuėjo toliau. Kadangi minėti asmenys ilgai negrįžo, nuėjo pažiūrėti kur jie. Paėjus toliau, maždaug už 200-300 metrų pamatė gulintį V., šis sakė, kad jį sumušė tas pats vaikinas ir dar kitas jaunuolis, kuris buvo su elektriniu paspirtuku. Mušė rankomis ir kojomis į galvą ir visą kūną (t. 2, b. l. 7-10).

22. Akivaizdu, kad šios nutarties 13-21 punktuose aptarti duomenys, neginčijamai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl įrodymų pakankamumo pripažinti nuteistųjų E. D. ir R. R. kaltę dėl nukentėjusiojo E. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nukentėjusiojo V. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Šią išvadą taip pat patvirtina ir liudytojų D. N., M. N. ir K. P. parodymai duoti tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedo (fotolentelės) (t. 1, b. l. 22-32, 39-44), specialistų išvados (t. 1, b. l. 76, 119-120, 150-151), nukentėjusiojo V. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei jo priedo (fotolentelės) (t. 1., b. l. 96-106), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 2., b. l. 33-34), kitų objektų apžiūros protokolas (t. 2., b. l. 35-37 - skaitmeninėje laikmenoje esantis vaizdo įrašas). Vis tik, bylos duomenų (įrodymų) visuma prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių nepatvirtina.

23. BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) piktybiškas tyčiojamasis; 5) vandališki veiksmai.

24. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-239-697/2022). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-363-659/2017, Nr. 2K-84-458/2020). Chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, Nr. 2K-113-303/2019). Teismų praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad neteisėti veiksmai dėl chuliganiškų paskatų pasižymi spontaniška, staiga susiformavusia tyčia, kuri kyla dėl menkavertės priežasties, o atsakas į priežastį, sukėlusią norą nusikalstamai veikti, yra aiškiai neadekvatus. Be kita ko, tokiais atvejais, kai nusikalstamai veikai buvo ruošiamasi, veiksmai apgalvojami, ką ir kaip padaryti, tokiais atvejais vertinama, kad neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo visgi turėjo asmenines paskatas ir jos tokiais atvejais nėra chuliganiškos. Be kita ko, esant chuliganiškiems motyvams, kaltininko ir nukentėjusiojo paprastai nesieja asmeniniai santykiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-641/2012, Nr. 2K-8-696/2015).

26. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenų visetu, nustatyta, kad įvykio metu tarp nukentėjusiųjų ir kartu su jais buvusių asmenų (duomenys neskelbtini) g. pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. pastato Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) aikštelės kilo žodinis konfliktas su toliau nuo jų esančiais R. R. bei K. K.. Taip pat nustatyta, kad nuteistieji R. R. ir E. D., neteisėtus veiksmus, susijusius su fizinio smurto pavartojimu atliko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje. Tačiau ištirti byloje įrodymai patvirtina, kad R. R. ir E. D. atliko tyčinius veiksmus, susijusius su fizinio smurto pavartojimu, tik po kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiais. Be to, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kas pirmieji sukėlė šį konfliktą.

27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remtis vien nukentėjusiųjų ir kartu su jais buvusių asmenų (liudytojų) parodymais, kadangi pirmosios instancijos teismo išvadą, jog tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų (šiuo metu nuteistųjų ir K. K., kuriai baudžiamoji byla nutraukta) įvykus tarpusavio žodiniam konfliktui, nukentėjusieji V. D., E. P. I. Z. tęsė kilusį konfliktą, t. y., būtent nukentėjusieji priėjo prie toliau buvusių R. R. ir K. bei vėliau nepertraukiamai ėjo iš paskos R. R., patvirtina kitų objektų apžiūros protokolas. Iš šio protokolo matyti, kad liudytojos D. N. pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, jog R. R. atsiklaupia ant važiuojamosios kelio dalies, prie jo priartėja V. D., E. P. bei V. L.. Ji spiria R. R. galvos link, nepataiko. Tuomet link minėto asmens eina E. P., rankomis užsimojęs suduoti, tačiau prie jo priėjęs V. D. rankomis nubloškia jo rankas. Abu minėti asmenys eina link R. R., V. L. eina paskui. R. R. traukiasi (eina) atbulas, E. P. jam meta su šviesios spalvos daiktu, kuris praskridęs pro galvą nukrenta ant žemės. Trumpam dėl vaizdo kameros pakreipimo į apačią, nesimato šių asmenų veiksmai. Pakėlus kamerą matyti, kaip R. R. toliau eina atbulomis, E. P. atstato rankas ir eina link minėto asmens ir ištiesia ranką palaiko prieš R. R. veidą, laikydamas daiktą panašų į dujų balionėlį. R. R. rankomis dengiasi veidą, vėliau atstato rankas priešais save. Ir toliau traukiasi atbulas atgal. Matyti, kaip link jų važiuoja elektriniu paspirtuku tamsiai apsirengęs vyras, kuris pradingsta iš matomumo zonos. E. P. eina prie anksčiau mesto ir ant žemės nukritusio, panašaus į alaus skardinę, jį paima, užsimoja mesti, link nurodytų asmenų, tuo metu pribėga R. R., kuriam E. P. suduoda minėtu daiktu, R. R. ranka smūgiuoja E. P. į galvą vieną kartą, šis nugriūva ant žemės, tuomet R. R. jam spiria į kojas, E. P. stojasi, R. R. jam ranka smūgiuoja į galvos sritį, bet nepataiko (t. 2, b. l. 35-37, skaitmeninėje laikmenoje esantis vaizdo įrašas). Be to, nepaisant to, kad K. K. nekvietė policijos pareigūnų, o į pagalbą pasikvietė nuteistąjį E. D., nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistieji E. D. ir R. R. savo smurtiniais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką, ir, kad jų smurtinio elgesio paskatos prieš nukentėjusiuosius buvo chuliganiškos, juo labiau, kad patys nukentėjusieji taip pat nekvietė policijos pareigūnų, o aktyviais veiksmais tęsė konfliktą.

28. Taigi, vertinant šioje byloje nagrinėjamas ir pirmiau aptartas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistųjų E. D. ir R. R. smurtinius veiksmus iš esmės lėmė nukentėjusiųjų veiksmai. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, kad po kilusio žodinio konflikto nukentėjusieji, nepažįstami su kaltinamaisiais, tamsiu paros metu, esant akivaizdžiai nukentėjusiųjų asmenų jėgų persvarai, aktyviais veiksmais, tai yra prieidami prie toliau nuo jų esančių R. R. ir K. K. bei vėliau nepertraukiamai eidami iš paskos R. R., tokiais veiksmais nakties metu R. R. sukėlė nesaugumo, baimės jausmą dėl savo ir kartu su juo buvusios (duomenys neskelbtini) K. K. sveikatos, todėl esant tokiai situacijai, R. R. pagrįstai, įvykio metu panaudojo nukentėjusiųjų bei su jais buvusių asmenų atžvilgiu ašarines dujas. Todėl skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo pagrįstai pašalintos aplinkybės susijusios su ašarinių dujų panaudojimu. Taip pat pritartina skundžiamo nuosprendžio išvadai, kad byloje liko neįrodyta aplinkybė, jog R. R. tyčia alaus skardine sudavė nukentėjusiajam E. P. į galvą. Nukentėjusysis apklausiamas nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio metu nenurodė, kad R. R. jam alaus skardine sudavė į galvą, iš kitų bylos duomenų taip pat nenustatyta, kad R. R. nukentėjusiajam E. P. alaus skardine sudavė į galvą. Taigi ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pašalinta iš kaltinimo.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad E. D. ir R. R. būtų siekę aplinkiniams demonstruoti nepagarbą, o savo veiksmais būtų sutrikdę visuomenės rimtį ar tvarką, ir, kad jų smurtinio elgesio paskatos prieš nukentėjusiuosius buvo chuliganiškos, o ne asmeninės. Šiame kontekste pažymėtina, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji R. R. ir E. D., neteisėtus veiksmus, susijusius su fizinio smurto pavartojimu atliko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje. Ištirti byloje įrodymai patvirtina, kad R. R. ir E. D. atliko tyčinius veiksmus, susijusius su fizinio smurto pavartojimu, tik po kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiais ir kartu su jais buvusiais asmenimis, nors E. D. nebuvo įvykio vietoje prasidėjus žodiniam konfliktui, į ją atvyko vėliau, tačiau pagal K. K. suteiktą informaciją apie įvykį ir prašymą apginti įvykio vietoje buvusį jos draugą R. R., jis (E. D.) suvokė, jog reikalinga pagalba R. R. ir K. K. apginti. Teisminio nagrinėjimo metu nepaneigti E. D. parodymai, kad jis atvyko į įvykio vietą apginti draugo. Todėl nuteistieji R. R. ir E. D., veikdami bendrais veiksmais, tai yra suduodami smūgius nukentėjusiesiems E. P., taip padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei V. D. sukeldami nesunkų sveikatos sutrikdymą, jie nesiekė parodyti akivaizdų žmogaus ir visuomenės negerbimą, prieš pastatant save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos ar paniekinti elementarias moralės ir elgesio normas. Akivaizdu, jog nuteistųjų E. D. ir R. R. neteisėti veiksmai buvo atsakas į nukentėjusiųjų veiksmus, t. y. nukentėjusieji priėjo prie toliau nuo jų buvusių R. R. ir K. K. bei vėliau nepertraukiamai ėjo iš paskos R. R., kitus nukentėjusiųjų iš esmės agresyvius veiksmus, kaip jau minėta, patvirtina kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas liudytojos D. N. pateiktas vaizdo įrašas. Svarbu paminėti ir tai, jog nepaisant to, kad įvykį matė liudytoja D. N., kuri ir nufilmavo šį įvykį, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistųjų veiksmai buvo nukreipti pažeisti viešąją tvarką, juo labiau, kad šios liudytojos vaizdo įrašas paneigia tokias aplinkybes. Taigi, visos šios paminėtos aplinkybės rodo, jog E. D. ir R. R. tyčia nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką, ir šiuos nuteistųjų veiksmus lėmė asmeninės priežastys (nuteistasis E. D. manė, kad draugams reikia pagalbos, nuteistojo R. R. neteisėti veiksmai buvo atsakas į netinkamus, susidariusioje situacijoje, pačių nukentėjusiųjų veiksmus).

30. Atmestini kaip nepagrįsti prokurorės apeliacinio skundo teiginiai, jog nukentėjusiųjų, pasipiktinusių, kad jų poilsis buvo nutrauktas įžeidžiamomis R. R. ir K. K. replikomis ir necenzūriniais žodžiais, priėjimas arčiau prie grįžusių jau akivaizdžiai agresyviai nusiteikusių R. R. ir K. K., nelaikytinas netinkamu elgesiu jų (R. R. ir K. K.) atžvilgiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusieji būdami viešoje vietoje ir apsvaigę nuo alkoholio (2024-04-06 02.13 val. nukentėjusiajam E. P. nustatytas 0,56 promilių girtumas, 03.33 val. nukentėjusiajam V. D. nustatytas 1,48 promilių girtumas (t. 2, b. l. 58-59)), būdami subrendę suaugę žmonės, turėjo suvokti, kad esant konfliktinei situacijai, patys neturėtų imtis savavališkų veiksmų tokiai situacijai spręsti ir turėjo kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus, tačiau to nedarė ir savo veiksmais tęsė kilusį konfliktą.

31. Atsakant į nukentėjusiojo V. D. apeliacinio skundo argumentus, jog nei vienas paskui R. R. ėjusiųjų nukentėjusiųjų ir liudytojų jokių smurtinių veiksmų neatliko (ir prieš tai nebuvo atlikę), kad R. R. būtų buvęs pagrindas traukiantis purkšti dujas iš baimės dėl savo ar K. K., jau telefonu iškvietusios atvykti E. D. ir pasišalinusios iš įvykio vietos, saugumo. R. R. minėtus veiksmus atliko būtent todėl, kad išvengtų atsakomybės dėl savo neteisėto elgesio, ir nebūtų sulaikytas bei perduotas policijos pareigūnams, pažymėtina, kad liudytojos D. N. pateiktas vaizdo įrašas leidžia teigti, kad nukentėjusiųjų elgesys buvo agresyvus (šiame vaizdo įraše užfiksuotos įvykio aplinkybės išsamiai yra aptartos šios nutarties 27 punkte). Svarbu paminėti ir tai, kad liudytoja R. D. apklausiama tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, netrukus atėjo ir nuteistasis R. R., kas paneigia nukentėjusiojo V. D. teiginius, jog R. R. panaudojo ašarines dujas tam, kad išvengtų atsakomybės dėl savo neteisėto elgesio, ir nebūtų sulaikytas bei perduotas policijos pareigūnams.

32. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai E. D. ir R. R. veiksmus perkvalifikavo iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų nukentėjusiojo E. P. sveikatos sutrikdymą, iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų nukentėjusiojo V. D. sveikatos sutrikdymą.

33. Vis dėlto, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip pagrįstai nurodyta ir prokurorės apeliaciniame skunde, pastebėti aiškūs rašymo apsirikimai, t. y., skundžiamo nuosprendžio 14 lapo paskutinėje pastraipoje nurodyta, kad „įvertinus faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų E. P. ir E. D. veiksmai, atsižvelgiant į tyčios turinį, kryptingumą ir pasekmes perkvalifikuotini iš BK 284 straipsnio (viešosios tvarkos pažeidimo) į BK 140 straipsnio 1 dalį“, nors iš bylos duomenų matyti, kad E. P. yra nukentėjusysis, o R. R. kaltinamasis (tuo metu). Šis skundžiamo nuosprendžio netikslumas laikytinas rašymo apsirikimus, kuris taisytinas nekeičiant skundžiamo nuosprendžio.

Dėl K. K. veiksmų kvalifikavimo ir BK 28 straipsnio taikymo

34. Nagrinėjamoje byloje K. K. buvo kaltinama pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą tuo, kad ji veikdama bendrininkų grupe kartu su R. R. ir E. D., įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, rodydama aiškų visuomenės bei asmens negerbimą, nepaisydama elementarių elgesio bei moralės normų, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą žmogui, tai yra 2024-04-06, apie 01 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) g. pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. pastato Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) aikštelės, viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, po to kai R. R. be jokios priežasties papurškė ašarinių dujų į veidus I. Z. bei K. C., ir purškė ašarines dujas V. D., E. P., K. K. ją sulaikyti norėjusiai nukentėjusiajai I. Z. rankoje laikytu mobiliojo ryšio telefonu sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę, nuo kurio nukentėjusioji nukrito ant žemės, po to mobiliojo ryšio telefone įdiegta programėle „(Duomenys neskelbtini)“ į įvykio vietą išsikvietė E. D., kuris atvažiavo elektriniu paspirtuku į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, kur tuo metu buvo atėjęs R. R., kuris, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, keletą kartų purškė ašarinėmis dujomis paskui jį einantiems V. D., E. P., V. L.. E. D. atvažiavus, R. R. tyčia alaus skardine ir kumščiu sudavė po vieną kartą nukentėjusiajam E. P. į galvą, po ko pastarasis nugriuvo ant žemės, tuomet gulinčiam ant žemės E. P., R. R. kartu su E. D. įspyrė ne mažiau kaip 3 kartus į galvą, ne mažiau kaip 1 kartą į dešinę koją, ne mažiau kaip 3 kartus į dešinį šoną, ne mažiau kaip 3 kartus į sėdmenis, ne mažiau kaip 3 kartus į rankas, kuriomis nukentėjusysis E. P. dengėsi veidą, po to, E. D. tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė nukentėjusiajam V. D. vieną smūgį į galvą, nuo kurio pastarasis prarado sąmonę ir nugriuvo ant važiuojamosios kelio dalies ties šaligatvio bordiūru, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajai I. Z. padarė kairio žando sumušimą, akių junginės sudirginimą ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam V. D. padarė muštinę žaizdą kaktoje, dešinės kojos abiejų kulkšnelių ir blauzdikaulio galo skeveldrinius lūžimus ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam E. P. padarė poodinę kraujosruvą su muštine žaizda viršugalvyje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

35. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus faktinius duomenis, nustatė, kad K. K. atliko jai inkriminuojamus veiksmus - sudavė nukentėjusiajai I. Z. mobiliojo ryšio telefonu per veidą bei iškvietė į įvykio vietą nuteistąjį E. D., taip pat nustatė, kad K. K. įvykio metu sudavė telefonu nukentėjusiajai I. Z. į veidą taip sukeldama jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tik po to, kai žodinio konflikto metu nukentėjusioji I. Z. buvo sugriebusi jai (K. K.) už plaukų, ir K. K. iškvietė į įvykio vietą nuteistąjį (tuo metu kaltinamąjį) E. D., ne tikslu nukentėjusiųjų atžvilgiu atlikti neteisėtus veiksmus, bet dėl aktyvių nepažįstamų nukentėjusiųjų ir su jais buvusių asmenų veiksmų nakties metu, įvertinusi susidariusią situaciją, kaip pavojų jai bei įvykio vietoje su ja buvusiam nuteistajam (tuo metu kaltinamajam) R. R. ir padarė išvadą, jog K. K. veiksmai (sudavimas telefonu nukentėjusiajai I. Z. į veidą ir E. D. pakvietimas į įvykio vietą) nelaikytini, kad ji įvykio metu veikė bendrininkų grupe su nuteistaisiais (tuo metu kaltinamaisiais) E. D. ir R. R. bei įvertinęs aptartus K. K. įvykio metu atliktus veiksmus, konstatavo, kad ji veikė kaip pavienis asmuo ir jos tyčia nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo V. D. sveikatą. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu K. K. veiksmus perkvalifikavo iš BK 284 straipsnio (viešosios tvarkos pažeidimo) bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto (nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų) į BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymų sveikatos sutrikdymą). Taip pat įvertinęs nagrinėjamo įvykio situaciją bei faktinius bylos duomenis konstatavo, kad nors K. K. veiksmai dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajai I. Z. ir jai nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, tačiau už veiksmus, neperžengiančius būtinosios ginties ribų, ji pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako. Teismas sprendė, kad įvykio metu K. K. gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, todėl skundžiamu nuosprendžiu K. K. baudžiamąją bylą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukė, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

36. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje nustatyta, jog įvykio situacijoje 2024-04-06 K. K. veikė kaip pavienis asmuo ir jos tyčia nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo V. D. sveikatą, taip pat pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog K. K. būtų turėjusi tyčią smurtauti prieš nukentėjusiąją I. Z. ir sąmoningai sukelti jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

37. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant inkriminuoti nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnyje būtina nustatyti šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymius. Esminiam subjektyviosios pusės požymiui – kaltei yra būdinga tyčinė kaltės forma. Tai yra kaltininkas supranta, kad smurtauja prieš kitą asmenį, numato pavojingas tos veikos pasekmes ir jų nori. Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

38. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje daryti, tęsti ar užbaigti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendros nusikalstamos veikos atlikimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir kt.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai (t. y. vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas) buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-105-699/2016, 2K-295-719/2018, 2K-147-489/2021, 2K-199-719/2022 ir kt.).

39. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 dalis). Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022, 2K-73-654/2024).

40. Kaip jau minėta, šios nutarties 15 punkte, K. K. viso proceso metu kaltės nepripažino. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ji nurodė, kad įvykio dieną ji, išsigandusi nukentėjusiųjų elgesio, paskambino nuteistajam (tuo metu kaltinamajam) E. D. ir paprašė jį atvažiuoti, šiam paaiškino, kad R. R. puola 4-5 žmonės. Manė, kad jis gali padėti juos išskirti. Šiuos K. K. parodymus patvirtina nagrinėjamoje byloje surinktų ir betarpiškai teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visuma. Šiuo atveju E. D. ir R. R. skundžiamu nuosprendžiu perkvalifikavus jų veiksmus iš BK 284 straipsnio (viešosios tvarkos pažeidimo ) į BK 140 straipsnio 1 dalį (E. P. tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą) bei iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto (nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų) į BK 138 straipsnio 1 dalį (tyčinį V. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą), pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, t. y. 2024-04-06 apie 01 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) ir gatvių sankryžoje tyčia R. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam E. P. į galvą, po ko pastarajam nugriuvus ant žemės, tuomet gulinčiam ant žemės minėtam nukentėjusiajam R. R. kartu su E. D. įspyrė ne mažiau kaip 3 kartus į galvą, ne mažiau kaip 1 kartą į dešinę koją, ne mažiau kaip 3 kartus į dešinį šoną, ne mažiau kaip 3 kartus į sėdmenis, ne mažiau kaip 3 kartus į rankas, kuriomis nukentėjusysis E. P. dengėsi veidą, po to E. D. tyčia nenustatytu daiktu sudavė nukentėjusiajam V. D. vieną smūgį į galvą, nuo kurio pastarasis prarado sąmonę ir nugriuvo ant važiuojamosios kelio dalies ties šaligatvio bordiūru, taip jie bendrais veiksmais nukentėjusiajam V. D. padarė muštinę žaizdą kaktoje, dešinės kojos abiejų kulkšnelių ir blauzdikaulio galo skeveldrinius lūžimus ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam E. P. padarė poodinę kraujosruvą su muštine žaizda viršugalvyje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

41. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog K. K. būtų raginusi nuteistuosius R. R. ir E. D. konfliktuoti su nukentėjusiaisiais, skatinusi prieš juos vartoti fizinį smurtą, dėl kurio nukentėjusiesiems E. P. buvo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai, o V. D. buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai. Be to, anksčiau aptartas byloje esantis objektyvus įrodymas (liudytojos D. N. pateiktas vaizdo įrašas), patvirtina, jog iš esmės pačių nukentėjusiųjų elgesys buvo agresyvus ir provokuojantis. Šis vaizdo įrašas taip pat patvirtina K. K. paaiškinimus, jog atvykus E. D., ji buvo prie parduotuvės. Akivaizdu, kad jokio K. K. išankstinio susitarimo su E. D. ir R. R. nebuvo. Taigi apeliacinių skundų argumentai, jog K. K. veikė susitarusi su R. R. ir E. D., atmestini kaip nepagrįsti.

42. Atsakant į prokurorės apeliacinio skundo teiginius apie tai, kad jeigu K. K. nebūtų iškvietusi E. D. tikslu sumušti nukentėjusiuosius, nebūtų kilę padariniai, t. y. nežymus nukentėjusiojo E. P. sveikatos sutrikdymas ir nesunkus nukentėjusiojo V. D. sužalojimas, svarbu paminėti tai, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog K. K. pasikvietė E. D. tikslu sumušti nukentėjusiuosius. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad tai, jog K. K. įvykio metu nesikreipė pagalbos į policijos pareigūnus dėl įvykusio konflikto, o kreipėsi pagalbos į E. D., nepaneigia, aplinkybės, jog dėl įvykusio žodinio konflikto su nukentėjusiaisiais, jų aktyvių veiksmų (priėjimo prie tuo metu kaltinamųjų) nakties metu, K. K. būdama jauno amžiaus (įvykio metu ji buvo (duomenys neskelbtini)) pagrįstai galėjo suvokti, kad iškilo pavojus jai ir kartu buvusiam jos draugui (R. R.), ir kaip pati nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad būdama pasimetusi dėl susiklosčiusios situacijos, nenorėdama problemų su (duomenys neskelbtini) tarnyba, ji nesikreipė į policijos pareigūnus, todėl priėmė netinkamą sprendimą ir į įvykio vietą pasikvietė E. D.. Vis dėlto, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad K. K. į įvykio vietą pasikvietė E. D. tikslu sumušti nukentėjusiuosius.

43. Kaip jau ne kartą minėta šioje nutartyje, byloje esantis objektyvus įrodymas (liudytojos D. N. pateiktas vaizdo įrašas), patvirtina faktą, jog iš esmės pačių nukentėjusiųjų elgesys buvo agresyvus, taigi nėra pagrindo abejoti K. K. parodymais, kad nukentėjusiųjų veiksmai jai sukėlė pagrįstą baimę tiek dėl jos pačios, tiek dėl draugo R. R. saugumo. Taigi byloje nustatytos aplinkybės, kurias patvirtina betarpiškai teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, leidžia teigti, kad prokurorė byloje surinktus įrodymus vertina atsietai, o ne jų visumą. Anksčiau minėtų prokurorės apeliacinio skundo teiginių kontekste, įvertinus surinktų įrodymų visumą, jokiu būdu nesumenkinant nuteistųjų nusikalstamų veiksmų bei netinkamų K. K. veiksmų (kreipėsi ne į policijos pareigūnus, o į E. D.) analogiškai galima teigti, jog jeigu nukentėjusieji savo veiksmais nebūtų tęsę konflikto ir būtų kreipęsi į policijos pareigūnus, taip pat nebūtų kilę nagrinėjami padariniai. Be kita ko, skundžiamo nuosprendžio išvados dėl K. K. veiksmų nepaneigia ir nukentėjusiojo skundo argumentai, jog R. R. ir K. K. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nebuvo nuoseklūs, nes nurodė, kad ji (K. K.) su R. R., eidami pro nukentėjusiuosius pradėjo irgi dainuoti, ko pasėkoje neva sulaukė necenzūrinių replikų iš nukentėjusiųjų ir kitų ten buvusių asmenų pusės, vėliau jau nurodė, kad R. R. jiems einant pro šalį pirmas užkalbino nukentėjusiuosius ir kartu buvusius asmenis, dėl ko neva sulaukė necenzūrinių replikų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusieji, tiek su jais buvę asmenys, byloje apklausti liudytojai V. L., R. D., K. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, kad konfliktą inicijavo nuteistasis R. R. su K. K. replikuodami, keikdamiesi necenzūriniais žodžiais jų atžvilgiu, o R. R. ir K. K. nurodė priešingai, kad žodinį konfliktą sukėlė patys nukentėjusieji. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, esant iš esmės skirtingoms tiek nukentėjusiųjų bei tuo metu kaltinamųjų pozicijoms dėl konflikto pradžios bei įvertinus bylos duomenis, nenustatyta objektyvių duomenų, šiuo atveju konstatuoti, kurios konfliktuojančios pusės veiksmais prasidėjo žodinis konfliktas. Vis dėlto, net ir nenustačius kas pirmieji, t. y. nukentėjusieji ar nuteistasis R. R. su K. K., pradėjo žodinį konfliktą, nėra pagrindo konstatuoti, kad K. K. ir nuteistųjų E. D. bei R. R. tyčia buvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo V. D. sveikatą.

44. Atsižvelgusi į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nėra nustatyti subjektyvieji ir objektyvieji K. K. su nuteistaisiais E. D. ir R. R. bendrininkavimo prieš nukentėjusiuosius padarant BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas požymiai, K. K. tyčia nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo V. D. sveikatą.

45. Prokurorės ir nukentėjusiojo V. D. apeliaciniuose skunduose, be kita ko, taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad K. K. smurtą pavartojo ne nukentėjusiosios I. Z. puolimo, o gynybos tikslais. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

46. Kaip jau minėta, K. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino. Teisminio nagrinėjimo metu K. K. nurodė, kad nukentėjusioji I. Z. ir dar dvi jos draugės pradėjo ją pulti, kaltindamos kodėl ji neramina R.. Vadino ją „snargle“, keikėsi. I. Z. sugriebusi jai (K. K.) už plaukų tempė žemyn. Ikiteisminio tyrimo metu K. K. nurodė, kad viena iš moterų griebė jai už plaukų ir tempė jos galvą į apačią. Taigi K. K. dėl nukentėjusiosios I. Z. veiksmų viso proceso metu nurodė analogiškas aplinkybes, t. y., kad nukentėjusioji I. Z. tempė ją už plaukų. Šiuos K. K. parodymus patvirtina ir pačios nukentėjusiosios parodymai. Pirmosios instancijos teisme apklausiama nukentėjusioji I. Z. nurodė, kad mergina bėgo R. R. iš paskos. Ji, norėdama sulaikyti K. K., ir ją perduoti policijai bėgo paskui ir sugriebė šiai už plaukų. Tuomet mergina vieną kartą sudavė stiprų smūgį telefonu jai į veidą, dėl ko ji nukrito ant žemės prie (duomenys neskelbtini) aikštelės. Nors K. K. viso proceso metu neigė, kad telefonu nukentėjusiajai I. Z. sudavė per veidą, tačiau šią aplinkybę patvirtina pačios nukentėjusios I. Z. parodymai, specialisto išvada bei kitų šioje nutartyje išsamiai aptartų įrodymų visuma. Vis dėlto, aptartos aplinkybės patvirtina skundžiamo nuosprendžio išvadą, kad K. K. įvykio metu sudavė telefonu nukentėjusiajai I. Z. į veidą taip sukeldama jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tik po to, kai žodinio konflikto metu nukentėjusioji I. Z. buvo sugriebusi jai (K. K.) už plaukų, ir paneigia apeliacinių skundų argumentus, jog kad K. K. neteisėtai veikė siekdama nukentėjusiąją I. Z. sužaloti (sumušti).

47. Esant visumai nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiosios I. Z. veiksmai buvo agresyvūs bei keliantys grėsmę ir/ar pavojų K. K. sveikatai. Kaip aptarta anksčiau, įvykio dieną, susidariusioje konfliktinėje situacijoje, įvertinus nukentėjusiųjų veiksmus, taip pat tai, kad nukentėjusiųjų ir su jais kartus buvusių asmenų skaičius buvo didesnis nei tuo metu kaltinamųjų pusės, kas sudaro pagrįstą manymą, kad K. K. neabejotinai išsigando dėl savęs ir R. R., t. y. jautė nesaugumo jausmą, todėl kai nepažįstama moteris, t. y. nukentėjusioji I. Z. tempė ją už plaukų, ji (K. K.) pagrįstai jautė realią grėsmę ir pavojų savo sveikatai, todėl gindamasi trenkė telefonu nukentėjusiajai per veidą. Įvertinusi bylos įrodymus, teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog K. K. būtų turėjusi tyčią smurtauti prieš I. Z. ir sąmoningai sukelti jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors K. K. veika formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau ji padaryta esant būtinajai ginčiai, o susidariusioje situacijoje K. K. būtinosios ginties ribų neperžengė.

Dėl bausmės

48. Prokurorė ir nukentėjusysis apeliaciniais skundais prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės.

49. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. R. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą, rūšį, motyvus, tikslus ir jo asmenybės pavojingumą: padarė du nesunkius nusikaltimus, dirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas. Nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jo nusikalstamų veikų padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiųjų E. P. ir V. D. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tai yra nagrinėjamo įvykio metu kilus žodiniam konfliktui jie (nukentėjusieji) aktyviais veiksmais, tai yra prisiartindami prie R. R., vėliau jam (R. R.) traukiantis nuo nukentėjusiųjų, jį persekiojo bei mėgino suduoti smūgius jam. Tokius nukentėjusiųjų tyčinius veiksmus įvykio metu, nukreiptus į R. R., teismas laikė provokuojančiu elgesiu. R. R. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, įvertinęs nukentėjusiųjų elgesį įvykio metu bei tai, kad R. R. neatlygino nei dalies nukentėjusiesiems V. D. ir E. P. padarytos turtinės bei neturtinės žalos, nors turėjo galimybę tai padaryti, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. R. paskyrus laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurie padės užtikrinti jo resocializacijos procesą ir BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties įgyvendinimą.

50. Parinkdamas E. D. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą, rūšį, motyvus, tikslus ir jo asmenybės pavojingumą: padarė du nesunkius nusikaltimus, dirbantis, baustas administracine tvarka, nusikaltimus padarė būdamas neteistas, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-01-26 nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 40 straipsniu pagal laidavimą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu E. D. atsiprašė nukentėjusiojo V. D., įvertinęs nukentėjusiųjų elgesį įvykio metu bei tai, kad E. D. neatlygino nei dalies nukentėjusiesiems V. D. ir E. P. padarytos turtinės bei neturtinės žalos, nors turėjo galimybę tai padaryti, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. D. paskyrus laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurie padės užtikrinti jo resocializacijos procesą ir BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties įgyvendinimą.

51. Taigi vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistųjų asmenybes, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą bei sukeltas pasekmes. Svarbu paminėti ir tai, kad šia nutartimi prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmetami, todėl nėra pagrindo nuteistiesiems skirti griežtesnių bausmių, juo labiau skirti laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtomis laisvės apribojimo bausmėmis ir įpareigojimais bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, nuteistiesiems padarytas teigiamas poveikis ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti. Be to, nuteistiesiems paskirtos bausmės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį pagrįstai subendrintos BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

52. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat prašė E. D. pripažinus kaltu pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, už šias bausmes paskirtą galutinę subendrintą bausmę subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-02-13 nuosprendžiu paskirta bausme. Kaip jau minėta, šia nutartimi prokurorės apeliacinis skundas yra atmetamas, taigi nėra pagrindo ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-06-26 nuosprendžiu E. D. paskirtos galutinės subendrintos bausmės bendrinti su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-02-13 nuosprendžiu paskirta bausme.

53. Pagal suformuotą teismų praktiką, kai būtina subendrinti nuosprendžiu paskirtą bausmę su vienu ar keliais anksčiau priimtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, kuriais taip pat buvo bendrintos bausmės, teismai turi užtikrinti, jog nebūtų pakeičiama pirmesniu įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, ir, kad ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2011).

54. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir Liteko) duomenų matyti, kad E. D. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-09-15 nuosprendžiu paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje, buvo subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-02-13 nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais.

55. Taigi, šiuo atveju Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-06-26 nuosprendžiu E. D. paskirtą galutinę subendrintą bausmę subendrinus su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-02-13 nuosprendžiu paskirta bausme, kaip pagrįstai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir nuteistojo E. D. gynėja, būtų taikomas dvigubas bausmių subendrinimo būdas. Vis dėlto, iš aptartų duomenų matyti, kad priimant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-09-15 nuosprendį nebuvo įsiteisėjęs Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-06-26 nuosprendis, todėl šiuo metu minėti nuosprendžiai turėtų būti bendrinami.

56. Vis tik, nors Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-09-15 nuosprendis įsiteisėjo 2025-10-08, o Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-06-26 nuosprendis įsiteisėja nuo šios nutarties paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025-10-30, tačiau pažymėtina, kad šia nutartimi tiek prokurorės, tiek nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmetami, prokurorė nereiškė prašymo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-06-26 nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-09-15 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, todėl įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo klausimas spręstinas BPK 347 straipsnio tvarka. Nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimas turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo. Tokią nutartį BPK 364 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso dalyviai gali apskųsti aukštesniajam teismui. Esant tokioms aplinkybėms, o taip pat siekiant užtikrinti nuteistojo procesinę teisę į apeliacinį procesą, bausmių subendrinimo pagal atskirus nuosprendžius klausimas šioje apeliacinėje proceso stadijoje nesprendžiamas.

Dėl civilinių ieškinių

57. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu solidariai iš nuteistųjų E. D. ir R. R. civilinei ieškovei (Duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteisė 2 278,35 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo (Duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. R., E. D. ir (duomenys neskelbtini) K. K. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės O. B. solidariai priteisti 2 278,35 Eur turtinės žalos atlyginimo.

58. Šiame skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad šia nutartimi konstatuota, jog skundžiamu nuosprendžiu K. K. veiksmai pagrįstai buvo perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 140 straipsnio 1 dalį ir, pagrįstai baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį K. K. nutraukta, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį iš esmės tenkino visiškai, tik, kad prašomą sumą (2 278,35) Eur priteisė solidariai iš R. R. ir E. D.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad nukentėjusieji V. D. ir E. P. nustatytus sužalojimus patyrė būtent dėl nuteistųjų R. R. ir E. D. tyčinių veiksmų. Taigi, kaip teisingai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, turtinė žala, kurią patyrė (Duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiųjų V. D. ir E. P. sužalojimų gydymo, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su R. R. ir E. D. padarytomis nusikalstamomis veikomis, todėl ji iš jų visa apimtimi ir buvo priteista, todėl pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra.

59. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat iš dalies tenkintas nukentėjusiojo V. D. civilinis ieškinys ir jam iš nuteistųjų E. D. ir R. R. solidariai priteista 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo jo civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. D., R. R. bei K. K. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės O. B. solidariai priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu nukentėjusiojo prašymu. Kaip jau minėta šios nutarties 58 punkte, kad skundžiamu nuosprendžiu baudžiamoji byla K. K. atžvilgiu pagrįstai nutraukta jos (K. K.) veiksmuose nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę - būtinąją gintį, todėl šiuo atveju nukentėjusiojo civilinis ieškinys K. K. atstovės pagal įstatymą bei civilinės atsakovės O. B. atžvilgiu, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai netenkintas.

60. Teisėjų kolegija taip pat atmeta nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl nepagrįstai sumažinto neturtinės žalos dydžio. Pareikštame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis V. D. prašė jam iš E. D., R. R., K. K. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės O. B. priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino iki 2 000 Eur ir priteisė solidariai iš nuteistųjų E. D. ir R. R.. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajam sukeltus padarinius.

61. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas, kartu atsižvelgdamas ir į formuojamą teismų praktiką. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

62. Pažymėtina, jog iš teismų praktikos matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 138 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo 1 000 Eur iki 8 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-289-693/2019, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-46-648/2024 ir kt.). Didžiausia neturtinė žala dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ir stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti vertinamas, atsižvelgiant tiek į byloje nustatytas aplinkybes, tiek ir į besikeičiančią ekonominę situaciją Lietuvoje.

63. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs aplinkybių visumą, t. y., nuteistųjų atliktus smurtinius tyčinius veiksmus, dėl kurių kilo neturtinė žala, nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikdymo laipsnį – nesunkiai sutrikdyta sveikata – nukentėjusysis patyrė dešinės kojos kulkšnelių ir blauzdikaulio galo skeveldrinį lūžį, dėl ko po įvykio jam buvo atlikta operacija, nukentėjusysis po įvykio negalėjo 4 mėnesius dirbti, tai, kad su apeliaciniu skundu nukentėjusysis nepateikė jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, kad gydymas iki šiol yra tęsiamas ir/ar yra išlikę liekamieji padariniai bei aplinkybę, kad nukentėjusiojo tyčinis provokuojantis elgesys turėjo įtakos nuteistųjų R. R. ir E. D. neteisėtiems veiksmams įvykio metu, daro išvadą, kad apylinkės teismo priteista 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos suma yra tinkama kompensacija už nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, nepažeidžia nukentėjusiojo bei kaltininkų interesų pusiausvyros.

64. Apeliantas (nukentėjusysis) nepagrįstai teigia, kad įvykio metu jo elgesys nebuvo provokuojantis. Byloje neginčijamai nustatyta, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, kad įvykusio žodinio konflikto metu nukentėjusieji, tarp jų ir V. D., būdami nepažįstami su nuteistaisiais ir K. K., tamsiu paros metu, esant akivaizdžiai nukentėjusiųjų asmenų jėgų persvarai, aktyviais veiksmais, tai yra prieidami prie toliau nuo jų esančių nuteistųjų ir K. K. bei vėliau nepertraukiamai einant iš paskos vienam nuteistajam R. R., tokiu būdu tęsė konfliktą, patys nekvietė policijos pareigūnų. Be to, įvykio dieną (2024-04-06, 02 val. 06 min.) nukentėjusiajam taip pat buvo nustatytas 1,48 promilių neblaivumas. Aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiųjų, tarp jų ir V. D., elgesys buvo provokuojantis.

65. Nukentėjusysis taip pat teigia, kad jo civilinis ieškinys yra pagrįstas teismų praktika. Atsakant į šį skundo argumentą svarbu pažymėti tai, jog nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai. Be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga. Visgi, šiuo atveju išanalizavus teismų praktiką, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas esmingai nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su byloje nustatytų aplinkybių įvertinimu dalyje dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio dydžio neturtinė žala atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, taip pat tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66. Prokurorė ir nukentėjusysis V. D. apeliaciniais skundais, be kita ko, prašo nukentėjusiajam V. D. priteisti solidariai iš R. R., E. D. ir (duomenys neskelbtini) K. K. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės O. B. bylinėjimosi išlaidas.

67. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje instancijoje, tačiau pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2013, 2K-177-677/2016 ir kt.).

68. Skundžiamu nuosprendžiu, be kita ko, nukentėjusiajam V. D. iš nuteistųjų E. D. ir R. R. priteista po 650 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, t. y. iš viso 1300 Eur. Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka pagal prokurorės ir nukentėjusiojo V. D. apeliacinius skundus, kurie yra atmetami, todėl nėra pagrindo nukentėjusiajam V. D. priteisti ir iš (duomenys neskelbtini) K. K. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės O. B. bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, ir pagrįstai nukentėjusiajam V. D. iš nuteistųjų E. D. ir R. R. priteisė po 650 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

69. Nors nukentėjusysis V. D. savo apeliaciniame skunde taip pat prašė priteisti ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje iki priimant procesinį sprendimą, jis nepateikė jokių tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl šis prašymas negali būti nagrinėjamas.

70. Klaipėdos apygardos teisme taip pat yra gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-09-23, 2025-09-25 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriomis prašoma Valstybės naudai priteisti iš nuteistojo E. D. – 277,61 Eur, nuteistojo R. R. – 181,25 Eur, K. K. – 237, 02 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas dėl jų gynybos apeliacinės instancijos teisme.

71. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamojo proceso įstatyme yra nustatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis), tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios. Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteistinas iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015).

72. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš nuteistųjų E. D. ir R. R., K. K. nepriteistinos. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nuteistiesiems E. D. ir R. R. bei asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta K. K. gynėjai skirti Klaipėdos apygardos teismo iniciatyva. Kaip jau minėta, šios nutarties 67 punkte, ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka pagal prokurorės ir nukentėjusiojo V. D. apeliacinius skundus, kurie yra atmetami, todėl pagrindo iš nuteistųjų E. D. ir R. R. bei asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta K. K. priteisti nurodytas išlaidas nėra.

73. Be to, byloje taip pat yra gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-09-26 patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma Valstybės naudai priteisti iš nuteistojo R. R. – 170,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas bei 2025-10-20 patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma Valstybės naudai priteisti iš nuteistojo E. D. – 181,78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

74. Šiame kontekste pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Pirmiau minėti prašymai dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbti ir dėl šių prašymų kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą.

75. Pastebėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (patikslintomis pažymomis) į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku, t. y. iki teismo posėdžio, kuris Klaipėdos apygardos teisme vyko 2025-09-25. Šios pažymos buvo gautos teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo, tai yra tik po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla. Proceso dalyviai neturėjo galimybės pasisakyti dėl šių prašymų, todėl, vadovaujantis teismų praktika, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodytų 2025-09-26 ir 2025-10-20 pažymose, paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023).

76. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas teismo nuosprendžio vykdymo stadijoje, t. y., BPK 361 straipsnio tvarka kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės S. D. R. ir nukentėjusiojo V. D. apeliacinius skundus atmesti.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimą, nurodant, kad perkvalifikuotini kaltinamojo R. R. veiksmai, o ne E. P..

Nukentėjusiojo V. D. prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas palikti nenagrinėtą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistųjų E. D. ir R. R. bei asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta K. K. neišieškoti, o 2025-09-26 ir 2025-10-20 prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nuteistiesiems E. D. ir R. R. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme palikti nenagrinėtus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.