Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) D. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo ir kt. bei atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei D. K. dėl santuokos nutraukimo ir kt., išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir kt., ir pagal atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir kt., institucija teikianti išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ieškovės D. K. prašymą dėl 2013 m. lapkričio 14 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonės pakeitimo atmetė.Ieškovės D. K. prašymą nustatyti atsakovo R. K. ir vaiko M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) bendravimo ir lankymo tvarką paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2014 m. sausio 16 d., 11 val.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Nuomonė, jog keisti laikinąsias apsaugos priemones gali tik aukštesnė instancija, klaidinga. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad negali objektyviai priimti sprendimų, o suabejojus savo objektyvumu ar nešališkumu, turėjo nusišalinti. Dėl pagrindų keisti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo teismas argumentų neišdėstė. Priimtos laikinosios apsaugos priemonės pasireiškė ydingumu, nes, jas pritaikius, aplinkybės dėl bendravimo su vaiku nepagerėjo, o dar paaštrėjo. Atsakovo teiginys, kad vaiku jis pajėgus pasirūpinti, nors dirba kitame miestelyje (Kazlų Rūdoje), buvo apgaulingas. Vaiku dienos metu rūpinasi vaiko močiutė, o ne jis pats. Teiginiai, kad vaiku tinkamai tėvas pasirūpina, nepagrįsti įrodymais, nes vaikas net namų darbų ėmė neparuošti, dėl ko už bausmę mokytoja uždavė perrašinėti taisykles.Teiginiu, kad vaikas buvo išreiškęs nuomonę dėl gyvenamosios vietos, negalima tikėti ir vertinti, nes vaiko apklausa teisme buvo niekinė, išgauta iš vaiko ne savanoriškai, elgtasi apklausoje nesilaikant proceso, neįspėjus vaiko apie jo teises, paprašius jo net priesaiką pasirašyti, tuo padarant dar didesnį spaudimą. Vaikas neišreiškė tiesioginės nuomonės ir tik po įkalbinėjimų pasakė nuomonę, kurlink galimai linksta. Taip suardyta dar likusi šeimos ramybė, vaikas privestas prie dar didesnių isterijos išraiškų. Blogėja ir mažojo broliuko savijauta pasiilgstant brolio.Teismo argumentai ir abejonės rodo, jog teismas neobjektyvus, abejojantis savo sprendimais, proceso numatytomis galimybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir kt., ir pagal atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir kt., institucija teikianti išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė vaiko T. K. laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu) R. K.. Byloje ieškovė reiškė prašymą pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iš – T. K. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, kitomis – tėvas R. K. gali lankyti nepilnamečius vaikus Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisto akivaizdoje du kartus savaitėje darbo dienomis nuo 18 val. iki 20 val. ir pirmojo bei trečiojo mėnesio savaitgalių šeštadieniais po penkias valandas nuo 11 val. iki 16 val., t. y. iš laikinosios apsaugos priemonės nustatyti gyvenamąją vietą su tėvu, į laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kas reiškia, kad per laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutą ieškovė siekia, kad sūnus T. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės gyventų su ieškovė, o ne atsakovu (su juo nustatytina tik bendravimo tvarka).

CPK 148 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. Taigi, teismo teisė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pagal dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstą prašymą numatyta įstatymo (CPK 148 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą – vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2-63/2014). Taigi, sistemiškai aiškinant laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo nuostatas, keitimas kita laikinąja apsaugos priemone galimas tik prieš tai panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tokiu būdu keičiant laikinąsias apsaugos priemones taikomos tos pačios taisyklės kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju.

Kaip minėta, pagal atsakovo prašymą, pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečio T. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su tėvu R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki civilinės bylos Nr. 2-1458-570/2013 išnagrinėjimo iš esmės. Ieškovė nurodytą nutartį apskundė apeliacinės instancijos teismui, tačiau, dėl nurodytos nutarties 2013 m. lapkričio 18 d. padavusi atskirąjį skundą (t. 1, b. l. 146-148), tą pačią dieną padavė prašymą dėl skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis (nurodytas prašymas buvo ieškovės nepasirašytas, todėl 2013 m. lapkričio 21 d. ieškovė pateikė to paties turinio tik pasirašytą prašymą, t. 1, b. l. 159-160, 166-167). Tačiau, kaip minėta, tam, kad toks procesinis veiksmas – laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas – būtų atliktas (kad būtų pritaikyta kita laikinoji apsaugos priemonė), galiojanti laikinoji apsaugos priemonė turi būti panaikinta, t. y. panaikinta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis.

Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės atskirąjį skundą, vertino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, tačiau nustatęs nesant pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo atskirajame skunde nurodytais motyvais, 2014 m. sausio 30 d. nutartimi ginčijamą nutartį paliko nepakeistą (civ. b. Nr. 2S-372-273/2014; t. 2, b. l. 4-8). Tai reiškia, kad 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis nepanaikinta, įsiteisėjo ir laikinoji apsaugos priemonė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo palikta galioti iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias nuostatas, byloje esančių duomenų visetą daro išvadą, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės neatitinka vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita institutui keliamų reikalavimų (taikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra panaikinta), todėl ieškovės prašymas jame nurodytais motyvais pagrįstai atmestas.

Pagal šioje nutartyje pateiktus argumentus ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą.