Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2264-254/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-12-19
Bylos Nr.: 2A-2264-254/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-00992-2013-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalė Burdulienė, Jolita Cirulienė, Izolda Nėnienė
Ieškovas: D. K.
Atsakovas: R. K.
Išvadą teikia: Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Civilinė byla Nr. 2A-2264-254/2014;Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00992-2013-1;

Procesinio dokumento kategorijos: 75.4.3;75.8;(S)77.2;77.4.2; 77.4.3.;78.2.1;121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Izoldos Nėnienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-158-570/2014 pagal ieškovės D. K. ieškinį ir atsakovo R. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, turto padalinimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, institucija, teikianti išvadą byloje, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo R. K. 2002-07-27 Marijampolės CMS sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes vyro – (duomenys neskelbtini), moters - (duomenys neskelbtini), nustatyti nepilnamečių vaikų T. K., gim. (duomenys neskelbtini)ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. K., priteisti iš atsakovo vaikams išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pripažinti 49,26 kv.m. bendro ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini)ieškovės asmenine nuosavybe, santuokoje įgytą turtą – automobilį Audi 80 v/n (duomenys neskelbtini) ir automobilį Hyundai Santa Fe v/n (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui bei priteisti iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šeima gyveno atsakovo tėvų namuose, tačiau neapsikentusi jo tėvų kišimosi, kylančių konfliktų, žeminimo, smurto jos atžvilgiu, buvo priversta su vaikais išeiti gyventi atskirai į jos butą (duomenys neskelbtini) į kurį vėliau atėjo gyventi ir atsakovas. Bet šalys pradėjo dar labiau nesutarti, atsirado psichologinė įtampa, kuri pastoviai didėjo. Atsakovas naudojo prieš ieškovę ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, nuteikinėjo sūnų (duomenys neskelbtini) prieš motiną, jo akyse ją žemino, užgauliojo ir taip psichologiškai traumavo vaiką. Jau daugiau kaip vieneri metai šeima negyvena kartu, tačiau atsakovas ateina pas sūnų (duomenys neskelbtini) ir sukelia konfliktus. Vaikai yra maži, ieškovė jais rūpinasi, prižiūri, todėl prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kad vaikai nebūtų išskirti. Jos ir sūnaus (duomenys neskelbtini) santykiai yra normalūs, tačiau dėl pastovaus tėvo nuteikinėjimo, su vaiku buvo kilę konfliktų.

Atsakovas pateikė teismui priešieškinį (t. 1 b. l. 32-36), kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti sūnaus M. K. gyvenamąją vietą su motina, o sūnaus (duomenys neskelbtini)– su tėvu, priteisti iš tėvų išlaikymą vaikams po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi (duomenys neskelbtini), o motinos su sūnumi (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką pagal atsakovo pateiktą grafiką: 1. Kai sūnus (duomenys neskelbtini) lankys vaikų lopšelį - darželį: antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 17.30 val., pasiimant vaiką iš darželio iki 20.30 val., atvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą; antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12 valandos iki sekmadienio 18 valandos; lyginiais metais sūnaus gimimo dieną, t.y. rugpjūčio mėn. 22 dieną nuo 12 val. iki 18 val., per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Šv. Velykas nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.; nelyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio l d. 18 val. 2. Kai sūnus (duomenys neskelbtini) lankys mokyklą: pirmą ir trečią mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki 20 val.; antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.; lyginiais metais sūnaus gimimo dieną t.y. rugpjūčio mėn. 22 dieną nuo 18 val. iki 20 val., per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Šv. Velykas nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18val; nelyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio 1 d. 18 val.; pavasario atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 18 val. iki paskutinės atostogų dienos 18 val.; vasaros atostogų metu nuo liepos 1 d. 18 val. iki liepos 15 d. 20 val. ir nuo rugpjūčio 1 d. 18 val. iki rugpjūčio 10 d. 20 val. Motina su sūnumi (duomenys neskelbtini) bendraus tokia tvarka: antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki 20 val.; pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.; nelyginiais metais sūnaus gimimo dieną, t.y. birželio 28 dieną nuo 18 val. iki 20 val., per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Šv. Velykas nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.; lyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio 1 d. 18 val.; rudens atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 18 val., iki paskutinės atostogų dienos 18 val.; vasaros atostogų metu nuo liepos 16 d. 18 val. iki liepos 31 d. 20 val. ir nuo rugpjūčio 11 d. 18 val. iki rugpjūčio 20 d. 20 val. 3. Apie tai, kad nepaims vaikų iš jų gyvenamosios vietos tėvai visada privalo pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš 2 val. iki jų paėmimo. Dėl ieškovės reikalavimų pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe, kaip ir dėl santuokoje įgyto turto padalinimo atsakovas su ieškovės ieškiniu sutiko visiškai. Atsakovas nurodė, kad dėl ieškovės elgesio kartu gyventi nepavyko, nes ji vaikų akivaizdoje sutuoktinį pastoviai žemindavo, bjauriais žodžiais įžeidinėjo jo motiną, konfliktuodavo su sūnumi (duomenys neskelbtini), todėl 2012 m. pradžioje atsakovas išėjo gyventi atskirai pas savo motiną, jai priklausančiame gyv. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau kiekvieną vakarą po darbo ateidavo pas vaikus ir tokiu būdu su jais bendraudavo. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo paaiškino, kad jo ir sūnaus (duomenys neskelbtini)santykiai yra žymiai geresni negu vaiko su motina, jam gyventi pas tėvą sudarytos geros gyvenimo sąlygos, vaikas nori gyventi su tėvu. Atsakovas sutiko, kad sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes jis dar yra mažametis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką, įregistruotą 2002-07-27 Marijampolės CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp R. K. ir D. K. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardes moters – (duomenys neskelbtini), vyro – (duomenys neskelbtini); nustatė M. K. gyvenamąją vietą su motina D. K., o sūnaus T. K. su tėvu R. K.; priteisė iš tėvų išlaikymą vaikams po 400 Lt kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, sūnui (duomenys neskelbtini) nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2013-03-28, o sūnui (duomenys neskelbtini)– nuo 2013-11-14 iki vaikų pilnametystės, jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Teismas nustatė šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką taip:

1. atsakovas R. K. su sūnumi (duomenys neskelbtini) bendraus:

1.1. kai sūnus (duomenys neskelbtini) lankys vaikų lopšelį - darželį: antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 17.30 val., pasiimant vaiką iš darželio iki 20.30 val., atvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą; antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12 valandos iki sekmadienio 18 valandos; lyginiais metais sūnaus gimimo dieną, t.y. rugpjūčio mėn. 22 dieną nuo 12 val. iki 18 val., per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Šv. Velykas nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.; nelyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio l d. 18val.

1.2. kai sūnus (duomenys neskelbtini) lankys mokyklą: pirmą ir trečią mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki 20 val.; antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.; lyginiais metais sūnaus gimimo dieną t.y. rugpjūčio mėn. 22 dieną nuo 18 val. iki 20 val., per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Šv. Velykas nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18val; nelyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio 1 d. 18 val.; pavasario atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 18 val. iki paskutinės atostogų dienos 18 val.; vasaros atostogų metu nuo liepos 1 d. 18 val. iki liepos 15 d. 20 val. ir nuo rugpjūčio 1 d. 18 val. iki rugpjūčio 10 d. 20 val.;

2. motina su nepilnamečiu sūnumi (duomenys neskelbtini) bendraus: antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki 20 val.; pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.; nelyginiais metais sūnaus gimimo dieną, t.y. birželio 28 dieną nuo 18 val. iki 20 val., per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Šv. Velykas nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.; lyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio 1 d. 18 val.; rudens atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 18 val., iki paskutinės atostogų dienos 18 val.; vasaros atostogų metu nuo liepos 16 d. 18 val. iki liepos 31 d. 20 val. ir nuo rugpjūčio 11 d. 18 val. iki rugpjūčio 20 d. 20 val.;

3. Apie tai, kad nepaims vaikų iš jų gyvenamosios vietos tėvai visada privalo pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš 2 val. iki jų paėmimo.

Teismas sprendimu taip pat padalijo santuokoje įgytą turtą: butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovės asmenine nuosavybe; priteisė atsakovui R. K. santuokoje įgytą turtą – automobilį Audi 80 v/n (duomenys neskelbtini) ir automobilį Hyundai Santa Fe v/n (duomenys neskelbtini). Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:

1.Teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir tai nulėmė santuokos iširimą. Teismas nustatė, kad atsakovas 2012 m. pradžioje išėjo iš šeimos gyvenamosios patalpos ir apsigyveno pas savo motiną. Jis nurodė, kad tai padaryti buvo priverstas dėl tarpusavio konfliktų, namuose tvyrančios įtampos. Šias aplinkybes patvirtino ir pati ieškovė teigdama, kad atsakovas nuo santuokos sudarymo jos atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, tačiau pastarųjų aplinkybių nepagrindė. Ieškovės liudytoja, jos motina M. K. paliudijo apie smurtą ieškovės atžvilgiu, tačiau atsakovo liudytoja, jo motina J. K. liudijo, kas ieškovė smurtavo prieš atsakovą. Faktą, kad sūnaus (duomenys neskelbtini)atžvilgiu ieškovė naudojo psichologinį smurtą patvirtino ir teismo ekspertai (t.2 b.l. 11), todėl teismo vertinimu, tikėtina, kad ji psichologinį smurtą galėjo naudoti ir sutuoktinio atžvilgiu, o byloje kitų duomenų apie atsakovo smurtavimą nėra. Teismas sprendė, kad aplinkybę, jog šalys gyvendamos kartu ir vėliau pradėję gyventi skyrium konfliktavo, patvirtino ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti ieškovės ir atsakovo pokalbių įrašai (t. 1.b.l. 62-78), todėl s atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, nelojaliai, vaiko akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, todėl abu kalti dėl santuokos iširimo;

2. Kadangi tarp šalių nekilo ginčo dėl sūnaus M. K. gyvenamosios vietos nustatymo, tai teismas ieškinį šioje dalyje tenkino, nes tai atitinka vaiko interesus. Kilusį ginčą dėl sūnaus T. K. gyvenamosios vietos nustatymo teismas sprendė atsižvelgdamas į tai, kad vaikas gyvena su tėvu (laikinoji gyvenamoji vieta 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi, t.1 b. l. 138, 139), teismo posėdžio metu vaikas išsakė savo nuomonę, kad labiau nori likti gyventi su tėčiu. Teismas rėmėsi 2013-06-21 antstolės A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. 1 b.l. 62-78), kuriame fiksuoti į kompaktinį diską įrašyti ieškovės, atsakovo ir sūnaus (duomenys neskelbtini) pokalbiai, iš kurių nustatė, kad ieškovės santykiai su sūnumi (duomenys neskelbtini) yra įtempti ir gana konfliktiški. Vaikas vadinamas necenzūriniais žodžiais, gasdinamas, jam grasinama, (duomenys neskelbtini) su daiktais buvo du kartus išvytas iš namų, todėl teismas darė išvadą, kad motina su sūnumi (duomenys neskelbtini) elgiasi netinkamai. Atkreipė dėmesį, jog ir vaikas su motina elgiasi taip pat nepagarbiai, kalba necenzūriniais žodžiais, dėl tokios situacijos D. K. ieškojo specialistų pagalbos, pati kreipėsi į Marijampolės specializuotos pagalbos centrą (t.1 b.l. 174), taip pat kreipėsi ir į vaikų psichologę S. R. dėl psichologo konsultacijų vaikui teikimo, todėl motina siekė santykių su (duomenys neskelbtini)pagerėjimo, ją pačią netenkina tokia bendravimo kokybė. Teismas rėmėsi ekspertizės išvada (t.2 b.l. 104-113), iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) nori bendrauti su abiem tėvais, broliu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu (duomenys neskelbtini) išgyvena tėvų lojalumo konfliktą, kurį dėl psichologinės situacijos motinos namuose, ten vykusių intensyvių šalių konfliktų, sprendžia tėvo naudai ir nuosekliai reiškia pageidavimą gyventi su tėvu. Šie faktai, teismo vertinimu, liudija, kad nepilnamečio noras gyventi su tėvu yra aiškus ir nuoseklus. Ekspertai taip pat patvirtino, jog vaikas yra iš motinos pusės yra patyręs psichologinį smurtą, motina jį yra vijusi iš namų (t. 2 b.l. 111). Duomenų, kad vaiko tėvas būtų vartojęs smurtą vaiko atžvilgiu byloje nėra. Vaikas patvirtino, kad tėvo gyvenamojoje vietoje jam yra stabilesnė ir nuosaikesnė aplinka, todėl ekspertai pritarė vaiko apsisprendimui gyventi su tėvu. Teismas, nustatydamas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakovu, taip pat rėmėsi institucijos, teikiančios išvadą byloje rekomendacija nustatyti T. K. gyvenamąją vietą su tėvu, nes tarp jų susiformavę glaudūs ryšiai, berniukas nori toliau gyventi su atsakovu. Teismas pažymėjo, kad turi būti laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Dėl to nagrinėjamoje byloje negalima teigti, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove vien atsižvelgiant į tai, kad ji yra motina. Teismas nenustatė faktų, kad gyvenant su tėvu būtų pažeidžiami (duomenys neskelbtini) interesai, nes tėvas yra sudaręs sūnui tinkamas sąlygas mokytis bei ilsėtis, tėvas domisi jo mokslais, skatina lankyti papildomus užsiėmimus, kartu su sūnumi praleidžia laisvalaikį, pasirūpino, kad jo darbo metu vaiką į būrelius ar papildomus užsiėmimus palydėtų jo senelė. Tuo laikotarpiu, kai vaikas buvo pas tėvą jo pasiekimai moksle yra geri (t. 2 b.l. 127), vaikas apdovanotas padėkos raštu už puikų mokymąsi trečioje klasėje (t. 2 b.l. 118).

3. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo riboti tėvo ar motinos bendravimą su vaikais , taip pat nėra pagrindų nustatyti bendravimo tvarką vaikų ir tėvų konkrečioje vietoje (gyvenamojoje vietoje). Ji nustatoma tokia, kad atitiktų nepilnamečių vaikų amžių ir individualias savybes, teismo ekspertų ir valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba rekomendacijas vaikams bendrauti kuo daugiau, o tai galima įgyvendinant tik nustačius bendravimo tvarką pagal atsakovo pasiūlymą.

4. Teismas, spręsdamas vaikų materialinio išlaikymo klausimą nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra darbingi, sveiki, jauno amžiaus. Ieškovė dirba Marijampolės “ (duomenys neskelbtini)” mokykloje – daugiafunkciniame centre buhaltere ir uždirba apie 2000 Lt per mėnesį (t. 2 b.l. 135), atsakovas dirba UAB IKEA Industry Lietuva ir uždirba apie 4266 Lt per mėnesį (t.2 b.l.132 ). Iš jų apie 700 Lt išleidžia nuvykimui ir parvykimui iš darbo į Marijampolę. Teismas nenustatė, kad vaikai turi specialių poreikių, todėl byloje tarp šalių nesant ginčo, išlaikymą vaikams priteisė po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės;

5. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatė, kad šalys santuokoje įsigijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l. 10, t. 2 b.l 142) ir nors nekilnojamojo turto registre butas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šalys pripažįsta, kad butas įgytas už vienos ieškovės D. K. lėšas, todėl ieškinys šioje dalyje buvo tenkintas visiškai, butas pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe. Kadangi dėl prašomo padalinti kilnojamojo turto – automobilių Audi 80 v/n (duomenys neskelbtini) ir Hyundai Santa Fe v/n (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 145) tarp šalių ginčo nekilo, todėl šalių prašymu jie priteisti atsakovui.

6. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pažymėjo, kadangi ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies, o dalis ieškinio ir priešieškinio reikalavimų sutapo, todėl reikalavimai, kurie nesutapo (dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo) 100 proc. patenkinti atsakovo naudai, iš atsakovo ieškovei nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui priteisė 286 Lt žyminio mokesčio (po 143 Lt už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymą), 500 Lt už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 750 Lt už teismo ekspertizę bei 300 Lt už antstolės A. L. faktinių aplinkybių konstatavimą (CPK 93 str.1 d.). Priteisus nepilnamečiams vaikams išlaikymą, iš ieškovės ir atsakovo valstybei buvo priteista po 144 Lt žyminio mokesčio (400 Lt x 12 x 3%), nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį šalys buvo atleistos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis, todėl 31,17 Lt šių išlaidų suma iš šalių buvo priteista lygiomis dalimis.

III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą dalyje dėl vyresniojo sūnaus T. K. gyvenamosios vietos nustatymo, šalių bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo bei vaikų išlaikymo. Prašo priimti šioje dalyje naują sprendimą ir tenkinti ieškovės prašymą nustatyti sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, priteisiant iš tėvo išlaikymą vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant lėšų tvarkytoja ieškovę. Taip pat prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: tėvas paima (duomenys neskelbtini) iš mokyklos, o (duomenys neskelbtini)iš darželio du kartus per savaitę porinėmis savaitės dienomis, ir parveža juos pas mamą į namus 20 val. Poilsio dienomis atsakovui atvežami vaikai kartą per mėnesį nuo šeštadienio 11 val. (duomenys neskelbtini), kol jam nesueis 4 metai amžiaus, parvežamas namo 20 val. pas mamą, o vyresnysis (duomenys neskelbtini) parvežamas pas mamą sekmadienį 19 val. Šventes šalys švenčia su vaikais pasikeisdami - kas antrą šventę. Atostogų metu vaikais dalijamasi po lygiai, atostogas suderinus taip, kad jos nesutaptų ir išvengiant konflikto. Be to, prašo pakeisti sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas - priteisti advokatės atstovavimo išlaidas bei kitas teismo išlaidas pagal pateiktus advokatės kvitus bei išlaidų detalizavimą.

Atsiliepimas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantės teigimu, byloje negalima vadovautis sūnaus (duomenys neskelbtini) išreikšta nuomone, nes jis buvo apklaustas pažeidžiant CPK normas ir vaiko teises, kadangi teisme jis prisiekė, nors to neturėjo daryti, todėl apeliantė tai vertina kaip spaudimą vaikui, be to jis nebuvo įspėtas apie jo teisę neatsakinėti į pateiktus klausimus. Teigiama, kad beveik visi klausimai užduoti menami, nepaliekant vaikui pasirinkimo. Vaikas pirmu sakiniu informuojamas, kad tarp tėvų vyksta ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, dėl jo išlaikymo, t.y. kaltė dėl ginčo ir atsakomybė perkeliama vaikui, kuomet jam buvo užduotas klausimas: “ar žinai, kad čia vyksta ginčas dėl tavo gyvenamosios vietos, tai reiks nuomonės, kur tu nori gyventi“;

2. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo nelaikyti įrodymu pateikto pokalbių garso įrašo. Atsakovas, suinteresuotas bylos baigtimi, surašė nežinia iš kokių šaltinių sumontavęs pokalbius, teikė juos faktų konstatavimui antstoliui, todėl toks įrodymas, kai nėra konkretizuota įrašo kilmė, nėra pateikta viso įrašo, yra niekinis. Teismas klaidingai nurodė, kad ieškovė pripažino, jog tai jos ir atsakovo pokalbiai;

3. Pažymima, kad teismo nutartys, kuriomis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (nustatyta vaiko gyvenamoji vieta bei vaikų lankymo tvarka) - absoliučiai ydingos, negrįžtamai pakenkusios vaikams, jų prigimtinei teisei. Iš psichologinės vaiko ekspertizės matyti, kad atsakovas teismo nutarčių pagalba padarė tokią įtaką vaikui, kad jis vis tolsta nuo mamos. Apeliantės teigimu, (duomenys neskelbtini), dabar gyvenantis su tėvu, yra apleistas dėl psichologo pagalbos nesuteikimo, nes tėvas tuo nesirūpina, ieško pateisinimų, kad seansai nevyktų, neveikli šiuo atveju buvo ir vaiko teisių tarnyba. Teigiama, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės konflikto tarp šalių neišsprendė, priešingai, konfliktus sustiprino, tačiau teismas į tai dėmesio neatkreipė;

4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nuolat informuodamas sūnų apie bylos eigą daro vaikui didelę žalą, o iš vaiko pozicijos matyti, kad jis informuojamas šališkai, nuteikinėjamas prieš mamą. Kad vyras yra smurtaujantis įrodo pateikti įrodymai dėl ikiteisminio tyrimo, kuriame nutarimas jį nutraukti neįsiteisėjęs, nes dėl jo paduotas skundas. Teismo eksperto išvadoje nurodyta, kad ieškovei buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai dar viena priežastis, kodėl atsakovas negali be pašalinių dalyvavimo būti pas ieškovę, dėl ko patikėti jam mažametį vaiką ir palikti jį vieną yra nesaugu, todėl motina baiminasi dėl vaikų gerovės;

5. Apeliantės teigimu, bendravimo tvarka neturėtų būti nustatyta tokia dažna, nes buvusių sutuoktinių susitikimai turi būti kuo retesni, reikia šalims atsiriboti vienas nuo kito. Ieškovės vertinimu, vaikų lankymo tvarka turi būti nustatyta siekiant apsaugoti vaikų interesus, o ne patenkinti šalių ambicijas. Pagal atsakovo prašomą tvarką matyti, jog yra jo siekis pakenkti ieškovei, o apie vaikų interesus nemąstyta, nes įpareigojus šalis nuolat bendrauti, sudarytas pagrindas kilti naujiems konfliktams prie vaikų, nuo ko šalys nepajėgios jų apsaugoti. Atsakovas nesiūlo neutralios aplinkos susitikimams, nekviečia ieškovės atvykti pas šiuo metu su tėvu gyvenantį sūnų, o pats veržiasi pas ieškovę beveik kiekvieną dieną. Vaiko pas mamą taip pat neatveža, nors ieškovei vykti atsivežti vyresniojo sūnaus drauge su mažuoju sūnumi sudėtingiau nei atsakovui, neturinčiam kitų įsipareigojimų. Diskriminacija teismo sprendime jaučiama ir dėl to, kad atsakovas į ieškovės namus gali atvykti mažojo sūnaus lankymui, o ieškovei į jo namus galimybė lankytis nenumatyta netgi žinant, kad vyresnysis sūnus, paveiktas tėvo, nebeatvyksta pas motiną. Taigi, motinos atvykimas užpildytų šią spragą, tačiau teismas to nenumatė. Pasak ieškovės, lankymas vaikus vežiojant nuolat pas kitą iš tėvų nesuteikia vaikams stabilumo, pastovumo, priešingai - diskomfortą, nesaugumą, dėmesio blaškymą. Vaikai turi suprasti, kad lankymasis yra atvykimas į svečius. Psichologų rekomendacijomis vaikams turi būti nubrėžtos ribos, kad jiems nekiltų noras interpretuoti tvarkos, reikšti kaprizus, kurie gali būti įvairiai vertinami. Vaikais reikia rūpintis iš esmės, o ne jais manipuliuoti, kaip tai daro atsakovas. Atsakovo pasiektas ir kol kas galiojantis vyresniojo sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymas laikinosiomis apsaugos priemonėmis patvirtino ieškovės teiginius, kad atsakovas su pareigomis nesusitvarko, kad vaiku rūpintis jis pats gali tik po darbo valandų, vadinasi, vaikas gyvena su močiute, o ne su mama ar tėvu. Apsigyvenęs pas tėvą (duomenys neskelbtini) tapo dar irzlesnis ir kaprizingesnis, reikšdamas kaprizus dairosi į tėvo veidą, ar bus palaikomas, tikrindamasis, ar pakankamai gerai reiškiasi. Teigiama, kad nustačius abiejų vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas galėtų paimti vaikus iš mokyklos ir darželio, o po pasimatymo parvežti vaikus į jų namus pas mamą. Teismo teiginys, kad „šioje byloje ieškovė, tikėdamasi, kad vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su ja, reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką su vaikais nereiškė“, yra teismo iškreipta, nes dėl bendravimo tvarkos ieškovė pasisakė atsiliepime ir teismo posėdžiuose, tačiau į tai teismas neatsižvelgė ir ignoravo;

6. Pasak apeliantės, liudytojos J. K., atsakovo mamos, parodymai, teisme yra niekiniai, kadangi liudytoja kalbėjo iš raštelio, o liudytojas remtis užrašais negali. Akcentuojama, jog liudytoja M. K. patvirtino, kad ir anksčiau duktė (ieškovė) buvo vyro mušama, pati matė dukrą su mėlynėmis, o atsakovas smurto ir neslėpė, tačiau teismas to nevertino, nors parodymai prilygsta įrodymams, o tai yra atsakovo kaltės įrodymas. Teismas sprendime remiamasi psichologine išvada tik tais aspektais, kurie pateisina tokį palankų atsakovui sprendimą, nors ekspertizė buvo labai paviršutiniška ir neprofesionali, psichologė leido sau vertinti klausimų šališkumą, neaktualumą ir pan.;

7. Pažymima, kad apklausiant atsakovą paskutiniame teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad neparuošia vaiko susitikimams. Jo teiginiai, kad jis net pirkęs dovanų, jog sūnus eitų matytis su mama, leidžia manyti, kad jis pirko dovanas kitu tikslu, kad vaikas atsisakytų pasimatymų ir vykdytų tėvo valią. Teiginiai, kad vaiku tinkamai tėvas pasirūpina nepagrįsti įrodymais, nes vaikas elgiasi vis agresyviau, blogai rūpinamasi vaiko higiena. Pažymima, kad vaiku dienos metu rūpinasi vaiko močiutė, o ne pats atsakovas, kai tuo tarpu vaiko mama tai nuolat darydavo pati, senelių pagalba naudodavosi tik retkarčiais. Taigi, vaikai turi gyventi su jų tėvais, o ne su močiutėmis;

8. Pažymima, kad teismas nevertino aplinkybės, kad vaikas yra per mažas jį atskirti nuo motinos arba tai turėjo būti daroma palaipsniui, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teigiama, kad blogėja ir mažojo broliuko savijauta pasiilgstant brolio. Ieškovės manymu, šioje byloje apribotos artimų mažamečių broliukų bendravimas. Broliai teismo sprendimu atskirti gyventi skyriumi, kas daroma tik išimtinais atvejais, o šiuo atveju tokio išskirtinumo nėra;

9. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo, o teismas nustatė abipusę kaltę, todėl negalima sakyti, kad priešieškinys patenkintas visiškai, todėl teismas klaidingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nesutinka, kad būtų priteistos antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos, nes jos atliktos netinkamai, įrodymas niekinis. Ieškovė nesutinka ir su tuo, kad priteista iš ieškovės ekspertizės atlikimo 1/2 dalis atsakovo naudai. Laiko tai neteisinga, nes ekspertizė nėra išimtinai atsakovo naudai ir negalima sutikti, kad teismo sprendimas išimtinai atsakovo naudai. Mokėti po 1/2 dalį už ekspertizę šalys sutiko. Priteisiant žyminį mokestį, ieškovės naudai turėjo būti priteista ta dalis, kuri buvo patenkinta, nors ir sutapo su atsakovo neprieštaravimu, nes ieškovė už tai sumokėjo žyminį mokestį. Taip pat neteisingai paskaičiuotas vaikų išlaikymo teikimo momentas. Sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikymas turėjo būti teikiamas nuo poreikio tam atsiradimo, tai yra nuo ieškinio pareiškimo. Apie tai, kad ieškovė viena išlaikė abu vaikus iki (duomenys neskelbtini) išeinant pas tėvą, teismas nepasisakė.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, šiais argumentais:

1. Nepagrįstai apeliantė nurodo, kad nėra pateiktas visas garso įrašas, nes teismui yra pateikti įrašų originalai, tačiau ieškovė įrašų turinio neginčijo, neneigė, nes jai gerai žinoma, jog jie yra tikri. Be to, teismo sprendimas dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra priimtas įvertinus ne vien 2013-06-21 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, bet išsamiai įvertinus visą bylos medžiagą - Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, sūnaus (duomenys neskelbtini)nuomonę su kuo jis norėtų gyventi, ekspertizės išvadą, tą aplinkybę, kad sūnus (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. lapkričio mėnesio nuolat gyvena su atsakovu, kad tarp jo ir sūnaus yra susiformavę geri santykiai, pas jį yra tinkamos gyvenimo sąlygos, saugi, rami aplinka, kad per šį laikotarpį vaiko interesai nebuvo pažeisti. Apeliantė teisiškai nepagrįstai konstatuoja, kad atsakovas yra smurtaujantis, kad tai įrodyta pateikus įrodymus dėl ikiteisminio tyrimo. Byloje yra duomenys, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Atsakovui nėra žinoma, kad ikiteisminio tyrimo byla būtų atnaujinta, o apeliantė tokio įrodymo tai pat nepateikia. Atsakovo manymu, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta skundžiamame teismo sprendime nekeistina, todėl nėra juridinio pagrindo priimti naują sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo;

2. Atsakovas sutinka su nustatyta bendravimo tvarka, nes jo vertinimu, ji leidžia vaikams maksimaliai bendrauti vienas su kitu. Teigiama, kad faktiškai sūnus (duomenys neskelbtini)nelankė psichologo konsultacijų tik tuo metu, kai psichologė atostogavo, sirgo ar dėl kitokių priežasčių priimti konsultacijai negalėjo. Susitikimams su motina sūnui visada sudarytos sąlygos, jis skatinamas bendrauti su motina, tik nuo motinos mokėjimo bendrauti su sūnumi priklauso kaip vyksta bendravimas su vaiku. Atsakovui nežinoma kur pasireiškė (duomenys neskelbtini)dar didesni isterijos priepuoliai, nes (duomenys neskelbtini) esant pas tėvą jie nepasireiškia. Pažymima, kad apeliantė nuolat atsakovui neleido bendrauti su sūnumi (duomenys neskelbtini), dėl to jis kreipėsi į antstolį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo. Pasak atsakovo, apeliantė pati sau prieštarauja: nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pasiilgsta brolio, bet prašo nustatyti dar minimalesnę bendravimo su vaikais tvarką, tuo pačiu ir minimalesnę brolio su broliu bendravimo laiką. Sūnus (duomenys neskelbtini)noriai bendrauja su atsakovu, tačiau apeliantė, stengiasi apriboti tėvo su sūnumi bendravimą. Akcentuojama, kad atsakovas yra rūpestingas ir atsakingas tėvas ir jam būti vairuotoju, t.y., du kartus per savaitę porinėmis dienomis paimti (duomenys neskelbtini) iš mokyklos, o (duomenys neskelbtini)iš darželio ir 20 val. (po trijų valandų) parvežti juos pas mamą, nepakanka. Apeliantės siūloma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka atsakovui nepriimtina, nes bendravimui su vaikais skiriama per mažai laiko ir ji yra nekonkreti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo

Šalys turi du nepilnamečius vaikus – sūnų (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnų (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). Iškėlus santuokos nutraukimo bylą, šalių vaikai gyveno su motina. 2013-11-14 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Apeliantės atskirasis skundas dėl šios nutarties buvo atmestas Kauno apygardos teismo 2014-01-30 nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas įvertino skundžiamoje nutartyje nurodė, kad tarp ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) kyla nuolatiniai konfliktai, kurių teismo posėdžio metu neneigė ir pati ieškovė, tai patvirtino ir liudytoja S. R., kuri teikė vaikui psichologo paslaugas. Atsižvelgė į vaiko nuomonę, išsakytą teismo posėdyje, kad labiau norėtų gyventi su tėvu, nes su mama bendraujant kyla konfliktų; į tai, kad vaikas iš motinos namų, praėjus 5 dienoms po teismo posėdžio kuriame jis išsakė savo pageidavimus, buvo išvežtas į Psichiatrijos kliniką ir sprendė, kad esant tokiems įtemptiems santykiams kenčia vaikas, kuriam gali būti padaryta nepataisoma žala. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį atmesti ieškovės skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat rėmėsi kasacinio teismo praktika, kad vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Taigi, apeliacinės instancijos teismas tokių argumentų pagrindu sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad šalių sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta iki bus išnagrinėta civilinė byla būtų nustatyta su tėvu. (duomenys neskelbtini) su tėvu gyvena lig šiol, jo interesai į saugias, jo poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas, yra užtikrinti, atsakovas sudaręs tinkamas sąlygas vaikui augti ir tai galima konstatuoti remiantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-09-10 atsakovo šeimos aplankymo aktu. Apeliantė turėtų sutikti, kad susidariusi įtampa ir šalių konfliktai turi neigiamas pasekmes vaikui, turėtų sutikti su vaiko pasirinkimu šiuo metu gyventi su tėvu, išsakytu dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ne tik teisme, bet keletą kartų ir Vaiko teisių apsaugos skyriuje, todėl jos apeliacinio skundo argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės absoliučiai ydingos, negrįžtamai pakenkusios vaikams, jų prigimtinei teisei, yra neteisingi.

Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį garso įrašas gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jis padarytas nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. Byloje atsakovas pateikė šalių pokalbių garso įrašą, fiksuotą 2013-06-21 anstolės A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (1 t., b.l. 62-78). Sutiktina su apeliante, kad jame fiksuoti tik pokalbių fragmentai, tačiau protokole apie tai ir pažymėta. Skundžiamame teismo sprendime buvo nurodyta, kad šis įrašas darytas slapčia, neįspėjus ieškovės. Tačiau apeliantė nepaneigė tokių pokalbių buvimo. Teisme šalys net plačiau paaiškino užfiksuotų pokalbių fragmentus, (pvz. apie konfliktą su vaiku, atsisakiusiu valgyti sriubą, apeliantė pripažino, kad vaiką vijo iš namų ir kt.). Iš jų galima spręsti apie tėvų asmenines savybes, jų elgesį vaiko atžvilgiu konflikto metu, kad tėvai neišvengė vaiko dalyvavimo jų tarpusavio konfliktuose, kad vaikas su motina bendrauja nepagarbiai, jos atžvilgiu naudoja necenzūrinius žodžius, kad tėvas nesiėmė radikalių priemonių nutraukti tokius pokalbius, bet toliau juos slapčia įrašinėjo, pats juose dalyvaudamas minimaliai, t.y. iš esmės veikė nesąžiningai apeliantės atžvilgiu. Iš pokalbių fragmentų galima spręsti, kad apie teisme nagrinėjamą bylą dėl šalių ginčo jau žinoma visiems, t.t. ir sūnui (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002 išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatos, jog niekas nepatirtų neteisėto ir savavališko kišimosi į asmens asmeninį gyvenimą, nereikėtų suprasti kaip absoliutaus draudimo kai kuriais atvejais riboti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą; ar konkrečiu atveju privataus gyvenimo neliečiamumas bus ribojamas, nulemia šios asmeninės neturtinės vertybės esmė ir jos suderinamumas su kitų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais; asmens tikėjimasis „būti paliktam vienam“ šiuo atveju priklauso nuo paties asmens siekimo, kad tai, kas susiję asmeniškai su juo, nebūtų prieinama kitiems asmenims, kai jis turi kontaktų su kitu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Nagrinėjamu atveju įrašo fragmentai panaudoti byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl teismas turi turėti duomenų apie tėvų asmenines savybės, jų elgesį su vaiku konfliktinėse situacijose (užfiksuoti ieškovės pasisakymai nėra nepriekaištingi etikos aspektu) ir t.t., todėl garso įrašas galėjo būti pripažintas leistina įrodinėjimo priemone šioje byloje. Be to teismas jį įvertino visų byloje surinktų įrodymų visumoje ir išvadą apie šalių tarpusavio santykius, motinos bendravimą su vaiku ir jų tarpusavio konfliktus teismas padarė taip pat iš pačios ieškovės paaiškinimų, kuri dėl tokios situacijos kreipėsi į Marijampolės socialinės ir psichologinės pagalbos centrą. Apie konfliktinius ir vaiko interesų neatitinkančius motinos ir vaiko santykius yra duomenų psichologinės ekspertizės išvadoje, kuri buvo atlikta Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų centre, kuriame vaikas lankėsi 2014 m. 02-04 mėn. Apeliantė šią išvadą laiko paviršutiniška ir neprofesionalia, nes nebuvo atsakyta į visus klausimus. Tačiau išvadoje buvo paaiškinta, kad dėl klausimų turinio šališkumo ir tikimybės, kad užduodant klausimus iš naujo bus traumuojamas vaikas, į kai kuriuos klausimus nebus atsakoma. Bet galima sutikti su apeliante, kad spręsti apie klausimo aktualumą ar neaktualumą nagrinėjamoje byloje ekspertai neturėtų. Išvadoje yra duomenų, kurie nenuneigti kitais byloje surinktais įrodymais, todėl ja teismas rėmėsi pagrįstai. Joje nurodyta, kad motina pripažino tris kartus vijusi sūnų (duomenys neskelbtini) iš namų, kad jam grasino, vadino necenzūriniais žodžiais. Apeliantė nurodė, kad abi šalys naudojo netinkamą leksiką tiek bendraujant tarpusavyje, tiek su vaiku ir apie tai galima spręsti ir iš garso įrašo fragmentų. Taip pat išvadoje nurodyta, kad nors vaikas puoselėja viltis apie šeimos susijungimą, tačiau išoriškai atrodo neabejojantis savo sprendimu gyventi su tėvu ir susitaikęs prie gyvenimo atskirai nuo mamos ir jaunesnio brolio. Tokią išvadą galima padaryti pagal vaiko apklausas teisme, vaiko teisių apsaugos institucijoje. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad vaikas išgyvena lojalumo konfliktą ir jam nėra lengva rinktis, su kuriuo iš tėvų jis pageidauja gyventi, bet jo abejingumas, pasyvumas atsakant į klausimus apie mamą, jos ir brolio reikšmingumo savo gyvenime nuvertinimas parodė, kad šiuo metu vaikas šį klausimą yra išsprendęs tėvo naudai. Teismas taip pat turi pagrindo sutikti su išvados argumentais, jog tai nereiškia, kad tarp vaiko ir jo motinos yra silpnesnis emocinis ryšys, o labiau rodo, kad tėvas geriau supranta dabartinius(duomenys neskelbtini) (nurodytas klaidingai (duomenys neskelbtini)vardas) bendravimo ir emocinius poreikius ir juos atliepia ir, matyt, tai, o ne materialiniai paskatinimai nulėmė geresnius jo santykius su tėvu. Išvada patvirtina, kad vaikas gali išreikšti savo nuomonę ir tai akivaizdu iš jo apklausos teisme, kai vaikas savo pasirinkimą argumentavo aplinkybėmis, kurios tiesiogiai nulėmė jo pasirinkimą – norą gyventi su tėvu su kuriuo nekonfliktuoja, jo nėra vejamas iš namų, todėl nėra pagrindo paneigti išvadą, kad vaikas saugesnis jaučiasi tėvo namuose. (duomenys neskelbtini) psichologinės apklausos duomenys leido ekspertams padaryti išvadą, kad geresnį psichologinį komfortą ir geresnes psichologinės raidos galimybes berniukas gautų gyvendamas su tėvu, todėl teismas ja negalėjo nesiremti, priimdamas sprendimą. Tačiau sutiktina ir su jų argumentais, kad mamai užtikrinus saugią, emociškai stabilią aplinką ir abiems tėvams demonstruojant vienas kito atžvilgiu geranorišką tarpusavio bendravimą, sustiprėtų berniuko ryšys su motina ir galbūt jo nuomonė pasikeistų, kas būtų pagrindu pakartotinai kelti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau įvertinant tai visų vaiko interesų atžvilgiu. Dėl apeliantės nurodomos aplinkybės, kad vaikas buvo tėvo informuojamas apie bylą galima pažymėti, kad abu tėvai tarpusavio konfliktuose to neišvengė, ypač apie tai galima spręsti iš garso įrašo fragmentų. Šiuo aspektu psichologinėje išvadoje nurodyta, kad didžiąją dalį informacijos vaikas gauna iš tėvo, su kuriuo laikinai gyvena. Tačiau taip pat nurodyta, kad tokio amžiaus vaikui jau suprantama skyrybų esmė ir jis saugiau jaučiasi, kai žino, kas vyksta, ko gali laukti, tačiau likę vieni su vaiku tėvai neturi demonstruoti savo pranašumo ar nepagarbos kito tėvo atžvilgiu.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Šalių sūnus (duomenys neskelbtini) skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo sulaukęs 10 m. amžiaus. Apeliantė nurodo, kad vaiko noras gyventi su tėvu buvo nulemtas taip pat netinkamai įvykdyta jo apklausa 2013-10-21 teismo posėdyje, kuomet jis buvo prisaikdintas. Su tokia apeliantės išvada negalima sutikti. Šio teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pradedant klausyti vaiko nuomonę jam buvo pasiūlyta teisingai papasakoti viską, ką jis žino, tačiau vaikas nebuvo prisaikdintas CK 192 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (1 t., b.l. 115-177). Vaikas tuomet gyveno su motina, todėl jo paaiškinimas, kad labiau linksta prie gyvenimo su tėvu, kaip tik duoda pagrindą spręsti apie jo savarankišką pasirinkimą. Vaikas savo paaiškinime minėjo konfliktus su motina, kad ji ant jo rėkia, keikiasi. Ieškovė, išgirdusi tokią vaiko nuomonę teisme nurodė, kad jis fantazuoja, tačiau apie vaiko polinkį fantazuoti byloje nėra duomenų. 2013-04-16 Marijampolės Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodoma, kad vaikas išreiškė norą gyventi su motina, jeigu nebus galimybės gyventi su abiem tėvais (1 t., b.l. 23). Išvadoje taip pat buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) jaučia didelę įtampą dėl šalių konfliktų, kurie sprendžiami vaikų akivaizdoje. Ieškovei buvo patarta leisti sūnui pačiam apsispręsti dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir pasirūpinti jam psichologo pagalba. Pradžioje vaikas 2013-04-11 raštu (1 t., b.l. 25) nurodė, kad nori gyventi su mama, bet kasdien vakare susitikti su tėte, su juo gyventi per atostogas ir savaitgaliais, tačiau 2013-11-13 institucijos išvadoje konstatuota, kad vaikas 2013-06 mėn. išreiškė norą gyventi su tėvu. Vėliau savo pasirinkimo laikėsi nuosekliai. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, jau iki 2013-11-14 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, vaikas buvo išsakęs savo nuomonę. Vėliau teisme ir psichologinės ekspertizės metu buvo patvirtinta, kad vaikas dėl savo apsisprendimo turi argumentuotą nuomonę, todėl sutikti su apeliante, kad vaiko apklausa teisme neatspindi jo pažiūrų, negalima.

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidęs įrodymų leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių, sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus: šalių paaiškinimus, vaiko apklausos duomenis, byloje dalyvavusios institucijos išvadoje nurodytas aplinkybes, duomenis apie šalių gyvenimo sąlygas, psichologinę išvadą ir pagrįstai sprendė, kad šiuo metu sūnaus (duomenys neskelbtini) interesus labiau patenkins jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, o sūnaus (duomenys neskelbtini) - su motina. Pastarasis vaikas yra tik 3 metų amžiaus ir jam labiau reikalinga motinos globa, o (duomenys neskelbtini) suėjo jau 10 metų. Tarp vaikų esantis didelis metų skirtumas neduoda pagrindo konstatuoti jų ypatingai artimą ryšį, kuomet jų amžius lemia skirtingus poreikius ir interesus. Nagrinėjamu atveju(duomenys neskelbtini)nesijautė saugus gyvendamas su motina, jis savarankiškai apsisprendė gyventi su tėvu, kuris užtikrinęs vaikui tinkamas vystytis sąlygas, tinkamai rūpinasi sūnumi, todėl apeliantės reikalavimas grąžinti vaiką į aplinką, kuri jam nesuteikė saugumo jausmo, kurioje vaikas buvo psichologiškai traumuojamas (vejamas iš namų ir t.t.) negali būti tenkinamas remiantis tuo, kad šalių sūnūs gyvens atskirai. Jų tarpusavio ryšys turi būti užtikrintas tėvams bendraujant su skyrium gyvenančiais vaikais ir dalyvaujant juos auklėjant, nes jų tėvų valdžia abiejų vaikų, nepriklausomai su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, yra lygi (CK 3.156 str.).

Nenustačius pagrindo pakeisti skundžiamu teismo sprendimu nustatytą šalių sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, apeliantės apeliacinį skundą išlaikymo priteisimo iš atsakovo šiam vaikui dalyje tenkinti nėra pagrindo. Iš apeliantės išlaikymas sūnui (duomenys neskelbtini)buvo priteistas ne nuo ieškinio pareiškimo teisme - 2013-03-28, o nuo 2013-11-14, t.y. teismo nutarties dėl šio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, todėl teisėjų kolegija laiko, kad išlaikymo momentas buvo nustatytas teisingai (CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka yra pakankamai maksimali ir įgyvendinama, ja užtikrinamas tėvų valdžios lygybės principas, sudarytos galimybės broliams kuo dažniau bendrauti. Negalima sutikti su apleiante, kad teismas nustatė bendravimo tvarką, kuri neatitinka vaikų interesų, nesuteikia vaikams stabilumo, pastovumo, o priešingai – diskonfortą, nesaugumą, dėmesio blaškymą. Šalių sūnus (duomenys neskelbtini)yra tokio amžiaus, kai formuojasi jo ryšys su tėvais, todėl teismo nustatytas dažnesnis tėvo bendravimas su šiuo vaiku yra būtent vaiko interesais. Iki šis vaikas lankys lopšelį - darželį tėvas bendraus su sūnumi tris kartus per savaitę, o kai vaikas pradės lankyti mokyklą – du kartus bei abiem šiais laikotarpiais - antrą ir ketvirtą savaitgalį. Vaikas bus paimamas iš darželio ar jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas motinai į vaiko gyvenamąją vietą. Tokia bendravimo tvarka negali būti suprantama kaip suteikianti vaikui diskonfortą, nesaugumą, jo dėmesio blaškymą. Teismo sprendimu nenustatyta bendravimo su vaikais vieta, todėl apeliantės argumentai, kad atsakovas turi galimybę (duomenys neskelbtini) lankyti jo namuose ir dėl to kyla konfliktai, o ji neturi galimybės lankytis atsakovo namuose, yra nepagrįsti, nes bendravimo vieta nenustatyta. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta tiek su ieškove, tiek su atsakovu, tai jie turi papildomą pareigą rūpintis, kad skyrium gyvenančiam tėvui/motinai būti nekliudoma bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.), kas reiškia, kad šalys vaikų perdavimo momentu turi vengti konfliktų, kurie kenkia vaikams, pažeidžia jų interesus. Apeliantė siūlo susiaurinti atsakovo bendravimą su sūnumi (duomenys neskelbtini) iki dviejų kartų per savaitę bei iki vieno karto per mėnesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia minimali tėvo bendravimo su sūnumi (duomenys neskelbtini) tvarka galėtų būti pateisinama tik nustačius, kad maksimalus bendravimas su vaiku kenkia jo interesams. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė jokių svarių argumentų, kurie galėtų būti pagrindu riboti tėvo bendravimą su vaiku. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka taip, kad tėvams bendraujant su skyrium gyvenančiais vaikais būtų užtikrinta jų galimybė daugiau laiko praleisti kartu, taip būtų stiprinamas

jų tarpusavio ryšys, jie kuo daugiau laiko praleistų kartu ir būtų mažiau traumuojami situacijos, kuri susidarė dėl jų tėvų skyrybų. Apeliantė su sūnumi(duomenys neskelbtini)bendraus antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki 20 val. bei pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val., todėl negalima sutikti su jos argumentai, kad jai su sūnumi (duomenys neskelbtini) vykti pas sūnų (duomenys neskelbtini) bus per sunku. Bendravimo su vaikais laikas švenčių ir atostogų dienomis tarp tėvų paskirstytas po lygiai ir dėl šalys nesiginčija. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Todėl apeliantės argumentai, kurie neatitinka šių nuostatų, nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo pakeisti, todėl jos apeliacinis skundas ir šioje dalyje atmetamas.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Šalys byloje turėjo žyminio mokesčio išlaidas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu: išlaidas ekspertinei įstaigai (CPK 88 str. 1 d. 1 p.), advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.) ir kitas būtinas išlaidas (faktinių aplinkybių konstravimo išlaidos, CPK 88 str. 1 d. 9 p.), todėl dėl visų bylinėjimosi išlaidų sudėtinių dalių turi būti sprendžiama atskirai, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to atskirai nepasisakė.

Dėl žyminio mokesčio. Ieškovė pareiškė ieškinį, kurį teismas tenkino iš dalies - trijų reikalavimų atžvilgiu: dėl santuokos nutraukimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl išlaikymo priteisimo, o visiškai tenkino du reikalavimus: dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe, todėl jos ieškinys buvo tenkintas 70 % (10 + 10 + 10 + 20 + 20). Ieškovė sumokėjo 143 Lt žyminį mokestį už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 954 Lt – už reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Reikalavimas dėl santuokos nutraukimo buvo tenkintas iš dalies (50%), o kitas visiškai (100 %), todėl ieškovė turi teisę į 1026 Lt sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą.

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kurį teismas tenkino iš dalies vieno reikalavimo dalyje – dėl santuokos nutraukimo, bei visiškai tenkino tris reikalavimus: dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, todėl jo priešieškinys buvo tenkintas 88 % (12,5 + 25 + 25 + 25). Atsakovas sumokėjo 143 Lt žyminį mokestį už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 143 Lt - už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl turi teisę į 215 Lt žyminio mokesčio atlyginimą.

Dėl išlaidų ekspertinei įstaigai atlyginimo. Šalys turėjo po 750 Lt išlaidų sūnaus (duomenys neskelbtini) psichologinės ekspertizės išlaidų. Atsakovo priešieškinys dėl šio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš ieškovės atsakovui.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė turėjo 4000 Lt išlaidų advokatės A. M. pagalbai apmokėti. Šių išlaidų detalizavime nurodyta, kad 1500 Lt sudaro prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskirojo skundo parengimas, tačiau nei prašymas, nei atskirasis skundas nebuvo patenkinti, todėl šių išlaidų atsakovas atlyginti neturi pagrindo. 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai ieškovė patyrė dėl atstovės atstovavimo teisme ir jos kelionės išlaidų. Atstovė ieškovę teisme atstovavo 14 val., todėl šios išlaidos neviršija maksimalios Rekomendacijų 8.18 punkte nurodytos sumos. Kitos 1500 Lt išlaidos – dėl atstovės susipažinimo su byla, pasirengimo jai (teismo posėdžio garso įrašų klausymo), konsultacijų ieškovei teikimo taip pat gali būti pripažintos neviršijančios Rekomendacijų 10 ir 8.18 punkte nurodytų maksimalių dydžių. Todėl ieškovė turi teisę į 2500 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Jos ieškinys buvo tenkintas 70 %, o atsakovo atmestų reikalavimų dalis 12%, todėl ieškovė turi teisę į 82% arba 2050 Lt šių išlaidų atlyginimą.

Atsakovas turėjo 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, Atsakovo priešieškinys buvo tenkintas 88 %, o ieškovės atmestų reikalavimų dalis – 30 %, todėl jis turi teisę į 1200 Lt šių išlaidų atlyginimą.

Dėl kitų būtinų išlaidų atlyginimo. Atsakovas turėjo 300 Lt išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą. Šis įrodymas buvo naudojamas nustatyti aplinkybes ne tik dėl sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, tačiau ir priimant sprendimą dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo, kuomet atsakovo priešieškinys, dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės nebuvo patenkintas, todėl jis turi teisę į 50% arba 150 Lt šių išlaidų atlyginimą.

Atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ieškovė iš viso tyrėjo 3076 Lt, o atsakovas 2315 Lt bylinėjimosi išlaidų,tuomet iš atsakovo ieškovei turėjo būti priteista 761 Lt (3611 Lt – 2465 Lt) bylinėjimosi išlaidų, todėl teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), panaikinant skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės D. K. priteista atsakovui R. K. 1836 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas R. K. turėjo 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliantės apeliacinį skundą surašymą. Apeliantės apeliacinis skundas, materialinių teisinių reikalavimų dalyje, atmetamas, todėl ji laikoma apeliaciją pralaimėjusia šalimi ir iš jos atsakovui priteisiamos jo turėtos 600 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės D. K. priteista atsakovui R. K. 1836 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo R. K. ieškovei D. K. 761 Lt (220,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės D. K. atsakovui R. K. 600 Lt (173,77 Eur) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjos: Izolda NėnienėDalė BurdulienėJolita Cirulienė