Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant ieškovei D. K. ir jos atstovei advokatei Astai Mačernytei, atsakovui R. K. ir jo atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje - Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Svajonei Rainienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui R. K., institucijai teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir kt., ir pagal atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei D. K., institucijai teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir kt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini dalinai.

Dėl santuokos nutraukimo

Šalių paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė 2002-07-27 Marijampolės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 204 (t.1 b.l.15). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. K., o (duomenys neskelbtini) – sūnus M. K. (t.1 b.l.5,6). Sutuoktiniai skirtingai aiškina santuokos iširimo priežastis. Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, o atsakovas - kad ieškovė. Tad šalys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Tarp šalių nekilo ginčo dėl nepilnamečio M. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos. Abu sutarė, kad po santuokos nutraukimo mažamečio Mykolo gyvenamoji vieta bus su motina. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, patikrinusi vaiko gyvenimo sąlygas, nustatė, kad sūnus M gyvena šalims priklausančiame dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 23-24) Būstas tvarkingas, apstatytas kokybiškais baldais. Vienas kambarys skirtas vaikams. Kadangi vaikas mažametis, prisirišęs prie motinos, duomenų apie vaiko nepriežiūrą ar veikimą priešinai jo interesams byloje nėra, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. K. (CK 3.178 str.).

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio T. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo. Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3. 174 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi (t.1 b.l. 138,139) vaiko T gyvenamoji vieta laikinai buvo nustatyta su tėvu. Vaikas su tėvu gyvena iki šiol. Teismo posėdžio metu išklausytas nepilnametis pasisakė, kad labiau nori likti gyventi su tėčiu.

Kaip matyti iš 2013-06-21 antstolės A.Lukšienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 1 b.l. 62-78), kuriame fiksuoti 2013-2013 metais į kompaktinį diską įrašyti ieškovės, atsakovo ir sūnaus T pokalbiai, ieškovės santykiai su sūnumi T yra įtempti ir gana konfliktiški. Vaikas vadinamas necenzūriniais žodžiais, gasdinamas, jam grasinama. Sprendžiant iš to, kad motina mažametį vaiką su daiktais buvo du kartus išvijusi iš namų, vijo lauk ir pokalbio metu (t. 1 b.l. 65) grąsino paversti durnu, laikyti durnyne ir pan. (t. 1 b.l. 67), darytina išvada, jog motina su sūnumi T elgiasi netinkamai. Atkreiptinas dėmesys, jog ir vaikas su motina elgiasi taip pat nepagarbiai, kalba necenzūriniais žodžiais.

Tačiau teismas nustatė, kad dėl tokios situacijos D. K. ieškojo specialistų pagalbos, pati kreipėsi į Marijampolės specializuotos pagalbos centrą (t.1 b.l. 174) kur jai buvo suteikta socialinė ir psichologinė pagalba. Kaip matyti iš specialistų išvados, D. K. susirūpinusi bendravimu su vaiku, siekia geresnių santykių, džiaugiasi pasiekimais. Būtent ieškovė kreipėsi ir į vaikų psichologę S. R. dėl psichologo konsultacijų vaikui teikimo. Vadinasi darytina išvada, jog motina siekia santykių su vaiku T pagerėjimo, ją pačią netenkina tokia bendravimo kokybė.

Ieškovės prašymu teismo nutartimi nepilnamečiui T. K. buvo paskirta psichologinė ekspertizė (t. 2 b.l. 30-32), siekiant nustatyti ar vaikas pakankamai subrendęs išreikšti savo nuomonę, su kuo jis labiau nori ir gali gyventi ir pan. Iš pateiktos Ekspertizės išvados (t.2 b.l. 104-113) matyti, kad T nori bendrauti su abiem tėvais, broliu M, tačiau šiuo metu T išgyvena tėvų lojalumo konfliktą, kurį dėl psichologinės situacijos motinos namuose, ten vykusių intensyvių šalių konfliktų, sprendžia tėvo naudai ir nuosekliai reiškia pageidavimą gyventi su tėvu. Šie faktai liudija, kad nepilnamečio noras gyventi su tėvu yra aiškus ir nuoseklus. Ekspertai taip pat patvirtino, jog vaikas yra iš motinos pusės yra patyręs psichologinį smurtą, motina jį yra vijusi iš namų (t. 2 b.l. 111). Duomenų, kad vaiko tėvas būtų vartojęs smurtą vaiko atžvilgiu byloje nėra, to nepatvirtino ir užklausti ekspertai. Taip pat vaikas patvirtino, kad tėvo gyvenamojoje vietoje jam yra stabilesnė ir nuosaikesnė aplinka, todėl ekspertai pritaria vaiko apsisprendimui gyventi su tėvu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tėvas yra sudaręs sūnui tinkamas sąlygas mokytis bei ilsėtis (2013-09-10 Marijampolės sav. administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo aktas Nr. SL-5636 (t.1 b.l.96), tėvas domisi jo mokslais, skatina lankyti papildomus užsiėmimus, kartu su sūnumi praleidžia laisvalaikį, pasirūpino, kad jo darbo metu vaiką į būrelius ar papildomus užsiėmimus palydėtų jo senelė. Tuo laikotarpiu, kai vaikas buvo pas tėvą, jis pateikė T mokslo pasiekimų rezultatus (t. 2 b.l. 127), padėkos raštą už puikų mokymąsi trečioje klasėje (t. 2 b.l. 118). Todėl teismas nenustatė faktų, kad gyvenant su tėvu būtų pažeidžiami T interesai.

Atkreiptinas dėmesys, jog tėvas dirba, turi aukštąjį išsilavinimą, uždirba apie 3000 Lt per mėnesį, jo buities sąlygos geros, todėl, atsižvelgiant į T interesus, teismo ekspertų išvadas, valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacijas jo gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu R. K..

Tėvams išaiškintina, kad pasikeitus esamai situacijai, bet kuris iš tėvų turi teisę bet kada kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 str. 3d.).

Dėl išlaikymo priteisimo

Nustačius vieno vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, o kito su motina vaikams turi būti sprendžiamas materialinio išlaikymo klausimas. Ieškovė ir atsakovas yra darbingi, sveiki, jauno amžiaus. Ieškovė dirba Marijampolės “Žiburėlio” mokykloje – daugiafunkciniame centre buhaltere ir uždirba apie 2000 Lt per mėnesį (t. 2b.l. 135), gi atsakovas dirba UAB IKEA Industry Lietuva ir uždirba apie 4266 Lt per mėnesį (t.2 b.l.132 ). Iš jų apie 700 Lt išleidžia nuvykimui ir parvykimui iš darbo į M. Byloje nėra duomenų, kad vaikai turi specialių poreikių, kadangi vaikai lanko vaikų ugdymo įstaigas ir atsižvelgiant į įprastinius vaikų poreikius, vadovaujantis prioritetiniais vaikų interesų ir apsaugos principais, reiškiančiais, kad visos abejonės vertinamos vaikų naudai,byloje tarp šalių nesant ginčo, išlaikymas vaikams nustatomas periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt per mėnesį, kiekvienam vaikui (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.). Iš esmės pasikeitus aplinkybėms išlaikymo dydis ar forma galės būti keičiami (LR CK 3.201 str.,LR CK 3.200str.).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Vaikams išlaikyti skirta pinigų suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išlaikymas sūnui M iš tėvo priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y.2013-03-28, o iš motinos vaikui T, nuo tada kai jis pradėjo gyventi pas tėvą, t.y. 2013-11-14 (t. 1 b.l. 138)

Nepilnamečio T išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytojas skirtinas atsakovas R. K. (CK 3.185 str. 1 d.), o M – motina D. K.. Tėvai vaikų išlaikymo lėšas gali naudoti išimtinai tik vaikų interesais (CK 3.203 str.).

Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Tėvas, ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, jei toks bendravimas nekenkia vaiko interesams (CK 3.170 str. 3 d.).

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę bendrauti su abiem tėvais (LR CK 3.170 str. 2d.).

Teismas taip pat visus klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais sprendžia pirmiausia žiūrint nepilnamečių vaikų interesų ir jais vadovaujantis (LR CK 3.3 str. 1d., LR CPK 376 str.).

Sprendžiant šalių ginčą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, atsižvelgiama į tai, kad tėvai, gyvendami skyrium, turi lygias teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, kad šios teisės ir pareigos turi būti įgyvendinamos vaiko interesais ( CK 3. 156 str. , 3. 170 str. ).

Bylos duomenys patvirtina, kad yra kilęs ginčas tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant, todėl bendravimo tvarka nustatytina teismo sprendimu (LR CK 3.175 str. ).

Bendravimo tvarka nustatoma atsižvelgiant į vaikų interesus sudarant sąlygas skyrium gyvenantiems tėvams maksimaliai bendrauti su vaikais, kadangi byloje nėra įrodymų, kad toks tėvų bendravimas su vaikais gali kenkti vaikų interesams, tai yra nėra pagrindo nustatyti minimalų motinos bendravimą su vaikais (LR CK 3.175 str. 2d.).

Šioje byloje ieškovė, tikėdamasi, kad vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su ja, reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką su vaikais nereiškė. Gi atsakovas priešieškiniu ir 2014-06-10 priešieškinio dalies patikslinimu (t.2 b.l. 137, 138) siūlo nustatyti tokią bendravimo tvarką:

Antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 17.30 val., pasiimant vaiką iš darželio iki 20.30 val., atvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą;

Antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12 valandos iki sekmadienio 18 valandos;

Lyginiais metais sūnaus gimimo dieną, t.y. rugpjūčio mėn. 22 dieną nuo 12 val. iki 18 val., per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Šv. Velykas nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.

Nelyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio l d. 18val.

Pirmą ir trečią mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki 20 val.;

Antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.;

Lyginiais metais sūnaus gimimo dieną t.y. rugpjūčio mėn. 22 dieną nuo 18 val. iki 20 val., per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Šv. Velykas nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18val;

Nelyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio 1 d. 18 val.;

Pavasario atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 18 val. iki paskutinės atostogų dienos 18 val.;

Vasaros atostogų metu nuo liepos 1 d. 18 val. iki liepos 15 d. 20 val. ir nuo rugpjūčio 1 d. 18 val. iki rugpjūčio 10 d. 20 val.;

Antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki 20val.;

Pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.;

Nelyginiais metais sūnaus gimimo dieną, t.y. birželio 28 dieną nuo 18 val. iki 20 val., per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Šv. Velykas nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.;

Lyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio 1 d. 18 val.;

Rudens atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 18 val., iki paskutinės atostogų dienos 18 val.;

Vasaros atostogų metu nuo liepos 16 d. 18 val. iki liepos 31 d. 20 val. ir nuo rugpjūčio 11 d. 18 val. iki rugpjūčio 20 d. 20 val.;

3. Apie tai, kad nepaims vaikų iš jų gyvenamosios vietos tėvai visada privalo pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš 2 val. iki jų paėmimo.

Ieškovė esminių prieštaravimų dėl bendravimo tvarkos nepareiškė, tik atstovė išsakė nuomonę, kad toks bendravimas per intensyvus, tėvai tokiu būdu neturės asmeninio gyvenimo. Valstybinės vaiko teisių tarnybos atstovė iš esmės bendravimo tvarkai pritarė.

R. K. paaiškino, kad tokią bendravimo tvarką pasiūlė dar ir dėl tos priežasties, kad broliukai galėtų kuo dažniau susitikti, jis taip pat nori daugiau dalyvauti ir sūnaus M gyvenime.

Tėvų bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaikus pagrindinis tikslas turi būti paruošti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje, taigi tėvų ir vaikų bendravimas nėra tik pasimatymas, susitikimas ar tam tikras laikas, kurį šalys gali laisvu nuo darbo metu skirti vaikams, tai turi būti – nuolatinis bendravimas su vaikais jų interesais, nekenkiant vaikų normaliam vystymuisi ir visus kilusius klausimus dėl sąlygų skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas turi spręsti išimtinai vaiko interesais, tai yra vaiko tėvo ir motinos tarpusavio nesutarimai negali būti pagrindu riboti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, kuris gyvena skyrium. Be abejo patys tėvai turi derinti savo pozicijas dėl nuoseklaus vaiko auklėjimo, panašaus dienos režimo nustatymo, sveikatos priežiūros (maitinimo, rengimosi, žaidimų pobūdžio) veikdami išmitinai vaiko interesais.

Tėvams netaikytos jokios poveikio priemonės dėl netinkamo tėvo valdžios naudojimo (LR ATPK 181 str., LR CK 3.180 str.) ir teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo riboti tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką.

Šalys taip pat turi pareigą sudaryti sąlygas, kad motina ir vaikai galėtų tinkamai bendrauti (LR CK 3.170 str. 3 d.).

Nustatyti bendravimo tvarką vaikų ir tėvų konkrečioje vietoje (gyvenamojoje vietoje) pagrindų nėra, kadangi nenustatyta, kad vaikams ar jų tėvams yra kažkokia grėsmė būti kitur, jiems neskirta jokia apsauga, netaikytos poveikio priemonės.

Tėvai turi rūpintis, kad vaikų akiratis būtų plečiamas, jis įgytų naujų, įgūdžių ir įspūdžių atitinkamai kiekvienam amžiaus tarpsniui, kas nėra galima vaikams ir tėvams būnant vienoje ir toje pačioje vietoje kiekvieną kartą ir tokiu būdu, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas gali pakenkti vaikų interesams, teismas daro išvadą, kad yra reikalinga nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaiko, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų, galimą dalyvavimą bendraujant ir auklėjant vaiką, atitinkančią vaiko interesus, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę, tai yra nustatoma tvarka turi būti protinga, sąžininga ir teisinga tiek pačių vaikų, tiek jų tėvų atžvilgiu ( CK 3.175 str. ), tuo pačiu atsižvelgiama ir į tai, kad tėvai turi auklėti vaiką ne tik leisdami su juo laiką, bet ir dirbdami, nepriekaištingai elgdamiesi ir būdami pavyzdžiu vaikams ( žr. CK 3.175 str. komentaro 341 p.).

Nagrinėdamas šeimos bylas teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų negu jų pareikšta (LR CPK 376 str. 3 d.), teismas tuo pačiu yra saistomas ieškinio (priešieškinio) reikalavimais (LR CPK 5 str., 135 str.) ir negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos kuri nebūtų realiai vykdoma.

Tėvų gyvenančių skyrium nuo vaikų teisės ir pareigos bei atsakomybė vaikų atžvilgiu yra tokia pati kaip ir tėvų gyvenančių kartu su vaikais (LR CK 3.155 str., 3.156 str.).

Šioje byloje nustatant tėvo bendravimo su vaikais tvarką, ji nustatoma tokia, kad atitiktų nepilnamečių vaikų amžių ir individualias savybes, taip pat svarbią aplinkybę, kad teismo ekespertai ir valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba rekomendavo broliukams bendrauti kuo daugiau, tačiau jie būdami mažamečiai galės bendrauti tik bendraujant kartu tėvams. Todėl tokia bendavimo tvarka nustatoma dar atsižvelgiant į brolių interesus.

Iš esmės pasikeitus aplinkybėms bendravimo tvarka gali būti keičiama.

Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes priešieškinys ir patikslintas priešieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir nustatoma atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka.

Dėl turto padalinimo

Šalių paaiškinimais, byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatoma, kad šalys santuokoje įsigijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l. 10, t. 2 b.l 142) Ir nors nekilnojamojo turto registre butas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šalys pripažįsta kad butas įgytas už vienos ieškovės D. K. lėšas, todėl ieškinys ir priešieškinys šioje dalyje tenkinti visiškai ir minėtas butas pripažįstamas ieškovės asmenine nuosavybe.

Dėl prašomo padalinti kilnojamojo turto – automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 145) tarp šalių ginčo nekilo. Todėl šalių prašymu jie priteistini atsakovui. Kito dalintino turto šalys nenurodė, jo dalinti neprašo. Kreditorių neturi. Abu yra sveiki, veiksnūs, darbingi, tarpusavio išlaikymo priteis taip pat nereikalavo, todėl teismas nepriteisia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė ir atsakovas prašo priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė iš viso yra sumokėjusi 1097 Lt žyminio mokesčio (t. 1 b.l. 14,57), 4000 Lt už advokato teisinę pagalbą bei 750 Lt už teismo ekspertizę (t. 3 b.l. 5, t. 3 b.l. 5, t.1 b.l. 5), t.y. 5847 Lt. Gi atsakovas yra sumokėjęs 286 Lt žyminio mokesčio (t. 1 b.l. 31), 1200 Lt už advokato teisinę pagalbą (t.1 b.l. 88), 300 Lt antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą (t. 1 b.l. 100), 750 Lt už teismo ekspertizę (t. 2 b.l. 41), iš viso 2536 Lt. Kadangi ieškinys ir priešieškinys tenkintini dalinai, o dalis ieškinio ir priešieškinio reikalavimų sutapo, todėl darytina išvada, jog reikalavimai, kurie nesutapo (dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo) 100 proc. patenkinti atsakovo naudai, iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o iš ieškovės atsakovui priteisiama 286 Lt žyminio mokesčio (po 143 Lt už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymą), 500 Lt už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 750 Lt už teismo ekspertizę bei 300 Lt lėšų antstolei A.Lukšienei už faktinių aplinkybių konstatavimą (CPK 93 str.1 d.).

Priteisus nepilnamečiams vaikams išlaikymą, iš ieškovės ir atsakovo valstybei priteisiama po 144 Lt žyminio mokesčio (400 Lt x 12 x 3%) į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį šalys buvo atleistos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Bendra išlaidų suma sudaro 31,17 Lt. Jos paskirstomos šalims po ½ dalį, nes šalių reikalavimai patenkinti iš dalies. Atitinkamai iš kiekvieno priteisiama po 15,58 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 84, 88 str. 1d. 3p., 93 str. 2d.,96 str. 1d.).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.,283 str.1d.4p.).

Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinamos (CK 3.65 str., CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką, įregistruotą 2002-07-27 Marijampolės CMS, įrašo Nr. 204 tarp R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes moters – K vyro - K.

Nustatyti nepilnamečio M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio sūnaus T. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu R. K. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš tėvo R. K. materialinį išlaikymą vaikui M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2013-03-28 iki sūnaus pilnametystės, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant sūnaus piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jo įstatyminei atstovei - motinai D. K..

Priteisti iš motinos D. K. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. K. a.k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2013-11-14 iki sūnaus pilnametystės, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka pavedant sūnaus piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jo įstatyminiam atstovui, - tėvui R. K..

Nustatyti tokią šalių ir jų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką:

Antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 17.30 val., pasiimant vaiką iš darželio iki 20.30 val., atvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą;

Antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12 valandos iki sekmadienio 18 valandos;

Lyginiais metais sūnaus gimimo dieną, t.y. rugpjūčio mėn. 22 dieną nuo 12 val. iki 18 val., per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Šv. Velykas nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.

Nelyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio l d. 18val.

Pirmą ir trečią mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki 20 val.;

Antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.;

Lyginiais metais sūnaus gimimo dieną t.y. rugpjūčio mėn. 22 dieną nuo 18 val. iki 20 val., per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Šv. Velykas nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18val;

Nelyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio 1 d. 18 val.;

Pavasario atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 18 val. iki paskutinės atostogų dienos 18 val.;

Vasaros atostogų metu nuo liepos 1 d. 18 val. iki liepos 15 d. 20 val. ir nuo rugpjūčio 1 d. 18 val. iki rugpjūčio 10 d. 20 val.;

Antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki 20val.;

Pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.;

Nelyginiais metais sūnaus gimimo dieną, t.y. birželio 28 dieną nuo 18 val. iki 20 val., per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Šv. Velykas nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.;

Lyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio 1 d. 18 val.;

Rudens atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 18 val., iki paskutinės atostogų dienos 18 val.;

Vasaros atostogų metu nuo liepos 16 d. 18 val. iki liepos 31 d. 20 val. ir nuo rugpjūčio 11 d. 18 val. iki rugpjūčio 20 d. 20 val.;

3. Apie tai, kad nepaims vaikų iš jų gyvenamosios vietos tėvai visada privalo pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš 2 val. iki jų paėmimo.

Pripažinti 49,26 kv.m. bendro ploto butą su rūsiu u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ieškovės D. K. asmenine nuosavybe.

Priteisti atsakovui R. K. santuokoje įgytą turtą – automobilį (duomenys neskelbtini) ir automobilį (duomenys neskelbtini) .

Priteisti atsakovui R. K. iš ieškovės D. K. 1836 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. K. ir R. K. po 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio bei po 15,58 Lt (penkiolika litų, 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-11-14 ir 2014-01-20 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikinąją vaiko T. K. gyvenamąją vietą bei laikinąją bendravimo su vaikais tvarką.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Ieškinį ir priešieškinį kitoje dalyje atmesti.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Marijampolės CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo patvirtinimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui bei Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų įregistruotas sutartimi nustatytas turto pasidalijimo faktas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.