Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) D. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo ir kt. bei atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei D. K. dėl santuokos nutraukimo ir kt., išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir kt. ir pagal atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei D. K., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir kt., institucija teikianti išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ieškovė D. K. su sūnumi T. (gim. (duomenys neskelbtini)) susitinka ir bendrauja kiekvieną trečiadienį, paimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindama jo gyvenamosios vietos adresu 20.30 val. bei kiekvieną mėnesio šeštadienį nuo 12.00 val. iki šeštadienio 20.00 val. pasiimdama vaiką ir pristatydama į jo gyvenamąją vietą;Ligos atveju vaikas visuomet lieka su tėvu.Atsakovas R. K. su sūnumi M. (gim. (duomenys neskelbtini)) susitinka ir bendrauja kiekvieną mėnesio ketvirtadienį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18.30 val. ir grąžindamas jo gyvenamosios vietos adresu 20 val. ir kiekvieną sekmadienį nuo 10 val. iki 11 val. 30 min., pasiimdamas vaiką ir pristatydamas į jo gyvenamąją vietą;Ligos atveju vaikas visuomet lieka su motina.Įvertinus tai, kad sūnus M. yra mažametis (2 m.), kuriam yra svarbus tinkamas dienos režimas, įprasta aplinka, atsižvelgiant į vaiko interesus, nustatė, kad ši bendravimo tvarka mažamečio sūnaus M. atžvilgiu taikoma kiekvienu atveju atsižvelgiant į vaiko norą vykti (nevykti) su tėvu, išreikštą vaiko motinos ar vaiką prižiūrinčio suaugusio asmens akivaizdoje. Tokiu atveju, jei M. vykti pas tėvą atsisako, atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, grafike nustatytu laiku, ieškovei netrukdant vaiko ir tėvo bendravimui.Apie vaikų paėmimą iš jų gyvenamosios vietos tėvai visada privalo pranešti iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš 2 val. iki jų paėmimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas, priimdamas nutartį, ignoravo psichologės įvardintą būtiną vaikams pastovumą, ramybę. Į ieškovės argumentus, kad negalima į tą patį verpetą įtraukti ir mažojo, vos 2 metų sūnaus M., teismas vėl neatkreipė dėmesio.Nustatyta lankymo tvarka visiškai kitokia, nei to pageidauja atsakovas. Vaikų lankymo tvarka turi būti nustatyta siekiant apsaugoti vaikų interesus, o ne patenkinti šalių ambicijas. Pagal atsakovo prašomą tvarką matyti, jog jo siekis įgelti ieškovei, o apie vaikų interesus nemąstyta. Atsakovas nesiūlo neutralios aplinkos susitikimams, nekviečia ieškovės atvykti pas šiuo metu su tėvu gyvenantį sūnų, veržiasi pas ieškovę beveik kiekvienai dienai.Lankymas vaikus vežiojant pas kitą tėvą nesuteikia vaikams stabilumo, pastovumo, o priešingai – diskomfortą, nesaugumą, dėmesio blaškymą. Vaikai nesupras, kur jų namai. Jie neįpras prie pasikeitimų, kurie neišvengiami po skyrybų.Atsakovas su pareigomis nesusitvarko, vaiku rūpintis jis pats gali tik po darbo valandų, vadinasi vaikas gyvena su močiute, o ne su mama ar tėvu. Apsigyvenęs pas tėvą T. tapo dar irzlesnis ir kaprizingesnis.Atsakovas panaudojo prieš ieškovę jos namuose, vaikų akivaizdoje, smurtinius veiksmus, sukeldamas jai skausmą. Dėl to 2014 m. sausio 20 d. ieškovė kreipėsi j policiją. Tai dar viena priežastis, kodėl atsakovas negali be pašalinių dalyvavimo būti pas ieškovę, dėl ko patikėti jam mažametį vaiką ir palikti jį vieną mamai nedalyvaujant yra nesaugu.Atsakovui nerūpi mažasis sūnus, staigų susidomėjimą atsakovas išreiškė vien gerindamas pozicijas byloje bei siekdamas demonstruoti rūpestingumą, kas neatitinka tikrovės. Prašymas, lankyti vaikus pagal nerealiai aktyvų grafiką yra vien noras „pašokdinti“ bei panervinti ieškovę, pademonstravimas, jog ir mažasis vaikas neva atsakovui rūpi.Nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė trukdytų matytis su mažuoju M.. Taigi, atsakovo prašymas apskritai niekuo nepagrįstas. Netiesa, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą dėl lankymo tvarkos nematė mažojo sūnaus M.. Mažasis sūnus jaučia, jog tėvui nerūpi, dėl atsakovo veiksmų iš jo atimtas brolis, todėl atplėšimas, nors ir trumpam, nuo motinos neleistinas ir niekuo nepagrįstas.Nutarties priėmimas nekeičia konfliktų galimybės, bet sukelia naujus konfliktus, susijusius su šios nutarties vykdymu (tuo neužkertamas kelias tėvų konfliktams). Todėl šia nutartimi pažeidžiamos ne tik ieškovės, bet ir jos mažamečių vaikų teisės.Teismas, įpareigodamas duoti M. pas tėvą, ir tuo pačiu draudžiant būti drauge tėvo namuose vaikų motinai, apriboja motinos teisė ruošti vaiką pasikeitimams, remiantis ne vaikų, o atsakovo motinos interesais, kuri nėra šioje byloje jokia šalimi.Teismo dėstymas, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba nepajėgi dalyvauti vaikų lankymo tvarkoje, rodo, kad nėra stengiamasi spręsti iš esmės. Teiginiai, kad pašalinių asmenų aplinkoje vaikai nebus nuoširdūs, varžysis, yra nepagrįsti, nes buvimas konfliktiškoje aplinkoje yra neginčijamai didesnė blogybė nei bet kokio pašalinio asmens svečiavimasis.Teismo nuomonė, kad tėvo pataikavimas vaikams duodant pernelyg daug saldainių bei alergiškų vaisių, nėra nemokėjimas elgtis su vaikais, bet už tai neva jis turi atsakyti, yra prieštaravimas. Ši problema nespręsta.

Nesuprantama, kodėl ieškovė, skųsdama nutartį dėl bendravimo su vaikais nustatymo, nagrinėja Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-11-14 nutarties dėl nepilnamečio sūnaus T. K. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu R. K. priėmimo aplinkybes.2014-01-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta šioje byloje kompleksinė teismo psichologinė–psichiatrinė ekspertizė tikslu išsiaiškinti sūnaus T. santykį su tėvais, dėl apsisprendimo su kuriuo iš tėvų nori gyventi, su kuriuo iš tėvų jaučiasi saugiau. Įvertinus ekspertizės rezultatus teismas galės priimti galutinį sprendimą dėl sūnaus T. gyvenamosios vietos nustatymo.Nesuprantamas ieškovės reikalavimas, išreikštas atskirajame skunde ,,nustatyti vaikų lankymo tvarką 1 kartą savaitėje, trečiadienį, nuo 18 val. iki 20 val. pas mamą jos namuose, kitą trečiadienį pas tėvą jo namuose, mamai dalyvaujant ir palaipsniui pratinant prie pasikeitimų, kad būtų paliekamas be mamos, mažąjį M.. Šeštadieniais T. paliekamas pas mamą be tėvo“. Reikalavimas nekonkretūs ir negalima suprasti, kaip jį reikėtų vykdyti.Ieškovė konfliktinė asmenybė, todėl atsakovui aktualu, kad galėtų bendrauti su M. ne jos akivaizdoje, ne jos namuose, kad ji negalėtų, atsakovui bendraujant su vaiku, reikšti su tuo nesusijusių pretenzijų, kelti konfliktų. Todėl pagrįstai, nors ir minimaliai, teismas nustatė bendravimo su vaikais tvarką, pasiimant vaikus iš gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į gyvenamąsias vietas. Ieškovė siekė išprovokuoti konfliktą, nepagrįstai teigia, kad atsakovas 2014-01-20 panaudojo <...> prieš ieškovę jos namuose, vaikų akivaizdoje, smurtinius veiksmus, sukeldamas jai skausmą. Šis atvejis kaip tik rodo, kad tikslinga su vaikais bendrauti pasiimant vaikus į tėvų gyvenamąją vietą.Nesutiktina, kad reikalinga bendrauti su vaikais tik neutralioje aplinkoje, o ne tėvų gyvenamoje vietoje. Toks bendravimas būtų nenuoširdus, nenatūralus, pažeidžiantis vaikų interesus.Nepagrįstos ieškovės pretenzijos dėl to, kad dienos metu sūnų T. pasiima iš mokyklos, ar iš mokyklos nuveda ar nuveža į būrelius močiutė, kuri yra artimas žmogus ir tokiu būdu nepažeidžiami vaiko interesai. Daugiausiai sūnų T. parsiveža atsakovas. Žinoma, kad ieškovė taip pat ne visada sūnų pasiimdavo pati, t. y. paimdavo jos tėvai, broliai ar brolienės. Nepagrįstai ieškovė teigia, jog atsakovui nerūpi mažasis sūnus. Atsakovas su ieškove atskirai gyvena jau nuo 2012 m. balandžio mėnesio ir per šį laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos, atsakovas beveik kiekvieną dieną (po darbo) bendravo su vaikais nuo 18.30 val. iki 21 val. Ieškovė pradėjo trukdyti bendrauti su vaikais tada, kai padavė ieškinį dėl ištuokos. Ieškovė teismui teigia netiesą, rašydama, kad mažasis sūnus <...> ne visada tėvą prisileidžia. Priešingai, kai atsakovui reikia išeiti, sūnus nenori išleisti, tai yra sakęs ir T., kad M. klausdavo, kur tėtis. Nesuprantamas išsireiškimas, kad atplėšimas nors ir trumpam nuo motinos neleistinas ir niekuo nepagrįstas.<...>. M. nėra jau toks mažas, kad visą parą būna su motina. Kai motina dirba, M. būna darželyje arba jį saugo ieškovės mama, todėl jis jau yra įpratęs būti ir be motinos gana ilgą laiko tarpą, o atsakovo nėra pamiršęs, nes pastoviai bendravo su abiem vaikais, todėl joks pereinamasis laikotarpis nereikalingas.Ieškovė manipuliuoja teisme dėl brolių atskyrimo. Ji įvardija, kad aš prašiau nustatyti „nerealiai aktyvų grafiką“. Toks grafikas buvo prašomas nustatyti dėl to, kad broliai kuo dažniau matytųsi ir bendrautų su abiem tėvais. Kadangi ieškovė tokį grafiką įvardina kaip nerealų, galima daryti išvadą, kad jai su vaikais bendrauti tris kartus per savaitę yra nepakeliama našta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir kt., ir pagal atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir kt. Sūnus M. gyvena su motina, sūnaus T. gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su tėvu. Tarp šalių santykiai konfliktiniai. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismui reiškė prašymus nustatyti su vaikais bendravimo tvarką. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir į šalių konfliktinius santykius, šalių prašymus tenkino iš dalies ir, peržengdamas prašymų ribas, nustatė ieškovės ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Iš atskirojo skundo matyti, kad atsakovė nurodo, jog siekia nustatyti bendravimo tvarką dėl to, kad atsakovas nesilankytų, kada panorėjęs ir nedrumstų ramybės, kad išvengti konfliktų. Tačiau realiai matyti, kad atsakovė nesutinka su nustatyta bendravimo tvarka dėl, jos nuomone, per dažno bendravimui skirtų dienų skaičiaus (nustatyti 1 kartą per savaitę) ir dėl to, kad bendravimas su sūnumi M. vyktų jos namuose (nori, kad M. bendrautų su tėvu pas tėvą namuose mamai dalyvaujant ir palaipsniui pratinant prie pakeitimų, kad būtų paliekamas be mamos).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aukščiau nurodytą bendravimo tvarką iki civilinės bylos Nr. 2-158-570/2014 išnagrinėjimo iš esmės. Pirmiausiai pažymėtina, kad tarp šalių yra itin konfliktiniai ir įtempti santykiai, tą patvirtina tiek ieškovė, tiek atsakovas, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teismas, spręsdamas šalių prašymus pagrįstai, kaip esminį kriterijų vertino šalių konfliktiškumą (šalys konfliktuodamos reiškia emocijas, prie vaikų naudoja necenzūrinius žodžius, kaip nurodo ieškovė, naudojamas fizinis smurtas ir kt.) ir nustatė tokią bendravimo tvarką, kad būtų maksimaliai išvengta ieškovės ir atsakovo kontakto (tėvai su vaikais bendrauja pasiimdami vaikus iš jų gyvenamosios vietos), t. y. kad ieškovė su sūnumi T. susitinka ir bendrauja trečiadieniais pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 20.30 val. bei kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 12 val. iki 20 val.; atsakovas su sūnumi M. bendrauja ketvirtadieniais, pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos 18.30 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 20 val. ir kiekvieną sekmadienį, nuo 10 val. iki 11.30 val., be to atsižvelgiant į vaiko amžių (tik 2 metų), į jo norą vykti ar ne pas tėvą, teismas nustatė, kad atsakovas vaikui M. atsisakius vykti pas tėvą, bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje, ieškovę įpareigojo jų bendravimui netrukdyti

Pažymėtina, kad ieškovė nesutinka, kad bendravimas dalyvaujant atsakovui su mažuoju sūnumi vyktų jos namuose (nors teismo posėdžio metu sutiko, kad bendravimas su M. vyktų jos bute), prašo, jog M. pas tėvą būtų vežamas, leidžiant jai dalyvauti, tačiau tuo pačiu atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad lankymas vaikus vežiojant pas kitą tėvą (šiuo atveju aktualus M. vežiojimas dėl jo amžiaus) suteikia vaikams diskomfortą, nesaugumą, dėmesio blaškymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodyta aplinkybė rodo pačios ieškovės veiksmų nenuoseklumą ir prieštaringumą (nurodo, kad vaikų vežiojimas vaikams bus neigiamas, tačiau nori, kad M. būtų vežamas pas tėvą ir bendrautų jai dalyvaujant ir nesutinka, kad bendravimas vyktų M. gyvenamojo vietoje pas ieškovę), iš esmės pagrįstą emocijomis, subjektyviu vertinimo kriterijumi ir jos asmeninais, o ne vaiko (vaikų) interesais. Šiuo atveju ieškovės namuose bendravimas su M. turi vykti tik vaikui nepanorėjus vykti su tėvu. Byloje nėra duomenų, kad tėvas netinkamai rūpintųsi (būtų rūpinęsis vaikais). Ieškovės motyvai dėl to, kad mažametį vaiką palikti su tėvu nesaugu, yra nepagrįsti, iš bylos duomenų suprastina, kad šalims gyvenant skyrium atsakovas su sūnumis bendraudavo ir saugumo klausimas nebuvo keliamas. Apeliacinio teismo vertinimu ieškovės prašymas, kad tėvo bendravimas su mažuoju vaiku M. vyktų jo namuose nepagrįstas bei prieštaraujantis protingumo kriterijui dėl to, kad tokio prašymo tenkinimas gali sukelti konfliktines situacijas ne tik tarp ieškovės ir atsakovo, bet tarp ieškovės ir tame pačiame name su atstovu gyvenančia jo motina, kadangi iš bylos duomenų suprastina, kad tarp jų santykiai taip pat buvo konfliktiniai (nurodo, kad gyvenant santuokoje atsakovo motina reguliavo jų santuokinį gyvenimą, vadino ieškovę kekše ir t. t.), kas akivaizdžiai pažeistų vaikų interesų apsaugos kriterijus.

Kaip minėta, ieškovė atskirajame skunde aiškiai nurodo, kad siekia tokios bendravimo tvarkos, jog atsakovas nesilankytų, kada panorėjęs, kad nedrumstų ramybės ir išvengti konfliktų. Taigi ieškovė siekė, kad iki minimumo būtų apribotas atstovo lankymasis ieškovės gyvenamosiose patalpose ir, kad lankymasis nebūtų, kada jis panorėjęs (konkretizuotas laike). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo tvarką su M., konkrečiai nurodė dienas ir bendravimui skirtas valandas, kada atsakovas vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos, o bendravimą vaiko gyvenamojoje vietoje numatė tik kaip alternatyvią (kraštutinę) galimybę, siekiant išvengti bendravimo tvarkos prieš mažamečio vaiko valią (jei vaikas nenorėtų vykti pas tėvą). Ieškovė nurodo, kad atsakovui mažasis sūnus nerūpi ir toks nerealiai aktyvus grafikas yra tik atsakovo siekis ,,pašokdinti“ ieškovę. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nurodyti ieškovės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju priimant sprendimą ir atsižvelgiant į tėvų interesus, prioritetu turi būti laikomi vaiko interesai, kai sudaromos tokios sąlygos, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatyta tėvų bendravimo su vaikais tvarka ir jos intensyvumas (trečiadieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais) sudaro galimybę ne tik skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, bet ir galimybę pabendrauti vaikams tarpusavyje – susitikti, pažaisti ir pabendrauti šiuo metu skyrium gyvenantiems broliams T. ir M., kas teismo nuomone labiausiai atitinka abiejų vaikų interesus. Būtent tai pažymėjo Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nurodydamas, kad vaikams turi būti užtikrinama teisė bendrauti su abiem tėvais, išlaikyti giminystės ryšius, būtų užtikrinta broliams galimybė matytis kiekvieną dieną ir išvengti tėvų tarpusavio konfliktų. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčijamą bendravimo tvarką ne tik užtikrino tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, bet įgyvendino prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (užtikrino vaikų interesus) ir maksimaliai užtikrino ieškovės atskirajame skunde nurodytą bendravimo tvarkos nustatymo siekį (kad atsakovas nesilankytų, kada panorėjęs ir nedrumstų ramybės, išvengti konfliktų).

Pagal šioje nutartyje pateiktus argumentus ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą.