Kauno apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas ir atsakovė daugiau kaip metai laiko kartu negyvename, bendro ūkio nevedame, šeimyninių ryšių nepalaikome. Liko įforminta tai, kas faktiškai iširę. Ieškovas teigia apsisprendęs galutinai, to paties pageidauja ir atsakovė, todėl terminas susitaikymui neskirtinas, taikinimo procedūra gali pakenkti mūsų privatiems interesams, sveikatai. Dėl šeimos iširimo iš dalies yra kalti abu, tiek ieškovas, tiek atsakovė, - jau vien dėl to, kad nesugebėjo išsaugoti šeimą, nors pragyveno joje daugiau kaip 20 metų. Kreditoriui Luminor bank“, AS, Lietuvos skyrius pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. Privataus kreditavimo sutartį Nr. K- 1900-2007-103 skolininkais lieka abi šalys solidariai, nes tik tokia yra banko pozicija. Kredito išmokėjimo terminas – 2022 m. rugpjūčio 15 d., jį moka abi šalys lygiomis dalimis. Kreditoriui UAB „SB lizingas“ pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. sutartį Nr. E009374757, likusį kreditą grąžinti ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę, kadangi kreditas gautas santuokinio bendro gyvenimo pabaigoje R. L. vardu, pirktas televizorius A. L., kuris liko atsakovei.

3. Kadangi buto pageidauja atsakovė, jame A. L. gyvena iki šiol, bute yra likę visi baldai, įranga, reikmenys, gyvenamasis plotas reikalingas ir nepilnamečiam šalių sūnui, todėl butas nuosavybės teise priteistinas atsakovei. Ieškovas R. L., nors turi gyvenamąjį plotą bute (duomenys neskelbtini) Kėdainių ., tačiau jau daugiau kaip metai laiko gyvena nuomojamame bute Mindaugo g. 13-22, Kėdainių m., todėl abu sodo sklypai su pastatais nuosavybės teise priteistini jam. Ieškovui R. L. priteistina: abu sodo sklypai su pastatais - 17.640 Eur, automobilis (1.000 Eur) ir šautuvas (150 Eur) - viso turto už 18.790 Eur. Ieškovei - butas, 33.900 Eur su visais baldais ir įranga, kurių ieškovas net nevertina ir palieka atsakovei. Mokėtiną kompensaciją sudaro 7.555 Eur. Ieškovas, siekdamas išvengti tolimesnių ginčų ir konfliktų su ieškove, atsižvelgdamas ir į sūnaus M. L., interesus ir jo teisę gyventi bei vystytis ramioje ir šia prasme saugioje aplinkoje, į tai, kad kol kas ieškovas nuosavo tinkamo gyventi būsto neturi, sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina bei įsipareigoja mokėti sūnui išlaikymą ieškovės ankstesnėje byloje reikalauto dydžio sumomis (po 200 Eur per mėnesį). Kadangi sūnui jau vasario mėnesį bus 15 metų ir jis pats turi galimybę/teisę nuspręsti, su kuriuo iš tėvų praleisti laisvalaikį ar atitinkamai bendrauti, todėl ieškovas bendravimo su vaiku tvarkos nustatyti neprašo. Abu sutuoktiniai veiksnūs, sveiki ir darbingi, išlaikymas nė vienam jų nereikalingas.

5. Atsakovė A. L. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašoma: 1) santuoką, įregistruotą 1996 m. vasario 27 d. Raseinių rarjono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 37 tarp R. L. ir A. L. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) pavardę po ištuokos A. L. palikti tą pačią; 3) šalių sūnaus M. L. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. L., jos gyvenamojoje vietoje; 4) lėšų sūnaus išlaikymui tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti A. L.; 5) priteisti iš R. L. išlaikymą sūnui M. L. po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos, pradedant nuo 2022 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 6) iš R. L. priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d., kuris sudaro 940 Eur sumą; 7) priteisti iš R. L. bendrą 9 395,00 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; 8) atsakovė A. L. prašo priteisti iš R. L. 2 991,30 Eur kompensaciją už atsakovės asmenines lėšas, panaudotas bendriems šeimos ir asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti; 9) priteisti ieškovui R. L. asmenines nuosavybės teise šiuos turto vienetus: 0.0650 ha žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiu 44,74 kv. m. bendro ploto sodo pastatu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, un. Nr.: (duomenys neskelbtini) ir kitais inžineriniais statinius, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., bendros 13 400 Eur vertės; 0.0550 ha žemės sklypą, un Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiu 17,12 kv. m. bendro ploto sodo pastatu, un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir garažu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., bendros 4 240 Eur vertės; automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)1 000 Eur vertės; medžioklinį šautuvą IZH27EM, 150 Eur vertės; 10) dviejų kambarių butą su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais baldais, įranga ir namų apyvokos reikmenimis, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, 33 900 Eur vertės pripažinti asmenine A. L.; 11) iš ieškovo R. L. priteisti visas atsakovės A. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Priešieškinis grindžiamas šiais argumentais:

9. Atsakovė teismo nustatytu terminu tripliko nepateikė.

17. Ieškinyje ieškovas prašo po ištuokos atsakovei A. L. palikti L. pavardę. Atsakovė A. L. priešieškinyje prašo po ištuokos jai palikti L. pavardę.

18. Kadangi ginčo tarp šalių dėl pavardžių nustatymo po santuokos nutraukimo nėra, po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina santuokinė pavardė „L.“, o atsakovui paliktina prigimtinė pavardė „L.“ (CK 3.69 straipsnis).

19. CK 3.174 straispnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį, teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

20. Šioje byloje nustatyta, kad S. L., gimusi 1996 m. yra pilnametė. Pareiškėjų nepilnamečiam sūnui M. L., gimusiam 2007 m., šiuo metu yra 15 metų.

21. Skyrius išvadoje pateikė duomenis, kad ieškovas R. L. pokalbio metu teigė, kad sūnus gyvena kartu su atsakove, kur jam sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, atsakovė tinkamai rūpinasi sūnumi. Ieškovė A. L. patvirtino, kad ji palaiko ieškovo reikalavimus nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja, teigia, kad sūnumi ji rūpinasi tinkamai. Skyrius neturi duomenų, kad motina įgyvendintų vaiko teises priešingai vaiko interesams. Vertinant tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, A. L. tenkina kasdienius vaiko poreikius, užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, saugią emocinę aplinką, ugdymą, šeimos ryšių išsaugojimą. Ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, M. L. išreiškė norą gyventi su motina, todėl, Skyriaus manymu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina A. L. atitinka geriausius vaiko interesus.

22. Bylą nagrinėjant teisme tarp šalių nekilo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove.

24. Šioje byloje nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos. Tiek ieškovas, tiek atsakovė rengiančiam išvadą Skyriui patvirtino, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, motina leidžia tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku. M. L. išsakė nuomonę, kad su tėčiu bendrauja kada pats nori. Vaiko manymu, konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti nereikia. Skyrius pateikė teismui informaciją, kad neturi duomenų apie tėvų nesutarimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Skyrius išvadoje neprieštarauja, kad bendravimo tvarka nebūtų nustatyta.

25. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į vaiko nuomonę, į Skyriaus išvadą teismas daro išvadą, kad šalims neprašant ir nesant tarp šalių ginčo, ieškovo bendravimo su vaiku tvarka šioje byloje nenustatytina.

26. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA) Lietuvoje siekia 642 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), kas reiškia, jog kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui turėtų skirti bent jau po 1/2 dalį M. I. 2022 m. sausio 1 d. tokia dalis sudarė 234,21 Eur (468,41 Eur/2=234,21 Eur). Nuo 2022 m. sausio 1 d. tokia dalis sudaro 259,00 Eur (518,00 Eur/2=259,00 Eur, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).

28. Ieškovas reiškia reikalavimą iš jo priteisti 200,00 Eur dydžio išlaikymą, motyvuodamas tuo, kad tokio dydžio išlaikymas buvo prašomas priteisti A. L. pareikštame ieškinyje. Atsakovė, su kuria šiuo metu gyvena nepilnametis vaikas, prašo priteisti 250,00 Eur dydžio išlaikymą, priešieškinyje pateikdama poreikių lentelę ir nurodydama padidėjusių vaiko poreikių priežastis, t.y. didesnės sumos išleidžiamos maistui, dėl infliacijos poveikio ir vaiko augimo, be to, vaikas pradėjo lankyti dailės mokyklą. Teismas atsižvelgęs į aukšiau nurodytą praktiką, daro išvadą, kad šioje byloje atsakovė prašydama priteisti išlaikymą, kurio dydis neviršija ½ dalies MMA, neturi pareigos teikti detalius įrodymus išlaidoms pagrįsti. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad kai kurios išlaidos, nurodytos poreikių lentelėje yra nepagrįstai didelės. Vaikui yra reikalingos kirpyklos paslaugos kiekvieną mėnesį, vaikas turi teisę bendrauti su savo seserimi ir vykyti pas ją svečiuotis ir tokios išvykos kartą per mėnesį ir išlaidos, reikalingos kelionei, nėra nepagrįstai didelės. Atsakovės nurodytos išlaidos maistui ir dienpinigiams nėra nepagrįstai didelės. Atsakovės argumentai dėl kylančios infliacijos yra pagrįsti, tai patvirtina oficialūs statistikos departamento rodikliai. Infliacija 2022 m. vasario mėn. sudarė 14 proc. Vartotojų kainų pokytis 2022 m. kovo mėn., palyginti su 2021 m. gruodžio mėn.: 6,5 % (http://estatistika.stat.gov.lt/skaiciuokle/). Atsakovo argumentai, kad jam liks nepakankamai lėšų pragyvenimui, vertintini kritiškai, kadangi jis nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad dėl armžiaus ar sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių jis negalėtų dirbti ir užsitikrinti reikalingą lėšų sumą, pakankamą tiek vaiko išlaikymui, tiek savo pragyvenimo reikmėms. Be to, ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovei perėmus mokėjimus už ryšio paslaugas ir kaupiamajam gyvybės draudimui, jis sutiktų mokėti vaiko išlaikymui atsakovės reikalaujamą sumą, t.y. po 250,00 Eur per mėnesį. Esant šioms aplinkybėms, priešieškinio reikalavimas dėl 250,00 Eur dydžio išlaikymo sumos tenkintinas, ieškinio reikalavimas dėl 200,00 Eur išlaikymo dydžio atmestinas.

29. Atsakovė A. L. būdama nepilnamečio vaiko motina yra jo atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ji skirtina iš ieškovo priteisto išlaikymo vaikui tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

30. Atsakovė prašo teismo priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas už 2021 m. kovo ir balandžio mėn. yra sumokėjęs vaiko išlaikymui po 75,00 Eur, taip pat sumokėjęs vaiko draudimo įmoką bei telefono išlaidas. Atsakovė priešieškinyje teigia, kad ieškovas šalių nepilnamečiui sūnui nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. pervedė tik 510,00 Eur arba tik po 102,00 Eur per mėnesį, tad šiai dienai yra susidaręs išlaikymo sumos įsiskolinimas už nurodytą laikotarpį. Taigi 2022 m. sausio 20 d. yra susidaręs toks išlaikymo įsiskolinimas: 250,00 Eur – 102,00 Eur = 148,00 Eur x 5 mėnesiai = 740,00 Eur, o nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. ieškovo papildomas įsiskolinimas už 4 mėnesius sudaro 200,00 Eur (250,00 Eur – 200,00 Eur = 50,00 Eur x 4 mėn. = 200,00 Eur), tad iš viso, pagal šiai dienai reikalingą nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydį, ieškovas atsakovei yra skolingas 940,00 Eur (740,00 Eur + 200,00 Eur) sumą.

31. Šioje byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėn. iki ieškinio padavimo dienos nepilnametis M. L. gyveno su ieškove, kuri užtikrino jo būtinuosius poreikius, rūpinosi kasdienine jo priežiūra. Skyrius išvadoje pateikė duomenis, kad ieškovas R. L. pokalbio metu pripažino, kad sūnus gyvena kartu su atsakove, kur jam sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, atsakovė tinkamai rūpinasi sūnumi. Todėl šioje byloje pareiga įrodyti, kad tinkamai vykdė išlaikymo pareigą tenka ieškovui, kuris su vaiku negyveno.

32. Atsakovė išlaikymo įsiskolinimą apskaičiuoja atėmusi ieškovo mokėtas sumas vaiko išlaikymui iš 250,00 Eur sumos. Ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad iki ieškinio padavimo dienos skyrė sūnaus išlaikymui po 200,00 Eur per mėnesį, ir ne visus mėnesius mokėjo pilną sumą. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad sutinka, jog yra skolingas išlaikymą vaikui, tačiau išlaikymo įsiskolinimo dydis turėtų būti skaičiuojamas nuo 200,00 Eur (o ne 250,00 Eur) per mėnesį sumos, kadangi tokio išlaikymo dydžio atsakovė prašė anksčiau teismui teiktuose dokumentuose civilinėje byloje e2-11165-1116/2021.

34. Iš prijungtos civilinės bylos e2-11165-1116/2021 medžiagos matyti, kad atsakovė prašė teismo išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2021 m. kovo mėn. iki ieškinio pateikimo, įsiskolinimą apskaičiuodama pagal 200,00 Eur per mėnesį sumą. Atsakovė teismui nepateikė įtikinamų paaiškinimų, kodėl teikdama ieškinį civilinėje byloje e2-11165-1116/2021 ji prašė išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2021 m. kovo mėn. iki ieškinio pateikimo, įsiskolinimą apskaičiuodama pagal 200,00 Eur, o ne 250,00 Eur dydžio išlaikymui reikalingą sumą.

38. Atsakovė butą, esantį Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), prašo laikyti asmenine nuosavybe, ieškovas reikalauja vadovautis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, butą laikyti bendrąja jungtine nuosavybe.

39. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indelio sukuriant daiktą, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis laikantis, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją (CK 3.89 straipsnis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vienos sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

40. Atsakovė aplinkybę dėl buto įgijimo asmeninės nuosavybės teise grindžia tuo, kad ji įgijimui naudojo asmenines lėšas, gautas kaip dovaną iš artimų giminaičių – savo motinos J. M., taip pat tuo, kad iš esmės buto pirkimu rūpinosi ir prižiūrėjo ji viena, nes tuo metu sutuoktinis buvo išvykęs į Vokietiją ir niekuo prie šeimos gerovės, juolab, prie buto pirkimo neprisidėjo.

41. Atsakovė priešieškinyje ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta 1996 m. vasario 10 d. Santuokos metu atsakovė laukėsi dukters, kuri gimė 1996 m. birželio 1 d. Praėjus maždaug savaitei po santuokos įregistravimo, ieškovas išvyko į Vokietiją ir grįžo maždaug po metų 1997 metų vasario pabaigoje. Gimusią dukrą ieškovas pirmą kartą pamatė, kai jai buvo beveik devyni mėnesiai. Per visą tą laiką ieškovas visiškai nerėmė šeimos, tik vieną kartą (1996 m. Kalėdų laikotarpiu) per savo svainį perdavė atsakovei 200 Vokietijos markių. Buto pirkime ieškovas visiškai nedalyvavo, prie buto pirkimo neprisidėjo. Kadangi atsakovė būdama nėščia buvo priversta viena rūpintis buto įsigijimu, jai padėjo mama J. M.. Po santuokos sudarymo ieškovui išvykus į Vokietiją, atsakovė gyveno pas seserį J. S. Kėdainiuose. Čia gyvendama atsakovė nusipirko butą, pagimdė dukrą. Atsakovė 1996 m. birželio 10 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr.: 1-4158 ir nusipirko butą, esantį Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, šis butas buvo nupirktas už atsakovės mamos J. M. padovanotus pinigus. Prie buto pirkimo ieškovas neprisidėjo, buto pirkimo aplinkybės jam yra žinomos, tų aplinkybių ieškovas niekada neginčijo, pretenzijų į butą nereiškė. 1997 metų vasario pabaigoje grįždamas iš Vokietijos ieškovas pinigų neparsivežė. Atsakovės žiniomis ieškovas ilgą laiką grįžti negalėjo, kadangi neturėjo pinigų kelionei į Lietuvą. Ieškovas ne tik visiškai neprisidėjo prie buto pirkimo savo lėšomis, tačiau metus laiko visiškai neprisidėjo prie šeimos gerbūvio. Ieškovas ir atsakovė bendrų santaupų butui įsigyti neturėjo. Butas buvo nupirktas už 6000 Lt. Tuo metu buvo žemos butų kainos, kadangi 1993 metais išvykus rusų kariškiams, daug butų buvo parduodama, o butų kainos Kėdainių m. nebuvo aukštos. Šiandien šio buto vertė didesnė ir atsakovė sutinka su turto vertinimo išvada, tačiau šis butas negali būti įtrauktas į dalintino turto balansą; atsakovė prašo šį butą pripažinti jos asmenine nuosavybe.

42. Ieškovas su atsakovės reikalavimu pripažinti butą asmenine jos nuosavybe nesutinka. Atsiliepime į priešieškinį atsakovas nurodė, kad šalys bute gyveno 24 metus, mokėjo komunalinius mokesčius, du kartus padarė kapitalinį remontą. Pinigų dovanojimo sutartyje turėtų būti įrašas apie pinigų dovanojimo asmeninio turto (o ne santuokinio, nes šalys buvo įregistravusios santuoką) įgijimui. Prieš R. L. apsigyvenant bute turėtų būti pasirašytas susitarimas, kad butas suteikiamas R. L. gyvenimui laikinai. R. L. iš Vokietijos perdavė 200 markių ir parsivežė 500 markių, o tai yra pusė buto vertės. Atsakovė iki civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo savo valios dėl buto įgijimo asmeninės nuosavybės teise, nebuvo išreiškusi, ji buto neįregistravo savo asmenine nuosavybe. Buto registracija atsakovės vardu nepanaikina santuokinio turto prezumpcijos. Atsakovė iki 2021 m. teismui teikė dokumentus savo parašais patvirtindama, kad butas yra santuokinis šalių turtas.

43. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sutuoktiniui, teigiančiam, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga įrodyti nurodytą aplinkybę, kad pagal ginčo turto įsigijimo sutartis sumokėti pinigai buvo jo asmeninės lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011).

44. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ginčo turtas yra butas, esantis adresu Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), įgytas 1996 m. birželio 10 d. pirkimo pardavimo sutartimi. Byloje esanti pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad minėtą sutartį sudarė A. L.. Butas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas A. L. vardu, tačiau jis yra įgytas santuokos metu, kadangi šalių santuoka buvo sudaryta 1996 m. vasario 27 d. Vien tai, kad R. L. asmeniškai nedalyvavo sudarant pirkimo pardavimo sandorį, ar tai, kad turtas įregistruotas ieškovės vardu nesudaro pagrindo butą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, kadangi kaip minėta, turtą įgijus santuokos metu galioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija.

47. Iš atsakovės pateiktos rašytinės pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad atsakovės motina J. M. ir atsakovė A. L. susitarė, kad atsakovės motina dovanoja atsakovei pinigus asmeninėn nuosavybėn buto, esančio adresu Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), įgijimui. Atsakovė taip pat pateikė notaro patvirtiną 1996 m. birželio 10 d. pirkimo pardavimo sutartį dėl buto įgijimo. Pažymėtina, kad nors ieškovas išreiškė abejones dėl pinigų dovanojimo sutarties sudarymo, tačiau jokių įrodymų šiai sutarčiai nuginčyti nepateikė. Vien deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad atsakovė dirbo vertėja ir sutartis gerai žino, negali paneigti byloje esančio rašytinio įrodymo – pinigų dovanojimo sutarties. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ieškovo atstovo teiginiai, kad pinigų dovanojimo sutartyje yra įrašytas buto adresas, o atsakovės motina, gyvendama kitame rajone, šio adreso negalėjo žinoti. Atsakovė, teikdama paaiškinimus teismui, ne vieną kartą nurodė, kad jos motina buto ieškojo kartu su ja, todėl buto adresas atsakovės motinai galėjo būti žinomas.

49. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-11165-1116/2021 teismo posėdyje A. L. paaiškino, kad ji su R. L. iki santuokos draugavo apie metus, tačiau kartu negyveno. Praėjus 2-3 savaitėm po santuokos įregistravimo R. L. išvyko į Vokietiją. Tuo metu ji buvo nėščia (6 nėštumo mėnuo). R. L. išvykdamas nesakė, kada grįš, o išvykęs skambindavo ir sakydavo: „uždirbsiu ir grįšiu“. A. L. teigė, kad tuo metu buvo stiprūs jausmai, ji tikėjo sutuoktiniu. Butus pikrimui ji apžiūrinėjo su mama. Pinigų dovanojimo sutartis buvo neįforminta notarine tvarka, kadangi tuo metu tai buvo neprivaloma. A. L. teigė, kad R. L. žinojo apie pinigų dovanojimo faktą, o apie sutartį galėjo ir nežinoti. Jos teigimu, R. L. iki išvykimo į Vokietiją nedirbo, gyveno su savo tėvais. Jis išvyko į Vokietiją užsidirbti pinigų, tačiau lėšų į šeimą grįždamas neparvežė, jis neturėjo pinigų grįžti į Lietuvą. R. L. būdamas Vokietijoje pinigų šeimai nepersiuntė. Grįžęs iš Vokietijos dar 2-3 mėnesius nedirbo, vėliau dirbo pavienius darbus. A. L. paaiškino, kad 3 kartus buvo ruošti procesiniai dokumentai santuokos nutraukimui. Ji teismui teiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nurodžiusi, kad butas, esantis Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise todėl, kad būtų paprasčiau ir greičiau nutraukti santuoką. R. L. niekada nepretendavo į butą.

50. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-11165-1116/2021 teismo posėdyje R. L. paaiškino, kad jis būdamas Vokietijoje dirbo statybose ir gaudavo uždarbį. Tačiau atėmus būsto nuomos ir pragyvenimo išlaidas, likdavo nedidelė iki 150 markių per mėnesį suma. Jis dirbo nelegaliai, todėl darbo užmokestį ne visada sumokėdavo. Grįždamas į Lietuvą parsivežė 500 markių sumą, dar 200 markių buvo perdavęs per svainį. R. L. teigė, kad butą nupirko A. L. tėvai, jis tam neprieštaravo.

51. Atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-11165-1116/2021 nesirėmė argumentu, kad buto pirkimo metu šalys turėjo bendrų lėšų. Ir tik šioje civilinėje byloje teikdamas atsiliepimą į priešieškinį nurodė, kad R. L. iš Vokietijos perdavė 200 markių ir parsivežė 500 markių, o tai yra pusė buto vertės. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti, nepateikė teismui objektyvių duomenų, kada konkrečiai perdavė ir parsivežė nurodytas lėšas. Iš atsakovės paaiškinimų matyti 200 markių buvo perduoti 1996 m. Kalėdų laikotarpiu, t.y. po buto įgijimo. Pats ieškovas pripažįsta, kad iš užsienio grįžo ir dukrą pamatė, kai jai buvo 9 mėnesiai, t. y. šiuo atveju 1997 m. kovo mėn. Taigi remiantis ieškovo paaiškinimais, 500 markių sumą atsakovas parsivežė jau po buto įsigijimo.

53. Kaip minėta, tam, kad santuokoje įgytas turtas būtų pripažintas asmenine nuosavybe būtina įrodyti ir antrąją sąlygą, t.y. kad turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

54. Iš NT registro išrašo matyti, kad butas, esantis adresu Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas A. L. vardu, tačiau registre nėra įrašo apie tai, kad tai yra atsakovės asmeninė nuosavybė. Notaro patvirtintoje buto pirkimo pardavimo sutartyje nenurodyta, kad atsakovė A. L. perka butą asmeninėn nuosavybėn.

55. Ieškovas R. L. šioje byloje teigė, kad nežinojo apie tai, kad A. L. butą galėjo įgyti asmeninėn nuosavybėn ar kad jį laikė asmenine nuosavybe. Ieškovas paaiškino, kad šią aplinkybę patvirtina tai, kad butas buvo kelis kartus remontuojamas, kad buvo paimtas kreditas buto remontui, kuris pagal banko poziciją laikomas solidaria abiejų sutuoktinių prievole.

59. Atsakovė pripažino, kad nupirktas butas buvo prastos būklės. Tiek ieškovas, tiek atsakovė paaiškino, kad remontą atliko naudodami bendras lėšas bei savo darbą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būsto remontui šalys ėmė 11 584,80 Eur dydžio kreditą. Šį kreditą kredito įstaiga vertina kaip solidarią sutuoktinių prievolę. Abi šalys patvirtino, kad tai, kokias pinigų sumas išleido remontui neskaičiavo, duomenų teismui pateikti negali, įrodymų apie atliktus remonto darbus neturi. Atsakovė pripažino, kad būstas buvo remontuojamas du kartus, pirmą remontą jie darė patys savo jėgomis, o gimus sūnui 2007 metais remontas darytas samdyto meistro ir kai kuriuos darbus jie patys atliko. Atsakovė pripažino, kad buvo pakeistos grindys, langai, durys, vandentiekis, šildymo sistema, radiatoriai keisti. Vadovaujantis CPK 187 straipsnio 2 dalimi, atsakovės pripažintos aplinkybės laikytinos nustatytomis.

71. Atsakovė A. L. priešieškinyje prašo teismo priteisti iš R. L. 2 991,30 Eur kompensaciją už atsakovės asmenines lėšas, panaudotas bendriems šeimos ir asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti.

72. Atsakovė priešieškinyje teigia, kad 2014 metais atsakovės mama padovanojo atsakovei 20 640,00 litų sumą, pervesdama pinigus į atsakovės asmeninę banko sąskaitą. Šiuos pinigus atsakovė panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė nurodo, kad dalis iš jos mamos kaip dovana gautų pinigų buvo panaudoti bendroms šeimos išlaidoms, tokioms kaip: ieškovo ir atsakovės kelionei į Kroatiją (1698 Lt); video registratoriaus pirkimui ieškovui (279 Lt); apmokėjimui už šalių dukros vairavimo kursus (1398 Lt); ieškovo banko sąskaitos papildymui paskolos dengimui (4000 Lt); įvairių daiktų šeimai ir asmeninių daiktų pačiam ieškovui pirkimui; dalis pinigų buvo pervesta į paties ieškovo banko sąskaitą. Atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo pusę minėtos pinigų sumos, t.y. 2 991,30 Eur (10 320,00 Lt = 2 991,30 Eur) kaip piniginę kompensaciją už atsakovės asmenines lėšas, panaudotas bendriems šeimos ir asmeniniams ieškovo poreikiams.

73. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-11165-1116/2021 teismo posėdyje A. L. paaiškino, kad R. L. į šeimą atėjo nieko neturėdamas. Ji pati visą laiką dirbo, be to, jų šeimą nuolat rėmė finansiškai jos tėvai. Jos tėvai taip pat dovanodavo pinigų per šventes, buto remontui. A. L. teigimu, jos mamos 2014 metais atliktas bankinis pavedimas 20 600 Lt sumai buvo skirtas susimokėti paskolas sodo įsigijimui, palengvinti buičiai. Atsakovė teismo posėdyje teigė, kad 2014 metais dovanota 20 600 Lt suma buvo pinigai, skirti paremti šeimai. Atsakovė taip pat paaiškino, kad buvo skiriamos šeimai ir mažesnės sumos po 4000 Lt, 1000 Lt, 2000 Lt. Per šventes tėvai padovanodavo po 1000-2000 Lt. Kai A. L. paprašydavo tėvų pinigų, tėvai padovanodavo. 2007 metais tėvai prisidėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, remonto, baldų šiam butui pirkimo.

74. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-11165-1116/2021 teismo posėdyje R. L. paaiškino, kad jis per 25 metus santuokoje visą laiką dirbo, prisidėdavo prie šeimos gerovės. A. L. turėjo jo banko sąskaitų kodus ir persivesdavo iš jo sąskaitos reikalingas sumas mokesčiams, pirkiniams. Jis sau nepasilikdavo pajamų.