Marijampolės apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka nuteistojo S. S. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-815,

susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo S. S. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 17 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis nurodo, kad savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu, į pastabas reaguoja ir sugeba iš jų padaryti tinkamas išvadas. Nurodo, kad turi šeimą, žmoną, kurie laukia jo, sutinka priimti jį gyventi išėjus į laisvę. Nuteistasis nurodo, jog išėjęs į laisvę ketina įsidarbinti. Stengsis grąžinti savo turimas skolas. Nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir tai leidžia spręsti, jog jis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmę, taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, vertybes, lygtinai paleistas integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis pabrėžia, jog padaryto nusikaltimo sunkumas nėra susijęs su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su bausmės atlikimu pataisos namuose. Nuteistasis nurodo, kad aukštesnės instancijos teismas yra nurodęs, kad esant iš esmės tik teigiamoms nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, negali būti pagrindu atsisakyti lygtinį paleidimą (Kauno apygardos teismo 2019-07-16 nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 13-526-966/2019). Nuteistasis skunde nurodo, jog laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nurodo, jog pataisos namuose buvo skatintas už gerą elgesį 13 kartų. Pataisos namuose dalyvauja įvairiose programose. Nuteistasis teigia, kad Komisija savo nutarime nurodė, kad jis yra baustas 6 kartus drausminėmis nuobaudomis, ir nuros jos šiuo metu yra negaliojančios, nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Nuteistojo manymu šis Komisijos teiginys, kaip pagrindas atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą yra nepagrįstas. Nuteistasis teigia, kad nuobaudos yra negaliojančios, ir ši aplinkybė negali suvaržyti nuteistojo teisių ir laisvių visą likusį gyvenimą, t. y. pasibaigus paskirtos nuobaudos galiojimo terminui, baustumo stigma nebegali būti taikoma ir nebegali būti ja remiamasi. Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija priimdama nutarimą taip pat atsižvelgė į tai jog jis pataisos namuose šiuo metu nedirba ir jį finansiškai remia artimieji. Nuteistojo teigimu yra nutylima, kad jis nėra aprūpintas darbu. Skunde nurodoma, jog nuo atvykimo į pataisos namus nuteistasis mokėsi, sėkmingai įgijo 4 specialybės. 4 kartus kreipėsi į pataisos namų administraciją, kad jį perkeltų į pusiaukelės namus, kur darbas yra privalomas. Nurodo, jog priteistus ieškinius dengia gera valia, kas mėnesį, iš savo santaupų. Nuteistasis teigia, jog Komisija savo nutarime taip pat atsižvelgė į tai, kad atsižvelgiant į jo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad jis naudojo fizinę agresiją. Nuteistojo nuomone šis argumentas siejamas su jo padarytu nusikaltimu, dėl kurio šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis pažymi, jog į šias aplinkybes atsižvelgė teismas priimdamas nuosprendį, todėl dar kartą į tai atsižvelgti yra suprantama kaip dar kartą bausti už tą patį. Nuteistasis nurodo, jog jis savo aktyviais veiksmais siekia koreguoti savo elgesį tinkama linkme.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo netenkinti nuteistojo skundo. Prokurorė nurodo, kad susipažinus su nuteistojo skundu, Komisijos nutarimu ir kita medžiaga konstatuotina, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra teisėtas ir pagrįstas. Prokurorė nurodo, kad nesutiktina su nuteistojo argumentais, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, negalima atsižvelgti į asmens teistumus. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S- 140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81- 935/2020). Prokurorė taip pat nurodė, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, padarymą - veikdamas bendrininkų grupėje tyčia sužalojo žmogų, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Be to, ankstesni teistumai yra veiksnys, didinantis pakartotinio nusikalstamumo riziką, todėl jie nors ir nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau yra neatsiejamai susijęs. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 37 balai pagal OASys metodiką. Tačiau BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, komisija gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, Komisijos nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga. Iš skundžiamo nutarimo argumentų matyti, kad Komisija įvertino nuteistąjį S. S. teigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y. kad jis skatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje. Tačiau, tai nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Be to, jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nėra nepriekaištingas. Pritartina Komisijos argumentui, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar gana didelė, t. y. 3 metai 11 mėnesių ir 15 dienų. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsiant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Nustatyta, kad S. S., teistas 2013-01-18 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 8 p., 140 str. 1 d., 63 str. 1,2 d. 5 d. 2 p. - 13 metų laisvės atėmimo. 2016-03-10 Kauno apygardos teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 1,2 d. 5 d. 2 p. 9 d. subendrinti 2012-05-08 ir 2013-01-18 nuosprendžiai ir paskirta galutinė bausmė 13 metų laisvės atėmimo. Įskaityta 8 dienos. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 11 mėnesių ir 15 dienų.

2020 m. rugpjūčio 17 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-815 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, visiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 6 kartus baustas, nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Šiuo metu nuteistasis pataisos namuose nedirba, jį finansiškai remia artimieji. Pagal Marijampolės pataisos namų turto valdymo skyriaus 2020-06-30 pateiktą pažymą Nr. 310 (pridedama prie STI) matyti, kad nuteistasis turi teismo priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų 32101,74 € sumai. Iš jos yra atlyginta 539,91 € suma. Likutis 31561,83 € sumai. Taip pat nuteistojo byloje yra banko mokėjimo nurodymų kopijos, kuriose matosi, kad jam priteistų ieškinių atlygintina suma yra 220 €. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad nuteistasis praeityje problemoms spręsti naudojo fizinę agresiją. Šis teisės pažeidimas sunkesnis nei ankstesnis teisės pažeidimas. Šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės yra nesugrąžinamos. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomeninė saugumo pusiausvyra. Nors nuteistasis ir skatintas trylika kartų, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Taip pat, atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar gana didelė, t. y. 3 metai 11 mėnesių ir 15 dienų. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. ankščiau teistas 1 kartą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Paskutinis nusikaltimas sunkesnis už ankstesnį nusikaltimą. Šešis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima teigti, jog nuteistasis nėra linkęs nusikalsti ir padarė pakankamas išvadas dėl savo elgesio ir yra pasiruošęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės bei laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 13 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Nuteistasis dėl chuliganiškų paskatų nužudė kitą žmogų, taip pat kitam asmeniui nežymiai sutrikdė sveikatą. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis 2007 m., 2008 m. ir 2010 m. yra teistas Vokietijos federacinėje Respublikoje. Teismas minėtas aplinkybes vertiną, kaip nuteistojo polinkį nusikalsti.

Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, 13 kartų skatintas. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pabrėžtina tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 81/04-546 nurodyta, kad bausmės atlikimo metu šešis kartus yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, trylika kartų yra paskatintas, kas leidžia manyti, kad nuostatos į priežiūrą ir apribojimus yra dviprasmiškos. Kriminologiniai veiksniai - lėšų tvarkymas ir pajamos (nuteistasis turi vykdomųjų raštų žalai atlyginti); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas kartu su draugais). Nors nuteistasis skunde ir nurodo, jog drausminės nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau kaip jau minėta teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą turi įvertinti visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Dėl minėtų baustumų negalima teigti, jog asmuo bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Be to, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą.

S. S. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie žemos rizikos grupės - 37 balai. 2020-02-25 buvo nustatyti 39 balai. Rizika sumažėjo tik dviem balais, todėl negalima teigti, jog nuteistasis deda visas pastangas keistis ir taisytis, jog galėtų gyventi visuomenėje neizoliuotas. Pabrėžtina, kad net 32 balai sudaro kintamuosius, kuriuos nuteistasis tinkamu savo elgesiu gali pakeisti.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

Nuteistojo S. S. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 81/04-815 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.