Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarties, kuria nuteistojo S. S. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 81/04-269 dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam S. S. buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, laisvės atėmimu 13 metų; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų. Į bausmės laiką įskaičiuotas suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki 2013 m. sausio 18 d.

3. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 2 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo 3 metai 5 mėnesiai 14 dienų.

5. Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neindividualizuojant sprendimo. Pataisos įstaiga nuo bausmės atlikimo pradžios geriausiai galėjo sekti ir įvertinti nuteistojo elgesio ir požiūrio į padarytus nusikaltimus pokytį, tai yra aplinkybę, kad jis gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Pasitaisiusį jo elgesį patvirtina ne tik nuteistojo vidinės nuostatos, bet ir nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nuolatinis užimtumas, visuomenei naudingos veiklos, neabejotina elgesio korekcija. Beveik dešimt metų nuteistasis laikosi pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių, resocializacijos padalinio nustatytų reikalavimų. Šiame kontekste taip pat pažymima, kad nuteistasis, nors praeityje baustas drausmine tvarka, tačiau drausminės nuobaudos jam nebegalioja, jis buvo 14 kartų paskatintas, niekada nėra vartojęs narkotinių medžiagų, yra atlyginęs turtinę žalą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

5.2. Ginčijant pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, pažymima, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, kas patvirtina, jog jis sistemingai teisės aktų nepažeidžia.

5.3. Be to, skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė vienam iš jo įvykdytų nusikaltimų, nors remiantis teismų praktika, tai gali būti tik vienas iš vertintinų faktų. Teismas visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra pakankama. Teismo teiginiai, kad nuteistasis gali būti agresyvus, yra deklaratyvūs ir negali būti pagrindu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

5.4. Pasak nuteistojo, teisingumo ir bendrieji bausmės paskyrimo tikslai yra skirti tik tam, kad sužlugdyti nuteistąjį, kad jis atliktų tokią bausmę, kokią paskyrė teismas. Teismo formuojama ydinga praktika, kai skirtingose bylose priimamos analogiškos nutartys. Šiuo atveju atsisakant taikyti lygtinį paleidimą buvo remtasi motyvais, susijusiais su nuteistojo elgesiu ir mąstymu, egzistavusiu prieš daugiau kaip 10 metų. Tai yra hipotetinės prielaidos ir pamąstymai, su kuriais nuteistasis nesutinka. Be to, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pasisakyta, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis nėra pakankama lygtiniam paleidimui taikyti.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš straipsnio lingvistinio aiškinimo darytina išvada, kad teismas gali, bet neprivalo, asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, būtina įvertinti ir kitas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Šiuo atveju, iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis S. S. yra atlikęs didesnę nei minimali įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Kaip pagrįstai teigiama skundžiamoje nutartyje, tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo, tačiau lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina įvertinti ir materialiųjų sąlygų egzistavimą, o šių aplinkybių visumos vertinimas, priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismo nutartyje buvo įvertintas ne tik formaliai taikant BVK 157 straipsnio nuostatas, tačiau atsižvelgiant į nuteistąjį bei jo elgesio ir mąstymo pokyčius bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visumą.

10. Susipažinus su skundui nagrinėti pateikta medžiaga matyti, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (37 balai), ką pagrįstai akcentuoja ir nuteistasis skunde aukštesnės instancijos teismui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad didesniąją šios artimos vidutinei rizikos dalį (32 balus) sudaro kintantys veiksniai, kuriuos nuteistasis bausmės atlikimo metu savo kryptingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Dėl to skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentuojama pažangos šią riziką mažinant pataisos proceso metu svarba. Pažymėtina, kad aptariama rizika nustatoma svertiniais balais įvertinant kiekvieno nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus bei kitus faktorius, taikant Lietuvos Respublikoje aprobuotą OASys metodiką, todėl šia metodika nustatomas balų kiekis reikšmingas vertinant nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, be kita ko, nuteistojo pažangą analizuojant dinaminių riziką sudarančių balų pokyčio kontekste. Aukštesnysis teismas pažymi, jog šiuo atveju esant santykinai reikšmingam dinaminių svertinių taškų kiekiui, nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad jis galimos probacijos laikotarpiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

11. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas bei Komisija visų lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumoje įvertino nuteistojo nusikalstamų veikų pavojingumą, ankstesnį teistumą bei drausmines nuobaudas, kurios nuteistajam buvo paskirtos bausmės atlikimo metu. Šios bei kitos nuteistojo nenaudai bylojančios aplinkybės nebuvo suabsoliutinamos, tuo suteikiant joms išskirtinį dėmesį prieš kitas. OASys metodika pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatoma įvertinant joje nurodomus aspektus, susijusius tiek su nuteistojo mąstymu bei elgesiu, tiek su gyvenimo stiliumi ir kitomis aplinkybėmis, kurias skundžiamoje nutartyje analizuodamas teismas išsamiai motyvavo, tuo pačiu pagrįsdamas jų egzistavimą bei įtaką galimybei nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

12. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. Šiuo atveju nuteistojo socialinės aplinkos, asmenybę charakterizuojančių aspektų aprašymas, kuris pateikiamas socialinio tyrimo išvadoje, taip pat nuteistąjį bei jo elgesį pataisos proceso metu apibūdinančios aplinkybės vis dar nerodo pakankamos jo pažangos pataisos proceso metu tam, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

13. Skunde tvirtinama, kad nuteistasis nėra asmuo, iki bausmės atlikimo sistemingai vykdęs nusikalstamas veikas, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, socialinio tyrimo išvados, nuteistasis jau po šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas už dvi nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kas suponuoja vertinimą, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys nebuvo pavienė jo elgesio forma. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę pagal du nuosprendžius, už keturių nusikalstamų veikų padarymą, dvi iš jų buvo susijusios su smurto panaudojimu kitų asmenų atžvilgiu, veikiant bendrininkų grupėje, o vienas nusikaltimas sukėlė itin sunkias, negrįžtamas pasekmes. Priešingai nei tvirtinama skunde, šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, tai realizuojant pozityviu elgesiu pataisos proceso metu, be kita ko, siekiant sumažinti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

14. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog tam tikru aspektu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane jam numatytas priemones, tai yra jis itin aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, pozityvų užimtumą skatinančiose programose, laisvalaikį leidžia prasmingai, mokydamasis kalbų, sportuodamas, skaitydamas, taip pat jis nuo 2016 metų mokėsi ir įgijo kelias profesijas. Be to, nuteistasis palaiko socialinius ryšius, pataisos proceso metu sudarė santuoką. Teigiama socialinė aplinka neabejotinai gali būti veiksniu, skatinančiu pozityvų asmens elgesį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, tačiau vis tik pažymėtina, kad ši aplinkybė, egzistavusi ir nusikalstamų veikų padarymo metu, nesulaikė nuteistojo nuo teisei priešingo elgesio, tad negali būti esminiu faktoriumi, lemiančiu neabejotiną jo pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

15. Kaip pagrįstai pažymima pirmosios instancijos teismo nutartyje, nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo. 2020 m. rugpjūčio 13 d. atmetus nuteistojo prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jam buvo numatyta rekomendacija pradėti dirbti, tačiau nuteistasis nebuvo įdarbintas. Nors jis neišreiškia neigiamo požiūrio į darbą, o veikos padarymo metu turėjo teigiamos darbinės patirties, vis tik, kritiškai vertintinas nepakankamas nuteistojo siekis kompensuoti nukentėjusiajai jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Socialinio tyrimo išvadoje pateikiami duomenys patvirtina, kad nuteistojo finansiniai įsipareigojimai viso sudarė 32 101 Eur, iš kurių tėra atlyginta 1199 Eur, tačiau nuteistasis išreiškia poziciją, kad jis dirbtų tik jam patinkantį darbą, o pataisos įstaigai tik paskutiniaisiais metais pateikė prašymus dėl įsidarbinimo, tačiau jie susiję išimtinai tik su nuteistojo perkėlimu į Pusiaukelės namus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis, kaltės dėl nusikalstamos veikos teisminio proceso metu nepripažinęs visiškai, pataisos įstaigoje nedirba, jį finansiškai remia artimieji, skunde išreiškia poziciją, kad asmeniui netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisingumo principas ir bendrieji bausmės paskyrimo tikslai yra skirti tik tam, kad sužlugdyti nuteistąjį, šiuo metu nėra jokio pagrindo manyti, jog S. S. pažanga pataisos proceso metu yra pakankama ir jis yra įsisąmoninęs savo nusikalstamo elgesio pasekmes ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

16. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam išskiriami kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Nors pritartina skunde dėstomai pozicijai, kad rizika pakartotinai nusikalsti, susijusi su nuteistojo gyvenimo stiliumi ir draugais, yra statinis veiksnys, kuris pasireiškė tik nusikalstamų veikų įvykdymo metu, tačiau dėl jau aptartų priežasčių nuteistojo pažanga lėšų tvarkymo ir legalaus pajamų šaltinio užsitikrinimo srityje nėra pakankama. Be to, kritiškai vertintinas ir kitas minėtas kriminogeninis veiksnys – nuteistojo mąstymas bei elgesys pataisos proceso metu, kuris neabejotinai priskiriamas dinaminiams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę pataisos įstaigose, buvo 6 kartus baustas drausmine tvarka, paskutinė nuobauda jam nustojo galioti tik 2019 m. rugsėjo 20 d., taigi S. S. bausmę atliekant nuo 2011 m., iki 2019 m. jo elgesys nebuvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis nusikalstamų veikų realizavimo metu tinkamai neapgalvodavo savo elgesio pasekmių, tačiau, pasak paties nuteistojo, šiuo metu jis linkęs jas apgalvoti. Vis tik, socialinio tyrimo išvadoje nurodant, kad nuteistasis šiuo metu linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, iš nuteistajam skirtų nuobaudų pobūdžio akivaizdu, jog jo neigiamų elgesio pasekmių įsisąmoninimo įgūdžiai nėra pakankami. Nuteistajam drausminės nuobaudos skirtos už pakartotinius analogiško pobūdžio, šiurkščius pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog jis, 2017 m. išklausęs alkoholio vartojimo prevencijos programą, vos po pusės metų buvo pakartotinai baustas už analogiško pobūdžio drausminį nusižengimą. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad nepaisant nuteistojo lankytų socialinės reabilitacijos programų, pozityvaus užimtumo priemonių, jo pažanga pataisos proceso metu, kuri stebima iš esmės tik nuo 2019 m. rugsėjo mėn., dar negali būti vertinama kaip pakankama.

17. Nuteistasis taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, susijusias su jo baustumu drausmine tvarka teigdamas, kad nors jis yra baustas drausmine tvarka, tačiau nuobaudos jam jau nebegalioja (paskutinioji skirta 2018 metais). Atmetant šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad nuobaudos pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobaudos buvo paskirtos. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Ankstesnių nuobaudų skyrimas vertinamas kaip nuteistąjį bei jo elgesį pataisos proceso metu charakterizuojanti medžiaga, tačiau toks vertinimas niekaip nesikerta su aplinkybe, jog nuobaudos terminui pasibaigus asmuo laikomas nebaustu, tai yra nebeturinčiu galiojančių drausminių nuobaudų. Taigi, įvertinus aptartus duomenis, nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jam vis dar išliekančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, konstatuotina, kad pakankama nuteistojo pažanga dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

18. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, tiek BVK, tiek BPK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Dėl šios priežasties, remiantis nuteistojo skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kaip minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir skundą dėl pastarosios nutarimo nagrinėjantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakęs tenkinti skundą dėl Komisijos nutarimo apylinkės teismas padarė byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrįstą išvadą, dėl ko nuteistasis šiuo metu dar neatitinka BVK 157 straipsnio nuostatų lygtiniam paleidimui taikyti, tai yra šiuo metu pakankama nuteistojo pažanga, kuri yra materialusis kriterijus probacijai taikyti, nėra nustatyta.

19. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.