Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. S. ir G. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas:

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausme 13 (trylikai) metų;pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 238 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 100 MGL (13 000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityta 4 MGL dydį atitinkantys 520 Lt už sulaikyme nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d. (dvi dienos) išbūtą laiką ir paskirta galutinė 96 MGL (12 480 Lt) bauda.

G. K. įpareigotas baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš nuteistojo S. S. priteista 2 442,80 Lt turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, 26 500,48 Lt turtinė žala Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2 550 Lt turtinė ir 100 000 Lt neturtinė žalos nukentėjusiajai J. Ž..

Nukentėjusiojo S. Ž. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 22 d., apie 20 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia dėl chuliganiškų paskatų viešoje vietoje - šalia parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), užpuolė ant žaliosios vejos stovėjusius V. Ž. ir A. V., su savimi turėta lazda, rankomis ir kojomis intensyviai sudavė V. Ž. į įvairiais kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, taip padarė jam daugybinius kūno sužalojimus, nesukėlusius pavojaus gyvybei, ir toliau veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitu iki šiol ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, su savimi turėta ta pačia lazda pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstruodamas akivaizdžią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė V. Ž. į galvą, o S. S. bendrininkas sudavė pilnu alaus buteliu V. Ž. į galvą, dėl ko pastarajam nuo abiejų bendrininkų smūgiais (trauminiais poveikiais) patirtų galvos minkštųjų audinių sužalojimų išsivystė trauminis galvos smegenų sužalojimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į skilvelius, dėl ko nuo šių sužalojimų V. Ž. jau įvykio vietoje iš karto ištiko klinikinė mirtis, o 2011 m. birželio 23 d., 23 val., jis mirė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose.

Be to, S. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 22 d., apie 20 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, šalia parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), užpuolė ant žaliosios vejos stovėjusius V. Ž. ir A. V., su savimi turėta lazda ne mažiau kaip du kartus tyčia sudavė A. V. į abiejų kojų sritį, o bendrininkai iš viso rankomis ir kojomis sudavė A. V. ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairiais kūno vietas, taip padarė pastarajam poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, kairio kelio srityje, kairėje pėdoje, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, ir tai sukėlė A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

S. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2011 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas S. S. buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje S. S. gynėjas G. Matulevičius prašė pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą S. S. į švelnesnes kardomąsias priemones užstatą ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje kiekvieną dieną. Nurodė, kad jo ginamasis yra suimtas jau daugiau kaip dvejus metus ir aštuonis mėnesius, prieš suėmimą buvo diagnozuota sunki liga. Jo ginamasis galėtų sumokėti 40-50 tūkstančių litų užstatą.

Nuteistasis S. S. prašė tenkinti jo gynėjo prašymą, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. gynėjo G. Matulevičiaus prašymas atmetamas.

BPK 123 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti arba panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio kodekso 122 straipsnio reikalavimais.

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios taikomos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Be to, baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad nuteistasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į nuteistojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad nuteistasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Iš Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio matyti, kad S. S., vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 140 straipsnio 1 dalį. Apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą tikrinamas, kiek pagrįstas šis nuosprendis, todėl šioje nutartyje nevertinamas nuteistojo S. S. kaltės klausimas. Apie tai bus galima pasisakyti tik apeliacinės instancijos teismo baigiamajame akte.

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje svarstant nuteistojo gynėjo prašymą reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. S. S. nuteistas už dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5 dalys). Kauno apygardos teismas, pripažinęs jį kaltu padarius nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, paskyrė griežtą 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš bylos duomenų matyti, kad S. S. nedirbo, policijos pareigūnų buvo sulaikytas Palangoje, teistas Vokietijoje. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam kardomoji priemonė – suėmimas šiuo metu negali būti pakeista švelnesne kardomąja priemone.

Gynėjo prašyme nurodyti argumentai, jog jo ginamasis yra suimtas jau daugiau kaip dvejus metus ir aštuonis mėnesius, prieš suėmimą buvo diagnozuota sunki liga, galėtų sumokėti 40-50 tūkstančių litų užstatą, atmetami, nes jie nėra pakankami griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti. Byloje nėra duomenų, kad nuteistojo S. S. sveikata būtų pablogėjusi ir jam reiktų medicininės pagalbos, kurios negali suteikti Laisvės atėmimo vietų ligoninė. Šioje ligoninėje užtikrinama pacientams būtinoji medicininė pagalba ištisą parą ir teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 123 straipsnio 6 dalimi, 270 straipsnio 2 dalimi, 324 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo S. S. gynėjo Ginto Matulevičiaus prašymą pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne kardomąja priemone atmesti.

Nutartis neskundžiama.