- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- 1S-771-478/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00118-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- S. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. S. advokato T. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo netaikyti nuteistajam S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. S. Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 140 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą - 13 metų laisvės atėmimo bausme. 2016-03-10 Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintos 2012-05-08 ir 2013-01-18 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir nuteistajam paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Įskaityta 8 dienos. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2011 m. rugpjūčio 10 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 2 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 11 mėnesių ir 15 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu netaikė nuteistajam S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas, įvertinus tai, kad nuteistasis ne kartą buvo pažeidęs vidaus tvarką, pataisos namuose nedirba, jo asmenybės ypatumai rodo polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei, taip pat įvertino ir neatliktą paskirtos bausmės dalį.
3. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama nutartimi netenkino nuteistojo S. S. skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistojo S. S. advokatas T. K. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nurodo, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijai neliko įstatymo nuostatos, kad žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų ir nenusikals. Išimtinai liko nuostata tik apie žemą nusikalstamo elgesio riziką arba akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas yra materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pagal įstatymo normos lingvistinį aiškinimą, tai reikštų, kad šios dvi sąlygos turi būti taikomos alternatyviai kaip dvi atskiros sąlygos, nesiejant jos viena su kita kaip dviejų būtinų sąlygų visuma. Taigi, jeigu yra nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tai jau yra materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir negali būti papildomai reikalaujama, kad dar būtų ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Skundo autorius nesutinka su teismo pozicija, kad negalima teigti, jog nuteistasis deda visas pastangas keistis ir taisytis, jog galėtų gyventi visuomenėje neizoliuotas, nes paskutinis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OAS’ys metodiką rezultatas buvo 37 balai, t. y. rizika vertinama kaip žema, ir tai yra materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.2. Skundo autorius nurodo, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pakankamai ilgą laiką, jau daugiau nei devynerius metus, jo manymu, nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmę ir taikomus suvaržymus, kad padarytų teisingas išvadas apie baudžiamumą už nusikalstamas veikas, per tą laiką nuteistasis iš esmės pakeitė savo elgesį ir įsitikinimus bei vertybes, įgavo daug vidinės motyvacijos elgtis teisingai, kas atsispindi ir žemoje nusikalstamo elgesio rizikoje. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas prioritetinę reikšmę suteikė ne nuteistojo pataisos proceso vertinimui, tačiau kitoms papildomoms aplinkybėms. Nutartyje nurodyta, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi nuteistojo nusikalstamo elgesio padariniai, ir kad nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Tokia teismo pozicija yra nepagrįsta, kadangi nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, nuteistojo ankstesni teistumai jau buvo įvertinti skiriant bausmę, dėl to neturi būti tarsi baudžiama antrą kartą, pasunkinant nuteistojo padėtį, todėl šios aplinkybės negali būti sureikšminamos ar laikomos pagrindinėmis.
4.3. Advokatas nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad nuteistasis yra linkęs ir toliau daryti nusikalstamas veikas ir kad jis yra pavojingas visuomenei. Motyvuotas pagrindas tokiai išvadai galbūt būtų, jeigu nuteistasis ne pirmą kartą atliktų laisvės atėmimo bausmę, jeigu jau žinotų, kokios pasekmės gresia darant nusikalstamas veikas, jeigu ir toliau kartotų nusikalstamo elgesio modelius ar darytų tas pačias nusikalstamas veikas, tačiau šiuo atveju nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą ir savo elgesiu jau įrodė, kad savo tolesnio gyvenimo jis nesieja su nusikalstamų veikų darymu, jis nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu. Prašo atsižvelgti į tai, kad tam yra labai palankios sąlygos laisvėje, kadangi nuteistasis turi šeimą, žmoną, kurie jį palaiko ir laukia jo, sutinka priimti gyventi, išėjus į laisvę, taigi, nuteistasis turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą ir galėtų būti probuojamas. Skunde paminėtos ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec (2003), pagal kurias „lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę“, ir todėl, skundo autoriaus įsitikinimu, turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai, skundo autoriaus vertinimu, suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas.
4.4. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į daugelį nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių bei į nuteistojo elgesio pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Nuteistasis įvykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, už teigiamą ir pavyzdingą elgesį buvo skatintas net trylika kartų, pataisos procesas, palyginus, buvo nuoseklus visą bausmės atlikimo laiką. Laisvės atėmimo metu nuteistasis yra padaręs tam tikrų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, už kuriuos buvo baustas drausmine tvarka, tačiau jau neturi galiojančių nuobaudų. Nuo atvykimo į pataisos namus nuteistasis mokėsi, sėkmingai įgijo net keturias specialybes. Skunde nurodyta, kad nuteistasis nedirba pataisos įstaigoje ne savo valia, o dėl to, kad nėra aprūpinamas darbu, jį finansiškai remia artimieji, tačiau nuteistasis nevengia vykdyti įsipareigojimų ir priteistus ieškinius baudžiamosiose bylose dengia gera valia kas mėnesį iš savo santaupų. Skundo autoriaus įsitikinimu, S. S. dėjo visas pastangas elgtis gerai bei aktyviai dalyvavo pataisos procese, tačiau atsisakius taikyti jam lygtinį paleidimą, nebuvo konkrečiai nurodyta, kokiu būdu jis dar gali stiprinti elgesio koregavimą ir įtvirtinti teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius. Tokiais atvejais lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas tampa visiškai deklaratyvus, kas prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijai dėl lygtinio paleidimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nuteistojo advokato skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė prašo nuteistojo S. S. advokato T. K. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo S. S. advokato T. K. skundas atmestinas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo advokato skunde, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju būtina įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo asmenybę, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, kaip paminėta aukščiau, tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistojo advokatas skunde teigia, kad S. S. žema nusikalstamo elgesio rizika bei jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, dar nėra pagrindo daryti besąlygišką išvadą, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nors S. S. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, kas BVK 157 straipsnio prasme ir be akivaizdžios pažangos šią riziką mažinant, nustatymo leidžia spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, tačiau iš nustatytų 37 nusikalstamo elgesio rizikos balų, tik penkis rizikos balus sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis, dinaminiai – kintamieji sudaro 32 balus, ir pastaruosius nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti.
9. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, yra skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, mokėsi, įgijo kelias specialybes, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos.
11. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Pagal Marijampolės pataisos namų turto valdymo skyriaus 2020-06-30 pateiktą pažymą matyti, kad nuteistasis turi teismo priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų 32 101,74 Eur sumai, iš kurių yra atlyginta tik nedidelė dalis – 539,91 Eur. Taip pat nuteistojo byloje yra banko mokėjimo nurodymų kopijos, kuriose matosi, kad jam priteistų ieškinių atlygintina suma yra 220 Eur. Nuteistasis nurodė, kad savanoriškai skolos nedengė, nes nedirbo ir neturėjo pajamų. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad S. S. pataisos namuose nedirba ne dėl to, kad nenori, bet kad neaprūpinamas darbu, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis nors ir neatsisakytų dirbti, tačiau dirbtų ne bet kokį darbą, pagal turimas specialybes pataisos namuose nedirba. Pats nuteistasis nurodė, kad supranta turintis priteistų ieškinių, tačiau pakankamai lėšų turi tik kasdieninėms išlaidoms apmokėti, o įsiskolinimams dengti santaupų neturi. Finansiškai nuteistąjį remia artimieji. Taigi, aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistasis nerodo ir nesiima net minimalios iniciatyvos mažinti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir dengti turimus įsiskolinimus, kas kelia abejonių ir dėl jo savanoriško siekimo juos dengti ateityje, jam esant laisvėje. Išlieka keturi S. S. nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos.
12. Teisėjų kolegija sutinka, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu bei bausmės tikslais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. S. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės negrįžtamos (tyčia nužudė kitą žmogų). Nusikalto veikiant bendrininkų grupėje ir iš chuliganiškų paskatų. Nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 11 mėnesių ir 15 dienų. Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir S. S. šį formalų pagrindą atitinka, jis atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykio vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.
13. Skundą nuteistojo advokatas grindžia ir Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003.09.24 d. rekomendacijomis, pagal kurias, lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar privilegija. Tačiau Rekomendacijose taip pat yra nurodyta, kad lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus ir tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Kolegija pažymi ir tai, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma.
14. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, kuriais netikėti apylinkės teismui nebuvo pagrindo, tokio pagrindo nėra ir aukštesniajam teismui. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą, savo sprendimą taip pat aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Tai leidžia konstatuoti, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai S. S. atžvilgiu jau yra pasiekti ir jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
14. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo panaikinimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo S. S. advokato skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. S. advokato T. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.