Panevėžio apygardos teismo nutartis

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-00885-12, pradėtas 2012 m. lapkričio 11 d. gavus L. S. pranešimą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustačius nusikalstamos veikos požymius ir surašius tarnybinį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), A. S. priklausančiame sandėliuke 2012 m. lapkričio 11 d. rasti šaunamasis ginklas, šaudmenys ir žvejybos tinklas.Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r., PK KPS tyrėja Ž. S. įteikė ieškovui pranešimą apie įtarimą, kuriame nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad ieškovas, nuo 1979 m. (tiksli data nenustatyta) iki 2012-11-11, 14.00 val. (duomenys neskelbtini), ūkinės paskirties patalpose antrame aukšte esančiame sandėlyje, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, laikė nenustatytos markės ir modelio šaunamąjį ginklą, t. y. ieškovas įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.Be to, ieškovas nuo 1979 m. (tiksli data nenustatyta) iki 2012-11-11 14.00 val. (duomenys neskelbtini), ūkinės paskirties patalpose antrame aukšte esančiame sandėlyje laikė didelį kiekį šaudmenų, o būtent 202 vienetus šovinių, tokiais savo veiksmais ieškovas įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.Šiaulių AVPK Šiaulių r. PK KPS 2013-03-06 nutarimu nelaikyti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-00885-12 nutarta lygiavamzdį šautuvą 27 Nr. M16063, pistoletą PPK Nr. 257964, šovinius 7,65 kalibro „Browning“ 33 vienetus ir medžioklinius šovinius 12 kalibro 32 vienetus perduoti saugojimui Šiaulių AVPK Licencijavimo poskyriui.Šiaulių apygardos teismo 2014-06-23 nutartimi ieškovui skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu A. S. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, panaikinta paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o savadarbis šautuvas, 1902 vienetų 7,65 kalibro šovinių, 5 tūteles, tūtelės fragmentą, 5 kulkas, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą. Šiaulių apygardos prokuratūra 2014-12-10 pateikė teismui apeliacinį skundą, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi buvo atmestas. Taip pat, patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-00888-12 pradėtas 2012 m. lapkričio 12 d. gavus L. S. pranešimą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustačius nusikalstamos veikos požymius ir surašius tarnybinį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), A. S. namuose laiko namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų aparatą.Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r., PK KPS tyrėja A. D. įteikė ieškovui pranešimą apie įtarimą, kuriame nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad ieškovas, nuo 1990 m. (tiksli data ir laikas nenustatyta) name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, laikė aparatą naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimas gaminti, kol 2012 m. lapkričio 12 d. 14.30 jį surado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais ieškovas įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje.Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r., PK KPS tyrėja A. D. 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimu ieškovui skyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 2013 m. kovo 20 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 96-1-888-12 ieškovo atžvilgiu dėl aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimam gaminti nutraukė atskiroje dalyje, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę bei panaikino 2012 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK tyrėjos nutarimu ieškovui paskirtą kardomąją priemonę – rašytinė pasižadėjimą neišvykti.Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. policijos komisariate 2013 m. rugsėjo 5 d. gauti R. S. ir L. S. pareiškimai apie tai, kad jų tėvas A. S. grasina susidorojimu. Šiaulių AVPK Šiaulių rajono PK 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje 2013 m. rugsėjo 16 d. gavus L. S. pareiškimą, 2013 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu panaikino nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-050-13, pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustačius nusikalstamos veikos požymius ir surašius tarnybinį pranešimą, kad A. S. 2013-08-27 apie 20.00 val., Šiaulių r. Šilėnų k., Šilėnų malūno gyvenamojoje patalpoje, grasino nužudyti nukentėjusįjį R. S., o būtent – 2013-08-27 apie 20.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) malūno gyvenamojoje patalpoje, kur buvo ir nukentėjusysis R. S. ir jam grasindamas susidorojimu – sakydamas, kad pasamdys „bachūrus“, kurie jį sumuš ir praplaus smegenis bei kad sukurs tokią atmosferą, kad bijos jis gyventi, tokiu būdu grasino R. nužudyti, esant pakankamo pagrindo R. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi A. S. yra nekartą grasinęs R. fiziniu susidorojimu, t. y. ieškovas įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r., PK KPS tyrėja V. P. įteikė ieškovui pranešimą apie įtarimą, kuriame nurodyta, kad A. S. 2013-08-27 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) malūno gyvenamojoje patalpoje, grasino nužudyti nukentėjusįjį R. S., o būtent – 2013-08-27 apie 20.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) malūno gyvenamojoje patalpoje kur buvo ir nukentėjusysis R. S. ir jam grasindamas susidorojimu – sakydamas, kad pasamdys „bachūrus“, kurie jį sumuš ir praplaus smegenis bei kad sukurs tokią atmosferą, kad bijos jis gyventi, tokiu būdu grasino R. nužudyti, esant pakankamo pagrindo R. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi A. S. yra nekartą grasinęs R. fiziniu susidorojimu, tokiais savo veiksmais ieškovas įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r., PK KPS tyrėja V. P. 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu ieškovui skyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimus: nesilankyti (duomenys neskelbtini) malūne bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiais asmenimis – R. S. ir L. S.. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 2013-12-20 nutarimu patenkino iš dalies A. S. prašymą, dėl kardomosios priemonės skyrimo – draudimo lankytis (duomenys neskelbtini) malūne, panaikindama šį įpareigojimą, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014 m. kovo 6 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-504-13, kadangi A. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėties, t. y. A. S. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių bei panaikinta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.Teismas, vertindamas ieškovo argumentus, kad ikiteisminiai tyrimai pradėti nepagrįstai, konstatavo, kad BPK 166 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Baudžiamosiose bylose Nr. 96-1-885-12 (šaunamųjų ginklų, šaudmenų disponavimas), Nr. 96-1-00888-12 (aparato naminei degtinei gaminti laikymas) ir Nr. 40-9-504-13 (grasinimai) ikiteisminiai tyrimai pradėti gavus L. S. ar R. S. pareiškimus, kuriuose pasitvirtinus nurodytoms aplinkybėms, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.Baudžiamosiose bylose – Nr. 96-1-885-12 (šaunamųjų ginklų, šaudmenų disponavimas), esant pakankamai duomenų tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo t. y. A. S., prokuroras tuo remdamasis, surašė kaltinamąjį aktą bei perdavė bylą teismui, kuris priėmė išteisinamąjį nuosprendį A. S. atžvilgiu; Nr. 96-1-00888-12 (aparato naminei degtinei gaminti laikymas) ir Nr. 40-9-504-13 (grasinimai), ikiteisminiai tyrimai pradėti gavus tikėtiną informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ir nebuvo BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant ikiteisminis tyrimas negalimas, tuo labiau kad baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-00888-12 (aparato naminei degtinei gaminti laikymas) aparatas naminei degtinei gaminti buvo rastas ir tai buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą.Baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-504-13 (grasinimai), buvo gautas R. S. pranešimas dėl grasinimo nužudyti ir esant pakankamai duomenų tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nesurinkus įtariamojo kaltę galinčių pagrįsti duomenų, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, kad visi ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti gavus pareiškimus apie galimai padarytas nusikalstamas veikas bei į tai, kad pranešimuose užfiksuota informacija pasitvirtino, buvo rasti – šaunamasis ginklas, šoviniai, aparatas naminei degtinei gaminti, teismas vertino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai teisėti ir nepažeidžiantys žmogaus laisvės principo.Teismas, nesutikdamas su ieškovo teiginiu, kad nutarimuose skirti kardomąsias priemones yra nurodyta, kad asmuo pagrįstai įtariamas padaręs jam inkriminuotas veikas ir tokie teiginiai vertinami kaip konkretūs kaltinimai nusikalstamai veikus, o ne įtarimai, konstatavo, kad nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl tokius ieškovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.Dėl ieškovo teiginio apie tai, kad jam paskirta kardomoji priemonė suvaržė jo teises ir laisves, nurodė, jog sutinkamai su BPK 119 straipsniu kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėjo, kad skiriant kardomąsias priemones ar kitas procesines prievartos priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, šios priemonės taikomos pagal jų taikymo metu turimus duomenis.Teismas sprendė, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovui pareiškus 2012-11-12, 2012-11-27 ir 2013-11-13 įtarimus dėl nusikalstamų veikų padarymo, įtariamajam A. S. buvo paskirta pati švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ieškovo teiginys, kad kardomoji priemonė apribojo judėjimo laisvę nėra pagrįsta įrodymais (nepateikė kelionės užsakymo, kelionės bilietų ir pan.), todėl teigti, kad dėl kardomosios priemonės buvo ribojama jo judėjimo laisvė, nėra pagrindo. Tai, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, įtariamajam yra apribojama judėjimo laisvė negali būti laikoma jo teisių pažeidimu, o šiuo atveju, kardomoji priemonė buvo paskirta laikantis BPK normų reikalavimų (BPK 119 straipsniu, 121 straipsniu, 125-126 straipsniais, 139 straipsniu). Teismas šių veiksmų nelaikė neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais.Dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK KPS tyrėjos V. P. 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kuriuo buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimai: nesilankyti Šiaulių r., Šilėnų k., Šilėnų malūne bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiais asmenimis – R. S. ir L. S., ieškovas nurodė, kad draudimas lankytis asmeninės nuosavybės teise priklausančiame pastate buvo paskirtas be jokio pagrindo ir tikslingumo, nes to pasėkoje, buvo pavogtas asmeninis turtas. Teismas pažymėjo, kad pateikus prokurorui prašymą bei procesinius dokumentus, šis apribojimas buvo panaikintas, todėl pažeidimų, pagrindžiančių ieškovo teiginius, nenustatė. Teismas atkreipė dėmesį, kad kardomoji priemonė buvo paskirta laikantis BPK normų reikalavimų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui nenurodžius aplinkybių dėl draudimo lankytis pastate, kardomosios priemonės buvo paskirtos tinkamai, todėl ieškovo teiginius dėl kardomųjų priemonių paskyrimo ribojant judėjimo laisvę atmetė kaip nepagrįstus.Ieškovo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo proceso metu naudota procesinės prievartos priemonė – slapta mobilaus ryšio kontrolė, kurios metu nebuvo gauta absoliučiai jokių duomenų apie bet kokį neteisėtą veikimą, patvirtino ieškovo nekaltumą. Teismas konstatavo, kad siekiant išsiaiškinti galimai padarytą nusikalstamą veiką, buvo panaudota procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama surinkti reikšmingus tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme duomenis. Pažymėjo, kad šioje byloje procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir siekis gauti duomenų apie padarytą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, todėl neabejotinai egzistavo prašymo dėl procesinių prievartos priemonių pateikimo teismui pagrindas. Nors elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas kaip procesinė prievartos priemonė suvaržo žmogaus, teisę į privatų gyvenimą, tačiau tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje numatytas asmens susirašinėjimo, pokalbių telefonu ir kitokio susižinojimo neliečiamumo principas, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens teisė į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas, nagrinėjamuoju atveju, negali būti suabsoliutinami.Ikiteisminio tyrimo Nr. 96-1-885-12 metu surinkti duomenys leido manyti, jog A. S. galimai susijęs su tiriama nusikalstama veika, todėl, siekiant užtikrinti, kad kuo greičiau būtų surinkti duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką, prokuroras pagrįstai kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato draudimo šią procesinę prievartos priemonę taikyti ne tik baudžiamajame procese dalyvaujantiems, bet ir nedalyvaujantiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmui skiriant kardomąsias ar procesinės prievartos priemones, šie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.Ieškovas teigia, kad kratų atlikimas, asmenų apklausinėjimas apie tiriamas aplinkybes, dalykų apžiūros, kitų tyrimo veiksmų atlikimo situacijų žinomumas neribotam aplinkinių žmonių ratui, sukėlė didesnius dvasinius išgyvenimus, dėl ko patyrė neigiamą poveikį sveikatai. Teismas pažymėjo, kad dalyvavimas apklausose ar atliekant kratas negali būti laikomi neteisėtais pareigūnų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, nes įtariamojo apklausa ar kratos atlikimas yra įprasti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Įrodymų, kad pablogėjo ieškovo sveikata, ieškovas teismui nepateikė, todėl šią aplinkybę laikė neįrodyta. Tai, kad byloje pateikta sveikatos pažyma, kurioje nurodyta, kad blogai jaučiasi po to, kai buvo sumuštas, neįrodo aplinkybės, kad buvo atlikti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai lėmę jo sveikatos pablogėjimą.Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad ieškovas buvo sumuštas sūnaus. Dėl pablogėjusios reputacijos ieškovas nurodė, kad prarado žmonių pasitikėjimą, kuomet prasidėjo ikiteisminiai tyrimai, tačiau Šiaulių rajono mero pavaduotoju buvo nuo 2006 m. vasario 27 d. iki 2008 m. balandžio 9 d. iki ikiteisminių tyrimų pradžios, o tolimesnis ieškovo bandymas dalyvauti politinėje veikloje nėra niekaip pagrįstas. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu ieškovas nurodė, kad valstybės registruose esama informacija, galimai gali jam pakenkti, būti nenaudinga, pvz. dalyvaujant konkursuose ar imant paskolą, tačiau duomenų, kad ieškovas bandė atlikti veiksmus ir jam būtų sutrukdyta dėl paskelbtos informacijos nėra, todėl tai laikė, tik ieškovo teiginius, siekiant įrodyti pablogėjusią reputaciją ar patiriant dvasinius išgyvenimus.Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas sprendė, kad ieškovas A. S. neįrodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Nesant vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų neteisėtų veiksmų – civilinės atsakomybė negali būti taikoma, todėl ieškovo A. S. ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.Teismas, pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas atstovaujant teisme baudžiamojoje byloje dėl ginklų ir šaudmenų laikymo, laikė nepagrįstu, kadangi ieškovas, siekdamas apginti savo teises, kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai nepripažinti neteisėtais, teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos Respublikos 4‘243,26 Eur turtinei žalai atlyginti ir 70‘000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes nori papildyti savo argumentus žodžiu.Nurodo, kad jis nebuvo padaręs jokio nusikalstamo veiksmo, ir nepriklausomai nuo to, ką galvojo atsakovo įgalioti pareigūnai ir kuo rėmėsi darydami savo prielaidas, jie yra atsakingi už veiksmus, kurie padarė jam turtinę ir neturtinę žalas. Neginčija teisinių nuostatų dėl ikiteisminio tyrimo proceso pradėjimo pagrindų, tačiau ginčija pagrindus jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn šiose nurodytose baudžiamosiose bylose. Mano, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas nuo pranešimo apie įtarimą asmeniui pateikimo, jo apklausos įtariamuoju, kardomosios priemonės paskyrimo.Procesiniuose dokumentuose – „Pranešimas apie įtarimą“ yra kategoriški teiginiai, jog jis darė nusikalstamas veikas. Baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-885-12 2012-11-12, pradėjus ikiteisminį tyrimą, jam pateiktas Pranešimas apie įtarimą, kuriame įrašyta, jog „yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. S. padarė nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. ir 253 str. 2 d.“. Analogiškai suformuluoti pranešimų apie įtarimus tekstai ir kitose dviejose baudžiamosiose bylose dėl grasinimo nužudyti bei dėl aparato naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti laikymo. Nors dokumentai pavadinti Pranešimu apie įtarimus, juose esančios teisinės formuluotės, nurodančios, kad byloje yra surinkta pakankamai kaltės įrodymų, kad jis padarė konkrečius nusikaltimus, ir tuo pagrindu yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bei skiriamos kardomosios priemonės, jau savaime pažeidžia jo nekaltumo prezumpciją ir yra neteisėtas pareigūnų veikimas, nes tokius veiksmus atlikti buvo galima tikrai iš tikro surinkus kaltės įrodymus, o ne manymus ar prielaidas – vėlesni procesiniai sprendimai bylose parodė, jog tokie veiksmai nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Neesant bylose pakankamų įrodymų apie padarytus nusikaltimus arba apelianto kaltę – pripažintina, jog patraukimas baudžiamojon atsakomybėn yra nepagrįstas ir neteisėtas.Vertinant buvusius bylų duomenis – piliečių L. S. ir R. S. teiginius apie neva apelianto nusikalstamus veiksmus, paminėtina prieštaringa nuomonė, išreikšta pačių atsakovo įgaliotų pareigūnų – prokurorų. Atsakovas, veikdamas per įgaliotus asmenis - prokurorus vienais atvejais tais asmenų manymais, tų nuomonių išsakymais rėmėsi siekiant jį apkaltinti nepadarytais nusikaltimais bei patraukiant baudžiamojon atsakomybėn ir tai buvo įvardyta kaip pakankamais mano kaltės įrodymais padarius konkrečius nusikaltimus, o pareikalavus tų asmenų teisinės atsakomybės - prokuroras nutarime nurodė, jog tai tebuvo asmens nuomonės pasakymas ar manymo išreiškimas ir jokio nusikaltimo tuo nebuvo padaryta.Mano, kad baudžiamajam persekiojimui – patraukimui baudžiamojon atsakomybėn nebuvo pagrindo. Todėl jo baudžiamojon atsakomybėn patraukimas, iš anksto nurodant, jog jis yra padaręs konkrečius nusikaltimus, t. y. jis yra kaltas, pažeidžia nekaltumo prezumpciją, nes tik teismas gali pripažinti apelianto kaltę. Kadangi ikiteisminis tyrimas gali būti atliekamas nepagrįstai nepatraukiant konkretaus asmens baudžiamojon atsakomybėn, tai šiuo aspektu reikalinga šiuos du dalykus nesutapatinti.Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo baudžiamojo proceso pagalba nepagrįstai persekiojamas, kas pasireiškė nepagrįstu patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, kardomųjų priemonių paskyrimu. Tai yra neteisėti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriuos teismas įvardija kaip teisėtą veikimą, numatytą BPK normose. Mano, jog šiose normose nėra nurodyta, kad visi ikiteisminiai tyrimai pradedami, kaip šiuo atveju, nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir kardomųjų priemonių skyrimo. Tokie procesiniai veiksmai, numatyti baudžiamojo proceso kodekse, iš tikro atliekami atlikus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, kurių metu surenkami objektyvūs duomenys – įrodymai apie padarytus konkrečius nusikaltimus ir apie konkrečius asmenis ir tų asmenų kaltes. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai rašydavo, jog bylose pakankamai duomenų, įrodančių, jog apeliantas padarė konkrečius nusikaltimus. Tai nėra pranešimas apie įtarimus formuluotė, nes suformuluotas kaltinamojo akto prasme.Ikiteisminio tyrimo samprata reiškia, jog įgalioti asmenys atlieka tam tikrus, įstatymais numatytus teisinę reikšmę turinčius veiksmus, atitinkamai juos užfiksuojant, o gautus rezultatus teisiškai įvertinus, sprendžia dėl to, ar yra padarytas koks nors teisės pažeidimas, sprendžia tokio pažeidimo teisinę kvalifikaciją, sprendžia koks asmuo kaltas jų padarymu ir tiktai tada, išsiaiškinę su tuo asmeniu faktines aplinkybes - sprendžia dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tokia loginė proceso seka yra teisinga, pagrįsta, teisėta, sutampanti su kiekvieno asmens pareiga elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai. Pažeidus tokia pareigą - yra pagrindas pripažinti veiksmus neteisėtais. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, yra paneigiama teismo išvada nebuvus neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų.Apeliantas neginčija baudžiamojo proceso tyrimo veiksmų, tačiau ginčija jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir procesinės prievartos veiksmus jo asmens atžvilgiu pagrįstumą, kaip ir tikslingumą. Prievartos priemonės vartojamos turint ne tiktai konkretų proceso taisyklėse numatytą tikslą, bet ir pakankamai objektyvių duomenų tokių priemonių taikymo neišvengiamumui. Mano, jog jo atžvilgiu tokio pagrįstumo nebuvo, nes kardomosios priemonės jam buvo taikytos tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir pateikus jam Pranešimus apie įtarimus ir apklausus įtariamuoju. Bylose nebūdavo atlikti visi būtini tyrimo veiksmai, kurių pagrindu jam buvo galima pateikti Pranešimą apie įtarimą, t. y. nebuvo pagrindo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir tuo pačiu nebuvo pagrindo skirti kardomąją priemonę. Pareigūnas, nusprendęs atlikti tokius veiksmus, netinkamai vertino pradinius duomenis, nevertino neobjektyvumo galimybių ir jokių veiksmų tuo metu neatliko tam, kad įvykdytų pareigą veikti apdairiai, rūpestingai, atidžiai bei pagal įstatymus. Prisiimdami riziką dėl neaiškaus galutinio rezultato, t. y. nustatymo ar buvo padarytas koks nors nusikaltimas ir jeigu taip - tai kas dėl to kaltas, ikiteisminio tyrimo procesą apversdami nuo galo į priekį, prisiėmė visas rizikas pažeisti apelianto nekaltumo prezumpciją, suvaržyti jo laisves ir padaryti žalą, ir tuo pačiu bei pagrindu - būti atsakingais dėl kilusių neigiamų pasekmių.Teismas nenagrinėjo ir nekreipė dėmesio į tai, kad visais atvejais, pradėjus ikiteisminius tyrimus, apeliantas pirmiausia buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jam skirtos kardomosios priemonės, skirta slapta elektroninių ryšių susižinojimo kontrolė bei atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl faktinių aplinkybių nustatymo - o joms nepasitvirtinus - buvo priimami jam palankūs teisiniai sprendimai. Atsakovas nepripažįsta suklydęs, paskubėjęs apeliantą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, paskubėjęs suvaržyti jo laisves skirdamas kardomas priemones, nes buvo neatidus, buvo neapdairus ir nerūpestingas atlikdamas savo pareigas. Atsakovo atstovė neatsakė nei į vieną klausimą, kodėl būtent visais atvejais ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimus pradėdavo nuo apelianto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Pažymi, kad ir po apelianto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn nebuvo surenkama jokių papildomų įrodymų dėl jo galimo nusikalstamo veikimo. Teismas nepagrįstai tokių faktų nepripažino atsakovo klaidomis, vertinamomis neteisėtu veikimu, kurios užtraukia civilinę atsakomybę.Teismas netinkamai vertino bylos duomenis apie padarytas apeliantui žalas ir neigiamus poveikius. Teismas nepasisakė dėl visų apeliantą ištikusių neigiamų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pasekmių. Policijos pareigūnai iš apelianto paėmė legaliai pagal leidimus turėtus šaunamus ginklus ir šaudmenis tuo pagrindu, kad jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir skirtos kardomos priemonės. Daiktai sugražinti praėjus keliems metams. Dėl tokios situacijos apeliantas negalėjo naudotis savigynos ginklu, negalėjo ilgą laiką dalyvauti medžioklės būrelio veikloje, jo užsiėmimai buvo apriboti, sumažintas bendravimas, buvo gėda prieš būrelio narius bei jį pažinojusius aplinkinius. Jis buvo vertinamas kaip priekaištingos reputacijos, nors iš tikro taip nebuvo, išgyveno bejėgiškumo jausmą, kad negali apginti savo interesų prieš valstybės tarnautojus. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn taip pat privertė jį sustabdyti visuomeninę ir partinę veiklą, nes visuomenė sužinojo apie jo teisinį statusą, iškilo jo asmens nepatikimumas, todėl nustojo realizuoti savo teises dalyvauti politinėje ir visuomeninėje veikloje. To pasekoje išgyveno ir tebeišgyvena dvasiškai dėl patirto ir tebepatiriamo nepilnavertiškumo jausmo.Teismas nurodė, jog jokių neigiamų pasekmių apeliantui nepadarė jo asmens duomenų įrašymas į valstybės registrą asmenų, kuriems pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriems pateikti Pranešimai apie įtarimus, kuriems skirtos kardomosios priemonės ir t. t. Duomenų registras naudojamas norint gauti banko paskolą asmeniniam naudojimui ar verslo reikmėms, būtina pateikti duomenis apie tai, ar yra prieš asmenį atliekami kokie ikiteisminiai tyrimai, skirtos kardomos priemonės ar yra teisiamas. Tai žinodamas apeliantas keletą metų net nesiryžo prašyti paskolos, nors poreikis tam buvo. Be to, toks asmuo negali būti laiduotojas kitam asmeniui, nes yra vertinamas kaip nepatikimas asmuo, kaip asmuo priekaištingos reputacijos. Be to, tokie duomenys saugomi mažiausiai 10 metų. Teismas šių aplinkybių nevertino kaip neigiamos pasekmės apelianto orumui ir reputacijai.Ieškinyje nurodė, kad dėl baudžiamųjų persekiojimo procesų dvasiškai išgyveno, patyrė gėdos ir bendravimo sumažėjimo, bejėgiškumo save apginti jausmus, juto širdies ir kraujotakos prastėjančią būklę, naudojosi ir tebesinaudoja medikų paslaugomis. Apie sveikatos problemas pateikė medicinos dokumentų išrašą. Turėtas konfliktas su sūnumi L. S., nieko bendro neturi su jo patirtais išgyvenimais bei sveikatos problemomis, nes Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos A. Č. 2013-09-19 nutartimi nustatė, kad L. S. apelianto nemušė. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog baudžiamasis persekiojimas vyko kelis metus, todėl apeliantas buvo nuolat strese bei įtampoje.Nesutinka su teismo argumentais, jog kardomoji priemonė negalėjo padaryti žalingų pasekmių. Priešingai nei nurodo teismas, apeliantui kardomoji priemonė buvo pati griežčiausia jo atžvilgiu kaip nekaltam asmeniui, nes buvo apribota jo laisvė laisvai judėti. Mano, jog asmens teisių ir laisvių suvaržymai yra numatyti tiktai tiems asmenims, kurie yra padarę ar kėsinosi padaryti nusikalstamus veikimus ir yra įrodyta įstatymais nustatytomis priemonėmis ir būdais, o ne pagal įgaliotų pareigūnų manymus ir spėjimus.Nesutinka su teismo argumentais, jog ikiteisminio tyrimo institucijoms pagrįstai pradėjus ikiteisminius tyrimus, tolesni bet kokie veiksmai laikomi teisėtais ir nedariusiais jam jokios žalingos įtakos ar poveikio. Valstybės civilinei atsakomybei už neteisėtą ir nepagrįstą apelianto persekiojimą atsirasti visai neturi reikšmės ta aplinkybė, kad buvo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis, svarbu pats jo priėmimo ir paskelbimo faktas, kaip priešinga teisminė išvada prokuratūros suformuluotam nepagrįstam kaltinimui, t. y. baudžiamajam persekiojimui. Teismas neteisingai aiškino ir taikė įstatymo normas dėl valstybės deliktinės atsakomybės už padarytus veiksmus ir sukeltas žalas. Atsakovas, nurodydamas, jog kompetentingi asmenys - teismai ar kiti valstybės pareigūnai jokiais sprendimais nenurodė ikiteisminio tyrimo organus pažeidus baudžiamos bylos tyrimo įstatymus, ir tai civilinę bylą nagrinėjęs teismas priėmęs kaip vieną iš kriterijų ieškinį atmesti ir netenkinti reikalavimų, yra nepakankamas pagrindas ieškinį atmesti. Teismo padarytos išvados, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai visais atvejais veikė išskirtinai teisėtai, pagrįstai, iš esmės prieštarauja faktiniams duomenims, esantiems rašytiniuose dokumentuose byloje, bei jų nešališkam bei objektyviam vertinimui.Nurodytos aplinkybės, faktai ir argumentai patvirtina, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti. Pritaria Šiaulių apygardos prokuratūros atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams. Nesutinka su apelianto nepagrįsta nuomone, jog jo išteisinimas ar jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia valstybės institucijų klaidą.Ieškovas jokių faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti valstybės institucijų veiksmų neteisėtumą, nenurodė. Apeliaciniame skunde A. S. dėsto, asmeniniais pamąstymais paremtą nuomonę apie ikiteisminio tyrimo pradžią, pagrindus pareikšti įtarimą bei kitus procesinius veiksmus, tačiau ši nuomonė prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas įvertino visų A. S. atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų pagrindą ir nustatė, jog visais atvejais egzistavo faktinės aplinkybės, pagrįstai leidžiančios manyti, jog buvo padarytos nusikalstamos veikos: pirmuoju atveju buvo rastas savadarbis šautuvas su šoviniais, antruoju - aparatas naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, trečiuoju - buvo gauti R. S. parodymai. Taigi, jokių abejonių, kad ikiteisminių tyrimų pradėjimas buvo teisėtas, neturėtų kilti.Pranešimo apie įtarimą įteikimas reiškia tik tai, jog byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką ir, nepriklausomai nuo lingvistinio pranešimo apie įtarimą turinio vertinimo, nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos. Remiantis apelianto logika, pranešimas apie įtarimą taptų lygiavertis apkaitinamajam teismo nuosprendžiui, kas akivaizdžiai yra nepagrįsta. Baudžiamojo proceso kodeksas leidžia įtariamojo atžvilgiu taikyti kardomąsias ir procesinės prievartos priemonės bei suteikia jam specialių procesinių teisių, kurių neturi, pvz., liudytojas, todėl pranešimo apie įtarimą įteikimas ikiteisminio tyrimo pabaigoje negarantuotų asmens teisės į gynybą bei neleistų užtikrinti netrukdomo ikiteisminio tyrimo, neužkirstų kelio naujoms nusikalstamoms veikoms ir pan.Skiriant kardomąsias bei procesinės prievartos priemones asmens kaltumo klausimas nėra sprendžiamas. Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtarimo pagrįstumas būna ne tokio paties lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltu dėl nusikaltimo padarymo, t. y., faktai, keliantys tokį įtarimą, neturi būti tokie pat įtikinantys, kokie turėtų būti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose.Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius apie kardomųjų ir procesinės prievartos priemonių kaip psichologinio spaudimo būdo taikymą, šie argumentai yra paremti tik subjektyviu vidiniu ieškovo įsitikinimu. Mažeikių rajono apylinkės teismas išsamiai išanalizavo visas ieškovui taikytų kardomųjų ir procesinės prievartos priemonių sąlygas ir teisingai konstatavo, jog jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų neproporcingai ar nepagrįstai apribotos ieškovo teisės ir laisvės, nenustatė.Sutinka su teismo išvadoms, jog ieškovo teiginiai apie pablogėjusią reputaciją ar patirtus dvasinius išgyvenimus nėra pagrįsti.Teisingumo ministerija nepritaria apelianto prašymui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 322 straipsnyje numatyta, kad žodinis nagrinėjimas vyksta tik tuo atveju, kai bylą nagrinėjantis teismas nusprendžia, kad tai yra būtina. Apelianto noras dalyvauti posėdyje asmeniškai ir papildyti argumentus žodžiu nėra pakankamas pagrindas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tuo labiau, kad A. S. nenurodo, kokius konkrečius argumentus jis papildys ir kodėl jų negalėjo išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl šiam prašymui.