Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. J. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarties, kuria D. J. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio pabaigos iki 2010 m. gegužės 19 d., bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. P.1, būdami apsvaigę nuo alkoholio, itin žiauriai mušė mažametę bejėgiškos būklės G. P.1 dukrą, G. P., gim. 2010-03-27, tai yra abu sistemingai – kiekvieną dieną, kartais kelis kartus per dieną, tyčia sudavė smūgius rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, o D. J. sudavė smūgius frotiniu rankšluosčiu, ir taip sukėlė jai didelį fizinį skausmą bei padarė jai poodinę dešinio žando kraujosruvą, padarydami jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei abu, suduodami jai ne mažiau du smūgius į galvos sritį sužalojo G. P., padarydami jai uždarus linijinius dešinio momenkaulio lūžius bei kraujo išsiliejimą po smegenų dangalais, nesuspaudusį galvos smegenų, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. gegužės 19 d. naktį į 20 d., bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. P.1, būdami apsvaigę nuo alkoholio, susierzinę dėl mažametės G. P. verksmo, stebėdami vienas kito G. P. atžvilgiu atliekamus smurtinius veiksmus, juos skatindami ir jiems pritardami, itin žiauriai – sukeldami mažametei, bejėgiškos būklės G. P.1 dukrai, G. P., gim. 2010-03-27, didelį fizinį skausmą ir kančias, tyčia kiekvienas purtė mažametę suėmęs už pažastų, ne mažiau kaip po kelis kartus metė nukentėjusiąją į vežimėlį, į stalą, ant lovos, sudavė smūgius rankų delnais ir kumščiais G. P. į veidą, galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, be to, G. P.1 trenkė ne mažiau keturis kartus G. P. galva į stalą, numetė ją ant žemės, D. J. ne mažiau du kartus kietai susuktu frotiniu rankšluosčiu sudavė smūgius G. P. į galvą, ir šiais bendrais veiksmais sužalojo G. P., padarydami jai poodines kraujosruvas – nežymų sveikatos sutrikdymą, VI-VII-VIII-IX-X šonkaulių skersinius lūžius pagal priestuburinę liniją – nesunkų sveikatos sutrikdymą bei galvos sumušimą – kraujosruvas galvos skliauto minkštuose audiniuose – viršugalvio dešinėje ir kairėje pusėje bei pakaušio srityje, daugybinius kaukolės skliauto kaulo lūžius su abipusiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudusiu smegenis ir galvos smegenų sumušimu – sunkų sveikatos sutrikdymą nuo kurio mažametė G. P. 2010 m. gegužės 20 d. ryte įvykio vietoje mirė ir taip itin žiauriai nužudė mažametį, bejėgiškos būklės G. P.1 šeimos narį, jos dukrą G. P..

D. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6 punktuose, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6 punktuose.

2010-05-21 14 val. 30 min. D. J. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 22 d. nutartimi D. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, vėliau suėmimo terminas D. J. buvo tęsiamas.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis, kuria kaltinamajam D. J. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Kaltinamasis D. J. skundu prašo nepratęsti suėmimo, kardomąją priemonę pakeisti į švelnesnę. Skunde nurodo, jog jam pareikštus kaltinimus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6 punktus yra visiškai prisipažinęs, nurodė tikslias aplinkybes, padėjo teismui, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Jis neprisipažįsta dėl jam inkriminuojamo BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6 punktų. Dėl šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo jo nuomone, jį šmeižia G. P.1, o teismas, remdamasis jos parodymais, tęsia jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Kaltinamasis nurodo, kad jis turi legalų pragyvenimo šaltinį, būdamas laisvėje galėtų toliau dirbti, turi nuolatinę gyvenamą vietą, kurioje yra registruotas, turi nesantuokinį mažametį sūnų, kuriuo nori rūpintis ir padėti. Teigia, kad jam nustatyta liga, kurią tenka gydyti kalėjimo sąlygomis, pirkti vaistus iš savo lėšų, kurias jam suteikia jo motina, o laisvėje galėtų daugiau savimi pasirūpinti ir užsidirbti sau vaistams, kurie jam yra labai reikalingi. Žada būdamas laisvėje nesislėpti nuo teismo ir netrukdyti bylos eigos. Teismas turi pasitikėti juo ir pakeisti jam paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę į švelnesnę.

Teismo posėdžio metu gynėja prašo skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.

Kaltinamojo D. J. skundas atmestinas.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 14 d. nutartimi pagrįstai kaltinamajam D. J. pratęsė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių skyrimo ir pratęsimo, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas mano, jog šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6 punktuose ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6 punktuose. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar kaltinamasis padarė veikas, dėl kurių jam pareikšti įtarimai. Pagrįstai manyti, jog D. J. galėjo padaryti kaltinime nurodytus nusikaltimus, leidžia duomenų visuma: kitos kaltinamosios G. L. (P.), liudytojų M. M., G. M., V. J., pačio kaltinamojo D. J. parodymai, specialistų išvados bei kita byloje surinkta faktinė medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje, pratęsdamas kaltinamojo D. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) ir 3 punkte – darys naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. D. J. yra kaltinamas padaręs apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus. Jeigu teismas pripažintų jį kaltu, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis anksčiau yra teistas, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl darytina išvada, kad paleistas į laisvę D. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. D. J. yra kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6 punktuose bei 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6 punktuose padarymu. Antroji nusikalstama veika yra įtraukta į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sąrašą, kaltinamasis niekur nedirba, t. y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau teistas. Todėl yra pagrindas manyti, kad, būdamas laisvėje, įtariamasis darys Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamasis prašo skirti įstatymų numatomą švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Senato nutarimo 26 punkte išaiškinta, kad, išnagrinėjęs kaltinamojo arba jo gynėjo skundą BPK 130 straipsnio tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone bei sutrumpinti paskirto arba pratęsto suėmimo termino. Taigi kardomosios priemonės pakeitimo klausimas šiuo atveju nesvarstomas.

Be to, apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo, kaltumo ar nekaltumo klausimai nesvarstomi, nes jie gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, nagrinėjant bylą ir priimant galutinį procesinį sprendimą. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos, bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas, sprendimą byloje planuojama skelbti 2011 m. gegužės 10 d.

Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi legalų pragyvenimo šaltinį, o būdamas laisvėje galėtų dirbti, turi gyvenamą vietą, kurioje yra registruotas, turi nesantuokinį mažametį sūnų, kuriuo laisvėje nori rūpintis ir padėti; teigia, kad jam nustatyta liga, kuria tenka rūpintis kalėjimo sąlygomis, pirkti vaistus iš savo lėšų, kurias jam suteikia jo motina, o laisvėje galėtų daugiau savimi pasirūpinti ir užsidirbti sau vaistams, kurie jam yra labai reikalingi; žada būdamas laisvėje nesislėpti nuo teismo ir netrukdyti bylos eigos yra svarbios, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo naikinimą šiuo pagrindu.

Esant byloje nustatytiems pagrindams ir sąlygoms, suėmimas pratęstas pagrįstai. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Apygardos teismas, pratęsdamas D. J. suėmimo terminą, BPK 122 straipsnio, 123 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo D. J. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.