Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L. ir jo gynėjo (duomenys neskelbtini) E. J. Š., nuteistojo A. L. bei nukentėjusiojo V. B. atstovo (duomenys neskelbtini) M. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo P. L. pripažintas kaltu, padaręss nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir P. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, P. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų); neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

P. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjo dienos.

A. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausiai iš paskirtų bausmių apimant švelnesnes, ir A. L. paskirta subendrinta bausmė – 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartį.

A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjo dienos.

Procesas dėl nukentėjusiosios R. S.-N. civilinio ieškinio dėl 300 Eur turinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 75,87 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai R. S.-N. suteiktas medicinines paslaugas nutrauktas.

Nukentėjusiojo V. B. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš P. L. ir A. L. solidariai nukentėjusiajam V. B. priteista 120 Eur turtinei ir 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 3 247,40 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam V. B. suteiktas gydymo paslaugas tenkintas visiškai. Iš P. L. ir A. L. solidariai (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteista 3 247,40 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB „G.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš A. L. UAB „G.“ naudai priteista 206,40 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš A. L. valstybės naudai priteista 300 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Iš P. L. ir A. L. valstybės naudai priteista po 197 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiojo atstovo (duomenys neskelbtini) pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. L. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų: 2020 m. lapkričio 23 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu pastūmė R. S.-N., dėl to ji nukrito ant grindų, ir gulinčiai nukentėjusiajai ne mažiau kaip 20 kartų spyrė į įvairias kūno vietas, padarydamas daugybinius sumušimus, poodines kraujosruvas galvos skliauto, veido, krūtinės ląstos, dešinio klubo, abiejų blauzdų ir pėdų srityje, abiejų plaštakų nugarinio paviršiaus odos nubrozdinimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, P. L. ir A. L. nuteisti už tai, kad, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą: 2021 m. gegužės 8 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 18.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrai, (duomenys neskelbtini) kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apiplėšė V. B., t. y. V. B. ketinant išeiti iš buto, A. L., abiem rankomis apkabinęs jį iš už nugaros per kaklą, parvertė ant sofos, taip smaugiant bei laikant V. B., prie jo priėjęs P. L. smogė jam kumščiu ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, padarydamas muštinę žaizdą kaktos srityje, dvigubą skeveldrinį apatinio žandikaulio lūžį kairio kaklo ir 41, 42 (dešinės pusės 1 ir 2) dantų srityse, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei pagrobė V. B. priklausančią 50 Eur vertės striukę su jos kišenėje buvusiais daiktais: 20 Eur vertės pinigine, 20 Eur grynųjų pinigų, bendros 30 Eur vertės raktais, 150 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonu „(duomenys neskelbtini) “. Tokiu būdu P. L. ir A. L., veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė V. B. priklausantį 270 Eur vertės turtą.

3. A. L. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2021 m. rugsėjo 24 d., apie 17.33 val., iš UAB „G.“ priklausančios parduotuvės „G.“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė 4 vnt. akių makiažo valiklių „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 5,89 Eur, bendros 23,56 Eur vertės, 2 vnt. pieštukinių dezodorantų „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 3,79 Eur, bendros 7,58 Eur vertės, 5 vnt. pieštukinių dezodorantų „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 3,79 Eur, bendros 18,95 Eur vertės, vieną 9,99 Eur vertės rinkinį vyrams „(duomenys neskelbtini)“, 3 vnt. kūno losjonų „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 9,99 Eur, bendros 29,97 Eur vertės, 2 vnt. veido kremų „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 4,99 Eur, bendros 9,98 Eur vertės, 2 vnt. losjonų nuo saulės „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 11,99 Eur, bendros 23,98 Eur vertės, 3 vnt. drėkinamųjų losjonų nuo saulės „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 12,49 Eur, bendros 37,47 Eur vertės, 3 vnt. skustuvo galvučių „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 13,51 Eur, bendros 40,53 Eur vertės, 1 pakuotę 4 x 0,5 l alaus „(duomenys neskelbtini)“, 4,39 Eur vertės. Taip A. L. pagrobė UAB „G.“ priklausantį 206,40 Eur vertės turtą.

4. Be to, A. L. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą: 2021 m. spalio 11 d., apie 11.15 val., iš UAB „M.“ priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti vieną 7,19 Eur vertės butelį brendžio „(duomenys neskelbtini)“, du bendros 19,38 Eur vertės butelius trauktinės „(duomenys neskelbtini)“ (vieno butelio vertė 9,69 Eur), du bendros 19,98 Eur vertės butelius brendžio „(duomenys neskelbtini)“ (vieno butelio vertė 9,99 Eur), vieną 7,29 Eur vertės butelį brendžio „(duomenys neskelbtini)“, vieną 6,99 Eur vertės butelį spiritinio gėrimo „(duomenys neskelbtini)“, vieną 6,42 Eur vertės butelį brendžio „(duomenys neskelbtini)“, dvi bendros 2,18 Eur vertės skardines alaus „(duomenys neskelbtini)“ (1 vnt. vertė 1,09 Eur), vieną 5,59 Eur vertės skutimosi želė „(duomenys neskelbtini)“, vieną 3,14 Eur vertės vyrišką dezodorantą „(duomenys neskelbtini)“, vieną 3,69 Eur vertės plaukų šampūną „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. skutimosi galvučių „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 13,99 Eur, bendros 27,98 Eur vertės, 1 vnt. 1,99 Eur vertės vienkartinių skustuvų „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. sumuštinių „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 1,99 Eur, bendros 3,98 Eur vertės, 1 vnt. 1,09 Eur vertės higieninių paketų „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. 16,99 Eur vertės skustuvo galvučių „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. 20,39 Eur vertės skustuvo galvučių „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. 1,59 Eur vertės salotų „(duomenys neskelbtini)“, vieną 3,49 Eur vertės vyrišką dezodorantą „(duomenys neskelbtini)“, vieną 3,49 Eur vertės vyrišką dezodorantą „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. 1,35 Eur vertės mišrainės „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. 0,19 Eur vertės drėgnų servetėlių „(duomenys neskelbtini)“, vieną 1,22 Eur vertės žiebtuvėlį „(duomenys neskelbtini)“, vieną 3,20 Eur vertės pirkinių krepšelį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo. Taip A. L. pasikėsino pagrobti UAB „M.“ priklausantį 168,80 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

11. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų), tirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-109/2014, 2K-240/2014). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad šis teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, nutarė įrodymų tyrimo neatlikti (t. 6, b. l. 85), laikydamas, kad apeliaciniame skunde iškeltus klausimus galima išspręsti vertinant byloje esamus įrodymus.

Dėl P. L. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

14. Pirmiausiai pažymėtina, kad nuosprendis yra baigiamasis teismo proceso aktas, kuriuo išsprendžiami nusikalstamos veikos pripažinimo įrodyta, asmens pripažinimo kaltu ir kiti baudžiamojo proceso įstatyme nurodyti klausimai. Kadangi nuosprendyje išsprendžiami itin svarbūs klausimai, jam keliami griežti formos ir turinio reikalavimai, įtvirtinantys, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2012, Nr. 2K-32-699/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-7-174-303/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs teismo baigiamųjų aktų argumentavimo (motyvavimo) svarbą ir konstatavęs, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).

15. Reikalavimai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniui įtvirtinti BPK 304–307 straipsniuose. Pagal šias nuostatas nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-34-303/2015). Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

16.1. Nors P. L. savo kaltę dėl plėšimo neigė visiškai, tvirtino A. L. išvis nepažįstantis, pirmą kartą jį matantis tik teisme (t. 5, 66–67), o A. L. savo kaltę pripažino tik iš dalies, bet P. L. dalyvavimą plėšimo padaryme neigė, tvirtino jo nepažįstantis ir taip pat pirmą kartą matantis tik teisme (t. 5, b. l. 67–68), tokias jų pozicijas ir parodymus paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, būtent iš jų visumos analizės logiškai išplaukia tiek P. L., tiek A. L. kaltę, bendrai dalyvavus jiems inkriminuojamame nusikaltime, patvirtinančios išvados. Nuteistųjų kaltė dėl plėšimo padarymo įrodyta iš esmės nuosekliais, aiškiais, logiškais ir išsamiais nukentėjusiojo V. B. parodymais (t. 5, b. l. 98–101), liudytojo (duomenys neskelbtini) J. R. parodymais (t. 5, b. l. 140–141), iš dalies ir pačių nuteistųjų bei liudytojų R. B. (t. 5, b. l. 139–140), R. K. (t. 5, b. l. 101) parodymais, iš dalies ir liudytojos R. S.-N. parodymais (t. 5, b. l. 101–102), pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptarta rašytine bylos medžiaga. Šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudarydami vientisą visumą ir atskleisdami išsamų padarytos nusikalstamos veikos vaizdą, nepalikdami jokių pagrįstų abejonių dėl nuteistųjų P. L. ir A. L. kaltės.

Dėl nuteistajam A. L. paskirtos bausmės pagrįstumo

18. Nuteistojo A. L. apeliacinio skundo argumentus, susijusius P. L. ir jo padaryta nusikalstama veika bei įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jau aptarė anksčiau, todėl nebesikartoja. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis A. L. iš esmės prašo taikyti BK 64 straipsnio nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

18.1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

18.2. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-33-458/2020). BK 61 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, bei įvertinęs šių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, paskirtos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019 ir kt.).

18.3. Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 64 straipsnio nuostatas, kurios yra skirtos bausmių bendrinimo klausimams spręsti, tačiau nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimų. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Vis tik nagrinėjamu atveju A. L. bausmės pagrįstai buvo subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai išaiškino, jog, kadangi A. L. nusikalstamas veikas padarė iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. ir 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžių priėmimo, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu turi būti subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. ir 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta bausme, o subendrinus buvo paskirta galutinė bausmė. Taigi nagrinėjamu atveju nesama jokio pagrindo A. L. taikyti BK 64 straipsnio nuostatas, nes bausmės jam buvo subendrintos tinkamai.

18.4. Apeliacinės instancijos teismas preziumuoja, jog galbūt A. L. norėjo, kad jam būtų taikomos BK 64¹ straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme buvo nuspręsta bylą nagrinėti įprastine tvarka, t. y. nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (t. 4, b. l. 183), todėl nesama visų sąlygų, kad būtų galima, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinti bausmę A. L. vienu trečdaliu. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

18.5. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-204-942/2015, 2K-316-788/2019 ir kt.). Taigi tiek šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. A. L. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ir du baudžiamuosius nusižengimus, vienas iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 11 straipsnio 4 dalis ir 12 straipsnis). Jo padarytos nusikalstamos veikos nukreiptos į kitų asmenų nuosavybę, sveikatą. BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika žala nebuvo padaryta, prekės grąžintos į prekybą, BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala neatlyginta, BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu nukentėjusiajam V. B. buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmės jaučiamos iki šiol, A. L. buvo aktyvus šio nusikaltimo bendravykdis.

18.6. A. L. teistas iš viso 12 kartų, daugiausia už analogiško ir panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, būdamas tik 2021 m. balandžio 26 d. paleistas, atlikęs anksčiau paskirtą arešto bausmę už tyčinius nusikaltimus, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis) (t. 4, b. l. 22–34). A. L. yra ne kartą baustas ir administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes ir už nusižengimus viešajai tvarkai, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam paskirtų baudų nemoka (t. 4, b. l. 5–21), yra (duomenys neskelbtini), tačiau, bylos duomenimis, nusikalstamų veikų padarymo metu oficialiai niekur nedirbo (t. 4, b. l. 3, 4), legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs BK 178 straipsnio 4 dalyje bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).

18.7. Vertindama nustatytus A. L. asmenybės pavojingumą charakterizuojančius duomenis kartu su minėtomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad jų visuma neleidžia daryti išvados, jog, jam paskyrus sankcijose numatytas bausmes, būtų pažeistas teisingumo principas. A. L. turi kriminalinę praeitį. Anksčiau skirtos bausmės savo prevencinių tikslų nepasiekė, nes A. L., neišnykus teistumui, vėl nusikalto. Jis kritiškai savo veiksmų nevertina, nededa aktyvių pastangų tam, kad gautų pajamų pragyvenimui vien tik iš legalios veiklos. Visos aptartos aplinkybės, kurios svarbios bausmės skyrimui, galėtų būti vertinamos tik kaip eilinės, įprastos, gyvenimiškos aplinkybės, bet ne išimtinės, dėl kurių baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimo dydis aiškiai prieštarautų teisingumo principui ar laisvės atėmimo bausmė turėtų būti keičiama švelnesne bausmės rūšimi. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. L., stengėsi užtikrinti tiek teisingumo, tiek proporcingumo principų įgyvendinimą, t. y. A. L. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrė arešto bausmes (BK 49 straipsnio 3 dalis), o už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmę, bausmių dydžius nustatydamas mažesnius, nei apskaičiuoti šių bausmių vidurkiai.

18.8. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Apeliacinės instancijos teismas įvertino aplinkybes, jog A. L. yra teistas ir nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, t. y. būdamas recidyvistas, yra ne kartą baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir pastarosios nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o greičiau A. L. pasirinkto gyvenimo būdo nuosekli pasekmė. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo asmenybę įvertino tinkamai.

19. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. L. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, todėl nesama pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir švelninti paskirtą laisvės atėmimą. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiajam V. B. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo

20. Nukentėjusysis V. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 5, b. l. 18–20). Ieškinį nukentėjusysis grindė tuo, kad dėl plėšimo metu patirtų smūgių jam dviejose vietose lūžo žandikaulis, jis (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Po operacijos yra (duomenys neskelbtini), liko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl to sunku (duomenys neskelbtini), iki šiol yra sunku (duomenys neskelbtini). Kol kas V. B. buvo padarytos (duomenys neskelbtini), jam reikalinga ir (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini). Jis vartoja (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteisė 6 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde prašoma civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

20.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

20.2. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

20.3. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusysis, be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteistųjų veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.

20.4. Būtina pažymėti, jog nukentėjusiojo V. B. atstovas apeliaciniame skunde nenurodė visiškai jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų skundžiamame nuosprendyje įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios nagrinėjamu atveju sudarytų pagrindą priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą:

20.4.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš byloje esančių duomenų (iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamosios dalies (t. 1, b. l. 186–187), iš su (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu pateiktų dokumentų (t. 2, b. l. 164–165)) matyti, kad ligoninėje nukentėjusiajam buvo diagnozuotas galvos sumušimas, apatinio žandikaulio lūžimas, jis buvo paguldytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės stacionaro (duomenys neskelbtini) skyrių. 2021 m. gegužės 12 d. bendrojoje nejautroje jis buvo operuotas – atlikta (duomenys neskelbtini), gegužės 13 d. išrašytas tolimesniam (duomenys neskelbtini) gydymui, nustatyta galutinė diagnozė – abipusis apatinio žandikaulio lūžis kairio kaklo ir 41–42 dantų srityse, girtumas. Nukentėjusysis tuomet ligoninėje gulėjo (duomenys neskelbtini). Po to jis vėl buvo hospitalizuotas į (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių nuo 2021 m. gegužės 29 d. iki 2021 m. birželio 7 d., taigi tąkart ligoninėje išbuvo (duomenys neskelbtini).

20.4.2. Kaip matyti iš V. B. pateikto 2021 m. rugsėjo 9 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo, jam buvo diagnozuotos (duomenys neskelbtini), jis buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, atlikta (duomenys neskelbtini), pašalinta (duomenys neskelbtini), uždėta (duomenys neskelbtini), ji pašalinta 2021 m. rugsėjo 9 d., pacientui patarta kreiptis į gydytoją (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 21). Iš 2022 m. spalio 10 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo matyti, kad V. B. diagnozuotos (duomenys neskelbtini), jis skundžiasi (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus nustatytas (duomenys neskelbtini) (negali (duomenys neskelbtini)), konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) reikalingas (duomenys neskelbtini) gydymas (t. 5, b. l. 167). Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dėl smurtinių nuteistųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, šoką, išgąstį, buvo pažemintas, patyrė ir patiria nepatogumus (duomenys neskelbtini), jaučia skausmus (duomenys neskelbtini).

20.4.3. Nukentėjusysis buvo (duomenys neskelbtini) paguldytas į ligoninę, ten praleido iš viso (duomenys neskelbtini), jam buvo atliktos (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis apylinkės teismui pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius patirto sužalojimo liekamuosius reiškinius ir dėl to pablogėjusią gyvenimo kokybę (jis negali (duomenys neskelbtini), reikalinga (duomenys neskelbtini), jam patarta kreiptis į gydytoją (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini)). Taigi matyti, jog apylinkės teismui buvo žinomi duomenys apie liekamuosius reiškinius ir šiuos duomenis teismas įvertino bei į juos atsižvelgė, priteisdamas V. B. konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pažymėtina, jog nukentėjusysis V. B. ir jo atstovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių naujų dokumentų ir duomenų, kurie patvirtintų naujai atsiradusias aplinkybes ar turėtų reikšmės, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie leistų spręsti dėl konkretaus gydymo, kuris ateityje bus taikomas V. B. ir kokios susidarys finansinės išlaidos, susijusios su būsimu gydymu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog gydymo išlaidos sudaro turtinę žalą, jų atlyginimo neturi būti siekiama užtikrinti, priteisiant didesnę neturtinę žalą.

20.4.4. Galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019). Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Būsimos žalos atlyginimo priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidų atlyginimą prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą. Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas. Taigi ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistas būsimų gydymo išlaidų atlyginimas, turi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti tokio būsimo gydymo būtinumą ir su būsimu gydymu susijusių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

20.4.5. Kadangi nagrinėjamu atveju nukentėjusysis V. B. nepateikė nei savo būsimo gydymo plano, nei laiko, kuomet tas gydymo planas bus realizuojamas ir kokiais terminais, taip pat tikslių duomenų apie išlaidas, kurios susidarys dėl būsimo gydymo, tai nesama pagrindo priteisti didesnį turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Vis dėlto tai neatima galimybės iš nukentėjusiojo šiuos duomenis pateikti teismui vėliau ir susidariusius nuostolius dėl būsimo gydymo (turtinę žalą) prisiteisti civilinio proceso tvarka.

20.5. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas ne tik motyvavo, kodėl priteisia iš nuteistųjų nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą V. B., bet taip pat detaliai įvertino kiekvieną reikšmingą aplinkybę ir argumentavo, kokią įtaką jos turi priteisiamam žalos atlyginimo dydžiui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos dydis dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 1 000 Eur iki 7 000 Eur:

20.5.1. 1) 2022 m. spalio 20 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022 – buvo priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Y. L. tyčia sugriebė nukentėjusįjį R. I. už vienos rankos, o D. O. – už kitos ir taip jėga įvedė jį į statybinį vagonėlį, ten Y. L., stipriai laikydamas abiem rankomis ir apsukdamas nukentėjusįjį apie 360 laipsnių kampu, pargriovė ant grindų ir toliau laikė už krūtinės, o D. O. gulinčiam ant grindų R. I. kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į kairės pusės šoną ir taip padarė nukentėjusiajam R. I. dešinės alkūnės, krūtinės ląstos kairės pusės kraujosruvas, kairės pusės VII šonkaulio lūžį); 2) 2022 m. birželio 1 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-719/2022 – buvo priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (A. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mažiausiai penkis kartus sudavė kumščiu ir įspyrė G. B. į galvą ir krūtinę, taip padarė jam ekchimozes (poodines kraujosruvas) nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke ir dešinės akies vidiniame kampe, kairiame žaste, krūtinėje, nepatikslintos kilmės žaizdas panosės srityje ir viršutinėje lūpoje, nosikaulių lūžius, 33 danties šaknies lūžį); 3) 2019 m. lapkričio 26 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-693/2019 – buvo priteistas 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (H. V. tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė kumščiu į veidą M. R. ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, nes sulaužė kairės pusės apatinį žandikaulį); 4) 2018 m. lapkričio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-942/2018 – buvo priteistas 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas (O. N. kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai A. G. L. į nosį, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies kaulų lūžį su muštine žaizda nosies nugarėlės minkštuosiuose audiniuose) ir kt.

20.5.2. 1) Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-606/2020 – buvo priteistas 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (K. T. tyčia vieną kartą kumščiu smogė K. F. į veidą, po to T. A. vieną kartą smogė kumščiu ir vieną kartą spyrė K. F. į dešinės pusės žandikaulį bei K. T., laikydamas tarp alkūnės suspaudęs K. F. kaklą, smogė du kartus kumščiu į dešinės pusės žandikaulį, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam apatinio žandikaulio dešiniosios sąnarinės ataugos kaklo srities skeveldrinį lūžį su sąnarinės galvos išnirimu, dešiniojo skruostikaulio lanko skeveldrinį įspaustinį lūžį, dešinio skruosto poodinę kraujosruvą ir veido odos nubrozdinimus); 2) Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-225-380/2018 – buvo priteistas 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas (V. G. priėjęs iš nugaros sudavė vieną kartą kumščiu E. A. į dešinįjį žandikaulį ir vieną kartą į kairįjį žandikaulį, taip nukentėjusiajam E. A. padarė dvigubą apatinio žandikaulio lūžį (kairiojo kampo ir dešinės pusės 44–45 dantų srityje)) ir kt.

20.6. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus ir jų pobūdį, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, nuteistųjų turtinę padėtį, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš nuteistųjų A. L. ir P. L. civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam V. B. solidariai priteistas 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra visiškai pagrįstas. Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusių asmenų interesų. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog nors pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, atsižvelgė į nukentėjusiojo V. B. neatsargų elgesį, t. y. į aplinkybes, kad V. B. ėjo su iš esmės jam nepažįstamais asmenimis į jam nežinomą vietą, vartojo su jais alkoholį, po to sugėrovų buvo sumuštas ir apiplėštas, tačiau tai nelėmė reikšmingo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimo, be to, nebuvo pripažintas nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Aptarta pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė dėl neatsargaus nukentėjusiojo elgesio tikrai nereiškia, jog, kaip nurodoma nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde, jei vartoji alkoholį su mažai pažįstamais asmenimis, esi kaltas dėl visų galimų ir ateityje kilsiančių padarinių. Pirmosios instancijos teismas tik norėjo pabrėžti, kad, jei asmuo pats elgiasi neatsargiai, neatidžiai, nesistengia užtikrinti savo saugumo ir nesudaro sąlygų, kad nepakliūtų į pavojingas situacijas, kurių metu gali būti sužalotas arba jam gali būti sutrikdyta sveikata, tai negali vėliau tapti pagrindu ir nulemti padidinto žalos atlyginimo, nes ir pats asmuo turi jausti atsakomybę už savo poelgius ir savo veiksmais ar netinkamais pasirinkimais sau (savo sveikatai) sukeliamą riziką.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

21. Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. vasario 23 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini), jame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 130 Eur – iš P. L. (t. 6, b. l. 79–82). Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi nuteistajam P. L. buvo nutrauktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas apeliaciniame procese, nes į 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdį atvyko ir jame dalyvavo nuteistojo P. L. pasirinktas gynėjas (duomenys neskelbtini) E. J. Š., t. y. išnyko BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 3 dalyje nurodyta aplinkybė, dėl kurios P. L. buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba (t. 6, b. l. 88). Taigi nesama pagrindo tenkinti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo P. L.

22. Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. sausio 26 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini), jame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 63,33 Eur – iš A. L. (t. 6, b. l. 73–75).

22.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal paduotus apeliacinius skundus, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi A. L. buvo paskirtas gynėjas (duomenys neskelbtini) V. K. (t. 6, b. l. 70–71).

22.2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

22.3. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2015, 2K-14-895/2015, 2K-110-699/2015 ir kt.). Kaip jau minėta, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo būtinas, dėl to buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) tarnybą ir tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu parinktas (duomenys neskelbtini), suteikęs A. L. antrinę teisinę pagalbą. Atkreiptinas dėmesys, jog A. L. yra nedirbantis, įsiteisėjus nuosprendžiui, nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, taip pat turės atlyginti nukentėjusiajam V. B. padarytą neturtinę žalą ir savo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą UAB “G.” bei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai. Nurodytos aplinkybės gali esmingai pasunkinti A. L. finansinę padėtį, kuri ir taip nėra lengva. Esant nurodytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) tarnybos prašymas priteisti iš A. L. 63,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkintinas.

23. 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu prie bylos medžiagos buvo prijungtas 2023 m. sausio 19 d. pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, jog P. L. gynėjui (duomenys neskelbtini) E. J. Š. sumokėjo 500 Eur už gynybą apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 84). (duomenys neskelbtini) posėdžio metu prašė spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi P. L. nuteisimas paliekamas galioti, t. y. apeliacinės instancijos teismas jo neišteisina, nesama pagrindo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. L. ir jo gynėjo (duomenys neskelbtini) E. J. Š., nuteistojo A. L. (A. L.) bei nukentėjusiojo V. B. atstovo (duomenys neskelbtini) M. V. apeliacinius skundus atmesti.

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje iš nuteistojo P. L. atmesti.

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje iš nuteistojo A. L. atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.