Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. A. ir nuteistojo V. G. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. G., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 284 straipsnį – terminuoto laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą – terminuoto laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio nuteistojo sulaikymo.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš V. G. priteistas 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimas E. A.. Iš V. G. priteistas 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) proceso išlaidų atlyginimas E. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 15 d. apie 3.30 val., viešoje vietoje – prie naktinio klubo „G“, esančio (duomenys neskelbtini), – tyčia, iš chuliganiškų paskatų, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu, priėjęs iš nugaros sudavė vieną kartą kumščiu E. A. į dešinįjį žandikaulį ir vieną kartą į kairįjį žandikaulį, taip nukentėjusiajam E. A. padarė dvigubą apatinio žandikaulio lūžį (kairiojo kampo ir dešinės pusės 44–45 dantų srityje), tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. A..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusiojo E. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusiojo E. A. apeliaciniame skunde yra prašoma padidinti jam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir padidinti priteistą proceso išlaidų sumą, nuteistojo V. G. skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistąjį išteisinti, kadangi jo veiksmuose nesama nusikalstamų veikų požymių. Taigi apeliacinės instancijos teismas pasisako būtent šiais klausimais, t. y. dėl nuteistojo V. G. kaltės padarius minėtus nusikaltimus, nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo ir teisingo atstovavimo išlaidų atlyginimo, nagrinėdamas apeliacinius skundus atskirai, kadangi juose pateikti prašymai nesutampa.

I. Dėl nuteistojo V. G. apeliacinio skundo

BPK 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad įrodymai yra baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. V. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu, nuteistojo apeliaciniu skundu ir bylos medžiaga, sutinka, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus teisingo sprendimo priėmimui reikšmingus duomenis, pagrįstai juos pripažino įrodymais ir konstatavo V. G. kaltę. Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesama pagrindo keisti ar naikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dėl nuteistojo V. G. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Liudytojas A. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta V. G. ir nukentėjusįjį E. A., niekam palankumo ar priešiškumo nejaučia. Išėjęs iš kavinės matė, kaip V. G. trenkė E. A. smūgį kumščiu į veidą, į žandikaulį, tada V. G. stovėjo už E. A. nugaros. Po to V. G. dingo, jis nesiaiškino su E. A., kodėl taip įvyko. V. G. pažinojo iki įvykio, jis ateidavo į klubus, su E. A. tada matėsi pirmą kartą. Vieta, kurioje įvyko konfliktas, jam buvo gerai matoma (t. 2, b. l. 5). Taigi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai šiuos liudytojo parodymus pripažino informatyviais, nes A. G. betarpiškai matė įvykį, be to, liudytojas su E. A. tada matėsi pirmą kartą, nėra suinteresuotas liudyti nukentėjusiojo naudai, todėl šiais liudytojo parodymais netikėti pagrindo nėra. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje liudytojų parodymus aptarė itin detaliai, juos visus išsamiai išanalizavo, įvertino tiek kiekvienus atskirai, tiek visų duomenų kontekste ir padarė pagrįstas išvadas, todėl nesama jokio pagrindo tvirtinti, kad apylinkės teismas liudytojų parodymus būtų įvertinęs šališkai ar nepagrįstai vieniems suteikęs prioritetą prieš kitus.

Apeliantas skunde teigia, kad yra pagrindas liudytojo A. G. parodymus vertinti kritiškai ir jais abejoti, kadangi liudyti jis atvyko savo noru, nors tvirtino nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojęs. Toks nuteistojo argumentas yra visiškai nepagrįstas, nes atvykdamas pranešti apie jam žinomas aplinkybes, reikšmingas teisingam teismo sprendimui byloje priimti, liudytojas A. G. elgėsi pilietiškai, jo parodymai išties yra reikšmingi nagrinėjamoje byloje, jis vienintelis betarpiškai matė įvykį. Net jei pakvietęs liudyti jį būtų nukentėjusysis E. A., tai nedaro liudytojo A. G. parodymų nepatikimais, kadangi, tiek prieš jam duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 43), tiek prieš liudijant teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 3), jis buvo įspėtas apie gresiančią atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Taigi apygardos teismas nenustatė jokio pagrindo, kuris leistų abejoti liudytojo A. G. parodymais ar vertinti juos kaip nepatikimus.

Apibendrindamas visa tai, kas aptarta anksčiau, apygardos teismas daro išvadą, kad nuteistojo V. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesama jokio pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl šiame apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

II. Dėl V. G. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos

Jau anksčiau buvo pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių buvo tokie skundai paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad tiek pranešimas apie įtarimą (t. 1, b. l. 92–93), tiek kaltinamasis aktas (t. 1, b. l. 131–134) nuteistajam V. G. buvo surašyti pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tuo tarpu Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei prokuroras, nei nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos neprašė kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ar pakeisti kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimą (BPK 256 straipsnis). Be to, nei nuteistasis V. G., nei jo gynėjas nebuvo informuoti apie galimą kaltinamojo nusikalstamų veikų perkvalifikavimą, taigi negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai nuo naujo kaltinimo (dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, o ne nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo).

Pažymėtina, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą vartoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012). Tuo tarpu nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai jis padaromas dėl savanaudiškų paskatų. Savanaudiškos paskatos reiškia, kad sveikata yra sutrikdyta siekiant gauti materialinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų. Savanaudišku laikomas sveikatos sutrikdymas už atlyginimą, siekiant paveldėti ar pasisavinti turtą, taip pat išvengti pareigos mokėti skolą, grąžinti turtą, išlaikyti asmenį ir pan. Pagal šį punktą nusikalstama veika kvalifikuojama tik tais atvejais, kai tokios paskatos yra susiformavusios iki sveikatos sutrikdymo pradžios arba jos kyla kėsinimosi metu. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visus byloje surinktus reikšmingus duomenis, negalima konstatuoti, jog nuteistojo V. G. veiksmuose buvo savanaudiškų paskatų, t. y. nesama pagrindo tvirtinti, kad jis viešoje vietoje įžūliais veiksmais nukentėjusiajam E. A. nesunkiai sutrikdė sveikatą iš savanaudiškų paskatų, siekdamas materialinės naudos.

Jau anksčiau aptarti duomenys – nukentėjusiojo E. A., liudytojo A. G. parodymai, specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytą sužalojimą, atpažinimo iš fotonuotraukų protokolas –, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, visiškai įrodo nuteistojo kaltę, kad V. G. pažeidė viešąją tvarką, nes nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nustatytoje viešoje vietoje – tuo metu veikusiame naktiniame klube „G“, esančiame (duomenys neskelbtini) –, kur be nuteistojo V. G. ir nukentėjusiojo E. A. buvo daugiau žmonių, nuteistojo veiksmai, kai jis prieš nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtą matant kitiems asmenims, o ten bet kada galėjo atsirasti ir daugiau pašalinių žmonių, pripažintini įžūliais. Šiais veiksmais nuteistasis sutrikdė visuomenė rimtį ir tvarką, todėl V. G. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Nukentėjusiajam E. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą nuteistasis padarė tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, t. y. dėl mažareikšmės dingsties, siekdamas atkeršyti už pareikštą pastabą dėl ėjimo į tualetą be eilės, todėl V. G. veika atitinka požymius ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Apibendrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, iš motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas konstatavo, jog surinkti ir ištirti duomenys įrodo, jog nuteistasis V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė iš chuliganiškų paskatų, tiesiog kvalifikuojant veiką buvo vietoj BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto nurodytas BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktas.

Taigi nuteistojo V. G. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamą veiką, kyla klausimas dėl V. G. paskirtos bausmės dydžio.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. G. bausmę, nurodė, kad vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis). V. G. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, nusikalto būdamas teistas, bausmę atlikęs, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). V. G. po šių nusikalstamų veikų padarymo yra nuteistas šešis kartus, paskutinieji du teismo nuosprendžiai nėra įsiteisėję, todėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nesubendrintina su ankstesniais nuosprendžiais. Apygardos teismas sutinka su išvada, jog V. G. pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, kadangi alternatyvių bausmių rūšių nenumato BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcija, be to, nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir nesiekia gyventi dorai, rodyti deramą pagarbą jį supančiai aplinkai ir aplinkiniams. Taigi apygardos teismas nenustatė pagrindo keisti nuteistajam V. G. pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, todėl ji paliktina tokia, kokia buvo paskirta Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu.

III. Dėl nukentėjusiojo E. A. apeliacinio skundo

Nukentėjusysis E. A. pateiktame apeliaciniame skunde, kaip jau minėta anksčiau, kelia du pagrindinius klausimais – dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo ir priteistos proceso išlaidų atlyginimo sumos nepagrįsto sumažinimo. Būtent šiuos klausimus išsamiai procesiniame sprendime ir aptaria apeliacinės instancijos teismas.

a) Dėl iš nuteistojo V. G. nukentėjusiajam E. A. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusysis E. A. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 160–170). Šiuo ieškiniu nukentėjusysis prašė iš V. G. priteisti 5 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo E. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu jam iš V. G. priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. A. prašo priteisti iš V. G. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

Teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis, be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteistojo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.

Nukentėjusysis nurodė, kad nusikaltimo metu sužalojus sveikatą patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, psichiniu sukrėtimu, psichologiniu stresu, fiziniu skausmu ir sužalojimais, kurie turi ir tikėtina turės didelį poveikį ateityje. Pažymėjo, kad tam tikrą laiką vizualiai atrodė sužalotas, tai trukdė nukentėjusiajam laisvai ir nevaržomai bendrauti su žmonėmis viešumoje. Ilgalaikius bendravimo nepatogumus lėmė skausmas žandikaulių, dantenų srityje. Patirti sužalojimai lėmė ilgą gijimą, ribotą fizinį pajėgumą kramtyti maistą, laisvai kalbėti, iki šiol nedingusį nesaugumo jausmą. Operacijos universitetinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje metu nukentėjusiajam buvo atliekamas atviras apatinio žandikaulio lūžio perkėlimas ir osteosintezė, dviejų dantų (44 ir 38) chirurginis šalinimas. Medikai nustatė, kad labai tikėtina, jog E. A. dešinė žandikaulio pusė gali likti nebejautri aplinkai.

Remiantis byloje esančiais duomenimis ir pridėtais medicininiais dokumentais nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam E. A. padarytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis (kairiojo kampo ir dešinės pusės 44–45 dantų srityje). Sužalojimas atsirado dėl apatinio žandikaulio sumušimo, tikriausiai smogiant kumščiu. Apatinis žandikaulis lūžo nuo vieno smūgio. E. A. padarytas apatinio žandikaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 24). Taigi nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl sužalojimo jis buvo gydomas stacionariai ir ambulatoriškai, atlikta operacija (t. 1, b. l. 164–168). Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nukentėjusysis neabejotinai patyrė skausmą, ilgalaikius nepatogumus dėl sulaužyto žandikaulio ir kelių pašalintų dantų, dvasinį diskomfortą ir išgyvenimus dėl ateities. Liudytoja E. A. teisme parodė, kad sūnus buvo operuotas (duomenys neskelbtini), yra sukabinti žandikauliai, įkabintos plokštės, pašalinti keli dantys, pusę metų buvo nejautrus žandikaulis (t. 1, b. l. 179–180). Nepaisant to, kas aptarta, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civiliniam ieškovui yra nenustatytas nedarbingumo lygis, nepateikta tikslių medicininių duomenų apie liekamuosius reiškinius po sužalojimo. Žinoma, kad aplinkybės, susijusios su emocine, dvasine, psichologine nukentėjusiojo būkle, taip pat yra reikšmingos ir turi įtakos, sprendžiant klausimą dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tuo labiau, jog supranta, kad dėl V. G. padarytų sužalojimų nukentėjusysis sveikatos problemų patiria ir šiandien, nors apie juos nėra pateiktų tikslių duomenų.

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą bei V. G. galimybę atlyginti neturtinę žalą, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra labai įvairus, priklausomai nuo kiekvienoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių: 1) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-222/2017 – 5 000 Eur (vieną kartą smogė kumščiu B. V. į veidą, nuo suduoto smūgio šis pargriuvo ant grindų, tokiais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai (sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kraujo išsiliejimas po akies jungine, nosies kaulų lūžimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimas viršugalvio dešinėje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje)); 2) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-648/2017 – 1 000 Eur (viešoje vietoje Kaune, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia iš chuliganiškų paskatų kumščiu sudavė smūgį V. L. į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžimą, taip nesunkiai sutrikdė sveikatą); 3) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2014 – 1 448,10 Eur (5 000 Lt) (pašalinių žmonių akivaizdoje tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė kumščiu vieną kartą V. K. į veidą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė nukentėjusiajam dar kartą kumščiu į veidą, o šiam pargriuvus ant žemės, spyrė du kartus į veidą ir šoną, taip nukentėjusiajam padarė viršutinės lūpos muštinę žaizdą ir nosies kaulų lūžį); 4) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014 – 4 344,30 Eur (15 000 Lt) (priėjo prie D. P. ir dėl chuliganiškų paskatų pradėjo žodžiais su juo konfliktuoti, sudavė smūgį koja į kelio sąnarį, ranka į veidą ir rankomis iš už nugaros pagriebęs už kaklo smaugė nukentėjusįjį bei kilstelėjęs nuo žemės pargriovė jį ant šaligatvio, padarydamas kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžius); 5) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013 – 2 316,96 Eur (8 000 Lt) (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus A. P. ne mažiau kaip du smūgius rankomis į galvą ir spyrus nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, K. K. sudavus A. P. ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis į galvos sritį ir spyrus ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, T. B. spyrus A. P. ne mažiau kaip šešis kartus į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam muštines žaizdas kairiame antakyje, dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, dešinės pėdos pirmo padikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėse momeninėse–pakaušinėse skiltyse, taip nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą); 6) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2013 – 1 013,67 Eur (3 500 Lt) (tyčia sudavė keliu keturis smūgius į veidą M. K., jam pakėlus galvą, trenkė vieną smūgį kumščiu į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam M. K. nosies kaulo lūžimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą); 7) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2013 – 3 475,44 Eur (12 000 Lt) (įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. UAB „T“ apsaugos darbuotojui V. M. siekiant T. L. išvesti iš baro dėl trukdymo prižiūrėti tvarką, vartojo necenzūrinius žodžius ir pirmame aukšte, prie išėjimo į lauką, trenkė kumščiu V. M. į krūtinę <...> O. L. dėl chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą kumščiu V. M. į veidą ir spyrė ne mažiau kaip tris kartus kojomis į galvą bei kitas įvairias kūno vietas, T. L. dėl chuliganiškų paskatų spyrė ne mažiau kaip penkis kartus kojomis V. M. į galvą ir kitas kūno vietas, po to O. L. spyrė dar ne mažiau kaip du kartus į galvą. Tokiais bendrais veiksmais V. M. buvo sukeltas dešinės rankos bei nugaros fizinis skausmas, padaryti odos nubrozdinimai, paviršinės žaizdos veido dešinėje pusėje, taip pat apatinio žandikaulio abiejų pusių lūžiai, t. y. nesunkiai sutrikdyta jo sveikata) ir kt.

Iš viso to, kas aptarta anksčiau, matyti, jog pirmosios instancijos teismas ne visas aplinkybes įvertino vienodai išsamiai ir sutinkamai su apeliacinės instancijos teismu, taigi priteista 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža ir turi būti didinama. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog būtent 3 500 Eur suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, atsiradusius ilgalaikius padarinius, kurie tikėtina jau nebegalės būti pašalinti, bei leidžia manyti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajam E. A.. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas turi būti padidintas iki 3 500 Eur.

b) Dėl proceso išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam E. A. priteisė 1 000 Eur proceso išlaidų atlyginimo. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis prašo atlyginti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtas 2 700 Eur išlaidas atstovavimo paslaugoms apmokėti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011). Taigi, vadovaujantis suformuota teismų praktika, priteisiant proceso išlaidas ir sprendžiant dėl prašomo proceso išlaidų dydžio pagrįstumo, turi būti atsižvelgiama ne tik į Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą kriterijų – nuteistojo turtinę padėtį –, bet ir į kitas reikšmingas aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo E. A. atstovas advokatas Raimundas Jurka teismui pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis advokatui už susipažinimą su byla, suteiktas konsultacijas, civilinio ieškinio parengimą, atstovavimą pirmosios instancijos teisme, kelionės išlaidas iš viso sumokėjo 2 700 Eur (t. 2, b. l. 36–44). Advokato dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam advokatas atstovavo tik keturiuose posėdžiuose, kurių kiekvieno trukmė neviršijo dviejų valandų, parengė civilinį ieškinį, kuris buvo tenkintas iš dalies. Apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad išlaidas sudaro atstovo kelionių iš Vilniaus į Plungę apmokėjimas, tad jei liudytojai ir nuteistasis V. G. būtų atvykę į 2017 m. gruodžio 28 d. posėdį, išlaidos būtų buvusios mažesnės.

Visų pirma, pažymėtina, kad paties nukentėjusiojo teisė yra pasirinkti atstovą, taip pat ir vietą, kurioje advokatas dirba. Taigi vien dėl šios priežasties neturi būti nepagrįstai didinamos iš nuteistojo priteisiamos atstovavimo išlaidos, kadangi nukentėjusiojo atstovas į teismo posėdžius turėjo toli važiuoti. Be to, liudytojai ir nuteistasis neatvyko tik į vieną posėdį, o pirmosios instancijos teismas ėmėsi Baudžiamojo proceso įstatymo numatytų priemonių, kad ši situacija nepasikartotų. Tuo tarpu už kiekvieną posėdį, kuriame atstovavo nukentėjusįjį, advokatui R. Jurkai buvo mokama po 400 Eur, nors posėdžiai truko neilgai, o byla nesudėtinga – vienas kaltinamasis buvo teisiamas tik dėl dviejų nusikalstamų veikų, kurios sudarė idealiąją sutaptį, padarymo –, pačią bylos medžiagą sudarė tik 2 tomai, t. y. byla nedidelės apimties.

Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomą priteisti proceso išlaidų sumą įvertino kaip per didelę ir sumažino ją iki 1 000 Eur.

c) Dėl proceso išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Anksčiau aptartos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su atstovavimo išlaidų apmokėjimu, galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

Byloje yra pateikti sąskaita už teisines paslaugas ir atliktą pavedimą patvirtinantis išrašas (t. 2, b. l. 68, 69). Iš 2018 m. gegužės 7 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 814 matyti, kad advokatas Raimundas Jurka nukentėjusiajam E. A. apeliacinio proceso metu suteiktas teisines paslaugas įvertino 500 Eur (t. 2, b. l. 68). Tokios pinigų sumos apmokėjimą patvirtina bankinio pavedimo išrašas (t. 2, b. l. 69).

Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui pateikė pats nukentėjusysis E. A., kurį matyti rengė jo atstovas advokatas R. Jurka. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies, apygardos teismas nusprendžia nukentėjusiojo E. A. apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas atlyginti dalinai.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo surengtas tik vienas posėdis 2018 m. rugsėjo 18 d., kuris truko 20 minučių, įrodymų tyrimas nebuvo atnaujintas, pasakytos tik baigiamosios kalbos, t. y. nukentėjusiojo atstovas vos pora teiginių apibendrino pateiktą apeliacinį skundą. Apygardos teismas vertina, jog prašoma priteisti 500 Eur suma yra per didelė ir būtent 350 Eur suma advokato teisinėms paslaugoms už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme atlyginti yra pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo E. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendį:

V. G. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 9 punkto į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

nukentėjusiajam E. A. priteistą neturtinę žalą padidinti iki 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų).

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš V. G. nukentėjusiajam E. A. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) advokato išlaidoms už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme padengti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.