Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, (duomenys neskelbtini) 9-tos klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016-06-17 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal BK 284 str. sumažinta (BK 64¹ str.) laisvės apribojimo bausme – 6 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti arba per 6 mėnesius užsiregistruoti darbo biržoje, 2016-09-21 teismo nutartimi bausmė pakeista arešto bausme 45 paromis, bausmę atlikęs; 2) 2017-06-12 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal BK 284 str. laisvės apribojimo bausme 1 metams, įpareigojant 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 1 metus nesilankyti naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)); 3) 2017-07-05 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal BK 259 str. 2 d. sumažinta (BK 64¹ str.) bausme bauda - 10 MGL (376,60 Eur), kuri, vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 ir 9 d., 65 str. 2 d., visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2017-06-12 nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams, paskiriant įpareigojimus: 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 1 metus nesilankyti naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), bausmė bauda 8 MGL (301,28 Eur); 4) 2017-08-10 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal BK 284 str. sumažinta (BK 64¹ str.) laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant 6 mėnesius būti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, kuri, vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 4 ir 9 d., BK 65 str. 2 d., visiško ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2017-07-05 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimą 6 mėnesius būti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, uždraudžiant 1 metus lankytis naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), uždraudžiant 6 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmė bauda 8 MGL (301,28 Eur); 5) 2017-11-15 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal BK 284 str. sumažinta (BK 64¹ str.) terminuoto laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 4 ir 9 d., BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunkčio, 2 d. taisyklėmis, subendrinta visiško ir dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2017-08-10 nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausme 1 metais 6 mėnesiais, laisvės apribojimo bausmę pakeitus į laisvės atėmimą, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta - terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmė bauda 8 MGL (301,28 Eur). Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 9 ir 10 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba mokytis, nesilankyti naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), 2018-02-09 teismo nutartimi papildomai paskirtos BK 75 str. 2 d. 7 ir 10 p. numatytos pareigos – 10 mėnesių nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu jų nepaskyrė gydytojas, neišeiti iš namų nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2018-03-26 teismo nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę 1 metus 3 mėnesius pataisos namuose, nutartis įsiteisėjo 2018-04-18, bausmės neatlikęs; 6) 2018-03-22 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal BK 284 str. sumažinta (BK 64¹ str.) terminuoto laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., subendrinta su 2017-11-15 nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 1 metai 4 mėnesiai, nuosprendis neįsiteisėjęs (byla nagrinėjama apeliacinėje instancijoje); 7) 2018-04-09 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal BK 259 str. 2 d. sumažinta (BK 64¹ str.) bausme bauda 10 MGL (376,60 Eur), baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. balandžio 15 d., apie 3.30 valandą, viešoje vietoje - prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kaltinamasis V. G. tyčia, iš chuliganiškų paskatų, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu, priėjęs iš nugaros sudavė vieną kartą kumščiu E. A. į dešinį žandikaulį ir vieną kartą į kairįjį žandikaulį, taip nukentėjusiajam E. A. padarė dvigubą apatinio žandikaulio lūžį (kairiojo kampo ir dešinės pusės 44-45 dantų srityje), kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. A..

Liudytojas A. G. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, niekam palankumo ar priešiškumo neturi. Išėjęs iš kavinės matė kaip V. trenkė E. smūgį kumščiu į veidą, į žandikaulį, tada G. stovėjo už A. nugaros. G. po to dingo, jis nesiaiškino su A. kodėl taip įvyko. G. pažinojo iki įvykio, jis ateidavo į klubus, su A. tada matėsi pirmą kartą. Vieta kurioje įvyko konfliktas jam buvo gerai matoma.

Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teisme buvo pagarsinti liudytojo D. A. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 52-53), kad 2017 metų balandžio mėnesio viduryje jis buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Ten būnant kažkas iš jo draugų pasakė, kad jam pažįstamas E. A. kažko sukonfliktavo su kitu jo pažįstamu V. G.. Po vidurnakčio jis išėjo į lauką parūkyti ir sutiko E. A., kuris jam papasakojo kaip V. G. norėjo be eilės prasmukti į tualetą, o E. A. tam paprieštaravo. Kai vėliau vėl išėjo į lauką parūkyti, vyko konfliktas ir E. A. šaukė V. G. vadindamas jį necenzūriniais žodžiais. Kas pirmas ir kam sudavė smūgius, jis nematė, tačiau puolė juos skirti. Kai juos išskyrė nuėjo nuo jų, kur dingo V. G. , nežino, E. A. liko prie naktinio klubo ir minėjo, kad V. G. jam lyg dantį išmušė, lūpa buvo kruvina. Atvyko policijos pareigūnai, kurie išsivežė E. A.. Jo nepapiktino toks vaikinų elgesys, nukentėjęs nesijaučia. Tą vakarą buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tai gali ko nors neprisiminti ar pripainioti (T. 1, b. l. 52-53, 54, 55).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal tyrėjos Loretos Armalienės tarnybinį pranešimą, kad 2017-04-15, apie 3.30 valandą, į Klaipėdos AVPK Plungės RPK kreipėsi E. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), pranešdamas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties kavine - baru „(duomenys neskelbtini)“, kelkraštyje priėjęs iš nugaros nepažįstamas vaikinas trenkė jam du kartus į veido sritį, ko pasėkoje E. A. Plungės rajono savivaldybės ligoninės priėmimo skyriuje nustatytas apatinio žandikaulio lūžis, 1.77 promilės girtumas. E. A. išvežtas tolimesniam gydymui į Klaipėdos Universitetinę ligoninę. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str. (T. 1, b. l. 7, 8, 9).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad įrodymai yra baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

V. G. kaltinamas dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 284 straipsnyje.

Nusikalstamos veikos, pagal BK 284 straipsnį, objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais. Veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką ir šis sutrikdymas buvo realus.

Nusikalstamos veikos, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, objektyvioji pusė turi pasireikšti nesunkiu sveikatos sutrikdymu žmogui dėl savanaudiškų paskatų. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, savanaudiškos paskatos – veiką kvalifikuojantis požymis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato pareigos įtariamajam ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamajam teisiamojo posėdžio metu, duoti parodymus prieš save, pripažinti kaltę. Naudodamasis šia procesine teise V. G. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus kaltės nepripažino ir pateikė savo versiją dėl nukentėjusiojo sužalojimo. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis neneigia kaltinime nurodytu laiku buvęs naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, buvusio konflikto su nukentėjusiuoju prie tualeto, pabėgimo iš naktinio klubo teritorijos, save apibudindamas pavyzdingu – nevartojančių svaigalų, vengiančiu veltis į konfliktus klubo lankytoju, o nukentėjusįjį apibudindamas linkusiu pažeisti nusistovėjusią tvarką ir konfliktišką asmenybę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. A. betarpiškai pats įvykio nematė, apie įvykusį konfliktą girdėjo iš kitų asmenų, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir, kaip pats pripažino, gali ko nors neprisiminti ar pripainioti (T. 1, b. l. 52-53, 54, 55), tokius parodymus teismas negali pripažinti patikimais ir informatyviais.

Teisme K. S. liudijo kaltinamojo naudai, kad pats nukentėjusysis elgėsi neadekvačiai, kabinėjosi prie žmonių, buvo išgėręs, bet sužaloto nukentėjusiojo nematė. Šie liudytojo parodymai nėra patikimi, kadangi apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu pripažino buvęs stipriai girtas ir nieko apie kaltinamojo konfliktą nematė arba nepamena (T. 1, b. l. 59), kuriuos teisme be jokių įtikinamų motyvų paneigė.

Kaltinamojo V. G. pasirinkta gynybos taktika nepripažinti kaltės, vertintina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės bei žalos atlyginimo.

E. A. parodymai dėl jo sužalojimo aplinkybių yra nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo teisme, dėl pranešimo apie nusikaltimą buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (T. 1, b. l. 12), prieš duodant parodymus teisme buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (T. 1, b. l. 174), jais netikėti pagrindo nėra. Nukentėjusiajam padarytą nesunkų sužalojimą patvirtina specialisto išvada Nr. G 876/2017(03). Nukentėjusysis jį sužalojusį V. G. įsidėmėjo pats, atpažino iš jam pateiktų fotonuotraukų.

Informatyvūs yra teisme apklausto liudytoju A. G. parodymai, kuris betarpiškai matė kaip V. G. trenkė E. A. smūgį kumščiu į veidą iš už nugaros. Liudytojas su E. A. tada matėsi pirmą kartą, nėra suinteresuotas liudyti nukentėjusiojo naudai, jais netikėti pagrindo nėra.

Šie nuosprendyje aptarti duomenys - nukentėjusiojo E. A., liudytojo A. G. parodymai, specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytą sužalojimą, atpažinimo iš fotonuotraukų protokolas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), visiškai įrodo kaltinamojo kaltę, kad V. G. pažeidė viešąją tvarką, nes nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nustatyta viešoji vieta – tuo metu veikęs naktinis klubas „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini), kur be kaltinamojo V. G. ir nukentėjusiojo E. A. buvo daugiau žmonių, kaltinamasis prieš nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtą matant kitiems asmenims, ten bet kada galėjo atsirasti dar ir daugiau pašalinių žmonių, todėl pripažintini įžūliais. Šiais veiksmais kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, V. G. veika šiame epizode atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje. Nukentėjusiajam E. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą kaltinamasis padarė tyčia, dėl savanaudiškų paskatų - siekiant atkeršyti už pareikštą pastabą dėl ėjimo į tualetą be eilės, šiame epizode V. G. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

Kadangi nukentėjusįjį iš asmeninių paskatų kaltinamasis sužalojo pažeisdamas viešąją tvarką, abi V. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip idealioji sutaptis (BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p.).

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.).

V. G. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, nusikalto būdamas teistas, bausmę atlikęs, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių (BK 11 str. 3 ir 4 d.).

Kaltinamasis po šių nusikalstamų veikų padarymo yra nuteistas šešis kartus, paskutinieji du teismo nuosprendžiai nėra įsiteisėję, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nesubendrintina su ankstesniais nuosprendžiais.

V. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi alternatyvių bausmių rūšių nenumato BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkto sankcija, bausmę atliekant pataisos namuose, kadangi kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir nesiekia gyventi dorai.

Ieškovo E. A. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, kuri atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos samprata: neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 5000 Eur. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl sužalojimo jis buvo gydomas stacionariai ir ambulatoriškai, atlikta operacija. Nebejotinai nukentėjusysis patyrė skausmą, ilgalaikius nepatogumus dėl sulaužyto žandikaulio, kelių pašalintų dantų operuojant, dvasinį diskomfortą ir išgyvenimus dėl ateities. Liudytoja E. A. teisme parodė, kad sūnus buvo operuotas Norvegijoje, yra sukabinti žandikauliai, įkabintos plokštės, pašalinti keli dantys, pusę metų buvo nejautrus žandikaulis.

Įvertinus šias reikšmingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, teismo manymu prašomos priteisti žalos dydis yra per didelis, kadangi ieškovui nenustatytas nedarbingumo lygis, nepateikta medicininių duomenų apie liekamuosius reiškinius po sužalojimo, todėl nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, ir nesutinka su ieškovo prašymu ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, nustatant priteistinos sumos dydį 2000,0 Eur.

Dėl nukentėjusiojo atstovo prašymo priteisti proceso išlaidas nukentėjusiajam. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu nukentėjusiojo E. A. atstovas advokatas Raimundas Jurka teismui pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis advokatui už susipažinimą su byla, suteiktas konsultacijas, civilinio ieškinio parengimą, atstovavimą pirmos instancijos teisme, kelionės išlaidas iš viso sumokėjo 2700,0 Eur (T. 2, b. l. 36-44).

Advokato dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmos instancijos teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam advokatas atstovo tik pirmos instancijos teisme keturiuose posėdžiuose, kurių kiekvieno trukmė neviršijo po dvi valandas, parengė civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, prašoma priteisti suma yra per didelė, todėl mažintina iki 1000,0 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. G. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ir paskirti bausmes:

- pa­gal BK 284 straipsnį - terminuoto laisvės atėmimo bausmę 6 (šešis) mėnesius;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą - terminuoto laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir nustatyti galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejus) metus, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš V. G. 2000,0 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui, 1000,0 Eur (vieną tūkstantį eurų) proceso išlaidų E. A., likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smą Plungės rūmus.