Telšių apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro atstovei Ritai Jonaitienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. M. ir L. R., tretieji asmenys Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai L. M. ir L. R. yra biologiniai nepilnamečio J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. 2010 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-153-344/2010 nepilnamečio J. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu L. R., iš atsakovės L. M. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui J. R. periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki J. R. pilnametystės. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5663-1174/2023 Skyriui leista nepilnametį J. R. paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, 2022 m. lapkričio 7 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-2231 „Dėl laikinosios rūpybos bei rūpybos vietos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, išmokų mokėjimo" nepilnamečiui J. R. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskirtas Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, o vaiko laikinosios priežiūros vieta nustatyta budinčio globotojo šeimoje. Atsakovas L. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, 2022 m. spalio 5 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1A-205-1076/2022 paskirta reali 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl motinos valdžios apribojimo

11. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

12. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

13. Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

14. Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

16. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią L. M., jos nepilnamečio sūnaus J. R. atžvilgiu.

17. Sprendžiant dėl L. M. motinos valdžios ribojimo pažymėtina, kad bylos duomenimis nepilnametis J. R. su atsakovu gyvena nuo 3 metukų, 2010 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-153-344/2010 nepilnamečio J. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu L. R.. 2022 m. rugsėjo 30 d. į Skyrių kreipėsi atsakovo sutuoktinė L. R., jog atsakovas 2022 m. birželio 21 d. buvo sulaikytas ir etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, vėliau buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus atlikti paskirtos bausmės, jog ji informavo apie susidariusią situaciją J. biologinę motiną, kuri pasakė, kad neketina pas save pasiimti sūnaus, jo neaugins ir neprižiūrės, vaikas gali būti atiduotas į vaikų globos namus. Nurodė, jog suėmus atsakovą, J. jos visiškai nebeklauso, nors judviejų tarpusavio ryšys yra geras, ją vaikinas vadina mama, tačiau vaikinas nebesilaiko jokių taisyklių, nepasiduoda auklėjimui, laiku negrįžta namo, įtaria, kad vaikinas vartoja psichotropines medžiagas, todėl bijo, kad jis gali tapti nusikaltimo dalyviu.

18. Atsakovo sutuoktinės L. R. pateikta informacija buvo vertinamas kaip pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir nagrinėjamas teisės aktuose nustatyta tvarka, telefonu susisiekus jo biologine motina, ši specialistams patvirtino, kad su sūnumi ji nebendravo 12-13 metų, priežastis jos pačios nenoras ir apsisprendimas, kad pasirūpinti sūnumi ji nenori ir negali, neturi reikiamų socialinių, tėvystės įgūdžių, neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, turi laikiną darbą, vaikui moka po 60 eurų į mėnesį išlaikymą, teigė negalinti prisiimti atsakomybės, kadangi vaiko nepažįsta, jam nieko nejaučia.

19. Nuo 2022 m. birželio 21 d. atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, atsakovui 2022 m. sausio 5 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1A-205-1076/2022 paskirta reali 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

20. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją nepilnamečio J. R. atžvilgiu buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, kadangi vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą būdamas įkalinimo įstaigoje negali įgyvendinti savo tėvų valdžios, o kitas atstovas pagal įstatymą atsisako įgyvendinti savo tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. spalio 5 d. nepilnamečiui J. R. buvo taikoma laikinoji priežiūra, laikinąją vaikino prižiūrėtoja tuo laikotarpiu buvo atsakovo sutuoktinė L. R., atsakovo sutuoktinei atsisakius rūpintis J. R., buvo kreiptasi į teismą, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5663-1174/2023 Skyriui leista nepilnametį J. R. paimti iš jo atstovų pagal įstatymą.

21. Nors nepilnamečio J. R. biologinė motina kategoriškai atsisakė auginti savo sūnų, užmegzti su juo ryšį ir tokiu būdu įgyvendinti savo kaip motinos valdžią, tačiau socialines paslaugas teikiantys specialistai ir toliau dėjo maksimalias pastangas teikiant atsakovei pagalbą, kad susiklosčiusi situacija pasikeistų, tačiau situacija neapsikeitė, atsakovė kategoriškai atsisakė rūpintis savo sūnumi, ką patvirtino teismo posėdžio metu.

22. Teismo posėdžio metu atsakovė L. M. nurodė, jog neprieštarauja reikalavimui apriboti neterminuotai motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, nes sūnus nuo trijų metų augo pas tėtį, jog ji sūnaus nėra mačiusi apie 13 metų, jo neaugino, nesirūpino ir neketina to daryti ateityje. Papildomai paaiškino, jog sūnus pas atsakovą pateko dėl susiklosčiusių aplinkybių, mirus jų jaunesniam sūnui, kuris užspringo, ji palūžo, vartojo alkoholį, todėl sūnumi rūpinosi atsakovas. Iš pradžių ji lyg bandė matytis su sūnumi, bendrauti, atsakovas niekada to nedraudė daryti, tačiau pačiai dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo sunku, nuolat teko lankytis pas gydytojus dėl psichologinės būsenos, todėl nutraukė su sūnumi visus ryšius. Šiuo metu sūnaus nėra mačiusi apie 13 metų, ir neturi noro jo pamatyti, nenori įsibrauti į sūnaus gyvenimą, neturi galimybių juo rūpinti.

23. Kaip matyti iš pateiktų duomenų L. M. buvo teikiama intensyvi pagalba, išnaudotos visos įmanomas pagalbos priemones, kurios buvo neveiksmingos, o atsakovė bylos duomenimis jau daugiau nei 13 metų nebendrauja su savo sūnumi, nesidomi jo sveikata, ugdymuisi bei pasiekimais, vaikui likus be atstovo pagal įstatymą ir vaikui apsigyvenus pas laikinuosius globėjus ji ir toliau liko ir lieka abejinga savo sūnaus likimui, ir toliau atsisako juo rūpintis, nesiekia užmegzti ir palaikyti ryšį su sūnumi, atsisako įgyvendinti savo kaip motinos valdžią sūnaus atžvilgiu. Nors socialines paslaugas teikiantys specialistai ir motyvavo atsakovę keisti požiūrį į susidariusią situaciją, skatino priimti specialistų siūlomą pagalbą ir rekomendacijas, tačiau teikta pagalba nedavė visiškai jokių teigiamų rezultatų, situacija nepakito.

24. Pažymėtina, kad tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais ir pateisinamos, jei jos yra motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

25. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad atsakovė L. M. nusišalinusi nuo savo prigimtinės, kaip motinos, pareigos rūpintis savo nepilnamečiu biologiniu vaiku J. R., ji nededa pastangų pasimatyti su sūnumi, atsisakė specialistų pagalbos. Iš atsakovės elgesio matyti, jog ji yra abejinga savo sūnaus likimui bei ją tenkina dabartinė situacija, toks neveikimas ir pasyvus elgesys, nesistengiant susigrąžinti savo nepilnamečio vaiko, traktuotinas kaip atsisakymas rūpintis savo vaiku, t. y. pareigos įgyvendinti tėvų valdžią ir tai yra pakankamas pagrindas apriboti atsakovės motinos valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). Kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, jog atsakovė siektų atkurti ir puoselėti santykius su sūnumi, ketintų pradėti juo rūpintis, šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovės valdžią riboti neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

26. Apribojus motinos valdžią atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaiku, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo

27. Ieškovas prašo atskirti nepilnametį J. R. nuo jo tėvo L. R., nes atsakovas savarankiškai nepilnametį sūnų augino nuo 3 metukų, teismo sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su juo, tačiau susiklosčiusioms objektyvioms aplinkybėms, t. y. atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu negali ir tikėtina, kad iki sūnaus pilnametystės, dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, negalės įgyvendinti savo kaip tėvo valdžios.

28. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179 straipsnis, 3.180 straipsnis). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaikams nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir kt. Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, neriboja vaiko teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

29. Bylos duomenimis atsakovas L. R. nuo 2022 m. birželio 21 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, atsakovui 2022 m. sausio 5 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1A-205-1076/2022 paskirta reali 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsakovo šeimoje nebuvo nustatyta nepilnamečio J. R. teisių pažeidimų.

30. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog šiuo metu atsakovas L. R. dėl objektyvių priežasčių, t. y. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, negali įgyvendinti savo tėvų valdžios sūnaus atžvilgiu. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti nepilnametį J. R. nuo jo tėvo L. R., neapribojant jo tėvo teisių (CK 3.179 straipsnis).

31. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

32. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 407 straipsnis).

33. CK 3.179 straipsnio 3 dalis numato, jog atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

34. Nagrinėjamu atveju teismui patenkinus ieškinio reikalavimus neterminuotai apriboti motinos valdžią L. M., jos nepilnamečio sūnaus J. R. atžvilgiu ir atskirti nepilnametį J. R. nuo jo tėvo L. R., būtina nustatyti J. R. gyvenamąją vietą. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio J. R. gyvenamąją vietą Mažeikių rajono šeimos ir gerovės centro budinčio globotojo šeimoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

35. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 7 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-2231 „Dėl laikinosios rūpybos bei rūpybos vietos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, išmokų mokėjimo" nepilnamečiui J. R. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskirtas Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, o vaiko laikinosios priežiūros vieta nustatyta budinčio globotojo šeimoje, kurioje vaikas gyvena ir ieškinio rengimo ir teismui teikimo dienai.

36. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog budinčios globotojos šeimoje sudarytos vaiko amžių ir poreikius tenkinančios gyvenimo sąlygos, kad J. puikiai sutaria su rūpintoja, jos šeimos nariais, todėl įvertinus vaiko amžių, ieškovo reikalavimas nustatyti nepilnamečio J. R. gyvenamąją vietą Mažeikių rajono šeimos ir gerovės centro budinčio globotojo (rūpintojo) šeimoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo tenkintinas, nes tai labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

37. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis).

38. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

39. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. CK 3.195 straipsnis numato, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, ir ši pareiga negali būti perkeliama kitam asmeniui.

40. Ieškovas prašo padidinti iš L. M. priteistą 60 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečio sūnaus J. R. atžvilgiu ir priteisti po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; išlaikymą priteisti nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 7 d.; išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

41. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

42. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius 0siekia 633 Eur, taigi, toks yra orientacinis kriterijus, kuris aptarto teisinio reguliavimo kontekste, užtikrina bent minimalius vaiko poreikius. Pažymėtina, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005).

43. Ieškovas prašydamas padidinti iš L. M. priteistą 60 Eur dydžio išlaikymą nurodė, kad atsakovė teikia 60 Eur dydžio priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui, tačiau tokio dydžio išlaikymas neatitinka vaiko interesų, todėl priteistas išlaikymas turėtų būti didinamas, jog Sodros duomenimis atsakovė pastaruoju metu nedirba, gauna 86,40 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoką, negauna jokių socialinių išmokų, turi tik vieną nepilnametį išlaikytiną asmenį, jog Skyrius neturi duomenų, kad atsakovė dėl savo sveikatos būklės negalėtų dirbti ir gauti pajamų, kad galėtų išlaikyti savo nepilnametį sūnų, todėl jų manymu priteistas 60 Eur dydžio išlaikymas iš atsakovės turėtų būti didinamas iki 200 Eur.

44. Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-153-344/2010 priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui J. R. periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki J. R. pilnametystės.

45. Atsakovė L. M. pateiktame atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į jos sunkią finansinę padėtį, sveikatos būklę, kadangi ji šiuo metu dirba pagal terminuotą darbą sutartį, kuri yra sudaryta iki 2023 m. spalio 31 d., jos gaunamas darbo užmokestis yra minimalus, neturi jokio jai priklausančio kilnojamojo/nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame būste, jog turi sveikatos problemų, dėl kurių negali dirbti, jog jai reikalinga ateityje bus daryti operacija, galimai ir ne viena, pateikė rašytinius įrodymus. Nurodė, jog sūnaus išlaikymui gali skirti po 120 Eur per mėnesį.

46. Sprendžiant, ar atsakovė pagal savo turtinę padėtį galės mokėti tokį išlaikymą, pažymėtina, kad atsakovė nors darbinga, jauno amžiaus, tačiau pateikė UAB „Baltic medics“ siuntimą atlikti patologijos tyrimą, kuriame nurodyta, jog atsakovei nustatytas ŽPV, teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad galimai jai reikės atlikti ne vieną operaciją. Teismas atsižvelgęs į atsakovės pateiktus rašytinius nurodymus, neturi pagrindo netikėti jos išdėstytais argumentais, kad dėl sveikatos problemų ji negali susirasti nuolatinio ir geriau apmokamo darbo, kad galimai jai bus reikalinga dar ne viena operacija.

47. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Atsakovė yra jauno, darbingo amžiaus, pati neaugina savo vaiko, todėl privalo dėti maksimalias pastangas išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

48. Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, įvertinus atsakovės turtinę padėtį, sveikatos būklę, jos galimybę susirasti nuolatinį ir geriau apmokamą darbą, teismas sprendžia, kad atsakovė turi realias galimybes mokėti savo nepilnamečiui vaikui po 150 Eur dydžio išlaikymą.

49. Ieškovas išlaikymą prašė priteisti nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 7 d.

50. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu jos atstovė nurodė, jog nesutinka su ieškinio reikalavimu, kuriuo prašoma priteisti padidintą išlaikymą sūnui J. R. nuo 2022 m. lapkričio 7 d., kadangi atsakovė išlaikymo įsiskolinimo neturi, todėl ieškovas turi teisę reikalauti padidinti priteistą išlaikymą J. R. nuo kreipimosi į teismą dienos.

51. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, jog atsakovė moka priteistą sūnui išlaikymą, atsakovės paprašius mokėti didesnį išlaikymą, atsakovė nuo 2023 m. birželio mėnesio moka po 80 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Ieškovo atstovė papildomai paaiškino, jog nepilnametis J. R. kas mėnesį gauna 85,75 valstybės universalią išmoką, 159,25 Eur globos (rūpybos) išmoką bei 196 Eur dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, iš viso gauna 441 Eur dydžio sumą iš valstybės, kad būtų patenkinami būtiniausieji jo poreikiai, taip pat paaiškino, kad tėvams mokant priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui globos (rūpybos) tikslinis priedas yra mažinamas arba visai nebeskiriamas.

52. Atsižvelgus į ieškovo atstovės teiktą paaiškinimą teismo posėdžio metu, jog nepilnamečiui J. R. mokamas 196 Eur dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas yra paskaičiuotas pagal tėvų mokamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, darytina išvada, jog paskaičiuojant šią išmoką, buvo atsižvelgta į tai, jog atsakovė šiuo metu moka 60-80 Eur išlaikymą sūnui, todėl atsižvelgus į išdėstytą, ieškovo reikalavimas padidinti iš L. M. priteistą 60 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečio sūnaus J. R. atžvilgiu ir priteisti po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; išlaikymą priteisti nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 7 d., tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės L. M. nepilnamečio vaiko J. R. išlaikymui po 150,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d., iki pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

53. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš L. R. išlaikymą jo sūnaus J. R. atžvilgiu po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; išlaikymą priteisti nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 7 d.; išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodydamas, kad atsakovo buvimas įkalinimo įstaigoje apriboja jo maksimalias galimybes dirbti, gauti darbo užmokestį, kad galėtų išlaikyti savo nepilnametį sūnų.

54. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas šiuo metu atlieką realią laisvės atėmimo bausmę, kad galimybės dirbti yra apribotos, į tai, kad jam priklausantis visas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, tenkina ieškovo reikalavimą priteisti iš L. R. išlaikymą jo sūnaus J. R. atžvilgiu po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; išlaikymą priteisti nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 7 d., iki nepilnamečio vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

55. Išaiškintina šalims, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

56. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtini laikinieji rūpintojai (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

57. Sprendimas dalyse dėl motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo ir išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

59. Atsižvelgus į tai, kad atsakovai CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, į tai, kad atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr) ATP-C-2023-07956 atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 406 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos ne­pilnamečio sūnaus J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti nepilnametį J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jo tėvo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-153-344/2010 patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 2 punktu iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį, priteisiant po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo laikinosios rūpybos nustatymo - nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčios globotojos šeimoje, iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teismo sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.