- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-380-781/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens (apeliantės) antstolės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas pareiškėjo A. S. skundas dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. B., SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-asis policijos komisariatas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. S. pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, kuriame prašė panaikinti areštą pareiškėjo sąskaitai, esančiai Alytaus pataisos namuose, taikyti senaties terminą ir nutraukti vykdomąsias bylas, grąžinti visas iš gautų netekto darbingumo išmokų išieškotas sumas; taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui dėl antstolės veiksmų pateikti. Nurodė, kad pareiškėjas yra neišprusęs, neturi teisinio išsilavinimo, yra prastos sveikatos, negali tinkamai ginti savo teisių; teigė, jog yra įkalintas, negalėjo nusipirkti vokų su pašto ženklais, negalėjo paskambinti ir paprašyti pagalbos, todėl antstoliui užblokavus pareiškėjo sąskaitą, jis iš karto negalėjo kreiptis į teismą.
Pareiškėjo teigimu, kai kurie vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos atliekami išieškojimai, pateikti praleidus senaties terminą; be to, anot pareiškėjo, dėl netinkamo antstolės pareigų vykdymo, išieškant paskirtas baudas, veiksmai nebuvo atliekami daugiau kaip 2 metus, tuo tarpu pareiškėjas netrukdė išieškoti jam paskirtas baudas ir (ar) nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo.
Nurodė, kad skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų ar priteistas moralines žalas, pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Pareiškėjas pažymėjo, jog neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvojoje rinkoje, vienintelė galimybė – įkalinimo įstaigos parduotuvė; pareiškėjo teigimu, iš laisvės atėmimo įstaigos sąskaitos, į kurią nuteistojo artimieji perveda pinigines lėšas, atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Anot pareiškėjo, išieškojimas iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis, be to, negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto; išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu antstolės patvarkymu iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija MMA, ar ne, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad antstolis negalėjo išieškoti iš gaunamos nedarbingumo pensijos.
Antstolė 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį teismui. Nurodė, kad skundas pateiktas praleidus įstatymo nustatytus terminus. Antstolės teigimu, išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas antstolės patvarkymu vykdomas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tuo tarpu skolininkas nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, nurodytas CPK 739 straipsnyje. Antstolė teigė, kad būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, jog baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo gaunamos lėšos, kurios yra paskirstomos skolos dengimui; taip pat yra tikrinti Gyventojų registrų tarnybos, VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenys dėl turto, VSDF duomenys, užklausiamos kredito įstaigos dėl naujai atidarytų sąskaitų, vertybinių popierių, akcijų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 31 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pažymėjo, kad skolininko lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nėra ir negali būti priskiriamos CPK 739 straipsnyje nurodytoms piniginėms sumoms, minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teisėmis ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo argumentai, jog negalimas išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir neviršijančių 1 MMA, yra nepagrįsti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Kiti suinteresuoti asmenys savo pozicijos dėl skundo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjo A. S. skundą tenkino iš dalies – panaikino antstolės I. B. patvarkymus vykdomosiose bylose Nr. 0011/13/07881, 0011/14/03103, 0011/14/04621, 0011/14/06033, 0011/14/11087, 0011/15/02820, 0011/15/05974, 0011/15/06163, 0011/16/0114, priimtus po išieškojimo vykdymo senaties termino ir įpareigojo antstolę I. B. nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0011/13/07881, 0011/14/03103, 0011/14/04621, 0011/14/06033, 0011/14/11087, 0011/15/02820, 0011/15/05974, 0011/15/06163, 0011/16/0114 suėjus išieškojimo vykdymo senačiai, taip pat grąžinti skolininkui A. S. iš jo po išieškojimo vykdymo senaties termino išieškotas pinigines lėšas; kitoje dalyje skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė I. B. nurodytose vykdomosiose bylose vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 14129648, 2014 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 60018400, 2014 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 60031455, 2014 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 60059942, 2015 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. 60117111 dėl baudų išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 12 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Al 1-3955/15(1.1.56-SM3) ir 2015 m. liepos 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Al 1-12151/15(1.1.56-SM3) dėl baudų išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai; Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. sausio 29 d. nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. VDAŽ-16-11-113 dėl baudų išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-3283-960/2014 dėl baudos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato naudai. Teismas konstatavo, kad vykdydama vykdomuosius dokumentus antstolė nustatė, jog skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose ir 2017 m. gegužės 31 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydama, jog areštuoja 302,49 Eur skolos ir 338,95 Eur vykdymo išlaidų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą; 2017 m. gegužės 31 d. priimtu patvarkymu Alytaus pataisos namams nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodomas aplinkybes, dėl kurių jis praleido dvidešimties dienų terminą antstolio veiksmams apskųsti, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad skundas paduotas nepraleidus naikinamojo devyniasdešimties dienų termino, terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti atnaujino.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas klaidingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, ir CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą, bei sprendė, jog pareiškėjas nepagrindė jam priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, kilmės, t. y. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, ir į kurią antstolė nukreipė išieškojimą, esančios pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nelaikytinos sumomis, iš kurių negali būti išieškoma, nes jos nepatenka į CPK 739 straipsnio taikymo sritį, todėl tokiu atveju išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolės veiksmai nelaikytini neteisėtais. Be to, teismas sprendė, kad netekto darbingumo pensija, kuri yra skiriama ir mokama vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, nėra priskiriama prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas nėra galimas; taip pat konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininko pajamas, įskaitant netekto darbingumo pensijos išmokas, būtų nesilaikiusi CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo išskaityti ne daugiau kaip 20 proc. iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog išieškojimas iš pareiškėjui mokamos netekto darbingumo pensijos vykdomas neteisėtai. Apibendrinant, teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjui (skolininkui) priklausančias lėšas, kurios priklausytų pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 straipsnį.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktų vykdomųjų bylų medžiagą, nurodė nenustatęs, kad vykdomieji dokumentai (nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose) antstolei būtų pateikti praleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo terminą. Taip pat konstatavo, jog per dvejus metus nuo nutarimų dėl baudų skolininkui paskyrimo priėmimo baudos iš skolininko nebuvo išieškotos, tačiau atlikus vykdomųjų bylų medžiagos analizę nenustatė, jog antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių būtų neatlikusi veiksmų dėl baudų išieškojimo, t. y. antstolė vykdė skolos išieškojimą iš skolininkui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokamų išmokų, tikrino Gyventojų registro, VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“, VSDF duomenis apie skolininko turimą turtą ir gaunamas pajamas, teikė užklausimus kredito įstaigoms apie naujai atidarytas sąskaitas, vertybinius popierius.
Kita vertus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vien tik ta aplinkybė, kad skolininkas iki skundo pateikimo dienos nėra sumokėjęs išieškomų baudų ir vykdymo išlaidų, nėra pakankama konstatuoti, jog skolininkas vengė vykdyti nutarimus dėl baudų išieškojimo; teismo vertinimu, toks skolininko neveikimas negali būti laikomas trukdymu išieškoti baudą; tuo labiau, jog byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas disponavo grynaisiais pinigais ir, turėdamas galimybes mokėti baudą, to nedarė bei siekė nuslėpti turimą turtą (pinigines lėšas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą). Taigi, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog skolininkas trukdė antstolei ar ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vykdomųjų dokumentų, kuriuos vykdo antstolė I. B. pareiškėjo atžvilgiu, senaties terminai yra suėję, antstolė vykdomąsias bylas Nr. 0011/13/07881, 0011/14/03103, 0011/14/04621, 0011/14/06033, 0011/14/11087, 0011/15/02820, 0011/15/05974, 0011/15/06163 ir 0011/16/0114 turėjo nutraukti. Be to, pažymėjo, kad pasibaigus išieškojimo senaties terminui ir taip atsiradus pagrindui nutraukti vykdomąsias bylas, nebegali būti atliekami procesiniai priverstinio išieškojimo veiksmai, todėl tie antstolės patvarkymai, kurie buvo priimti pasibaigus išieškojimo senaties terminui, kvalifikuotini neteisėtais, todėl panaikino antstolės patvarkymus, priimtus po išieškojimo vykdymo senaties termino, ir įpareigojo antstolę nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0011/13/07881, 0011/14/03103, 0011/14/04621, 0011/14/06033, 0011/14/11087, 0011/15/02820, 0011/15/05974, 0011/15/06163, 0011/16/0114 suėjus išieškojimo vykdymo senačiai, taip pat grąžinti pareiškėjui (skolininkui) iš jo po išieškojimo vykdymo senaties termino išieškotas pinigines lėšas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo (apeliantė) antstolė I. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį dalyje, kurioje panaikinti antstolės I. B. patvarkymai nurodytose vykdomosiose bylose, priimti po išieškojimo vykdymo senaties termino, ir antstolė įpareigota nutraukti minėtas vykdomąsias bylas, suėjus išieškojimo vykdymo senačiai, bei grąžinti po išieškojimo vykdymo senaties termino išieškotas lėšas, ir pareiškėjo A. S. skundą atmesti.
Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju vykdymo laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 17 d. iki skundo pateikimo dienos yra tikrinami Gyventojų registro, VSDFV duomenys, VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“, Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registrai, kredito įstaigos; laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. buvo gaunamos piniginės lėšos ir priimami patvarkymai dėl skolos išieškojimo bei lėšų arešto, todėl, anot antstolės, šiuo atveju nebuvo dvejų metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo neatliko jokių vykdymo veiksmų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Suinteresuoto asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog piniginės lėšos pagal minėtas vykdomąsias bylas buvo išieškotos suėjus išieškojimo vykdymo senačiai. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo dvejų metų laikotarpis, per kurį valdžios institucijos, šiuo atveju antstolė I. B., dėl aplaidumo nebūtų atlikusi jokių veiksmų minėtose vykdomosiose bylose, nes nuo 2013 m. spalio 17 d. pastoviai buvo/yra tikrinami Gyventojų registro, VSDFV duomenys, VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“, Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registrai, kredito įstaigos, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. buvo gaunamos piniginės lėšos ir priimami patvarkymai dėl skolos išieškojimo bei lėšų arešto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo panaikinti antstolės I. B. patvarkymai vykdomosiose bylose, priimti po išieškojimo vykdymo senaties termino, ir antstolė I. B. įpareigota nutraukti nurodytas vykdomąsias bylas suėjus išieškojimo vykdymo senačiai, taip pat grąžinti skolininkui A. S. iš jo po išieškojimo vykdymo senaties termino išieškotas pinigines lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra nurodęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
Šiuo atveju vykdomųjų bylų Nr. 0011/13/07881, 0011/14/03103, 0011/14/04621, 0011/14/06033, 0011/14/11087, 0011/15/02820, 0011/15/05974, 0011/15/06163, 0011/16/0114 duomenys patvirtina, kad visi nutarimai dėl baudų išieškojimo iš pareiškėjo pateikti vykdymui nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino; byloje iš esmės ginčo dėl to ir nekilo.
Iš vykdomųjų bylų (kurias pirmosios instancijos teismas įpareigojo nutraukti) medžiagos matyti, kad antstolė procesinius veiksmus nuo vykdomųjų dokumentų priėmimo iki skundo pateikimo teismui atlikinėjo nuolat – darė užklausas bankams, VSDF, registrams, areštavo pareiškėjo lėšas, siuntė patvarkymus dėl skolos išieškojimo į įkalinimo įstaigą, vykdė išieškojimą iš kitų pareiškėjų gautų pajamų (netekto darbingumo pensijos); apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė pagrįstai šiuos visus veiksmus, remiantis operatyvumo ir ekonomiškumo principais, atlikinėjo iš esmės vienoje vykdomojoje byloje Nr. 0011/13/07881, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog kitose vykdomosiose bylose nebuvo atliekami jokie veiksmai, nes kitos vykdomosios bylos buvo vykdomos kartu, todėl darytina išvada, kad vykdymo laikotarpiu nebuvo dvejų metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudų išieškojimo. Šią aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas bei dėl jos ginčo byloje nekilo.
Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad vykdymo proceso metu, nors jis tęsiasi nuo 2013 m., nebuvo dvejų metų laikotarpio, per kurį antstolė, siekdama išieškoti iš skolininko administracines nuobaudas, būtų neatlikusi nė vieno vykdymo veiksmo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdymo procesas nagrinėjamu atveju užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas; teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skolininkui negalėjo būti nežinoma apie jam paskirtas baudas, todėl pareiškėjas turėjo aktyviai domėtis baudų išieškojimo procesu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra akcentavęs tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliamą pareigą vykdymo procese būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Taigi, ši kasacinio teismo nurodyta teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė dar kartą patvirtina išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesidomėjo nei administracinių bylų, nei vykdomųjų bylų eiga, nebendradarbiavo nei su išieškotojais, nei su antstole, geranoriškai nedengė skolų. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų atlikęs veiksmus, rodančius siekį sumokėti paskirtas baudas (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjo neveikimas nuo administracinių nuobaudų jam skyrimo dienos iki skundo nagrinėjimo dienos buvo ir yra nulemtas jo paties valios, o ne kitų asmenų ir (ar) institucijų (pareigūnų) veiksmų. Antstolė nuolat tikrino pareiškėjo turtinę padėtį, o nustačiusi, jog pareiškėjas gauna netekto darbingumo išmokas, nukreipė išieškojimą į jas; vėliau, sužinojusi, kad skolininkas yra sulaikytas, pradėjo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būtent dėl pareiškėjo veiksmų užsitęsė baudų išieškojimas, nes pareiškėjas per eilę metų nesugebėjo sumokėti paskirtų jam baudų (net iš dalies); pareiškėjo argumentas, jog jis neatliko jokių veiksmų, kurie sutrukdytų antstolei išieškoti baudas, iš esmės nepaneigia jo pareigos jam skirtas baudas sumokėti geranoriškai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinio teismo vertinimu, taikyti senaties terminą ir vykdomąsias bylas nutraukti vykdymo procese nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2248-653/2016; 2017 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-506-653/2016; Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-515-601/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-743-826/2017).
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino antstolės I. B. patvarkymus nurodytose vykdomosiose bylose, priimtus po išieškojimo vykdymo senaties termino, ir įpareigojo antstolę I. B. nutraukti minėtas vykdomąsias bylas suėjus išieškojimo vykdymo senačiai, taip pat grąžinti skolininkui A. S. iš jo po išieškojimo vykdymo senaties termino išieškotas pinigines lėšas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis šioje dalyje naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.
Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
apeliantės antstolės I. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį dalyje, kurioje buvo iš dalies tenkintas pareiškėjo A. S. skundas dėl antstolės veiksmų ir panaikinti antstolės I. B. patvarkymai vykdomosiose bylose, priimti po išieškojimo vykdymo senaties termino, bei antstolė įpareigota nutraukti minėtas vykdomąsias bylas, suėjus išieškojimo vykdymo senačiai, bei grąžinti po išieškojimo vykdymo senaties termino išieškotas lėšas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų šioje dalyje.