- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-145-425/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03513-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- E. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6660-1136/2020 pagal ieškovės E. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos, gyvenamosios vietos nustatymo, turto, skolinio įsipareigojimo padalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui A. B., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Swedbank“ bankui, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Būsto paskolų draudimas“, institucijai, teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; neskirti buvusiems sutuoktiniams išlaikymo; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomos po 350 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės bei 12 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą; prievoles kreditoriams pripažinti solidariomis; priteisti neturtinę žalą.
2. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, naudojęs prieš ieškovę psichologinį smurtą, įžeidinėjęs, elgęsis nepagarbiai, dėl ko ieškovė patyrė neturtinę žalą; be to atsakovas neteikė nepilnamečiui vaikui išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką tarp E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl A. B. kaltės; po santuokos nutraukimo E. B. paliko santuokinę pavardę „B.“, A. B. – jo buvusią pavardę – „B.“; nustatė nepilnamečio vaiko T. B., gyvenamąją vietą kartu su E. B.; priteisė iš A. B. nepilnamečio vaiko T. B. išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas į motinos E. B. banko sąskaitą kiekvieno mėnesio 1 d.; nustatė, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas E. B. valdys uzufrukto teise; priteisė iš A. B. įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko T. B. išlaikymą už paskutinius 3 metus nuo ieškinio padavimo (2020 m. birželio 30 d.), skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvienam po 250,00 Eur kas mėnesį, kas sudaro viso 9 000,00 Eur, pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas į motinos E. B. banko sąskaitą; nustatė A. B. bendravimo tvarką su jo nepilnamečiu vaiku T. B.; nustatė, kad solidarūs E. B. ir A. B. skoliniai įsipareigojimai kreditoriams AB „Swedbank“ bankui pagal (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį ir kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal (duomenys neskelbtini) Būsto kredito draudimo sutartį, kuriuos A. B. ir E. B. turi grąžinti solidariai, kaip solidarią prievolę kreditoriams; priteisė š A. B. 100,00 Eur neturtinės žalos kompensaciją E. B. naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Pažymėjo, kad nors atsakovas ir teigė, jog ieškovė yra atsakinga dėl iširusios santuokos, nes susirado kitą vyrą, tačiau jokiais pakankamais ir leistinais įrodymais nepagrindė tokių teiginių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis), tačiau byloje surinkti įrodymai, šalių, liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog pagrindinė santuokos nutrūkimo priežastis yra atsakovo A. B. nesaikingas alkoholio vartojimas ir iš to kylančios pasekmės. Kad turi priklausomybę nuo alkoholio, patvirtino ir pats atsakovas, kelis kartus nesėkmingai bandęs įveikti priklausomybę, todėl visiškai neįtikinami atsakovo teiginiai dėl jo, kaip rūpestingo ir atsakingo sutuoktinio. Taip pat atsakovas A. B. nepaneigė ieškovės teiginių neprisidėjus jam prie šeimos išlaikymo.
5. Pripažinęs atsakovo A. B. kaltę dėl šeimos iširimo ir įvertinęs ieškovės paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus, kurie patvirtino, kad ieškovė patyrė emocinius išgyvenimus, sprendė, kad tokiu būdu buvo sutrikdyta ieškovės psichinė sveikata. A. B., turintis priklausomybę nuo alkoholio, iš esmės nepaneigė, kad būdamas neblaiviu persekiojo ieškovę, net ir jai išsikrausčius iš bendrų namų, dėl atsakovo elgesio, sąlygoto nesaikingo alkoholio vartojimo, ieškovei su nepilnamečiu vaiku teko išsikraustyti iki tol gyventų namų, dėl ko ieškovė patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią baime, netikrumu, dvasiniais, emociniais išgyvenimais ir nepatogumais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei teko vartoti vaistinius preparatus. Vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į padarytos žalos pasekmes, atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį. Teismas ieškovei E. B. padarytą neturtinę žalą įvertinta 100 Eur.
6. Spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio, teismas vertino, kad šalių sūnus mokosi šeštoje klasėje, lanko sportinį būrelį, neturi specialiųjų poreikių; taip pat atsižvelgė į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, įvertino, kad ieškovės vidutinės mėnesinės pajamos sudaro apie 630 Eur, kad atsakovas nuo 2020-07-13 buvo sudaręs sezoninio darbo sutartį ir gavo apie 610 Eur atlyginimą, kad nuo 2020-08-25 registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau turi įgijęs medvežės operatoriaus specialybę. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad šalys turi kreditorinių įsipareigojimų, susijusių su būsto įsigijimu bei draudimu. Kartu teismas sprendė, jog ieškovės nurodytas 700 Eur nepilnamečiui vaikiui išlaikyti reikalingas dydis yra per didelis (CPK 185 straipsnis), o tokią išvadą pagrindžia abejotinos ieškovės finansinės galimybės skirti tokio dydžio išlaikymą vaikui, kai jos kas mėnesinės pajamos sudaro tik 630 Eur. Tai, kad liudytojai A. P. ir A. P. paaiškino teikę savo dukrai, ieškovei, materialinį išlaikymą, nepatvirtina ieškovės teiginių dėl 700 Eur išlaikymo, skirto vaikui, pagrįstumo. Šiuo atveju, įvertinus vaiko amžių (paauglys), jo poreikius tiek maistui, tiek drabužiams, avalynei, lavinimui bei skatinimui, protinga ir optimali išlaikymui skirtina suma per mėnesį yra 500 Eur (CPK 185 straipsnis), o abu tėvai yra pajėgūs kas mėnesį teikti po 250 Eur dydžio išlaikymą vaikui.
7. Taip pat teismas nurodė, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi atsakovas nepaneigė, kad neteikė vaikui materialinio išlaikymo tiek šalims kartu gyvenant, tiek atskirai, tačiau tvirtina, kad į vaiko išlaikymo įsiskolinimą turėtų būti įskaitytos jo turėtos išlaidos išlaikant gyvenamąjį būstą bei mokant paskolą. Teismas pabrėžia, kad vaikui skirtas išlaikymas niekaip negali būti įskaitomas į panašaus pobūdžio išlaidas, nes išlaikymo paskirtis yra užtikrinti visavertį vaiko vystymąsi, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, išlaikymas skirtas išimtinai vaikui, todėl išlaikymo įsiskolinimas buvo priteistas už įstatyme numatytą 36 mėn. laikotarpį.
8. Kartu teismas nurodė, kad ginčas dėl šalių pavardžių bei nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamosios vietos nekyla, todėl paliko šalims jų nurodomas pavardes bei nustatė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vietas yra su ieškove. Teismas sprendė, jog ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nepažeis nei vieno iš jų teisėtų interesų, todėl tvirtintina patikslinant atsakovo bendravimo su vaiku tvarką poriniais metais per Velykas nustačius konkrečias dienas ir laiką, kada atsakovas pasiims vaiką ir kada grąžins jį motinai (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas šiuo klausimu nekilo, padalino šalių turtą lygiomis dalimis bei pripažino prievoles solidariomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės bei iš atsakovo šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteista po 250 Eur kas mėnesį bei 9000 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas, bei atitinkamai pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš atsakovo jo sūnui priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 170 Eur per mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 2640 Eur.
9.1. Nurodo, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ieškovės neištikimybės faktas ir šeimos palikimas dėl kito vyro, o taip pat moralinis ir materialinis neprisidėjimas prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių, kurios buvo išdėstytos atsiliepime į ieškinį, nenagrinėjo ir nesiaiškino, nors UAB „Būsto paskolų draudimo“ įmokų istorija patvirtina, kad ieškovė materialiai neprisidėjo prie šeimos turto išlaikymo.
9.2. Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas apmokėdavo būtinąsias vaikų išlaidas, o ieškovė taip pat disponavo atsakovo gaunamomis pajamomis. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl įsiskolinimo ir jo dydžio, o tik nurodė deklaratyvius argumentus, juo labiau kad ieškovė šeimą paliko tik 2018-08-02 bei neneigė aplinkybės, kad neprisidėjo prie bendro būsto išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, teismas privalėjo skaičiuoti įsiskolinimą ne už 3 metus, o 22 mėnesius, juo labiau kad nėra nustatyta konkreti teisės į išlaikymo įsiskolinimą atsiradimo diena.
9.3. Kartu atsakovas pabrėžia, jog ieškovė nepateikė duomenų apie buvusį vaiko išlaikymo įsiskolinimo dydį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už laikotarpį nuo vaiko 9 iki 12 metų amžiaus, laikytina, kad vaiko poreikiai buvo mažesnį, be to šiuo laikotarpiu buvo mažesnė minimali alga, kuri laikoma orientaciniu kriterijumi. Taigi remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas išlaikymo įsiskolinimo dydį mažinti iki 120 Eur per mėnesį ir iš atsakovo iš viso priteisti 2640 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
9.4. Nesutikdamas su nustatytu 250 Eur išlaikymo dydžiu atsakovas pabrėžia, jog skundžiamame sprendime nėra detalizuota ir pagrįsta materialinio išlaikymo išlaidų suma, o nurodomos sumos yra deklaratyvios. Kita vertus, atsakovo turtinė padėtis yra bloga, bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteko darbo, yra registruotas darbo biržoje, jokių pajamų negauna, nėra įgijęs kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė gauna 630 Eur per mėnesį, todėl būtent ji turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Mano, kad 170 Eur dydžio išlaikymas iš atsakovo per mėnesį yra pakankama suma, leidžianti patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius bei užtikrinti jo interesus.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Nurodo, kad atsakovo dėstomos jam susiklosčiusios neigiamos aplinkybės nėra pagrindas nevykdyti savo pareigų. Šiuo metu būtent ieškovei tenka visa šalių sūnaus priežiūra bei išlaikymas. Kita vertus, pats atsakovas pripažįsta, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, o jo dėstomos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovui svarbesni yra susidarę kreditoriniai įsiskolinimai, o ne išlaikymo įsiskolinimas. Papildomai pažymi, jog atsakovas neįrodė išlaikymo dydžio pokyčio nuo 2017 metų, todėl mažinti įsiskolinimo sumą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
12. Nagrinėjamoje byloje apeliantas atsakovas A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis pripažinta, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, kad atsakovo kas mėnesį mokėtina išlaikymo suma nepilnamečiui šalių sūnui yra 250 Eur bei kad išlaikymo įsiskolinimo dydis yra 9000 Eur.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs bylos nustatytas aplinkybes, šalių patektus paaiškinimu, o taip pat susiklosčiusią faktinę situaciją, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad šalių santuoka iširo ne dėl atsakovo kaltės, tačiau yra pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydį.
14. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-6/2007; Nr. 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
15. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).
16. Vertinant aplinkybes, susijusias su faktiniu santuokos iširimu, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje yra nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad atsakovas turi priklausomybę nuo alkoholio, tačiau jam nepavyksta jos įveikti. Ieškovės argumentus, kad dėl alkoholio vartojimo kyla neigiamos pasekmės, patvirtina ir byloje esanti informacija apie atsakovo padarytus administracinius nusižengimus bei jų kiekį. Taigi netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovo elgesys buvo netinkamas jam esant neblaiviam, nėra teisinio pagrindo. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė tvirtino, kad atsakovas, būdamas neblaivus, taip pat ją persekiojo net ir išsikrausčius iš bendrų namų. Tokių aplinkybių atsakovas nepaneigė, todėl nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas vertinti, kad atsakovas turėjo problemų su alkoholiu ir tai sąlygojo jo, kaip sutuoktinio, netinkamą elgesį.
17. Nors apeliaciniame skunde itin daug dėmesio skiriama argumentams, susijusiems su santuokos iširimu neva dėl ieškovės kaltės, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas neįrodė ir nepagrindė dėstomų argumentų, jog šeima iširo dėl ieškovės kaltės susiradus, kitą vyrą. Vien atsakovo subjektyvus vertinimas, kad ne jis yra kaltas dėl santuokos iširimo, savaime nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių bei neįrodo atsakovo dėstomų argumentų. Taigi apeliacinio skundo argumentai, susiję su santuokos iširimu dėl ieškovės kaltės, yra atmetami, kaip nepagrįsti.
18. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir iš esmės tinkamai nustatė visas išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo nustatymui reikšmingas aplinkybes, tačiau nepakankamai atsižvelgė bei įvertino dalį šių aplinkybių, dėl ko skundžiamo sprendimo dalys, susijusios su išlaikymo bei įsiskolinimo dydžiais, yra keičiamos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti 250 Eur kasmėnesinį išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui bei kad išlaikymo įsiskolinimo dydis yra 9000 Eur. Priimdamas tokį procesinį sprendimą teismas rėmėsi CK 3.192 straipsnio nuostatomis, šiuo klausimu formuojama kasacinio teismo praktika bei į bylą pateiktais įrodymais dėl nepilnamečio vaiko poreikių apimties ir šalių turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šalių nepilnametis sūnus lanko šeštą klasę, neturi specialiųjų poreikių bei ieškovės darbines pajamas sudaro vidutiniškai apie 630 Eur, kad atsakovas nedirba, nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau turi medvežės operatoriaus specialybę bei 2020 m. liepos mėnesį buvo sudaręs terminuotą darbo sutartį, pagal kurią atlyginimas buvo numatytas 610 Eur. Kartu teismas nurodė, jog šalys turi kreditorinį įsipareigojimą bankui bei UAB „Būsto paskolų draudimas“.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais ir sumažinti iš jo priteistą kasmėnesinį išlaikymo dydį iki 170 Eur nėra pakankamo pagrindo, kadangi pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad bylos šalių nepilnamečio vaiko poreikiams ir interesams užtikrinti 170 Eur kasmėnesinis išlaikymo dydis iš kiekvieno iš tėvų yra per mažas, o šalys turi galimybę imtis priemonių ir teikti didesnio dydžio išlaikymą nei 170 Eur kas mėnesį. Be to, aplinkybė, kad apeliantas nurodo neturintis oficialaus darbo, savaime nereiškia, kad yra pagrindas tenkinti jo prašymą bei sumažinti išlaikymo dydį iki 170 Eur, juo labiau, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, įgijęs specialybę, turi visas galimybes dirbti bei užsidirbti tiek savo, tiek nepilnamečio vaiko išlaikymui. Kita vertus, šiuo atveju ieškovė siekia užsitikrinti kuo didesnes gaunamas darbines pajamas dirbdama papildomai bei jai tenka visa su vaiko kasdienine priežiūra susijusi našta.
21. Tačiau pažymėtina, kad, vadovaujantis formuojama teismų praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus negauna aptariamos valstybės mokamos išmokos, kadangi ši išmoka iš esmės mokama visiems vaikams (6 straipsnio 1 dalis). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas gautų pajamas iš darbinės veiklos, tačiau jis iš dalies vykdė šalių prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
22. Atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog proporcingas, teisingas ir adekvatus iš apelianto šalių nepilnamečiui vaikui kas mėnesį priteisiamas išlaikymo dydis, atėmus valstybės mokamą išmoką vaikui, yra 200 Eur, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina ir iš atsakovo šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteista suma sumažintina iki 200 Eur.
23. Kartu apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog išlaikymo įsiskolinimo dydis už 3 metus yra pernelyg didelis, nevisiškai atitinkantis faktines bylos aplinkybes ir yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Nagrinėjamu atveju atsakovas tvirtina, o ieškovė šių aplinkybių nepaneigė, jog ieškovė kartu su atsakovu nebegyvena nuo 2018-08-02, tačiau atsakovas tuo metu iš esmės mokėjo įmokas už būsto kreditą, draudimą, kas išties vertintina kaip dalies nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimas, kadangi tinkamų gyvenimo sąlygų (būsto) užtikrinimas vaikui yra taip pat svarbus jo poreikių užtikinimo aspektas. Taigi šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo terminą bei vertinti, kad išlaikymo įsiskolinimas yra skaičiuojamas už 22 mėnesius ir tai sudaro 4400 Eur, dėl ko skundžiamu sprendimu priteista 9000 Eur suma mažintina iki 4400 Eur.
24. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
25. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad skundžiamu sprendimu yra tenkinama 69 proc. pareikšto ieškinio. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir sumažinus kasmėnesinio išlaikymo dydį iki 200 Eur bei išlaikymo įsiskolinimą iki 4400 Eur, spręstina, kad yra tenkinama apie 55 proc. ieškovės reikalavimų.
26. Atsižvelgiant į tai, jog iš atsakovo skundžiamu sprendimu taip pat buvo priteistas 270 Eur (9 000 Eur + 250 Eur x 12 mėn.; CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) žyminis mokestis už priteistą vaikui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai), pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kasmėnesinio išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydžio (4400 Eur + 200 Eur x 12 mėn.), iš atsakovo skundžiamu sprendimu priteistas bendras 302 Eur žyminio mokesčio dydis mažinamas 66 Eur suma, t.y. iki 236 Eur.
27. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma sumažintina iki 250 Eur.
28. Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-12-15 nutartimi, atsakovas buvo atleistas nuo 100 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo bei 310 Eur žyminio mokesčio mokėjimo dalis buvo atidėta iki teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme yra tenkinama apie 40 proc. atsakovo apeliacinio skundo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 94 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
29. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo atmestų reikalavimų dalį, jai iš atsakovo priteisiama 60 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 180 Eur. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, nėra neproporcingos ar akivaizdžiai per didelės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
30. Atsakovas apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme įrodymų nepateikė.
31. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2020-06-09 Būsto paskolų draudimo leidimą sumažinti įsiskolinimą, 2018-2019 metų mokėjimo nurodymus, darbo ieškančio asmens atmintinę bei duomenis apie darbo sutarties nutraukimą 2020-08-17. Iš esmės visi šie duomenys pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti priimant skundžiamą sprendimą, o be to CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju atsakovo pateikiami įrodymai buvo žinomi bei įvertinti priimant skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6660-1136/2020 dalis dėl kasmėnesinio išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydžių priteisimo iš atsakovo A. B..
Sumažinti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį priteistą sumą iki 200 (dviejų šimtų) Eur.
Sumažinti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, nustatant, kad įsiskolinimas yra susidaręs už paskutinius 22 mėnesius iki ieškinio padavimo (2020 m. birželio 30 d.), skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) Eur kas mėnesį, kas sudaro viso 4400 (keturis tūkstančius keturis šimtus) Eur.
Sumažinti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteistų atstovavimo išlaidų dydį nuo 310,50 Eur iki 250 Eur.
Sumažinti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisto žyminio mokesčio dydį nuo 302,00 Eur iki 236 Eur.
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 180 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.