- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- e2-6660-1136/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03513-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Valdas Levinas
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Jurgitai Jankauskienei, Laimai Petravičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos, gyvenamosios vietos nustatymo, turto, skolinio įsipareigojimo padalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui A. B., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Swedbank“ bankui, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Būsto paskolų draudimas“, institucijai, teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo nutraukti santuoką, sudarytą 2007 m. (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; neskirti buvusiems sutuoktiniams išlaikymo; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomos po 350 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės bei 12 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą; prievoles kreditoriams pripažinti solidariomis; priteisti neturtinę žalą. Nurodo, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, naudojęs prieš ieškovę psichologinį smurtą, įžeidinėjo, elgėsi nepagarbiai, dėl ko ieškovė patyrė neturtinę žalą; neteikė nepilnamečiui vaikui išlaikymo. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieškinį prašo tenkinti jo dalį ir nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti atsižvelgus į jo norą arba su ieškove, arba su atsakovu, sumažinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iki 170 Eur, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove; nustatyti neribotą, netrukdomą atsakovo bendravimą su vaiku, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove; netenkinti ieškovės reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodo, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, buvus neištikima, nesąžininga. Mano, kad turi būti išsiaiškintas nepilnamečio vaiko noras su kuo gyventi. Sutinka su ieškovės pasiūlyta santuokoje įgyto turto padalijimo tvarka bei mano, kad kreditoriams prievoles skolininkai, nutraukus santuoką, kiekvienas dengtų po ½ dalį paskolos. Nesutinka su išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydžiais, teigia galintis teikti išlaikymą vaikui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis lėšomis, o išlaikymo įsiskolinimo prašo nepriteisti, nes perduodavo ieškovei po 170 Eur kas mėnesį. Nesutinka su neturtinės žalos priteisimu. Teismo posėdžio metu atsakovas dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad jis mokėjo kredito už būstą įmokas, todėl į vaiko išlaikymo įsiskolinimą turi būti įskaitytos jo mokėtos sumos už ieškovę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, nes ji rūpinasi savo vaiku nuo to momento, kai kartu su atsakovu nebegyvena, yra sudariusi vaikui jo amžių atitinkančias gyvenamo sąlygas. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra protinga ir atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus. Mano, kad ir išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti priteistas prašomo dydžio, nes nėra duomenų apie atsakovo prisidėjimą prie vaiko išlaikymo. Neprieštarauja ieškovės prašymui nustatyti jos pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sutuoktinių įsipareigojimai kreditoriui yra solidarūs. Mano, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis yra per didelis. Taip pat išlaikymo įsiskolinimo dydis yra per didelis ir neatitinkantis teismų formuojamos praktikos.
5. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ bankas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Nustatyta, kad 2007 m. (duomenys neskelbtini) ieškovė E. B. ir atsakovas A. B. sudarė santuoką Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. 2008 m. sausio 10 d. šalims gimė sūnus T. B. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įsigijo nekilnojamojo turto – žemės sklypą ir jame stovinčius statinius: gyvenamąjį namą, klėtį, viralinę, tvartą, rūkyklą, kiemo statinius, (duomenys neskelbtini). Šalys turi kreditorius: AB „Swedbank“ bankui pagal 2007 m. spalio 26 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreditorių UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal 2007 m. spalio 30 d. Būsto kredito draudimo sutartį serija Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Ieškovė prašo pripažinti santuoka nutrūkusia dėl atsakovo kaltės, pastarajam be saiko vartojant alkoholį, ir dėlto agresyviai elgiantis bei psichologiškai smurtaujant prieš ieškovę.
8. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan.
9. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo, sutuoktinio, kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovei tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012 ir kt.).
10. Atsakovas A. B. teigė, jog ieškovė yra atsakinga dėl iširusios santuokos, nes susirado kitą vyrą, tačiau jokiais pakankamais ir leistinais įrodymais pagrindė savo teiginių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis). Priešingai, byloje surinkti įrodymai, šalių, liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog pagrindinė santuokos nutrūkimo priežastis yra atsakovo A. B. nesaikingas alkoholio vartojimas ir iš to kylančios pasekmės. Kad turi priklausomybę nuo alkoholio, patvirtino ir pats atsakovas, kelis kartus nesėkmingai bandęs įveikti priklausomybę, todėl visiškai neįtikinami atsakovo teiginiai dėl jo, kaip rūpestingo, atsakingo sutuoktinio. Taip pat atsakovas A. B. nepaneigė ieškovės teiginių neprisidėjus jam prie šeimos išlaikymo.
11. Teismas daro išvadą, kad ieškovės E. B. ir atsakovo A. B. santuoka iširo dėl A. B. kaltės (CPK 185 straipsnis).
12. Civilinis kodeksas suteikia teisę sutuoktiniui teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
13. Pripažinus atsakovo A. B. kaltę dėl šeimos iširimo ir įvertinus ieškovės paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus, kurie patvirtino, kad ieškovė patyrė emocinius išgyvenimus, dėl to buvo sutrikdyta jos psichinė sveikata. A. B., turintis priklausomybę nuo alkoholio, iš esmės nepaneigė, kad būdamas neblaiviu persekiojo ieškovę, net ir jai išsikrausčius iš bendrų namų, dėl atsakovo elgesio, sąlygoto nesaikingo alkoholio vartojimo, ieškovei su nepilnamečiu vaiku teko išsikraustyti iki tol gyventų namų, dėl ko ieškovė patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią baime, netikrumu, dvasiniais, emociniais išgyvenimais ir nepatogumais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei teko vartoti vaistinius preparatus. Vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į padarytos žalos pasekmes, atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį, ieškovei E. B. padaryta neturtinė žala įvertintina 100 Eur, kuri priteistina iš A. B. (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, 6.245-6.250 straipsniai).
14. Nutraukus santuoką, buvusiems sutuoktiniams paliekamos santuokoje turėtos pavardės. Kadangi šalys yra sveikos ir neprašo priteisti išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, šis klausimas nesprendžiamas (CK 3.69 straipsnis, 3.72 straipsnis).
15. Kaip nurodyta sprendimo 6 punkte, šalys turi nepilnametį sūnų, kuris šiuo metu gyvena kartu su motina, ieškove E. B.
16. Kadangi ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove nėra, teismo posėdžio metu atsakovas neprieštaravo tokiam ieškovės reikalavimui, teismas sprendžia, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus augti saugioje ir tinkamoje vietoje (CPK 185 straipsnis).
17. Vertinant ieškovės reikalavimą nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku, o atsakovo nesutikimą su tvarkos nustatymu, teismas sprendžia, kad šioje byloje reikalinga nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką (CPK 185 straipsnis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Šioje konkrečioje byloje, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas užtikrins atsakovo teisę bendrauti su vaiku, kas pašalins pagrindą atsakovui teigti, kad ieškovė sudaro kliūtis bendrauti su vaiku. Atsakovo atžvilgiu, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas įpareigos atsakovą A. B. atsakingiau vertinti savo elgesį ir užtikrinti savo sūnaus saugumą bendraujant ne vaiko gyvenamojoje vietoje. Teismo vertinimu, esant neginčijamai aplinkybei dėl atsakovo priklausomybės alkoholiui, atsakovo bendravimo su vaiku nenustatymas keltų pavojų nepilnamečio vaiko sveikatai bei saugumui.
18. Sprendimo 17 punkte išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas laiko, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nepažeis nei vieno iš jų teisėtų interesų, todėl tvirtintina patikslinant atsakovo bendravimo su vaiku tvarką poriniais metais per Velykas nustačius konkrečias dienas ir laiką, kada atsakovas pasiims vaiką ir kada grąžins jį motinai (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis sumomis. Reikalavimą grindžia tuo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 700 Eur suma, į kurią įskaičiuotos išlaidos maistui (apie 220 Eur), dienpinigiai (90 Eur), drabužiams, avalynei (180 Eur), vitaminams, maisto papildams (apie 50 Eur), mokyklos uniforma (4.16 Eur), išlaidos būstui (apie 200 Eur), kitos išlaidos (apie 50 Eur), lavinimo, mokyklinės priemonės (apie 40 Eur), laisvalaikiui, kultūriniams renginiams (po 20 Eur), higienai (20 Eur), futbolo būreliui (200 Eur per metus), korepetitoriui (80 Eur), nuolatiniam autobuso bilietui (5,50 Eur).
20. Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams tėvai turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai.
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Tačiau minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.
22. Nustatyta, kad nepilnametis T. B. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, (duomenys neskelbtini) klasėje. Vaikas taip pat lanko (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad vaikas specialių poreikių, reikalaujančių papildomų išlaidų, neturi.
23. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbines pajamas sudaro vidutiniškai apie 630 Eur. Atsakovas A. B. nedirba, nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje pateikta 2020 m. liepos 13 d. darbo sutartis Nr. 27 rodo, kad A. B. buvo sudaręs terminuotą sezoninio darbo sutartį su ūkininku atlikti ūkio darbininko funkcijas už 610 Eur atlyginimą, mokamą kas mėnesį. Atsakovas A. B. taip pat nurodė turįs medvežės operatoriaus specialybę. Taip pat šalys turi kreditorinį įsipareigojimą bankui bei UAB „Būsto paskolų draudimas“.
24. Teismas, vertindamas ieškovės nurodytą vaikui skiriamo išlaikymo dydžio pagrįstumą, daro išvadą, jog nurodytas 700 Eur nepilnamečiui vaikiui išlaikyti reikalingas dydis yra per didelis (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą pagrindžia abejotinos ieškovės finansinės galimybės skirti tokio dydžio išlaikymą vaikui, kai jos kas mėnesinės pajamos sudaro tik 630 Eur. Tai, kad liudytojai A. P. ir A. P. paaiškino teikę savo dukrai, ieškovei, materialinį išlaikymą, nepatvirtina ieškovės teiginių dėl 700 Eur išlaikymo, skirto vaikui, pagrįstumo. Jeigu laikyti ieškovės prašomą priteisti vaikui išlaikymo dydį kaip protingą ir realų, kyla pagrįstos abejonės dėl pačios ieškovės finansinių galimybių išlaikyti pačią save, turint mintyje, kad ieškovės gyvenamoji vieta ir darbo vieta yra skirtingose vietovėse, todėl natūralu, jog turi būti patiriamos transporto išlaidos. Įvertintina ir tai, jog turi būti patiriamos ieškovės išlaidos ir savo aprangai, avalynei, maistui, laisvalaikio praleidimui kartu su vaiku. Šiuo atveju, įvertinus vaiko amžių (paauglys), jo poreikius tiek maistui, tiek drabužiams, avalynei, lavinimui bei skatinimui, protinga ir optimali išlaikymui skirtina suma per mėnesį būtų 500 Eur (CPK 185 straipsnis).
25. Įstatymas nustato tėvams pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad abu tėvai yra pajėgūs teikti po 250 Eur kiekvienas išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Teismo manymu, atsakovas A. B. tik dėl subjektyvių priežasčių (realaus siekio įveikti priklausomybę nuo alkoholio nebuvimas) negali gauti stabilių darbinių pajamų tam, kad galėtų teikti visavertį išlaikymą savo sūnui. Tai, kad atsakovas gali dirbti ir uždirbti, rodo jo paties teikti paaiškinimai apie darbą medvežės operatoriumi, kai uždirbdavo nuo 1 500 Lt iki 1 000 Eur. Nepagrįstais teiginiais laikytini atsakovo argumentai dėl jo sveikatos (epilepsijos priepuolių) būklės ir įtakos gauti gerai apmokamą darbą (galimi darbdaviai atsisakydavo priimti jį į darbą), nes tai pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė, nors ir turėjo galimybę (CPK 12, 178 straipsniai).
26. Kadangi nepilnametis vaikas gyvena su ieškove (sprendimo 16 punktas), iš atsakovo A. B. nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina 250 Eur suma, mokama kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Šiuo atveju ieškovė E. B. skirtina vaiko išlaikymui skirtas lėšas valdyti uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).
27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos. Reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas ir iki gyvenimo skyrium neteikė vaikui išlaikymo, dėl ko ieškovė turėjo viena vaiką išlaikyti.
28. Atsakovas A. B. nepaneigė, kad neteikė vaikui materialinio išlaikymo tiek šalims kartu gyvenant, tiek atskirai, tačiau tvirtina, kad į vaiko išlaikymo įsiskolinimą turėtų būti įskaitytos jo turėtos išlaidos išlaikant gyvenamąjį būstą bei mokant paskolą. Teismas pabrėžia, kad vaikui skirtas išlaikymas niekaip negali būti įskaitomas į panašaus pobūdžio išlaidas, nes išlaikymo paskirtis yra užtikrinti visavertį vaiko vystymąsi, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, išlaikymas skirtas išimtinai vaikui.
29. Atsižvelgęs į nustatytą vaiko išlaikymui skirto išlaikymo dydį, tenkantį atsakovui (250 Eur), ir nesant įrodytam faktui dėl atsakovo teikto išlaikymo per paskutinius trejus metus, teismas iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas priteistinas iš atsakovo A. B. (250 Eur x 36 mėn.; CK 3.200 straipsnis).
30. Kaip nurodyta sprendimo 6 punkte, šalys turi kreditores AB „Swedbank“ banką ir UAB „Būsto paskolų draudimas“. Ieškovė prašo pripažinti skolinius įsipareigojimus minėtoms kreditorėms solidariais ieškovės ir atsakovo.
31. Nustatyta, kad 2007 m. spalio 26 d. E. B. ir A. B. su AB „Swedbank“ banku sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kredito gavimo įsigyti būstą su priklausiniais ir žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), savo prievolę užtikrinant nekilnojamojo turto hipoteka ir kredito draudimu. 2007 m. spalio 30 d. sutuoktiniai su UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) užtikrinti draudėjų prievolę naudos gavėjui grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Atsakovas A. B. ir trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ neprieštarauja ieškovės reikalavimui pripažinti prievoles solidariomis, todėl minėtas reikalavimas tenkintinas ir kreditorėms sutuoktinių turimi skoliniai įsipareigojimai pripažintini solidariais.
32. Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą po ½ dalį kiekvienam. Atsakovas A. B. tokiam prašymui neprieštarauja.
33. Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, arba, esant vieno sutuoktinio prašymui, iki sutuoktinių pradėjimo gyventi skyriumi (CK 3.127 straipsnio 1-2 dalys). Santuokoje įgytas turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai).
34. CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir t. t.), o kitoje – skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir pan.). Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis, teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis, priešingu atveju laikoma jog sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma vadovaujantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės.
35. Sprendimo 6 punkte nurodyta, kad šalys santuokos metu įgijo žemės sklypą ir jame stovinčius gyvenamąjį namą ir kitus statinius, (duomenys neskelbtini), ieškovė E. B. nurodo, kad minėto turto vertė yra 3 071 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis, 2007 m. spalio 5 d. šalių turimo nekilnojamojo turto vertė buvo 3 100 Eur. Atsakovas A. B. nenurodė kitokios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto vertės, todėl teismas ieškovės nurodytą turto vertę laiko protinga, teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančia dalijamo turto rinkos kaina, nes viešo registro nurodyta turto vidutinė rinkos kaina buvo apskaičiuota prieš 13 metų, todėl negali būti laikoma aktualia.
36. UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodo, kad kredito gavėjai (ieškovė ir atsakovas) tinkamai nevykdė kredito sutartimi priimtų įsipareigojimų, dėl ko kredito sutartis buvo nutraukta ir bankas pateikė paraišką draudimo išmokai gauti, dėl kurios mokėjimo dalimis yra priimtas sprendimas. Taip pat nurodo, kad sutuoktiniams 2020 m. birželio 9 d. išdavė leidimą mažinti įsiskolinimą dalimis atidedant priverstinį skolos išieškojimą. Sutuoktinių įsiskolinimas kreditorei 2020 m. birželio 9 d. buvo 12 365,27 Eur.
37. Teismas, atsižvelgęs į santuokoje įgyto ir dalintino turto vertę bei sutuoktinių turimo įsiskolinimo dydį, konstatuoja, kad šalių turimas įsiskolinimas viršija bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomo turto vertę, todėl šalys teismo sprendimo priėmimo metu neturi dalintino turto (sprendimo 34 punktas). Ieškovės reikalavimas padalinti po ½ dalį santuokoje įgyto turto netenkintinas.
38. Teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (69 proc.).
39. Mokėtinas byloje žyminis mokestis yra 132 Eur. Ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, o likusios, 32 Eur, žyminio mokesčio dalies mokėjimas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Atsižvelgiant į patenkintinų ir atmestų reikalavimų proporciją, iš atsakovo ieškovei priteistina 59,08 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 32 Eur žyminis mokestis valstybei, kurio mokėjimas nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Iš atsakovo taip pat priteistinas 270 Eur (9 000 Eur + 250 Eur x 12 mėn.; CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) žyminis mokestis už priteistą vaikui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 302 Eur (32 Eur + 270 Eur) žyminio mokesčio.
40. Ieškovė E. B. patyrė 450 Eur atstovavimo išlaidų, todėl jos naudai iš atsakovo priteisina 310,50 Eur (450 Eur x 69 proc. / 100).
41. Atsakovas A. B. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas šiame procese, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nenagrinėtinas.
42. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos, nes kiekvienai šaliai tenkanti išlaidų dalis, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, neviršija nustatyto minimalaus 5 Eur šios rūšies išlaidų dydžio (CPK 92 straipsnis).
43. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pakeistos Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
ieškovės E. B. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką tarp E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2007 m. (duomenys neskelbtini). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl A. B. kaltės.
Po santuokos nutraukimo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti buvusią pavardę – (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nepilnamečio vaiko T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas į motinos E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio 1 d. Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdys uzufrukto teise.
Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą už paskutinius 3 metus nuo ieškinio padavimo (2020 m. birželio 30 d.), skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvienam po 250,00 Eur kas mėnesį, kas sudaro viso 9 000,00 Eur, pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas į motinos E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti A. B. bendravimo tvarka su jo nepilnamečiu vaiku T. B.:
1. Tėvas gali pasiimti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki 20 val., nuo sekmadienio 10 val. iki 18 val. grąžinti vaiką motinai į motinos gyvenamąją vietą;
2. Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus ir Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką:
2.1. poriniais metais, t. y. 2022, 2024, 2026 ir t. t., Kūčias bei Kalėdas vaikas praleistų motinos namuose, neporiniais metais, t. y. 2021, 2023, 2025 ir t. t., tėvas vaiką į savo gyvenamąją vietą pasiimtų iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 17 valandos ir vaiką grąžintų motinai į motinos gyvenamąją vietą gruodžio mėnesio 26 dieną iki 18 valandos;
2.2. poriniais metais, t. y. 2022, 2024, 2026 ir t. t., vaikas praleistų Naujųjų metų šventę ir Velykas tėvo namuose. Vaiką iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiims 14 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o gražins motinai sekančių metų sausio 1 dieną iki 18 valandos; Velykų pirmą dieną vaiką iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiims nuo 11 val., o Velykų antrą dieną grąžins vaiką iki 17 val.;
3. tėvas gali nevaržomai bendrauti telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams;
4. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui - kurio tėvo ar motinos — diena yra švenčiama. Tėvas pasiima vaiką iš motinos gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir gražina vaiką į motinos gyvenamąją vietą iki 17 val.;
5. bendru sutarimu, vaiko lankymo grafike nurodytas laikas, gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą raštu (SMS žinute ar pan.);
6. vaiko ligos metu vaikas būna motinos gyvenamojoje vietoje. Motina privalo informuoti tėvą apie vaiko ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata;
7. tėvas įsipareigoja, bendraudamas su vaiku, asmeniškai užtikrinti jo saugumą ir priežiūrą;
8. tėvas turi teisę nevaržomai domėtis vaiko pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose;
9. jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, per protingą laiko tarpą ir artimiausiu metu informuoti ir suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.
Nustatyti, kad yra solidarūs E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skoliniai įsipareigojimai kreditoriams AB „Swedbank“ bankui, juridinio asmens kodas 112029651, pagal 2007 m. spalio 26 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“, juridinio asmens kodas 110076079, pagal 2007 m. spalio 30 d. Būsto kredito draudimo sutartį serija Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi grąžinti solidariai, kaip solidarią prievolę kreditoriams.
Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) neturtinės žalos kompensaciją E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 59,08 Eur žyminį mokestį ir 310,50 Eur atstovavimo išlaidų, viso 369,58 Eur (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 302,00 Eur (tris šimtus du eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.