- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-11
- Bylos Nr.
- e2A-1265-1142/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03824-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,VEESLA“
- Ieškovas
- M. L.
- Kategorijos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VEESLA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,VEESLA“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovę pakeisti (permontuoti) šilumos siurblį oras-vanduo, pakeičiant šiuo metu ieškovo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sumontuotą įrenginį „T-CAP ALL in One“ šilumos siurblį oras-vanduo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (9 kW galingumo) į 12 kW galingumo „Panasonic“ šilumos siurblį, nekeičiant įrenginio bei montavimo darbų kainos, iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2024 m. balandžio mėn. kreipėsi į atsakovę dėl oras-vanduo įrenginio montavimo namuose, nurodydamas, jog pageidauja ne mažiau kaip 12 kW įrenginio. El. paštu ieškovas gavo atsakovės pasiūlymus, kuriuose buvo nurodyti tik 12 kW įrenginiai. Ieškovą sudomino pasiūlymas dėl „Panasonic“ (12 kW), bet pardavėjos nurodyta kaina (9 980 Eur) jam atrodė per didelė, tačiau derybų keliu šalys susitarė dėl „Panasonic“ (12 kW) už 9 000 Eur. Suderinusios abiem priimtinas sąlygas, šalys sudarė sutartį ir jos pagrindu 2024 m. birželio 27 d. ieškovo namuose buvo atvežtas ir sumontuotas šildymo įrenginys. Tačiau tai, kad sumontuotas šilumos siurblys faktiškai neatitinka sutartų sąlygų, ieškovas sužinojo tik 2024 m. birželio 27 d., po darbų atlikimo atsakovei atsiuntus darbų priėmimo–perdavimo aktą bei sąskaitą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad aplinkybių visuma (šalių elgesys, vykstant deryboms dėl ginčo sutarties sudarymo ir ją sudarius, taip pat kitos aplinkybės) aiškiai atskleidžia sutarties turinį, be viso kito, faktą, jog sandorio dalyką sudarė 9 kW galios įrenginio pirkimas–pardavimas bei sumontavimas. Bylos šalys susitarė būtent dėl paminėto galingumo šilumos siurblio, todėl, perduodama / sumontuodama įrenginį, atsakovė jokių sutartinių prievolių (įskaitant (bet neapsiribojant) prievolę suteikti pirkėjui informaciją apie parduodamą daiktą) nepažeidė. Pabrėžė, kad ieškinio reikalavimu siekiama be jokio teisinio pagrindo permesti su brangesnio įrenginio įsigijimu susijusius kaštus atsakovei (bandoma priversti atsakovę iš dalies finansuoti ieškovo norimą prekę), todėl toks reikalavimas laikytinas nesąžiningu bei neproporcingu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčas, kurį prašoma išspręsti, iš esmės yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių. Nurodė, kad esant prieštaringoms šalių pozicijoms, į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės poziciją, kad sandorio, atskleidžiančio šalių valią, dalyką sudarė būtent 9 kW, o ne 12 kW galios šildymo įrenginio pirkimas ieškovo gyvenamajam namui.
5. Teismas nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, kad pardavėjas ieškovui iki sutarties bei sutarties sudarymo metu aiškiai atskleidė informaciją apie prekės charakteristiką, taip pat ir tai, kad pagal sutartį parduodama prekė yra 9 kW galingumo šilumos siurblys. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės nurodyti argumentai, kad ieškovas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl galėjo turėti specialių žinių šiluminių įrenginių srityje ir iš 2024 m. balandžio 30 d. pateiktos sutarties nustatyti perkamo įrenginio galingumą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, jog vartotojui nagrinėjamu atveju informacija buvo suteikta aiškiai ir suprantamai, kad jis galėtų pagal abstrakčiai 2024 m. balandžio 30 d. el. laiške ir sutartyje nurodytą modelį aiškiai suprasti, kad sandoris yra sudaromas dėl 9 kW šilumos įrenginio įsigijimo. Tinkamai neįvykdžius vartotojo informavimo pareigos, konstatuotinas informacijos atskleidimo pareigos pažeidimas.
6. Pasisakydamas dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad faktinės aplinkybės patvirtina, kad 9 kW šilumos įrenginys faktiškai perduotas ieškovui priėmimo–perdavimo aktu, kuris ieškovui buvo išsiųstas 2024 m. birželio 27 d. Ieškovas šilumos įrenginį priėmė, likutį pagal 2024 m. balandžio 30 d. sutartį pervedė atsakovei 2024 m. balandžio 30 d. Įrenginys yra sumontuotas. Ieškovas po šilumos įrenginio sumontavimo 2024 m. liepos 3 d. el. paštu pateikė atsakovės atstovui pretenziją, kad jo netenkina 9 kW įrenginys. Ieškovas nurodė, kad laukia sprendimo. Atsakovės atstovas 2024 m. rugpjūčio 1 d. el. paštu nurodė, kad pasiūlytas 9kW šilumos siurblys visiškai atitinka galią, kurios reikia namui. Akcentavo, kad jeigu parinkta įranga neužtikrins šildymo poreikio namui, įmonė atliks įrangos pakeitimą. Ieškovas su 2024 m. rugpjūčio 28 d. prašymu kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl atsakovės įpareigojimo pakeisti 9 kW galingumo įrenginį į 12 kW galingumo „Panasonic“ šilumos siurblį, nekeičiant įrenginio bei montavimo darbų kainos.
7. Teismo vertinimu, ieškovo (vartotojo) pasirinktas reikalavimas teisinio reglamentavimo kontekste yra neproporcingas vartotojo pažeistų teisių gynimo būdas. Prekės keitimo atveju atsakovė, kuri nesutinka su ieškovo reikalavimu pakeisti 9 kW šilumos įrenginį į 12 kW įrenginį, nekeičiant kainos, patirtų papildomų neproporcingų išlaidų keisdama naudotą 9 kW įrenginį į naują 12 kW įrenginį, kurio kaina su montavimu yra didesnė. Vertinimo, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas (ieškinio reikalavimas) yra neproporcingas, nepaneigia ir ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis faktiškai sumokėjo atsakovei iš viso 9 019,73 Eur, nes, be sutartyje nurodytos kainos, sumokėjo montuotojui 850 Eur už įrenginio montavimo darbus. Net ir pripažinus, kad ieškovas, be sutartyje nurodytos kainos, sumokėjo montuotojui už įrenginio montavimo darbus, ieškovo nurodyta iš viso sumokėta suma (9 019, 73 Eur) yra mažesnė už naujo 12 kW įrenginio su montavimo darbais kainą, kuri buvo nurodyta 2024 m. balandžio 23 d. atsakovės atstovo pasiūlyme (9 980 Eur). Be to, teismo įsitikinimą, kad ieškovo suformuluotas reikalavimas yra atmestinas, sustiprina ir tai, kad aiškaus raštu išdėstyto atsisakymo priimti 9 kW šilumos įrenginį ieškovas atsakovei neformulavo, likusios sutarties kainos dalies mokėjimo, gavęs 2024 m. birželio 27 d. priėmimo–perdavimo aktą su nurodyta šilumos įrenginio savybe (9 kW galingumas) ir sąskaitą apmokėti, nesulaikė, mokėjimą, elgdamasis neapdairiai, atliko, 9 kW įrenginys, kaip nurodė ieškovas, yra jo naudojamas. Aktualu tai, kad iš E. M. 2024 m. rugpjūčio 1 d. laiško ieškovui matyti, kad atsakovė įsipareigojo sumontuotą įrenginį pakeisti, jeigu paaiškėtų, jog jis yra nepakankamai galingas ieškovo namui apšildyti. Į bylą nepateikta duomenų, kad ieškovas pradinėje ginčo stadijoje būtų tęsęs komunikaciją su atsakove, reikšdamas konkrečias pretenzijas, pagrįstas įrodymais (pvz., pateikdamas namo Energinio naudingumo sertifikatą, kitą projektinę namo dokumentaciją, šalių atliktus skaičiavimus ir pan.), ir prašydamas išmontuoti sumontuotą 9 kW įrenginį bei jį pakeisti kitu.
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nors galutiniu teismo sprendimo rezultatu yra apginamas atsakovės interesas, tačiau priimtas teismo sprendimas (jo motyvai) iš esmės proporcingai (iš dalies) apgina ir ieškovo interesą (informacijos vartotojui teikimo aspektu), todėl, teismo vertinimu, šalys turi pasilikti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai bylinėjimosi išlaidų teismas nepaskirstė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,VEESLA“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta nepaskirstyti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti atsakovei iš ieškovo 5 002,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą; priteisti atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamais šiais esminiais argumentais ir aplinkybėmis:
9.1. Spręsdamas bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų (ne)paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, taip pat nepagrįstai (pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles) konstatavo ieškovo interesų apgynimą skundžiamu sprendimu, kaip tariamą pagrindą atleisti ieškovą nuo jo pareigos atlyginti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir dėl šios priežasties padarė teisiškai klaidingas išvadas.
9.2. Ieškovas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, šiuo procesiniu dokumentu reikalavo iš teismo įpareigoti atsakovę pakeisti (permontuoti) šilumos siurblį oras-vanduo, pakeičiant šiuo metu ieškovo namuose (ginčo pastate) sumontuotą 9 kW galingumo įrenginį į 12 kW galingumo šilumos siurblį, nekeičiant įrenginio bei montavimo darbų kainos. Šis materialusis subjektinis reikalavimas sudarė ieškovo ieškinio dalyką, o šio reikalavimo tenkinimas / atmetimas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką, būtent ir turėjo apibrėžti ginčą laimėjusią bylos šalį. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą nusprendė atmesti visa apimtimi. Tai reiškia, jog atsakovė visiškai nepriklausomai nuo ieškinio atmetimo motyvų laimėjo tarp šalių kilusį teisminį ginčą ir, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, įgijo teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
9.3. Skirtingai, nei interpretuojama skundžiamame sprendime, teismo sprendimo motyvai ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultato neapibrėžia; tą padaro aptariamo procesinio dokumento rezoliucinė dalis. Taigi, skundžiamame teismo sprendime dėstomi pirmosios instancijos teismo samprotavimai apie ieškovo materialinių teisių apgynimą vien tik skundžiamo sprendimo motyvais (ieškinį atmetus) tiek faktine, tiek teisine prasme yra ydingi / klaidingi ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu visiškai neatitinkantys kasacinio teismo išaiškinimų.
9.4. Taisyklės ,,pralaimėjęs moka“ taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, joks netinkamas atsakovės procesinis elgesys nagrinėtos bylos atveju nebuvo nustatytas. Priešingai, atsakovė viso teisminio bylos nagrinėjimo metu elgėsi tinkamai, t. y. atsakingai, rūpestingai bei sąžiningai (nevilkino proceso, nereiškė akivaizdžiai nepagrįstų prašymų ir t. t.). Pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime šiuo, t. y. atsakovės procesinio elgesio (ne)tinkamumo, klausimu iš viso nepasisakius, CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis iš bendrosios taisyklės „pralaimėjęs moka“ negalėjo būti taikoma. Kitaip tariant, joks pagrindas atsisakyti priteisti bylą laimėjusiai šaliai (atsakovei) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esamos bylos atveju neegzistavo.
9.5. Akivaizdu, jog, pirmosios instancijos teismui be jokio teisinio pagrindo atsisakius priteisti atsakovės naudai iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovės teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę buvo paneigta, kadangi tos išlaidos, kurių atsakovė patyrė gindamasi nuo nepagrįstai pareikšto ieškovo reikalavimo, šio reikalavimo sumą gerokai viršijo. Kitaip tariant, atsakovės skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi yra sukuriama paradoksali ir kartu teisiškai ydinga situacija, kai atsakovei būtų buvę ekonomiškai naudingiau patenkinti nepagrįstus ieškovo reikalavimus, negu ginti savo teisėtus interesus teisme (teikti atsiliepimą į ieškinį, tripliką, dalyvauti teismo posėdžiuose ir t. t.) ir galiausiai laimėti kilusį teisminį ginčą (kas de facto ir įvyko). Tokia situacija reiškia ne realų, o deklaratyvų teisingumą, kuris pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją nėra pateisinamas.
9.6. Prieš inicijuodamas civilinę bylą teisme, ieškovas pasinaudojo Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme numatyta neteismine kilusio ginčo sprendimo procedūra. Neteisminė vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija savo nutarimu atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad, atsakovei reikšdamas reikalavimą dėl neatlygintino 9 kW galios šilumos siurblio pakeitimo brangesniu 12 kW galios įrenginiu, ieškovas naudojasi neproporcingu, o tai reiškia – atmestinu vartotojo teisių gynimo būdu. Užuot atsižvelgdamas į paminėtas Vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos išvadas (pavyzdžiui, pasirinkdamas kitą savo teisių gynimo būdą), ieškovas, atstovaujamas profesionalios teisininkės (advokato padėjėjos), teisme vis tiek pareiškė visiškai tapatų (analogišką) materialinį teisinį reikalavimą, taip sąmoningai prisiimdamas tokio reikalavimo atmetimo ir iš to kylančių neigiamų teisinių pasekmių (įskaitant pareigą atlyginti kitai šaliai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas) atsiradimo riziką.
9.7. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovo ieškinį, jokie materialiniai teisiniai šio asmens interesai, skirtingai, nei aiškinama skundžiamame sprendime, nebuvo apginti. Atitinkamai teismui nebuvo ir jokio teisinio pagrindo ginti bylą pralaimėjusios / savo teises netinkamai įgyvendinusios ir apie tokį šių teisių netinkamą įgyvendinimą iš anksto galėjusios suprasti šalies (ieškovo) teisių procesinio pobūdžio priemonėmis (pasitelkiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą).
Šalies argumentai
9.8. Spręsdamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą – konstatuodamas, jog atsakovė, kaip verslininkė, tariamai pažeidė informacijos atskleidimo vartotojui (ieškovui) pareigą ir su tuo susiję skundžiamo sprendimo motyvai neva apgina ieškovo interesus, tokiu būdu sudarydami pagrindą atleisti bylą de facto pralaimėjusį ieškovą nuo jo pareigos atlyginti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Skundžiamo sprendimo motyvai, su kuriais pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo tariamą ieškovo interesų apgynimą byloje (kaip tariamą pagrindą atsisakyti paskirstyti bylinėjimosi išlaidas), yra visiškai nepagrįsti – prieštaraujantys bylos medžiagai / išdėstyti teismui netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir padarius dėl jų klaidingas išvadas.
Atsiliepimas
10. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
10.1. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovo reikalavimas buvo atmestas, dėl ko atsakovė teoriškai įgijo teisę į šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal CPK 93 straipsnio l dalį, teismas visiškai teisingai įvertino tai, kad šiuo atveju šalys turėtų pasilikti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi teismo sprendimu (jo motyvais) iš esmės iš dalies buvo apgintas ir ieškovo interesas (informacijos vartotojui teikimo aspektu).
10.2. Šiuo atveju manytina, jog teismas pagrįstai taikė išimtį iš bendrosios CPK 93 straipsnio l dalies taisyklės dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir tai, kad atsakovė iš esmės šioje byloje neįrodė, jog šalių susitarimas buvo dėl 9 kW šilumos įrenginio ieškovui pardavimo.
10.3. Teismo sprendimo motyvuose aiškiai konstatuota, kad iš dalies sprendimas atitinka ieškovo siekį gauti teisinį aiškumą, susijusį su jo pažeistomis teisėmis, ir kad ieškinys, nors ir atmestas, buvo inicijuotas sąžiningai, siekiant apginti galbūt pažeistas teises.
Atsiliepimas
10.4. Ieškovas yra fizinis asmuo, į teismą kreipėsi, siekdamas teisingumo bei norėdamas apginti savo pažeistas teises ir nesiekdamas vilkinti proceso ar piktnaudžiauti teise. Taip pat jo procesinis elgesys buvo sąžiningas, konstruktyvus, nesudarė kliūčių teisingam bylos išnagrinėjimui. Tuo tarpu atsakovė – juridinis asmuo, turintis pakankamus finansinius išteklius ir profesionalią teisinę pagalbą, pasirinko naudotis advokato paslaugomis, kurios viršijo 5 000 Eur. Tačiau byloje nebuvo didelės apimties procesinių veiksmų ar sudėtingų teisinių klausimų, todėl tokios išlaidos nėra proporcingos nei bylos pobūdžiui, nei ieškovo galimybėms.
10.5. CPK 93 straipsnio l dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“ nėra absoliutus, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nuo jo nukrypo, padaręs sprendimo motyvais pagrįstą išvadą, jog iš dalies buvo apgintas ir ieškovo interesas, t. y. kad atsakovė nebuvo teisi, įrodinėdama, jog šalys tariamai buvo susitarusios dėl 9 kW šilumos įrenginio pirkimo–pardavimo, todėl šalys turi pasilikti kiekviena prie savo patirtų išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
10.6. Pirmosios instancijos teismas teisingai, pagrįstai ir motyvuotai nusprendė, jog šalys turi pasilikti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, ir šių išlaidų nepaskirstė, todėl panaikinti sprendimo atsakovės nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
13. Atsakovė 2025 m. liepos 16 d. pateikė prašymą pridėti papildomus įrodymus. Apeliantė nurodo, jog teikia byloje papildomus / po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme gautus įrodymus, apeliantės nuomone, galinčius padėti apeliacinės instancijos teismui suvokti tikrąją situaciją ir nepadaryti tos pačios klaidos, kurią, atleisdamas ieškovą nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigų, padarė pirmosios instancijos teismas. Prašo prie bylos pridėti ieškovo 2025 m. birželio 21 d. trumposios (SMS) žinutės bei liudytojo E. M. pranešimo kopijas ir ieškovo 2025 m. birželio 3 d. trumposios (SMS) žinutės kopiją.
14. Sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos reikšminga tai, kad įstatyme įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Apeliantė teismui pateikė 2025 m. birželio 21 d. trumposios (SMS) žinutės, kurios turinys (kalba netaisyta): ,,Kur žmones klausia rekomendaciju visada pasiulau vesslos ožius foto ymesiu!“, apeliantės teigimu, ieškovo siųstos atsakovės vadovui, kartu su asmens, kaip nurodo apeliantė, liudytojo E. M., užfiksuoto 2025 m. kovo 20 d. teismo posėdyje, nuotrauka, taip pat E. M. 2025 m. birželio 25 d. informacinį pranešimą, kuriuo, be kita ko, pateikiama E. M. nuomonė, kad ieškovas padarė pažeidimą padarydamas jo asmeninę nuotrauką teismo posėdyje. Taip pat apeliantė pateikė 2025 m. birželio 3 d. trumposios žinutės (SMS) kopiją, kurios turinys (kalba netaisyta): ,,Laba per silpna buvo mano advokate dar pasisamdysiu brangesny ir aisim tolyn teisybe turi būt!“; nurodo, jog žinutė siųsta ieškovo atsakovės vadovui. Apeliantė nurodo, jog šie įrodymai patvirtina netinkamą ieškovo procesinį elgesį, taip pat aplinkybes, kad ieškovo tikslas yra ne racionalaus kompromiso su atsakove paieškos, o paprasčiausias siekis pasibylinėti.
Žemesnės instancijos teismas
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesinių dokumentų turinį, ginčo dalyką, mano, jog pateikti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla, todėl neturės įtakos sprendžiant ginčą. Pažymėtina, jog duomenis apie galbūt netinkamą ieškovo procesinį elgesį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė galėjo nurodyti ir pateikti kartu su apeliaciniu skundu, taip pat kartu su apeliaciniu skundu galėjo pateikti ir 2025 m. birželio 3 d. susirašinėjimo duomenis (žinutę), o duomenys apie ieškovo galbūt neetišką elgesį su liudytojo atvaizdu ar atliktus liudytoją galbūt žeminančius ieškovo veiksmus su ginčo klausimu nėra susiję. Esant nurodytoms aplinkybėms, pateiktus įrodymus atsisakoma priimti ir jie nevertinami.
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo M. L. ieškinys atsakovei UAB ,,VEESLA“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nepaskirstė šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
19. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl byloje padarė teisiškai klaidingas išvadas.
Dėl skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo
20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas įpareigoti atsakovę pakeisti (permontuoti) šilumos siurblį oras-vanduo, pakeičiant šiuo metu ieškovo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sumontuotą įrenginį „T-CAP ALL in One“ šilumos siurblį oras-vanduo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (9 kW galingumo) į 12 kW galingumo „Panasonic“ šilumos siurblį, nekeičiant įrenginio bei montavimo darbų kainos, iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Vilniaus regiono apylinkės teismas šioje byloje skundžiamu 2025 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas skundžiamu sprendimu šalių bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė nurodydamas, kad nors galutiniu teismo sprendimo rezultatu yra apginamas atsakovės interesas, tačiau priimtas teismo sprendimas (jo motyvai) iš esmės proporcingai (iš dalies) apgina ir ieškovo interesą (informacijos vartotojui teikimo aspektu), todėl, teismo vertinimu, šalys turi pasilikti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų (sprendimo 69 punktas). Atmesdamas ieškovo ieškinį pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad vartotojo (ieškovo) pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas. Taip pat pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčo esmės, be kita ko, konstatavo informacijos atskleidimo pareigos pažeidimą nusprendęs, kad atsakovė tinkamai neįvykdė vartotojo informavimo pareigos (sprendimo 51, 52 punktai).
22. Nustatyta, jog atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 5 002,06 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
24. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 13 punktas). CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).
25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus).
26. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog nepaskirstydamas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje nustačius, kad pareikšti materialiai teisiniai reikalavimai atmesti, remiantis civilinio proceso įstatyme įtvirtintu principu, kad ,,pralaimėjęs moka“, atsakovė, kaip bylą laimėjusi šalis, įgijo teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atitinkamai ieškovas įgijo pareigą šias išlaidas atsakovei atlyginti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 17 punktas).
27. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad principas ,,pralaimėjęs moka“ nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020, 90 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 99 punktą). Klausimą, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktą).
28. Aiškindamas CPK 93 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).
29. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) požiūriu Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad taisyklė „pralaimėtojas moka“ ir atitinkama taisyklė, pagal kurią reikalaujama atlyginti kitos šalies patirtas proceso išlaidas (įskaitant advokato atlyginimą), proporcingas sėkmei procese ir priklausančias nuo ieškinio vertės, atgraso potencialius bylininkus nuo išpūstų ieškinių teismuose pateikimo, ji gali būti laikoma teisės kreiptis į teismą apsunkinimu. Toks ribojimas nelaikytinas savaime nesuderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi. Kita vertus, ribojimas, paveikiantis teisę į teismą, nebus suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jei jis neatitiks teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo (žr. 2013 m. liepos 18d. sprendimą byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10). Neprotingo dydžio bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pirmiausiai tais atvejais, kai šalies civilinis ieškinys buvo patenkintas bent iš dalies. Tokiais atvejais labai didelės bylinėjimosi išlaidos gali „uzurpuoti“ didelę dalį ar net visą šaliai priteistą piniginį atlyginimą. Nepateikus svarių priežasčių tokiam rezultatui pateisinti, bylinėjimasis tampa beprasmis, o teisė į teismą – teorinė ir iliuzinė (žr. 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Čolić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 38 punktą).
30. Naujausioje EŽTT praktikoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiška ir veiksminga, jeigu bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į pareikštų ir tenkintų bei atmestų reikalavimų kiekį. Bylose turi būti atsižvelgiama į bylos esmę apskritai ir ne tik į pareikštų tenkintų reikalavimų kiekį, bet ir į tai, kiek asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, pavyko kokybiškai laimėti ginčą (žr. 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Girdauskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54171/21).
31. Taigi, remiantis pirmiau aptarta EŽTT praktika, pabrėžtina, kad nacionaliniai teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet konkrečiu atveju įvertinti ir tai, kokie reikalavimai iš esmės buvo tenkinti, o kurie atmesti, taip pat vertinti, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-403/2024).
32. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas visa apimtimi, t. y. materialiniai teisiniai reikalavimai nebuvo tenkinti, dėl ko ieškovas laikomas pralaimėjusiu bylą ir jam pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas tenka pareiga atlyginti bylą laimėjusiai šaliai šios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių duomenų spręsti, jog atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar jomis naudojosi netinkamai, nėra pagrindo.
33. Matyti, jog ieškovas prieš kreipdamasis į teismą pasinaudojo teise kilusį ginčą spręsti vartotojų teises ginančioje institucijoje ne teismo tvarka, t. y. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba) prašydamas įpareigoti atsakovę 9 kW galingumo prekę pakeisti į 12 kW galingumo „Panasonic“ šilumos siurblį, nekeičiant įrenginio bei montavimo darbų kainos. Tarnyba nutarimu (elektroninės bylos (toliau – ir el. b.) failas 1, bylos lapas (toliau – ir b. l.) 6?12), be kita ko, nurodė, jog vartotojo pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas, pažymėjo, kad vartotojas turi teisę pasinaudoti kitais įstatyme numatytais jo teisių gynimo būdais (el. b. failas 1, b. l. 12).
34. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atsakovę įpareigoti pakeisti (permontuoti) šilumos siurblį oras-vanduo, pakeičiant šiuo metu ieškovo namuose sumontuotą įrenginį (9 kW galingumo) į 12 kW galingumo „Panasonic“ šilumos siurblį, nekeičiant įrenginio bei montavimo darbų kainos, taigi iš esmės pareiškė tokį patį reikalavimą, kuris buvo nagrinėjamas ne teismo tvarka sprendžiant vartotojo ir pardavėjo ginčą ir buvo atmestas kaip neproporcingas.
35. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su apeliantės pozicija, jog šiuo atveju CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis, leidžianti nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nebuvo nustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrindo atsisakyti atsakovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas neturėjo. Esant tokioms aplinkybėms, spręstinas klausimas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo.
36. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
37. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu (aktuali teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), reglamentuoja maksimalius civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydžius. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
38. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).
39. Kasacinio teismo pažymėta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023 38 punktą).
40. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas).
41. Taigi, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir šį straipsnį aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertina, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo atveju, kai yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas pritaiko principo „pralaimėjęs moka“ išimtį ir užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų sąžiningas. Jeigu teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių, teismas priteisia šalies realiai patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023).
42. Minėta, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 5 002,06 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jį pagrindžiančių duomenų (el. b. failas 1, b. l. 119?128, 135?139, 163?167) matyti, jog atsakovės išlaidas byloje sudarė 1 566,95 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir susipažinimą su kliento atsiųstais dokumentais ir bylos aptarimą su klientu nuotolinio susitikimo metu, 847 Eur už tripliko parengimą, 1 058,75 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. vasario 13 d. teismo posėdyje ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą, 512,96 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. kovo 20 d. teismo posėdyje ir kompensaciją už išrašą iš Juridinių asmenų registro (4,76 Eur be PVM) ir 1 016,40 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje.
43. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, jog civilinė byla pirmosios instancijos teisme teismo posėdžiuose nagrinėta iš viso 4 val. 7 min. 32 sek., t. y. kiek daugiau nei keturias valandas (2025 m. vasario 13 d. teismo posėdis vyko 18 min. 32 sek. (garso įrašo trukmė), 2025 m. kovo 20 d. teismo posėdis vyko 2 val. 24 min. 15 sek., 2025 m. gegužės 15 d. teismo posėdis vyko 1 val. 24 min. 36 sek.).
44. Remiantis Rekomendacijų 7 punkto, 8 punkto nuostatomis atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų atlygio advokatui už teikiamą teisinę pagalbą dydžių. Tačiau minėta, kad vien šios aplinkybės savaime nėra pagrindas priteisti visas be išimties šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kiekvienu atveju šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti individualizuojamas.
45. Nagrinėjamu atveju spręsdamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad nagrinėjama civilinė byla nebuvo didelės apimties, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ar aiškinimo klausimai, byla teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme išnagrinėta per kiek daugiau nei 4 (keturias) valandas, teismo posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, todėl buvo išvengta atitinkamų laiko sąnaudų vykstant į teismo posėdžius, išnagrinėta civilinė byla nebuvo sudėtinga. Esant šioms aplinkybėms, taip pat įvertinus reiškiamo reikalavimo pobūdį, aplinkybes, jog šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kuriame ieškovas (vartotojas) yra silpnesnioji šalis, remiantis Rekomendacijų 2 punktu, vadovaujantis kasacinio teismo praktika ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinga, protinga ir pagrįsta bylinėjimosi išlaidų suma, kurią turi teisę gauti atsakovė, laimėjusi šalių ginčą, yra 2 500 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2, 7, 8, 9 punktai). Esant nurodytoms aplinkybėms, nepaneigiant atsakovės teisės į bylinėjimo išlaidų atlyginimą, atsakovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo pirmosios instancijos teisme dydis sumažintinas iki nurodytos sumos.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi proceso teisės nuostatomis, todėl ginčo klausimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti atsakovei pirmosios instancijos teisme patirtas 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
47. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog šioje byloje apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 879,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant ir teismui pateikiant procesinius dokumentus, iš jų 2 371,60 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 508,20 Eur už prašymo dėl įrodymų pridėjimo parengimą.
48. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
49. Kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydis, įtvirtinti Rekomendacijų 2 punkte (bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų komplektiškumas, specialių žinių reikalingas, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis ir kt.). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).
50. Šiuo atveju apeliacinis skundas buvo teikiamas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria spręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių. Procesinis rezultatas apeliacinės instancijos teisme iš esmės palankus apeliantei, todėl atsakovė laikytina laimėjusia bylą šalimi. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovės byloje pateikti papildomi įrodymai apeliacinės instancijos teisme nebuvo priimti ir nebuvo vertinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei nėra pagrindo priteisti jos patirtų išlaidų už prašymo dėl papildomų įrodymų pridėjimo parengimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte nustatytais kriterijais, apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas iš dalies ir iš ieškovo atsakovei priteistinos 2 371,60 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimą iš dalies pakeisti – priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,VEESLA“ iš ieškovo M. L. 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,VEESLA“ iš ieškovo M. L. 2 371,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.