- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-1141-945/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03117-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- B. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00741, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., G. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas B. A. (toliau – ir pareiškėjas, skolininkas) pateikė skundą dėl antstolio M. P. (toliau – antstolis) veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00741, kuriame prašė panaikinti antstolio 2021 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. S-21-123-993, nutraukti 125 663 Eur skolos išieškojimo veiksmus, panaikinti pareiškėjo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui taikytą areštą, grąžinti pareiškėjui antstolio nurašytas pinigines lėšas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0123/20/00741 pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 dėl 125 663 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojo G. J. naudai. 2021 m. sausio 22 d. pareiškėjas pateikė antstoliui prašymą dėl išieškojimo veiksmų nutraukimo, arešto panaikinimo ir išieškotų piniginių lėšų grąžinimo. Antstolis 2021 m. sausio 28 d. patvarkymu Nr. S-21-123-993 atmetė prašymą, nurodęs, kad išieškojimas yra pradėtas teisėtai, pareiškėjas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti piniginio pobūdžio prievolę. Pareiškėjas teigė, kad priverstinio išieškojimo veiksmai yra neteisėti, o priimtas patvarkymas prieštarauja vykdomojo rašto turiniui, nes pareiškėjas negali būti laikomas G. J. skolininku. Būtent pareiškėjas 2015 metais kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, inicijuodamas G. J. priklausančių UAB „Salinta“ akcijų pardavimo procesą. G. J. negali būti naudos gavėju, nes būtent nuo jo neteisėtų veiksmų yra siekiama apsaugoti bendrovę ir pareiškėją, pašalinant G. J. iš bendrovės akcininkų. G. J. yra skolininkas, todėl vykdomasis raštas jam negalėjo būti išduotas. G. J. naudai nebuvo priteista jokia skola ar išieškotina suma, tik nurodyta akcijų pardavimo kaina, už kurią šis privalo parduoti akcijas.
3. Antstolis 2021 m. vasario 23 d. patvarkymu Nr. S-21-123-1802 netenkino pareiškėjo skundo ir skundą persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00741 vykdymo veiksmų pagrindas yra Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš B. A. išieškotojo G. J. naudai, todėl vykdymo veiksmai atliekami teisėtu pagrindu. Iš vykdomojo dokumento turinio akivaizdu, kad teismas įpareigojo pareiškėją ne atlikti tam tikrus veiksmus, o sumokėti 125 663 Eur lėšų sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balamdžio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą.
5. Teismas nustatė, kad antstolio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0123/20/00741 pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. išduodą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 pagal ieškovų B. A. ir A. S. ieškinį atsakovui G. J. dėl priverstinio akcijų pardavimo ir pagal atsakovo G. J. priešieškinį dėl įpareigojimo nupirkti akcijas, trečiasis asmuo – UAB „Salinta“, dėl 125 663 Eur išieškojimo iš skolininko. Vykdomajame rašte nurodyta, kad teismas nusprendė nustatyti teisingą vienos paprastosios vardinės UAB „Salinta“ 28,96 Eur nominaliosios vertės akcijos kainą – 32,50 Eur, už kurią ieškovai B. A. ir A. S. turi išpirkti 5 416 paprastųjų vardinių akcijų iš atsakovo G. J.; bendra išperkamų 5 416 paprastųjų vardinių akcijų paketo (41,66 proc.) išpirkimo kaina – 176 000 Eur; ieškovas B. A. už iš atsakovo G. J. perkamų 3 867 vnt. paprastųjų vardinių akcijų paketą privalo sumokėti atsakovui 125 663 Eur, o ieškovė A. S. už iš atsakovo G. J. perkamų 1 549 vnt. paprastųjų vardinių akcijų paketą turi sumokėti atsakovui 50 337 Eur. Teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo 2020 m. gegužės 19 d., nes tą dieną Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1-381/2020 dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, yra galiojanti.
6. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra nustatyta objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti antstolio 2021 m. sausio 28 d. patvarkymo Nr. S-21-123-993 neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsirado teisinis ir faktinis pagrindas antstoliui nutraukti 125 663 Eur skolos išieškojimo veiksmus, panaikinti pareiškėjo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui taikytą areštą, grąžinti pareiškėjui antstolio nurašytas lėšas. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog vykdomasis raštas yra išduotas neturint tam pagrindo, iš esmės yra paremti tik subjektyviu pareiškėjo faktinių aplinkybių vertinimu, kurias paneigia pareiškėjo ir G. J. atžvilgiu teismų priimti procesiniai sprendimai dėl UAB „Salinta“ akcijų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai ir deklaratyviai nurodė, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas vykdymo procesui nutraukti, pareiškėjo kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui taikytiems areštams panaikinti, priverstine tvarka antstolio išieškotoms lėšoms grąžinti. Iš vykdomojo rašto turinio matyti, kad juo vykdoma Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis dėl kainos nustatymo, nors privalo būti vykdomas Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016, kuris sukuria materialines teisines pasekmes. G. J. yra skolininkas, o ne išieškotojas civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016. Be to, teismas nepasisakė dėl vykdymo veiksmų pobūdžio ir apimties. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 G. J. įpareigotas parduoti akcijas pareiškėjui, o ne pareiškėjas įpareigotas išpirkti akcijas iš G. J.
1.2. Teismas nevertino, kad, remiantis vykdomojo rašto turiniu, yra akivaizdu, jog teismas G. J. nepriteisė jokios pinigų sumos ir nekonstatavo, kad pareiškėjas G. J. atžvilgiu turi turtinio pobūdžio skolą. Priešingai, pagal teismo sprendimo turinį, esmę ir rezoliucinės dalies pažodinį aiškinimą, teismo sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas atlikti nepiniginio pobūdžio veiksmus – sudaryti sandorį, nors ir toks įpareigojimas yra nepagrįstas.
1.3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į priverstinio akcijų pardavimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vykdymo proceso metu, kai teismo sprendimu šalys yra įpareigotos sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, yra taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) LVII skyriaus normos, skirtos nepiniginio pobūdžio sprendimams įvykdyti. Antstoliui nėra suteikiama teisė tokio teismo sprendimo, kuris savo esme yra sprendimas dėl įpareigojimo, kvalifikuoti kaip piniginių lėšų priteisimo ir atlikti lėšų išieškojimo veiksmų. Atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą, pirmiausia būtent G. J. turi perduoti UAB „Salinta“ akcijas ir tik po akcijų perdavimo pareiškėjas būtų įpareigotas priimti akcijas ir sumokėti jų kainą.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo neturėtų būti nagrinėjamas sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų.
2.2. Sprendimams dėl priverstinio akcijų pardavimo yra nustatyta speciali įvykdymo tvarka (pirmiausia nustatoma akcijų kaina), kuria remiantis ir išduotas vykdomasis raštas. Be to, tokia vykdymo tvarka yra išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje, kurioje išduotas vykdomasis raštas.
2.3. Šiuo atveju pareiškėjas įpareigotas perduoti pinigus, o ne įvykdyti kitą ne su pinigų perdavimu susijusią prievolę. Teismai yra išaiškinę, kad tarp šalių teismo sprendimo pagrindu jau yra susiklostę akcijų pirkimo–pardavimo santykiai, todėl jokia papildoma sutartis neturi būti sudaryta.
2.4. Kadangi vykdomajame rašte aiškiai nurodoma, kad pareiškėjas privalo sumokėti G. J. pinigines lėšas, t. y. perduoti konkrečią lėšų sumą (125 663 Eur), CPK 273 straipsnio 3 dalis ir 771 straipsnio 1 dalis šiuo atveju netaikytinos.
2.5. Antstoliui nesuteikta teisė keisti vykdomojo dokumento vykdymo tvarką, jo turinį, jis vykdo tai, kas nurodyta jam pateiktame vykdomajame dokumente.
2.6. Byloje, kurioje išduotas vykdomasis dokumentas, yra pateikti įrodymai apie sprendimo įvykdymą iš G. J. pusės.
9. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), vykdomosios bylos Nr. 0123/20/00741 ir nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai B. A. ir A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė įpareigoti atsakovą G. J. už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą parduoti iš viso 5 416 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Salinta“ akcijų, suteikiančių 41,66 proc. balsų UAB „Salinta“ visuotiniame akcininkų susirinkime, B. A. parduodant 3 867 vnt., o A. S. – 1 549 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Salinta“ akcijų. Atsakovas G. J. pateikė priešieškinį, kuriame prašė įpareigoti ieškovus B. A. ir A. S. nupirkti atsakovui G. J. priklausančių iš viso 5 416 UAB „Salinta“ paprastųjų vardinių akcijų už teismo nustatytą kainą, įpareigojant B. A. nupirkti 3 867, o A. S. – 1 549 paprastųjų vardinių akcijų. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, įpareigojo atsakovą G. J. už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą parduoti iš viso 5 416 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Salinta“ akcijų, suteikiančių 41,66 proc. balsų UAB „Salinta“ visuotiniame akcininkų susirinkime, ieškovui B. A. parduodant 3 867 vnt., o ieškovei A. S. – 1 549 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Salinta“ akcijų. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-52-196/2017 Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
13. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 nustatė teisingą vienos paprastosios vardinės UAB „Salinta“ 28,96 Eur nominaliosios vertės akcijos kainą (25,38 Eur), už kurią ieškovai turi išpirkti 5 416 paprastųjų vardinių akcijų iš atsakovo, bendra išperkamų 5 416 paprastųjų vardinių akcijų paketo (41,66 proc.) išpirkimo kaina – 137 500 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1-381/2020 pakeitė Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties dalį dėl atsakovui G. J. priklausančių 5 416 paprastųjų vardinių UAB „Salinta“ akcijų paketo (41,66 proc.) kainos nustatymo, jos rezoliucinę dalį dėl šio reikalavimo išdėstydamas taip: nustatyti teisingą vienos paprastosios vardinės UAB „Salinta“ 28,96 Eur nominaliosios vertės akcijos kainą – 32,50 Eur, už kurią ieškovai B. A. ir A. S. turi išpirkti 5 416 paprastųjų vardinių akcijų iš atsakovo G. J.; bendra išperkamų 5 416 paprastųjų vardinių akcijų paketo (41,66 proc.) išpirkimo kaina – 176 000 Eur; ieškovas B. A. už iš atsakovo G. J. perkamų 3 867 vnt. paprastųjų vardinių akcijų paketą privalo sumokėti atsakovui G. J. 125 663 Eur, o ieškovė A. S. už 1 549 vnt. paprastųjų vardinių akcijų paketą turi sumokėti atsakovui G. J. 50 337 Eur.
14. G. J. 2020 m. birželio 9 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1-381/2020 pagrindu. G. J. prašyme nurodė, kad kreipėsi į UAB „Salinta“ dėl dviejų atskirų akcijų sertifikatų, atitinkančių ieškovų turimą išpirkti akcijų kiekį, išdavimo ir UAB „Salinta“ šiuos sertifikatus išdavė, G. J. susisiekė su ieškovais dėl sprendimo vykdymo, A. S. teigė, kad įvykdys sprendimą geranoriškai, tačiau pinigų nesumokėjo ir nepriėmė akcijų sertifikato, patvirtinančio akcijų perdavimą, o B. A. nurodė, jog teismo procesinio sprendimo neketina vykdyti. Kauno apygardos teismo teisėjos 2020 m. birželio 11 d. rezoliucija nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016.
15. Antstolis 2020 m. birželio 15 d. patvarkymu priėmė vykdyti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą, atliko kitus vykdymo veiksmus. 2021 m. sausio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolį su prašymu dėl skolos išieškojimo veiksmų nutraukimo, prašydamas nutraukti 125 663 Eur skolos išieškojimo veiksmus, panaikinti pareiškėjo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui taikytą areštą, grąžinti pareiškėjui antstolio nurašytas lėšas, vykdymo veiksmus atlikti pagal 2020 m. birželio 12 d. vykdomojo rašto turinį ir ribas. Antstolis 2021 m. sausio 28 d. patvarkymu Nr. S-21-123-993 netenkino pareiškėjo prašymo dėl skolos išieškojimo veiksmų nutraukimo, nurodęs, kad vykdymo veiksmai atliekami teisėtu pagrindu, Kauno apygardos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, patvirtino, jog išieškotojas G. J. turi teisę į priverstinį nesumokėtos sumos išieškojimą. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00741, prašydamas panaikinti antstolio 2021 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. S-21-123-993, nutraukti 125 663 Eur skolos išieškojimo veiksmus, panaikinti pareiškėjo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui taikytą areštą, grąžinti pareiškėjui antstolio nurašytas pinigines lėšas. Antstolis netenkino pareiškėjo skundo ir skundą persiuntė Kauno apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, padaręs išvadą, kad byloje nėra nustatyta objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti antstolio 2021 m. sausio 28 d. patvarkymo Nr. S-21-123-993 neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsirado teisinis ir faktinis pagrindas antstoliui nutraukti 125 663 Eur skolos išieškojimo veiksmus, panaikinti pareiškėjo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui taikytą areštą, grąžinti pareiškėjui antstolio nurašytas lėšas. Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo esminių pareiškėjo argumentų dėl turimo vykdyti teismo sprendimo esmės ir turinio, o tai lėmė nepagrįstos ir pareiškėjo teises bei vykdomojo proceso normas pažeidžiančios nutarties priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais.
16. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima procesinį sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu nustatė atsakovui G. J. pareigą parduoti ieškovams B. A. ir A. S. 5 416 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Salinta“ akcijų, o 2019 m. vasario 27 d. nutartimi papildė 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą, nustatydamas parduodamų akcijų kainą. Šią nutartį pakeitė Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi, nutaręs, kad ieškovas B. A. už iš atsakovo G. J. perkamų 3 867 vnt. paprastųjų vardinių akcijų paketą privalo sumokėti 125 663 Eur, o ieškovė A. S. už iš atsakovo G. J. perkamų 1 549 vnt. paprastųjų vardinių akcijų paketą turi sumokėti 50 337 Eur. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi, tapo Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo sudedamąja dalimi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad antstolis vykdo ne tą procesinį sprendimą. Šią išvadą patvirtinta Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1-381/2020, kurioje pažymėta, kad teisėjų kolegija, siekdama aiškumo vykdant įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo sprendimą dėl atsakovo įpareigojimo parduoti jam priklausančias akcijas, nustačiusi atsakovo priverstinai parduodamų ieškovams akcijų kainą, pakartodama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.120 straipsnio 2 dalies nuostatas, 2020 m. gegužės 19 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje (nutarties 51 punktas) ir rezoliucinėje dalyje tik nurodė akcijų pardavimo tvarką, pagal kurią įpareigotas parduoti akcijas asmuo turi perduoti ieškovų nuosavybėn akcijas, o ieškovai turi jas priimti ir sumokėti už akcijas teismo nustatytą kainą, ieškovai kainą už akcijas turi sumokėti atsakovui perduodant jiems nuosavybėn akcijas.
18. Taigi nagrinėjamu atveju antstolis vykdo Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 išduotą vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. priimtos nutarties rezoliucinė dalis pažodžiui: „Nustatyti teisingą vienos paprastosios vardinės uždarosios akcinės bendrovės „Salinta“ 28,96 Eur nominaliosios vertės akcijos kainą – 32,50 Eur (trisdešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų), už kurią ieškovai B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi išpirkti 5 416 (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiolika) paprastųjų vardinių akcijų iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Bendra išperkamų 5 416 paprastųjų vardinių akcijų paketo (41,66 proc.) išpirkimo kaina – 176 000 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt šeši tūkstančiai eurų). Ieškovas B. A. už iš atsakovo G. J. perkamų 3 867 vnt. paprastųjų vardinių akcijų paketą privalo sumokėti atsakovui 125 663 Eur, o ieškovė A. S. už iš atsakovo G. J. perkamų 1 549 vnt. paprastųjų vardinių akcijų paketą turi sumokėti atsakovui 50 337 Eur“.
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo vykdymą reglamentuojančios teisės normos. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1-381/2020, be kita ko, nurodė, kad, nepaisant to, jog akcijas atsakovas įpareigotas parduoti priverstinai teismo sprendimu, tarp ginčo šalių susiklostė akcijų pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurių esmė yra abipusės teisės ir pareigos: atsakovas įpareigotas teismo sprendimu parduoti akcijas, jas privalo perduoti ieškovų nuosavybėn ir turi teisę gauti teismo nustatytą kainą už akcijas iš ieškovų, o ieškovai, kurių reikalavimu tenkintas ieškinys dėl atsakovo įpareigojimo parduoti jiems savo akcijas, turi teisę gauti atsakovo valdytų akcijų dalį nuosavybėn ir kartu privalo sumokėti atsakovui teismo nustatytą akcijų kainą, t. y. turi akcijas už teismo nustatytą kainą nupirkti (išpirkti) iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad sprendimas dėl priverstinio akcijų pardavimo yra turtinio pobūdžio. Ieškovai, reikšdami ieškinį dėl priverstinio akcijų pardavimo, siekė, kad atsakovas būtų įpareigotas parduoti akcijas, o pareigos parduoti akcijas nustatymas be faktinio akcijų pardavimo (išpirkimo) nepadėtų apginti pažeistų ieškovų subjektinių teisių. Priverstinis akcijų išpirkimas įpareigojamam asmeniui suponuoja prievolę sumokėti tam tikro dydžio piniginį ekvivalentą už nuosavybėn perduodamą turtą. Pareigos sumokėti nustatytą kainą nevykdymas reiškia, kad privalantis mokėti pinigus asmuo (šiuo atveju – ieškovai) yra skolingas nustatytą sumą priešingai šaliai (šiuo atveju – atsakovui G. J.). Dėl to pareiškėjo atskirojo skundo argumentai apie piniginio pobūdžio įpareigojimų jo atžvilgiu nebuvimą yra nepagrįsti.
20. Pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles vykdymo procese dalyvauja dvi vykdymo proceso šalys: išieškotojas ir skolininkas. Išieškotojas – tai asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 638 straipsnio 1 dalis). Skolininkas – tai asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo (CPK 642 straipsnis). Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pareiškėjui nesumokėjus G. J. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatytos priverstinai parduodamų UAB „Salinta“ akcijų kainos, G. J., kaip išieškotojui, buvo išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu antstolis pagrįstai vykdo skolos išieškojimą iš pareiškėjo, kaip skolininko. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais dėl netinkamai nurodytos pareiškėjo ir G. J. procesinės padėties vykdymo procese.
21. Pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus tik pagal vykdytinus teismo sprendimus. Išduotas vykdomasis raštas yra dokumentas, kuris turi būti vykdomas, t. y. vykdomasis raštas tampa vykdomuoju dokumentu, oficialiu teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotu dokumentu, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586, 587 straipsniai). Toks dokumentas, atitinkantis CPK 648 straipsnio reikalavimus, negali būti tikslinamas ar naikinamas; vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015). Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu nagrinėjamoje byloje išduotas vykdomasis raštas, yra panaikintas, įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas yra privalomas, jį nutraukti dėl pareiškėjo subjektyviai vertinamų aplinkybių nėra pagrindo. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-393-881/2021 palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 pagal ieškovų B. A. ir A. S. ieškinį atsakovui G. J. dėl priverstinio akcijų pardavimo ir atsakovo G. J. priešieškinį dėl įpareigojimo nupirkti akcijas, trečiasis asmuo – UAB „Salinta“.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, tenkinamas suinteresuoto asmens G. J. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą atlyginimą. Suinteresuoto asmens G. J. turėtos 363 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nurodyto dydžio (1 524,20 Eur * 0,4 = 609,68 Eur), todėl suinteresuotam asmeniui G. J. iš pareiškėjo priteisiamas 363 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo B. A., gimusio (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui G. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.