- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- 2S-1041-945/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03117-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- B. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00741, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., G. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2021 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teisme buvo priimtas pareiškėjo B. A. (toliau – pareiškėjas) skundas dėl antstolio M. P. (toliau – antstolis) veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00741, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2021 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. S-21-123-993, nutraukti 125 663 Eur skolos išieškojimo veiksmus, panaikinti pareiškėjo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui taikytą areštą, grąžinti pareiškėjui antstolio nurašytas pinigines lėšas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas 2021 m. kovo 9 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00741 pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. suinteresuotam asmeniui G. J. išduotą vykdomąjį raštą. Pareiškėjas nurodė, kad G. J. yra skolininkas, todėl vykdomasis raštas jam negalėjo būti išduotas. Teismas G. J. nepriteisė jokios pinigų sumos ir nekonstatavo, kad pareiškėjas G. J. atžvilgiu turi turtinio pobūdžio prievolę. Teismo sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas atlikti nepiniginio pobūdžio veiksmus – sudaryti sandorį. Antstolis atlieka priverstinio vykdymo veiksmus ne pagal vykdomajame rašte nurodytas ribas. Nepritaikius pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjo nuosavybei būtų daroma žala, kadangi toliau būtų atliekamas turto vertinimas, skelbiamos turto varžytynės, galiausiai pareiškėjo turtas dėl neteisėtų antstolio veiksmų būtų realizuotas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė su juo nesutinkantis, kadangi šiuo atveju neegzistuoja aplinkybės, kurioms esant būtų poreikis sustabdyti vykdymo veiksmus. Pareiškėjas siekia išvengti įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo, todėl vilkina išieškojimo procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs pateiktą skundą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti išvadą, jog skundas yra preliminariai nepagrįstas.
6. Teismas konstatavo, kad prašyme nenurodyta išimtinių aplinkybių (nei teisinių, nei faktinių), kurios pagrįstų įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymą. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su teismo išduotu vykdomuoju dokumentu, antstolio patvarkymais priimti šį dokumentą, atlikti kitus priverstinio vykdymo veiksmus, nėra pakankama stabdyti išieškojimą vykdymo procese. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog šiuo metu yra atliekami vykdymo veiksmai, kuriuos yra būtina skubiai stabdyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai nutartyje koncentravosi į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, nes skundžiami yra antstolio veiksmai, o ne vykdomasis raštas. Vykdomasis raštas buvo išduotas pareiškėjui, todėl vykdymo veiksmai turi būti atliekami G. J., o ne pareiškėjo atžvilgiu. Antstolis turi teisę atlikti tik nepiniginio pobūdžio vykdymo veiksmus ir tik pareiškėjo prašymu, šiam pateikus vykdomąjį raštą.
1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas nepasunkės arba nepasidarys neįmanomas. Liko neįvertinta, kad Lietuvos apeliaciniame teisme yra sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo. Teismui nusprendus, kad antstolis veikė neteisėtai, pareiškėjo teisių apsauga turi atsirasti iš karto. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tokia apsauga nebus užtikrinta, pareiškėjas turės inicijuoti kitus teisminius procesus. Ši situacija neatitinka teisės į efektyvią teisminę gynybą, ekonomiškumo, koncentruotumo principų.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi yra atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, todėl neegzistuoja pirmoji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjas neįrodė, kad, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, padidės teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti įrodymais.
2.3. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl ginčo esmės negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
2.4. Tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad yra reali grėsmė, jog išieškotojas darytų kokias nors kliūtis galimam atgręžimo įvykdymui ar siektų slėpti jam priklausantį turtą, galėtų būti svarstomas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjas tokių aplinkybių net neįrodinėja, tik deklaratyviai nurodo tariamas grėsmes.
Atsiliepimas
9. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00741, prašydamas panaikinti antstolio 2021 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. S-21-123-993, nutraukti 125 663 Eur skolos išieškojimo veiksmus, panaikinti pareiškėjo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui taikytą areštą, grąžinti pareiškėjui antstolio nurašytas pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismui priėmus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėjas paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00741 pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. suinteresuotam asmeniui G. J. išduotą vykdomąjį raštą. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, kad pareiškėjas nenurodė išimtinių aplinkybių (nei teisinių, nei faktinių), kurios pagrįstų įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymą, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) pareiškėjo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
14. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys, nutartyje išdėstyti argumentai, atskleidžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjo skundas nėra tikėtinai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios sąlygos, būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pažymi, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-943/2020; kt.).
15. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas. Nors ši pirmosios instancijos teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, pareiškėjui pateikus dėl jos atskirąjį skundą, tačiau, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, aplinkybė, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, pareiškėjo skundas buvo atmestas, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl skundo reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo, t. y. vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nebuvimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl antrosios sąlygos, būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertino neteisėtų antstolio veiksmų, aplinkybių, įrodančių, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, viršija savo kompetenciją. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, to ir neturėjo daryti, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Pareiškėjo argumentai dėl antstolio veiksmų, kuriuos jis prašo pripažinti neteisėtais, turi būti vertinami sprendžiant pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai dėl jų nepasisakė.
17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nepritaikius pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, jog Lietuvos apeliaciniame teisme yra sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje išduotą vykdomąjį raštą vykdo antstolis. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi šioje byloje nesprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vertinti nurodytą aplinkybę. Pareiškėjas, manydamas, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas yra pagrindas sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, tokį prašymą turėtų teikti būtent toje byloje, kurioje sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas. Su nagrinėjama byla aptariamas argumentas nėra niekaip susijęs.
18. Pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, remiasi aplinkybėmis, kad vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, šis turtas gali būti išvaržytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pareiškėjo pateiktų duomenų negalima nustatyti, kokią konkrečią grėsmę antstolio atliekami vykdymo veiksmai kelia būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo galimybėms. Pareiškėjas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė įrodymų apie antstolio paskelbtas pareiškėjui priklausančio turto varžytynes ir dėl to jam kylančias grėsmes. Nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjui priklausantis konkretus turtas yra parduodamas varžytynėse, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog šiuo metu yra iškilusi reali, o ne hipotetinė grėsmė, kad iki šios bylos išnagrinėjimo teisme bus parduotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas.
19. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, kad antstolis šiuo metu kas mėnesį nuo pareiškėjo banko sąskaitos nurašo pinigines lėšas. Pareiškėjo vertinimu, tai reiškia, kad pareiškėjui palankaus procesinio sprendimo priėmimo atveju gali kilti poreikis spręsti nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo klausimą (CPK LVI skyrius). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė, jog ši aplinkybė lemtų naujus teisminius procesus tarp ginčo šalių. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų apie suinteresuoto asmens G. J. nesąžiningumą, jo sunkią turtinę padėtį, bandymus slėpti turimą turtą, dėl ko netaikant laikinųjų apsaugos priemonių iš pareiškėjo išieškotos sumos atgręžimas gali būti apsunkintas. Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie suinteresuoto asmens G. J. nesąžiningumą, siekį pabloginti savo turtinę padėtį, sumažinti turimo turto vertę, neturi pagrindo spręsti, kad šiuo metu dėl to kyla reali grėsmė būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui.
20. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti jam iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau neprideda šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jo prašymas nespręstinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.