Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. (toliau ir – Pareiškėja) pareiškimu dėl atnaujinimo praleisto termino priimti palikimui (suinteresuotas asmuo – J. L. (toliau ir – Suinteresuotas asmuo)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) mirus tėvui Pareiškėja dėl turto paveldėjimo į notarą nesikreipė, kadangi apie tėvo mirtį sužinojo tik (duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinei J. V.. 2022 m. rugpjūčio 6 d. Pareiškėjai paskambino nepažįstama moteris (galimai policijos pareigūnė) iš Anykščių ir paklausė, ar Pareiškėja nežino J. V., kuri rasta negyva, giminių. Pareiškėjai atsakius, kad juk yra jos tėtis, V. V., J. V. sutuoktinis, moteris nurodė, kad V. V. taip pat yra miręs. Pareiškėja patyrė didelį sukrėtimą, vėliau kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, kur jai buvo paaiškinta, kad ji turi kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėja su tėvu nebendravo daug metų. 1980 m. lapkričio 11 d. nutraukus V. V. ir Pareiškėjos mamos R. V. santuoką, Pareiškėja liko gyventi su mama, dar kelis metus bendravimas su tėvu tęsėsi, tačiau vėliau nutrūko. V. V. išlaikymo pareiškėjai neteikė. Paskutinį kartą tėvą Pareiškėja matė prieš savo vestuves (susituokė (duomenys neskelbtini) kartu su būsimu vyru J. P. buvo nuvykę pas jį ir jo sutuoktinę J. V. į jų namus Jonavos mieste, pakvietė į vestuves, tačiau jie į vestuves neatvyko. Nors J. V. buvo žinoma apie tai, kad V. V. turi dukterį, tačiau pastaroji apie tėvo mirtį Pareiškėjos neinformavo, notarei apie tai, kad palikėjas turi dukterį, nepasakė, todėl, nepraėjus 3 mėnesiams po palikėjo mirties, buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. VĮ Registrų centro Gyventojų registro tarnybos išraše taip pat nebuvo pažymėta, kad palikėjas turi vaikų. Terminas praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė. Kitų vaikų V. V. neturėjo. Palikėjui mirties dieną Lietuvos Respublikoje priklausė šis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis 2 kambarių buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 29 900 Eur), adresu (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis Negyvenamosios patalpos – Garažo (bokso) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3 190 Eur), adresu (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono 2-ajame notaro biure 2022 m. rugpjūčio 29 d. užvesta paveldėjimo byla, mirus (duomenys neskelbtini) J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra pateiktas 2022 m. rugpjūčio 29 d. dukterėčios J. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuriai paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas iki dabar. Terminas praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė. Kitų vaikų V. V. neturėjo.

Teismas 2022 m. spalio 27 d. rezoliucija pareiškimą priėmė ir Suinteresuotam asmeniui nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti.

Teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi Pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždraudė Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarei G. P. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmusiai J. L. ir kt. įstatyminiams įpėdiniams, jeigu tokie atsiras.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas.

Nustatyta, jog Pareiškėjos, gimusios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudariusios santuoką su P. J., tėvas V. V., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutraukęs santuoką su Pareiškėjos mama R. V., mirė (duomenys neskelbtini) būdamas kitoje santuokoje su J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini), t. y. būdama pergyvenusi savo sutuoktinį.

Po V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties Jonavos rajono 2-ajame notaro biure 2021 m. balandžio 15 d. buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Jonavos r. 2-ojo notaro biuro notarė G. P. 2021 m. gegužės 21 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) į 1/2 (vieną antrąją) dalį turto įpėdiniui, sutuoktinei, J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), o 2021 m. gegužės 5 d. pergyvenusiai sutuoktinei J. V. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) į 1/2 (vieną antrąją) dalį turto.

Jonavos rajono 2-ajame notaro biure 2022 m. rugpjūčio 29 d. užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), mirus (duomenys neskelbtini) J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Pareiškimą dėl palikimo priėmimo 2022 m. rugpjūčio 29 d. pateikė testamentinė įpėdinė – jos dukterėčia J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriai paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas iki dabar.

Taip pat nustatyta, jog P. V. jo mirties dieną Lietuvos Respublikoje priklausė šis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis 2 kambarių buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 29 900 Eur), adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat 1/2 dalis Negyvenamosios patalpos–Garažo (bokso) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3 190 Eur), adresu (duomenys neskelbtini).

Taip pat nustatyta, jog J. V. garažą (boksą) (kartu su paveldėta ½ dalimi) pardavė dar 2021 m. liepos 12 d. už 4 850 Eur, o gautus pinigus, kaip nurodė Suinteresuotas asmuo, išleido paminklui savo sutuoktiniui pastatyti

Ginčas tarp Pareiškėjos, kuri yra jos tėvo V. V. įstatyminė įpėdinė, ir Suinteresuoto asmens, kuri yra J. V. testamentinė įpėdinė, kilo dėl praleisto termino priimti palikimui, atsiradusiam po Pareiškėjos tėvo mirties 2021 m. kovo 21 d., atnaujinimo, Pareiškėjai įrodinėjant buvus svarbią šio termino praleidimo priežastį – nežinojimas apie tėvo mirtį, o Suinteresuotam asmeniui teigiant, jog tai negali būti laikoma svarbia priežastimi, kadangi pati Pareiškėja su tėvu visiškai nebendravo daugiau kaip 30 metų.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusiais ir galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kaip numatyta CK 5.57 straipsnio 1 dalyje, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Tačiau nei CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 576 straipsnyje, numatančiame, jog prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti, nėra nurodyti jokie kriterijai, kuriais vadovaujantis įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Vadovaujantis teismine praktika, tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

LAT 2017 m. kovo 31 d. nutartyje civ. b. Nr. 3K-3-154-378/2017 nurodoma, jog „Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (LAT 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-246/2011)“. LAT 2018 m. gegužės 15 d. apžvalgoje bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1 (Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727) nurodoma, jog „Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl kelių dažniausiai praktikoje pasitaikančių priežasčių, kuriomis grindžiami įpėdinių prašymai atnaujinti terminą palikimui priimti, nurodydamas, kad <...> nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys)“ Analogiškai aiškinama ir žemesnių instancijų bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamose bylose (Šiaulių apygardos teismo sprendimas civ. b. Nr. e2A-691-357/2020, Kauno apylinkės teismo sprendimas civ. b. Nr. 2YT-3478-921/2020, kt.).

Remiantis LAT praktika, „Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai”. (LAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-295/2011).

Byloje nėra ginčo dėl to, jog pati Pareiškėja savo laisvu apsisprendimu nebendravo su savo tėvu daugiau kaip 30 metų.

Nors teismas ir nesutinka su atsiliepimo argumentu, jog Pareiškėja neįrodė nežinojusi apie savo tėvo mirtį, tačiau vien tai, kad Pareiškėja apie savo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) faktą sužinojo tik (duomenys neskelbtini), kai jai telefonu apie tai pranešė paskambinusi Anykščių policijos pareigūnė, kuri teisme buvo apklausta liudytoja ir patvirtino taip ieškojusi Anykščių rajono kapinėse rastos staiga mirusios J. V. giminių, teismo nuomone, nėra pakankamas pagrindas trijų mėnesių palikimo priėmimo termino, pasibaigusio dar 2021 m. birželio 21 d., atnaujinimui.

Pareiškėja, kaip pati pripažino teismo posėdžių metu, po to, kai jos tėvams 1980 m. lapkričio 11 d. nutraukus santuoką, ji liko gyventi su savo mama R. V., o tėvas, kuris po ištuokos ją lankė tik keletą metų ir jos visiškai neišlaikė, dėl ko ji su tėvu, gyvenusiu tame pačiame Jonavos mieste, ji visiškai nebendravo daug metų ir paskutinį kartą jį buvo mačiusi tik prieš savo vestuves (susituokė 1989 m. liepos 22 d.), kai kartu su būsimu vyru J. P. buvo nuvykę pas jį ir jo sutuoktinę J. V. į jų namus Jonavos mieste ir pakvietė į vestuves, tačiau jie į vestuves neatvyko. Teismas šioje vietoje pažymi, jog Pareiškėja jokiais objektyviais duomenimis neįrodė jos nurodytos aplinkybės, kad tėvas jos visiškai neišlaikė. Nors teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Pareiškėjos mama R. V. ir nurodė, kad V. V. nesilaikė savo įsipareigojimo teikti išlaikymą dukrai gera valia, tačiau, teismo nuomone, vien tai, kad Pareiškėjos motina net nesikreipė į teismą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai iš V. V. priteisimo, paneigia šią aplinkybę, tuo labiau, kad, nesant priimto jokio teismo sprendimo dėl Pareiškėjos tėvų santuokinio turto pasidalinimo, visiškai tikėtina yra tai, jog būtent V. V. išėjęs gyventi su kita moterimi (bendradarbe), savo buvusiai sutuoktinei ir kartu su ja likusiai gyventi nepilnametei dukrai (Pareiškėjai) paliko bendrus šeimos namus ir bendrai užgyventą turtą ar bent jau didesnę jo dalį, tokiu būdu taip pat prisidėdamas prie dukros išlaikymo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog netgi jeigu ir būtų nustatyta, jog tėvas dukros po ištuokos neišlaikė, bet kokiu atveju Pareiškėja, gimusi (duomenys neskelbtini) metais, tėvo buvo išlaikoma iki jos tėvų ištuokos 1980 metais, t. y. devynis metus arba pusę laiko iki jos pilnametystės.

Teismas taip pat pažymi ir tą aplinkybę, jog jokiais objektyviais įrodymais nėra patvirtinta ir tai, jog Pareiškėja į savo vestuves kvietė ne tik tėvą, bet ir jo naująją sutuoktinę, kas, teismo nuomone, galėjo būti viena iš labiau tikėtinų priežasčių, dėl ko tėvas neatvyko į dukros vestuves ir pats nerodė iniciatyvos atnaujinti bendravimo su dukra.

Teismo nuomone, Pareiškėja, pretenduodama į tėvo turto paveldėjimą, gyvendama kaip ir jos tėvas tame pačiame Jonavos mieste (kuris, beje, nėra didmiestis), kuriame taip pat gyveno ir iki šiol tebegyvena Pareiškėjos mama (būtent kuri, Pareiškėjos teigimu, iš savo pažįstamos ir buvo sužinojusi apie tai, kad tos tėvas persikraustė gyventi iš apatinės mieto dalies į Rimkų mikrorajoną), būdama apdairi, rūpestinga ir sąžininga paveldėjimo teisių santykių dalyvė, turėjo visas sąlygas ir galimybes pačiai susirasti savo (duomenys neskelbtini) gimusį tėvą ir atnaujinti su juo santykius, informuoti jį apie jo gimusį anūką (savo sūnų), pasidomėti pensijinio amžiaus sulaukusio tėvo sveikata, išsiaiškinti, ar jam nereikalinga kokia pagalba, palikti jam ir/ar jo sutuoktinei savo kontaktus (telefono numerį ir/ar adresą), kad galėtų operatyviai gauti informaciją apie tėvo būklę, tame tarpę ir apie jo mirtį, o ne laukti, kad kas nors apie tai praneštų, tuo labiau, kad, kaip teisme pripažino pati Pareiškėja, ji savo gyvenamosios vietos (kur gyveno 26 metus) adreso ir savo kitų kontaktų tėvui (o tuo labiau – jo sutuoktinei) nebuvo nurodžiusi.

Akcentuotina ir tai, jog pagal LAT „Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį“ (LAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-191/2012; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-182-421/2016 ir kt.), todėl net iš liudytojos R. V. parodymų ir nustačius, jog J. V. (buvusi V. V. bendradarbė ištuokos metu) negalėjo nežinoti apie Pareiškėjos egzistavimą (nors, Suinteresuoto asmens teigimu, pati J. V. nei savo sesei, nei broliams, nei Suinteresuotam asmeniui nėra apie tai net užsiminusi), tai taip pat nedaro Pareiškėjos prašymo pagrįstu, tuo labiau, kaip jau minėta, Pareiškėja virš 30 metų nebendravo su savo tėvu, savo gyvenamosios vietos (kur gyveno 26 metus) adreso ir savo kitų kontaktų tėvui (o tuo labiau – jo sutuoktinei) nebuvo nurodžiusi.

Iš to, kas išdėstyta, spręstina, jog pati jog Pareiškėja, gyvendama tame pačiame mieste kaip ir jos tėvas, tačiau sąmoningai daugiau kaip 30 metų nebendravusi su juo ir nesidomėjusi jo sveikata ir būkle, pati visiškai neprisidėjusi prie tėvo slaugos ir jo išlaikymo, nors tėvas, gyvendamas kartu su jos mama, ją neabejotinai išlaikė ją net iki devynerių metų, tokiu būdu nebuvo pakankamai atidi, sąžininga, o netgi priešingai – buvo nerūpestinga ir aplaidi. Kaip nurodoma ir LAT praktikoje, „jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų <...>“. (LAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-295/2011). Nežinojimas apie savo tėvo mirtį, įvertinus išdėstytas aplinkybes, nelaikytinas ta susiklosčiusia ir nuo Pareiškėjos nepriklausančia priežastimi ir/ar individualia gyvenimo aplinkybe, dėl kurios Pareiškimas galėtų būti tenkinamas.

Pažymėtina ir tai, jog įstatymų leidėjas paveldėjimo teisiniuose santykiuose specialiai numatė sąlyginai trumpus terminus, kadangi paveldėjimas (palikimo priėmimas) sukelia rimtus teisinius padarinius, susijusius ir su teisėtų lūkesčių bei civilinių santykių stabilumo principais. Pažymėtina, jog nuo Pareiškėjos tėvo mirties (duomenys neskelbtini) iki Pareiškėja 2022 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo praėjo 19 mėnesių, o visą jam priklausiusį turtą paveldėjo jį pergyvenusi sutuoktinė J. V., kurios testamentine įpėdine yra Suinteresuotas asmuo. Tokiu atveju, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, po Pareiškėjos tėvo mirties kilusius teisinius padarinius, faktą, jog Pareiškėja daugiau kaip 30 metų nepalaikė jokio ryšio su savo tėvu, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, termino atnaujinimui pagrindo Byloje nėra ir dėl šios priežasties. (LAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-295/2011).

Teismas, nuspręsdamas netenkinti pareiškimo, atsižvelgia ir į tą aplinkybę, jog pareiškimo patenkinimas (jeigu net ir būtų pagrindas termino atnaujinimui, ko teismas, deja, nenustatė) neišvengiamai sukeltų ir naujus ginčus (galimai teisminius) tarp Pareiškėjos ir Suinteresuoto asmens, kuri šioje situacijoje laikytina sąžininga paveldėjimo teisinių santykių dalyve, priėmusia palikimą pagal testamentą, kadangi susidarytą tokia situacija, kad Pareiškėja, paveldėjusi tėvui priklausiusio palikimo dalį (3/8 dalis viso turto), būdama visiškai neprisidėjusi prie tėvo slaugymo jo ligos metu, liktų neprisidėjusi prie tėvo laidojimo ir jo kapo sutvarkymo bei paveldėto turto išlaikymo išlaidų, kurių dydį jau praėjus nemažai laiko labai apsunkintai tektų įrodinėti Suinteresuotam asmeniui, teisės aktų nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškiant pretenzijas Pareiškėjai, kaip tėvo palikimą priėmusiai įpėdinei.

Tačiau teismas pažymi ir tai, jog nežiūrint į tai, kad šis Pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą yra netenkinamas, testamentinė įpėdinė, paveldėjusi visą Butą (tame tarpe ir 3/8 dalis, į kurias pretendavo Pareiškėja), vadovaudamasi moralės normomis, įvertinusi visas savo išlaidas ir patirtus nepatogumus, turi teisę pati nuspręsti dėl to, kokia forma ir kaip geranoriškai prisidėti prie to, kad jos mirusios tetos sutuoktinio dukra nesijaustų šioje susiklosčiusioje situacijoje nuskriausta.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršiančios 5 Eur, valstybei iš Pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 576–578 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, CK 5.57 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Šiai nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl šios nutarties per 7 dienas gali būti paduotas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.