- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-15
- Bylos Nr.
- 2YT-3478-921/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00207-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. T., R. S.
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo R. T. ir R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po testatorės A. P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.
2. Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra B. E. B sūnus. B. E. B. ir jo sutuoktinė A. P. B. 2005 m. gegužės 23 d. sudarė testamentą, kuriuo padarė tokį patvarkymą: pirma mirus B. E. B., visą jo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turą paveldi A. P. B., o pirma mirus A. P. B., visą jos kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paveldi B. E. B.. Testatoriai taip pat susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paveldi A. B. ir pareiškėjas R. B.. (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjo tėvas B. E. B.. Jo turėtą turtą pagal testamentą paveldėjo jį pergyvenusi sutuoktinė A. P. B., kuri visą savo turtą, įskaitant paveldėtą, iki savo mirties padovanojo suinteresuotam asmeniui R. T.. A. P. B. mirė (duomenys neskelbtini) Po jos mirties per tris mėnesius dėl palikimo priėmimo pagal testamentą į notarą nesikreipė, nes žinojo, kad palikėja visą turtą iki savo mirties padovanojo savo dukrai R. T.. 2019 m. lapkričio mėn. pabaigoje jam paskambino Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarė Gintė Kuzabavičienė, kuri nurodė, kad po A. P. B. mirties liko nepriimto palikimo – piniginės lėšos AB SEB banke atidarytoje sąskaitoje. Notarė Gintė Kuzabavičienė pareiškėją taip pat informavo, kad yra praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, kurį teismo tvarka reikalinga atnaujinti. Jo brolis A. B., kuris buvo nurodytas įpėdiniu testamente, mirė (duomenys neskelbtini)., tad palikimą pagal testamentą priimtų tik jis R. B.. Jam priimti palikimą laiku sutrukdė svarbios objektyvios priežastys – informacijos apie palikėjai priklausančias likusias pinigines lėšas neturėjimas. Pareiškėjas, gavęs informaciją iš notarės apie likusį A. P. B. nepaveldėtą turtą, ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl mirties įrašus liudijančių dokumentų išdavimo, į notarę – ar nėra užvestos paveldėjimo byla po palikėjos mirties, į teisininkus – dėl procesinių dokumentų parengimo. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo praleistą terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. T. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjo pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti.
4. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą, ji ir jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama A. P. B.. Mama su savo sutuoktiniu B. E. B. buvo sudariusi sutuoktinių testamentą, kurios turinys jai nebuvo žinomas. Po sutuoktinio B. E. B. mirties jos mama visą turtą padovanojo jai. Ji žinojo, kad mamos vardu banko sąskaitoje buvo apie 1 000 Eur, apie kurias vėliau pamiršo, todėl laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-16330-775/2019 jai atnaujino terminą palikimui, atsiradusiam po A. P. B. mirties, priimti. Mano, kad pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl kurių negalėjo per įstatyme nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo nežinojimas apie palikimo atsiradimą (egzistavimą) teismų praktikoje nepripažįstamas svarbia termino palikimui priimti atnaujinimo priežastimi. Pareiškėjas žinojo, kad jam testamentu yra paliktas turtas, tačiau palikimu visiškai nesidomėjo, bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad praleido terminą dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, todėl prašo pareiškimą atmesti.
5. Suinteresuotas asmuo R. S., būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio laiką ir vietą, į teismo posėdį neatvyko. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad 2018 m. lakričio 12 d. mirė jos mama A. P. B.. Ji žinojo, kad jos mama ir sutuoktinis B. E. B. buvo sudarę bendrą testamentą, kurio turinys jai nebuvo žinomas. Mama visą nekilnojamąjį turtą iki savo mirties padovanojo R. T.. Po mamos mirties paaiškėjo, kad ji turėjo banko sąskaitoje apie 1 500 Eur piniginių lėšų, apie kurias jos su sese buvo pamiršusios. R. T. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-16330-775/2019, atnaujino R. T. terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių gali daryti išvadą, kad testamento turinys jam buvo žinomas. Pažymėjo, kad pareiškėjo nežinojimas apie palikimo atsiradimą, teismų praktikoje nepripažįstamas svarbia termino palikimui priimti atnaujinimo priežastimi. Pareiškėjas žinojo, kad jam palikimas yra paliktas testamentu, juo nesidomėjo, neįrodė, kad terminą praleido dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, todėl pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2005 m. gegužės 23 d. sutuoktiniai B. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo padarė tokį patvarkymą: 1) B. E. B. priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą jis palieka savo sutuoktinei A. P. B.; 2) A. P. B. priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, palieka savo sutuoktiniui B. E. B.; 3) mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis paveldės A. B. ir R. B. (b. l. 6–7). B. E. B.mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). A. P. B.mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. T. paaiškinimais nustatyta, kad A. B. ir R. B. buvo B. E. B. vaikai, tuo tarpu suinteresuoti asmenys R. T. ir R. S. buvo A. P. B. vaikai. 2019 m. gruodžio 4 d. Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarės Gintės Kuzabavičienės pažyma patvirtinta, kad paveldėjimo byla 2019 m. gruodžio 4 d. nebuvo užvesta (b. l. 11).
8. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą, palikimui, atsiradusiam po testatorės A. P. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti. Suinteresuoti asmenys R. T. ir R. S. su pareiškėjo pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnis).
10. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
11. Palikimas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, atsirado 2018 m. lapkričio 12 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas jį turėjo priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, t. y. iki 2019 m. vasario 12 d. Į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi 2020 m. sausio 6 d. t. y. beveik po 11 mėnesių. Pareiškėjas nurodė vieną priežastį, kurią prašo pripažinti svarbia, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo: pareiškėjas nežinojo, kad po A. P. B. mirties liko nepavedėta turto dalis. Apie tai, kad po A. P. B. mirties liko nepaveldėto turto (piniginės lėšos) sužinojo tik iš notarės Gintės Kuzabavičienės 2019 m. lapkričio mėn. Po to, kai sužinojo apie po A. P. B. mirties likusį turtą jis iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti, t. y. kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl mirties įrašus liudijančių dokumentų išdavimo, į notarę – ar nėra užvesta paveldėjimo byla po palikėjos mirties, į teisininkus – dėl procesinių dokumentų parengimo.
12. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas apie jo naudai surašytą testamentą žinojo. Be to, žinojo ir apie A. P. B. mirtį. Šias aplinkybes patvirtinto teismo posėdžio metu. Pareiškėjas taip pat žinojo, kad A. P. B. dar iki mirties visą savo turtą padovanojo savo dukrai R. T.. Dėl šios priežasties, kaip nurodė teismo posėdžio metu, nesikreipė į notarų biurą. Pareiškėjas, kaip minėta sprendimo 11 punkte, aktyvių veiksmų palikimui priimti ėmėsi tik tada, kad jam 2019 m. lapkričio mėn. notarė pranešė, jog po A. P. B.mirties yra likęs nepaveldėtas turtas, t. y. piniginės lėšos.
13. Teismas pažymi, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Tai, kad palikimo sudėties nežinojimas nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti yra ne kartą išaiškinta ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727). Pareiškėjas jokių kitų individualių gyvenimo aplinkybių, išskyrus tai, kad A. P. B. mirties dieną nežinojo apie palikimo sudėtį, dėl kurių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, nenurodė.
14. Taigi, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti buvus/egzistavus objektyviomis, svarbiomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausomomis priežastimis, sutrukdžiusioms per įstatymo nustatytą terminą imtis būtinų veiksmų palikimui, atsiradusiam po A. P. B.mirties, priimti. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.
15. Išreikalauti duomenys iš Testamentų registro išrašo patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 31 d. buvo užregistruotas palikimo priėmimo faktas po A. P. B. mirties. Palikimo priėmimo data – 2019 m. gruodžio 30 d. Palikimą priėmęs asmuo – suinteresuotas asmuo R. T. (b. l. 25–26). Iš suinteresuoto asmens R. T. paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad R. T. 2019 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė pareiškimą dėl termino palikimui, atsiradusiam po palikėjos A. P. B., mirties atnaujinimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-16330-775/2019, R. T. pareiškimas buvo patenkintas. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 10 d. Taigi, po A. P. B. mirties palikimą priėmė suinteresuotas asmuo R. T.. Suinterpretuotas asmuo R. T. nesutiko su pareiškėjo pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
16. Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybės, pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo termino po A. P. B. mirties atnaujinimo atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
17. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, todėl, atmetant pareiškimą, yra pagrindas priteisti iš pareiškėjo atstovavimo išlaidas, kurias patyrė suinteresuoti asmenys.
18. Suinteresuoto asmens R. T. atstovė advokatė prašė priteisti iš pareiškėjo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Pateikti įrodymai patvirtinta, kad suinteresuotam asmeniui R. T. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 22–23). Pateikta pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei sudaro 170,56 Eur. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš pareiškėjo priteisiamos 170,56 Eur išlaidos už antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnis). Byloje patirta 6,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pareiškimą atmetus, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo atmesti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170,65 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų ir 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,84 Eur (šešis eurus ir 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.