Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės ir Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei I. N. dėl termino priimti palikimą pratęsimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. U.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

8. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso V dalies XXXVIII skyriuje nagrinėjamų bylų sąrašą patenka ir pareiškimai dėl CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu. Byloje ginčas kilęs dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo, ieškovo teisės įgyti palikimą ginčijimo (palikėjo sutuoktinės), t. y. ginčas kilęs dėl teisės paveldėti.

9. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

10. Palikimo priėmimo laisvės principas reiškia, kad įpėdinis turi teisę laisvai nuspręsti dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti, palikimo priėmimo būdo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tačiau palikimo priėmimo laisvės principas paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra ribojamas laiko atžvilgiu, kuris pasireiškia keliais aspektais. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama būtinybė užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose bei siekti šių santykių dalyvių interesų balanso. Teismas turi nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Konstatavus, kad atitinkamos aplinkybės buvo, būtina vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

11. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Apeliantas pateikė papildomus įrodymus, kurių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie įrodymai yra svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl priimami ir vertinami kartu su visais įrodymais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Byloje nustatyta, kad po palikėjo A. J. N. mirties (duomenys neskelbtini), į Telšių rajono 2-ąjį notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi jo sutuoktinė I. N.. 2017 m. gegužės 24 d. pareiškime nurodytas kitas pirmos eilės įpėdinis – palikėjo sūnus A. N.. Nesant kitų įpėdinių pareiškimo apie palikimo priėmimą, Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą 2017 m. rugpjūčio 17 d. išduotas mirusiojo sutuoktinei I. N.. Gimimo įrašas patvirtina, kad ieškovas A. N. yra mirusiojo A. J. N. sūnus. Vilniaus pataisos namų raštas patvirtina, kad ieškovas buvo sulaikytas 2017 m. sausio 10 d. ir į Vilniaus pataisos namus atvyko 2017 m. sausio 19, iš bausmės atlikimo vietos paleistas 2017 m. rugsėjo 7 d.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Kasacinio teismo yra išaiškina, kad palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, t. y. įpėdinis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos.

14. Įstatymas reglamentuoja, kad tais atvejais, kai įpėdinis nepriima per įstatymo nustatytą terminą palikimo, jis gali kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo arba priimti palikimą pasibaigus terminui be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai (CK 5.57 straipsnis). Bylą nagrinėjantis teismas privalo įvertinti ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo.

15. Taigi, byloje būtina įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar yra pagrindas jį pratęsti, sprendžiama atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą; nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Tačiau paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Teisingas teisėtų interesų balansas nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo (ieškovo) turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo.

18. Teisėjų kolegija atsižvelgia į teisinį reglamentavimą, kad nagrinėjant ginčus, kiekvienu atveju individualiai įvertinama ne tik praleisto termino trukmė, praleidimo priežastys, bet ir terminą praleidusio įpėdinio elgesys sužinojus apie palikimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sužinojimo apie palikimo atsiradimą momentas ir su tuo susijusios aplinkybės, vertinant jas individualiai, tam tikrais atvejais gali būti priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti. Todėl laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo, yra svarbus kriterijus, sprendžiant klausimą dėl tokio prašymo tenkinimo. Šiuo atveju vertinama ne tik praleisto termino trukmė, praleidimo priežastys, bet ir terminą praleidusio įpėdinio elgesys sužinojus apie palikimą.

19. Atsižvelgiama į tai, ar pareiškėjas buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Tik nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą.

20. Teisėjų kolegija atsižvelgia į svarbias šio ginčo nagrinėjimui faktines aplinkybes. Byloje pateiktos pažymos, iš kurių matyti, kad A. N. 2017-01-01 iki 2020-02-24 nemokėjo socialinio draudimo įmokų, nes neturėjo pajamų. Pateikti medicininiai išrašai pirmosios instancijos teisme įrodo, kad ieškovas A. N. 2000 m. gydėsi (duomenys neskelbtini), nes iškrito iš ketvirto aukšto, 2000 m. rugpjūčio 12 d. buvo išrašytas į namus ambulatoriniam gydymui, 2012 – 2014 metais konsultavosi pas psichiatrą, psichologą ir neurologą, 2018 m. konsultuotas kardiologo.

21. Kaip ir minėta, terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų dėl objektyvių priežasčių. Byloje nepaneigtos ieškovo įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kad atsakovė nepranešė ieškovui apie tėvo mirtį, tačiau 2017 m rugsėjo- spalio mėnesį išėjęs iš laisvės atėmimo vietos ieškovas iš (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas atsakovę, I. N. jam nurodė, kad paveldėjimo procedūros baigtos ir tėvo palikimas priimtas, o nuvykus pas Telšių notarę, ji atostogavo ir nebuvo galimybės išsiaiškinti dėl paveldėjimo reikalų. Ieškovas nurodo, kad du kartus buvo nuvykęs pas notarę, kad dar 2017 m. kreipėsi į savivaldybę dėl teisinės pagalbos jam suteikimo, tačiau teisinė pagalba suteikta tada, kai ieškovas kreipėsi į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą 2019 m. rugpjūčio 21 d. Liudytoja buvusi A. N. sugyventinė J. J. nurodė, kad ieškovui po patirtos traumos yra gerokai pablogėjusi sveikata, po sužinojimo apie tėvo mirtį jis nesikreipė į teismą ir tam turėjo įtakos ne tik jo sveikatos problemos, bet ir nedarbas, dukters liga, artimų žmonių netektis, atstumas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kam buvo reikalingos lėšos, o jų šeima niekad neturėjo.

22. Byloje pateikti papildomi duomenys, t. y. (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pažyma, įrodo, kad nuo 1989 m. A. N. buvo stebimas, jam diagnozuotas potrauminis sindromas. Iš 2017 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimo akivaizdu, kad A. J. N. paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas – gyvenamųjų ir pagalbinių pastatų dalys, žemės sklypų dalys, viso 16 vienetų paveldimų Daiktų.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju svarbu tai, jog per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. rugpjūčio 12 d. ieškovui buvo suvaržyta laisvė ir apribota galimybė gauti informaciją apie palikimo priėmimą ir ginčo palikimą priimti, todėl trijų mėnesių terminas pripažintinas praleistu dėl objektyvių priežasčių, trukdžiusių asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

24. Kaip ir minėta, paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Teisingas teisėtų interesų balansas nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių). Šioje byloje įvertinus objektyvias aplinkybes, A. N. diagnozuotą potrauminį sindromą, nesugebėjimą tvarkyti dokumentų be kitų artimų asmenų pagalbos, nesugebėjimą savarankiškai 2017 metų rudenį išreikšti valią bei atlikti veiksmus dėl palikimo priėmimo, jos pripažintinos teisinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir trukdžiusiomis ieškovui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Taigi, spręstina, kad termino neatnaujinimas turėtų reikšmę ieškovo turtiniams interesams, nes nepriėmus palikimo ieškovo turtiniai interesai nukentėjo.

25. Ieškovas ieškinyje nurodė ir byloje įrodinėjo, kad sutuoktinė I. N. į kurią kreipėsi dėl tėvo palikimo, nenorėjo kalbėti, jokios informacijos nepateikė, pasakė tik, kad viską tvarko notarė. Notarė informacijos nesuteikė, tik pasakė, kad pavėlavo priimti tėvo palikimą ir paveldėjimo byla jau baigta. Paprašius pateikti dokumentus, jų nepateikė, nepaaiškino ir pareiškimo iš ieškovo nepriėmė, pas notarę buvo nuvažiavęs 2 kartus, susitikti su notare nepavyko, kadangi ji buvo atostogose ir priėmimo nebuvo, o kreiptis pagalbos į teisininkus neturėjo lėšų. Tik pažįstami patarė kreiptis dėl valstybės nemokomos teisinės pagalbos ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teisininkai padėjo surašyti prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Prašymą VGTPT pateikė 2019-08-21, bet pagalba buvo suteikta tik 2019-10-24 sprendimu, kadangi turėjo sutvarkyti gimimo liudijimą, kur buvo neteisingai įrašytas tėvo vardas.

26. Byloje ieškovo įrodinėjamos aplinkybės nepaneigtos, kad advokatė pradėjo rinkti reikalingus procesinio dokumento parengimui duomenis, padarė užklausimus ir tai taip pat užtrūko daugiau, kaip mėnesį. Dėl visų šių priežasčių ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo. Surinkus duomenis procesinio dokumento parengimui paaiškėjo, kad po tėvo mirties jo palikimą priėmė tėvo sutuoktinė I. N., kuri iš karto po tėvo mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) tą patį mėnesį kreipėsi į notarę ir iš karto po 3-jų mėnesių, kai tik suėjo palikimo priėmimo terminas, jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas bei baigta paveldėjimo byla. Pagal advokatės prašymą notarė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo jai nepateikė, nurodė, kad byla baigta ir saugoma Telšių rajono notarės N. U. archyve, adresu (duomenys neskelbtini), pranešė tik paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo duomenis.

27. Faktas, kad ieškovas 2017 m. rudenį, po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, domėjosi ir sprendė palikimo klausimus, o išsiaiškinęs galimybes pareiškė ieškinį teismui, vis tik įrodo buvus ieškovo valiai priimti palikimą, tačiau dėl sveikatos stovio ieškovui buvo apribota galimybė aktyviai pasinaudoti savo teisėmis. Todėl, atsižvelgiant į visas teisinę reikšmę turinčias objektyvias aplinkybes, spręstina, kad pateisinamos priežastys trukdė ieškovui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo per trijų mėnesių terminą, bet ir sąlygojo ilgesnį terminą (iki ieškinio pateikimo teismui) kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir ginti pažeistas teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į paveldimo turto apimtį galima spręsti, jog nebus pažeisti atsakovės teisėti interesai ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Atsižvelgiant į palikimą praleidusio įstatyminio įpėdinio (ieškovo) materialinę padėtį, sveikatos būklę, pripažintina, kad paveldėjusio asmens (atsakovės) interesai nėra svarbesni ir nenusveria šiuo atveju būtinumo laikytis civilinių santykių stabilumo, tačiau yra pagrindu taikyti šalių interesų pusiausvyros principą (CK 1.5 str.) ir ieškovo reikalavimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo bei termino atnaujinimo nuginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, tenkinti. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto (ieškovo), prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę ieškinį tenkinti ir atnaujinti (pratęsti) praleistą terminą palikimui priimti bei atnaujinti terminą nuginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

28. Ieškovas reiškė reikalavimus: 1) pratęsti ieškovui terminą palikimui priimti; 2) atnaujinti terminą nuginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir 3) Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U. 2017 m. rugpjūčio 17 d. išduotą I. N. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti iš dalies (dalyje dėl paveldimo turto dydžio) negaliojančiu, nustatant I. N. teisę į paveldimo turto vieną ketvirtadalį. Ieškovo reikalavimas teisme pareikštas 2019 m. gruodžio 12 d., nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)) nepraėjus trejiems metams.

29. Ieškovas nurodo, kad kaip pirmos eilės įpėdinis turi teisę į tėvo palikimą, todėl laikytina, kad I. N. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį ji paveldėjo visą sutuoktinio turtą, pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius gauti priklausančią palikimo dalį. Kadangi paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu visą tėvo A. J. N. turtą paveldėjo jo sutuoktinė I. N., paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas į visą palikėjo turtą tik jai vienai, pažeidžia CK 5,13 straipsnio reikalavimus. Telšių rajono 2-jo notarų biuro notarės N. U. 2019-08-17 I. N. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo I. N. paveldėjo visą tėvo turtą turi būti pripažintas iš dalies negaliojančiu, nes ji turi teisę paveldėti tik l/4 dalį paveldėjimo teisės liudijime įvardinto tėvo A. J. N. turto. Apie tėvo mirtį sužinojo tik 2017 m. pabaigoje, kad tėvo palikimą priėmė atsakovė sužinojo 2019 m., o apie notarės N. U. jai išduotą paveldėjimo teisės liudijimą tik 2019 m, gruodžio mėnesį, po to, kai advokatė gavo notarės atsakymą į jos užklausimą.

30. Ieškovas kreipėsi dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos ir ji buvo suteikta tik 2019 m. spalio mėn. 24 d. VGTPT sprendimu. Mano, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad A. J. N. paveldėjimo byloje apie ieškovo teisę į jo palikimo dalį notarei net nebuvo pranešta, terminą priimti tėvo palikimą ir ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą praleido dėl svarbių priežasčių (CK 5.8 straipsnis). Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Nr. 3K-3-434/2013 dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų (CK 1.125 straipsnio 1, 2 dalies, 5.8 straipsnio) aiškinimo ir taikymo, nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalis reglamentuoja teisę atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, trijų mėnesių terminas yra atnaujinamasis, toks, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti (CK 1.117 str. 4 d.). Teisės doktrinoje nurodoma, kad termino atnaujinimas iš esmės reiškia, kad pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nesibaigė, o yra pratęsti įstatyme numatytu pagrindu, ir tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti.

32. CK 5.8 straipsnis nustato teisinį pagrindą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. Panaikinus paveldėjimo teisės liudijimą ar jo dalį, keičiasi (panaikinami) nekilnojamojo turto registro duomenys.

33. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (CK 5.66 straipsnis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai – nuosavybės teisė į paveldėtą turtą ir atsakomybė už palikėjo skolas – kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos, o ne nuo palikimo priėmimo dienos. Įpėdiniai, priėmę palikimą praėjus terminui jį priimti, tampa paveldėto turto savininkais ir įgyja teisę naudoti paveldėtą turtą ir juo disponuoti nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl, atsiradus naujam įpėdiniui, reikia iš naujo spręsti dėl paveldėto turto padalijimo. Paprastai yra išskiriama dalis iš turto, kuris yra išlikęs natūra pas kitus įpėdinius, arba jeigu dalis turto buvo parduota, toks įpėdinis turi teisę į dalį lėšų, gautų pardavus dalį kitų įpėdinių paveldėto turto.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje atsakovė nenurodė apie disponuojamo paveldėto turto apimties sumažėjimą ginčo nagrinėjimo metu, todėl spręstina, kad paveldimas turtas išlikęs. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, jis paveldi kartu su palikėjo sutuoktine. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir CK 5.13 straipsnio reglamentavimą ieškovui priklauso ¾ dalys paveldimo turto.

35. Ieškovas ieškiniu prašo pratęsti terminą palikimui priimti, atnaujinti terminą nuginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, taip pat prašo 2017 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimo dalį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, panaikinus sprendimą priimamas naujas sprendimas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės. Ieškinys tenkinamas, atnaujinamas (pratęsiamas) ieškovui terminas palikimui priimti trims mėnesiams, atnaujinamas terminas nuginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimo dalis (3/4) panaikinama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų klausimas.

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu ieškovui buvo teikiama 100 proc. antrinė teisinė pagalba nagrinėjamoje byloje. Byloje už antrinę teisinę pagalbą paskaičiuotos šios išlaidos: 301,44 Eur (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) ir 252,50 Eur (bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme). Taigi, iš viso ieškovui suteikta antrinės teisinės pagalbos paslaugų už bendrą 553,94 Eur sumą. Nurodyta 553,94 Eur suma yra priteistina iš atsakovės I. N. Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnis, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Atnaujinti (pratęsti) ieškovui A. N. terminą A. J. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) palikimui po jo mirties (duomenys neskelbtini) priimti trims mėnesiams ir atnaujinti terminą nuginčyti 2017 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

Panaikinti Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U. 2017 m. rugpjūčio 17 d. išduoto I. N. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (3/4 dalis), paliekant galioti paveldėjimo teisės liudijime nurodytą I. N. teisės į paveldimo turto ¼ dalį.

Priteisti iš atsakovės I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, naudai 553,94 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus 94 centus) bylinėjimosi išlaidų už ieškovui A. N. teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nurodyti atsakovei, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300

AB „Swedbank“.