- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- e2-7159-1196/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01100-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Miglė Janovičienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė, Dmitrijus Korsakovas
dalyvaujant ieškovui D. B., jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui, atsakovei A. B. ir jos atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė:
1.1. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp D. B. ir A. B. nutraukti dėl atsakovės A. B. kaltės;
1.2. nutraukus santuoką D. B. palikti pavardę B., A. B. palikti pavardę B.;
1.3. nepilnametės dukters K. B. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu;
1.4. nutraukus santuoką nustatytina tokia atsakovės bendravimo su vaiku tvarka: A. B. su dukra K. B. bendrauja 1 kartą į savaitę šeštadieniais nuo 11 val. iki 17 val. vaiką paimant iš gyvenamosios vietos ir į ją gražinant;
1.5. priteisti iš A. B. išlaikymą dukrai K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023-06-01 iki jos pilnametystės, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarko jos tėvas;
1.6. teismo priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
1.7. priteisti iš A. B. ieškovo naudai 4 200 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-04-01 iki 2022-05-31 įskaitytinai.
1.8. priteisti iš A. B. ieškovo naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
1.9. automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį A. B., palikti atsakovės A. B. nuosavybėje;
1.10. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodo, kad atsakovė nuo 2014 m. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Laikui bėgant jos priklausomybė nuo alkoholio tapo stipresnė, pasikeitė jos psichinė būklė. Atsakovė gydėsi psichiatrijos ligoninėje, tačiau jos sveikata nepagerėjo, nes ji ir toliau vartojo alkoholį, nepadėdavo šeimai materialiai, nesirūpino dukromis, pastoviai keitė darbo vietas. Nuo 2022 m. balandžio mėnesio šalys nebegyvena kartu ir neveda bendro ūkio, kadangi ieškovui su atsakove gyventi kartu nebeįmanoma dėl pastarosios nuolatinio girtavimo. Ieškovas atskirai nuo atsakovės gyveno ir gyvena su dukra K.. Nuo 2022 m. balandžio mėnesio atsakove visiškai neprisidėdavo prie dukters išlaikymo. Su dukra K. bendravo retai, nesidomėjo jos gyvenimu.
3. Atsakovei valstybės įmonės (toliau – VĮ) Regitra duomenimis priklauso automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3511 Eur vertės. Ieškovas šį automobilį prašo palikti atsakovei.
4. Ieškovas kreditorių neturi. Apie atsakovės galimus kreditorius ieškovas informacijos neturi.
5. Vaiko K. B. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu. Šiuo metu dukrai yra 12 metų, ji nuo 2022 m. balandžio mėnesio gyvena su ieškovu, kuris nuolat ja rūpinasi, o atsakovė girtauja ir dukra nesirūpina.
6. Ieškovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu gauna apie 700 Eur darbo užmokestį atskaičius privalomus mokesčius, taip pat užsiima individualia veikla.
Šalies argumentai
7. Ieškovas mano, kad jų su atsakove vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia skirti apie 300 Eur maistui, apie 80 Eur pramogoms, žaislams, susergant vaistams reikia skirti nuo 50 Eur, apie 50 Eur drabužiams, apie 120 Eur reikia skirti komunaliniams mokesčiams, transportui, taip pat vaikas papildomai užsiima matematika ir anglų kalba. 85 Eur savivaldybės skirtų kasmėnesinių išmokų dukra negauna, nes šie pinigai pervedami atsakovei. Specialių poreikių vaikas neturi. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės dukters išlaikymui priteistina po 300 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko tėvas.
8. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau atsakovė nuo 2022-04-01 šios savo pareigos nevykdė. Todėl ieškovas mano, kad iš atsakovės ieškovui priteistinas 4 200 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022-04-01 iki 2023-05-31 įskaitytinai, skaičiuojant po 300 Eur už kiekvieną mėnesį.
9. Ieškovas jam dėl atsakovės girtavimo nutraukiamos santuokos padarytą neturtinę žalą įvertina 2 000 Eur suma.
10. Nutraukus santuoką D. B. paliktina pavardė B., A. B. paliktina pavardė B..
Atsiliepimas
11. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Taip pat nurodo, kad jai padaryta daug žalos. Prieš teikiant atsiliepimą, atsakovė su ieškovu bendravo, buvo apsitarta dėl to, kad šalių nepilnametė dukra gali gyventi su ieškovu Vilniuje, nes ten lanko mokyklą, o atsakovė prašė neriboti jos ir dukros bendravimo, neskirti vaiko išlaikymui pinigų.
12. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad mano, jog ieškovo reikalavimas dėl nepilnametės K. B. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu geriausiai atitinka nepilnametės interesus; siūlo nustatyti platesnę bendravimo tvarką nei 1 kartą per savaitę (šeštadienį nuo 11 val. iki 17 val.), kaip nurodoma ieškinyje. Pažymi, kad šalių sutarimu suderinta bendravimo tvarką vaiko interesus atitiks geriausia. Nurodo, kad palaiko ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, o prašoma 300 Eur/mėn. suma galėtų būti pakankama nepilnametės K. kasdieniams, būtiniesiems poreikiams patenkinti. Nurodo, kad nustačius, jog iki kreipimosi į teismą dienos motina nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad tikslina ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos ir prašo nustatyti, kad atsakovė bendrauja su nepilnamete dukra K. B. neribotai pagal atsakovės ir dukters galimybes. Taip pat nurodė, kad neprieštarauja išlaikymo įsiskolinimo atidėjimui dvejiems metams. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė. Ji piktnaudžiavo alkoholiu, atsakovas bandė padėti, vežė atsakovę gydytis, tačiau pati atsakovė nedėjo pastangų nutraukti alkoholio vartojimą. Ieškovas nurodė, kad jo pajamos per metus sudaro apie 28 000 Eur.
14. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad gyvenant santuokoje atsakovė vartojo alkoholį, tačiau santuoka iširo ne dėl alkoholio vartojimo. Ieškovas pats nesirūpino šeima, nuolat dirbo, neišklausydavo atsakovės. Atsakovė nori, jog dukra gyventų su ja, tačiau supranta, jog šiuo metu tai būtų sudėtinga, nes atsakovė niekur nedirba. Sutinka teikti 200 Eur išlaikymą, taip pat išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas po 200 Eur per mėnesį. Šalių turtinė padėtis yra nelygiavertė, ieškovo pajamos ženkliai didesnės, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo principo. Atsakovė šiuo metu niekur nedirba, kai dirbo, jog pajamos sudarė apie 700 Eur per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos bylos aplinkybės
15. Ieškovo ir atsakovės santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) V. miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims santuokoje gimė du vaikai – A. B., gimimo data (duomenys neskelbtini), ir K. B., gimimo data (duomenys neskelbtini). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), taip pat užsiima individualia veikla. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jo pajamos sudaro apie 28 000 Eur per metus. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gaunama pašalpa sudaro apie 500 Eur. Sutuoktinių teigimu, jie bendro ūkio nebeveda, santuokinių ryšių nepalaiko.
Dėl termino susitaikyti nustatymo
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys patvirtino, jog kartu negyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
Dėl šalių santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo
17. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. CK3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
18. Ieškovas nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu. Pasak ieškovo, jis nuolat dėjo pastangas padėti atsakovei, ieškojo gydytojų, vežė į gydymo įstaigas, tačiau atsakovė nedėjo pastangų nutraukti alkoholio vartojimą. Alkoholį, ieškovo teigimu, atsakovė vartoja iki šiol. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė neblaivi kvietė į namus gaisrinę, nors jokio gaisro nebuvo, taip pat neblaivi sukėlė eismo įvykį, dėl to iš jos atimta speciali teisė vairuoti transporto priemones.
19. Atsakovė teismo posėdžių metu neneigė, kad vartojo alkoholį, taip pat patvirtino, kad ieškovas nuolat ragino negerti, vežė pas gydytojus. Atsakovė nurodė, kad pradėjo vartoti alkoholį maždaug 2016-2017 metais. Tačiau, atsakovės teigimu, alkoholį vartoti ji pradėjo iš nusivylimo, nes ieškovas jos neišklausydavo, nebendraudavo, jo dažnai nebuvo namie. Pasak atsakovės, prasidėjus pasaulinei COVID-19 pandemijai, ji norėjo šia tema kalbėti su ieškovu, tačiau jam tai visiškai nerūpėjo, atsakovė jautėsi neišgirsta. Atsakovė taip pat nurodė, kad bandė gydytis nuo alkoholizmo, jai buvo išrašyti vaistai, tačiau dėl šalutinio poveikio ji juos metė, su gydytoju dėl šalutinio efekto nesikonsultavo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – išrašas iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės patvirtina, kad atsakovė buvo gydyta šioje ligoninėje nuo 2017-04-15 iki 2017-04-24, jai nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini); nuo 2021-05-01 iki 2021-05-14 jai nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini).
20. Atsakovė taip pat nurodė, kad, nepaisant alkoholio vartojimo, nuolat rūpinosi šeima, vaikais, buitimi. Ieškovas šių aplinkybių neneigė. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovė išgėrusi elgėsi agresyviai, smurtavo, ar kitaip nederamai elgėsi jo ar kitų šeimos narių atžvilgiu. Nors ieškovas akcentavo, kad atsakovė dėl vairavimo išgėrus prarado teisę vairuoti, taip pat išgėrusi kvietė į namus gaisrinę, nors namuose nebuvo kilęs gaisras, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš pačio ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog šie įvykiai nutiko 2023 metais, t. y. kai šalys jau nebegyveno kartu ir nebevedė bendro ūkio. Todėl, teismo vertinimu, šių įvykių sieti su santuokos iširimo priežastimis nėra pagrindo. Be to, teismo posėdžio metu pats ieškovas nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai.
21. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, jog šalių santuokos iširimui įtakos turėjo atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu. Tačiau teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
22. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė teigė, jog santuokos metu priešinga šalis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t. y., ieškovo teigimu, pagrindine santuokos iširimo priežastimi yra atsakovės alkoholio vartojimas, o atsakovės teigimu, ieškovas nesidomėjo šeima, nebendravo su atsakove, tolo nuo jos. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo. Nors ieškovas įrodinėjo, kad stengėsi įkalbėti atsakovę gydytis priklausomybę, vežė į gydymo įstaigas, tačiau vien tai, kad atsakovei nepavyksta įveikti priklausomybės, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo ir pagarbos pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo ir pagarbos pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
23. CK 3.70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovui neįrodžius, kad santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovės kaltės, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.
Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
24. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovei nurodžius, kad ji pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė „B.“, o ieškovui paliktina pavardė „B.“.
25. Byloje nėra duomenų apie šalių neveiksnumą ar nedarbingumą, šalys tarpusavio išlaikymo neprašo, todėl išlaikymas po santuokos nutraukimo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo
26. Nustatyta, kad ieškovas nepilnametės dukros K. B. gyvenamąją vietą prašė nustatyti su juo, t. y. vaiko tėvu. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad norėtų, jog dukra gyventų su ja, tačiau pati supranta, kad dabar galimybės dukrai gyventi su ja yra apsunkintos, nes ji niekur nedirba. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra lanko mokyklą Vilniuje. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog faktiškai iširus tėvų bendram gyvenimui K. liko gyventi su tėvu, kuris tenkina ir atliepia kasdienius vaiko poreikius, rūpinasi vaiko sveikata, taip pat į tai, jog ir pati mergaitė išsako norą likti gyventi su tėčiu, atsakovė šiam reikalavimui neprieštarauja, mano, kad ieškovo reikalavimas dėl nepilnametės K. B. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu geriausiai atitinka nepilnametės interesus. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad pati mergaitė išreiškė norą gyventi su tėvu, teismas tenkina ieškovo reikalavimą dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su juo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 8 dalis).
Dėl nepilnametės dukros ir skyrium gyvenančios mamos bendravimo tvarkos
27. Ieškovas teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą dėl bendravimo tvarkos ir prašė nustatyti, kad nepilnametė dukra K. B. su mama bendrauja neribotai pagal mamos ir dukros galimybes. Atsakovė teismui neteikė prieštaravimų/nesutikimo dėl ieškovo prašomos (patikslintos) nustatyti bendravimo tvarkos su dukra. Teismas, įvertinęs ieškovo siūlomą skyrium gyvenančios mamos bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, nenustatė, jog siūloma bendravimo tvarka pažeistų atsakovės ir/ar nepilnametės dukros teises. Dėl šios priežasties teismas nustato ieškovo pasiūlytą skyrium gyvenančios mamos bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią atsakovė su dukra bendrauja neribotai pagal mamos ir vaiko galimybes (CK 3.33 straipsnio 1 dalis, CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo
28. Galiojantis teisinis reguliavimas, nutraukiant santuoką tarp šalių, įpareigoja teismą išspręsti ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimą (mutatis mutandis (liet. su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CK 3.61 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškovas ieškinyje suformulavo prašymą priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai K. B. po 300 Eur per mėnesį. Atsakovė teisminio bylos nagrinėjimo metu išlaikymo pareigos neneigė, tačiau nesutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu ir teigė, kad galėtų teikti dukrai 200 Eur išlaikymą.
30. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų (vaikų) tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų (tėvų) nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Viena vertus, nors išlaikymo pareigos ir išlaikymo teikimo formos atsakovė neginčija, tačiau tarp šalių egzistuoja nesutarimas dėl teiktino išlaikymo dydžio (sumos).
31. Ieškovas nurodo, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia skirti apie 300 Eur maistui, apie 80 Eur pramogoms, žaislams, susergant vaistams reikia skirti nuo 50 Eur, apie 50 Eur drabužiams, apie 120 Eur reikia skirti komunaliniams mokesčiams, transportui, taip pat vaikas papildomai užsiima matematika ir anglų kalba. Teismo posėdžių metu ieškovas nurodė, kad repetitoriams per mėnesį išleidžia apie 450 Eur. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu dirba, jos gaunamos pajamos per metus sudaro apie 28 000 Eur. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, gauna apie 500 Eur pašalpą. Atsakovės teigimu, kai ji dirbo, jos atlyginimas buvo apie 700 Eur. Šalys patvirtino, kad valstybės skiriamą išmoką vaikui („vaiko pinigus“) gauna atsakovė.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
33. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2023 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 840 Eur, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius.
35. Ieškovas nagrinėjamu atveju prašo priteisti 300 Eur išlaikymo sumą. Akcentuotina, kad atsakovei taip pat yra pervedama valstybės parama vaikui, kuri šiuo metu siekia 85,75 Eur. Šios sumos papildomai priteisti atsakovas neprašo. Atsakovė nesutikimą su išlaikymo dydžiu grindė savo turtine padėtimi, atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad dėl atsakovės sveikatos būklės, jai gali būti sunkiau surasti darbą, be to, šalių turtinė padėtis yra nelygiavertė. Nors atsakovės atstovė akcentavo atsakovei diagnozuotą ligą, tačiau įrodymai, kad dėl šios ligos atsakovei yra apsunkintos galimybės susirasti darbą į bylą nėra pateikti. Priešingai, pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jau turi gavusi darbo pasiūlymą pagal specialybę, tačiau darbas yra (duomenys neskelbtini) klinikose, į kurias atsakovei sudėtinga nuvykti, todėl ji nėra apsisprendusi, ar pasiūlymą priims. Be to, byloje taip pat nėra įrodymų apie atsakovei nustatytą neįgalumą ar kitas priežastis, apsunkinančias darbo paieškas. Tai, kad atsakovė gyvena T. ir iki (duomenys neskelbtini) klinikų, kuriose gavo darbo pasiūlymą, yra didelis atstumas, nereiškia, kad atsakovė negali dirbti šio darbo ar susirasti kitą. Atsakovė gyvena T. savo apsisprendimu, be to, atsakovė nepateikė duomenų, kad T. ar netoli T. darbo pagal įgytą specialybę atsakovė neturi galimybės susirasti.
36. Teismas, šalių paaiškinimus, kitus bylos duomenis, pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 straipsnis, 3.192 straipsnis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Todėl nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl jos galimybės mokėti dukrai tik 200 Eur išlaikymą. Atsakovė yra darbinga, nurodė, kad kolegijoje yra įgijusi išsilavimą, todėl privalo imtis visų priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, jos būtiniems poreikiams patenkinti, o šios pareigos nevykdymas, negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar turimais skoliniais įsipareigojimais. Teismas taip pat įvertina, kad atsakovė gauna valstybės mokamus „vaiko pinigus“, todėl atitinkamai ieškovo prašoma priteisti 300 Eur suma iš atsakovės yra net mažesnė, nei teismų praktikoje formuojamas minimalus išlaikymo dydis.
37. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių teismas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo tenkina ir priteisia iš atsakovės dukros K. B. išlaikymą po 300 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023-06-01 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
38. Ieškovas, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovės 4 200 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022-04-01 iki 2023-05-31 įskaitytinai, skaičiuojant po 300 Eur už kiekvieną mėnesį (14 mėn. X 300 Eur)
39. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą sutinka iš dalies. Atsakovės teigimu išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas iki 200 Eur per mėnesį ir priteisiamas už 14 mėn., kaip prašo ieškovas. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad, kai susitinka su dukra, gamina valgyti ir neskaičiuoja kokia dalis pinigų tenka dukrai. Atsakovė teigė, kad paskutinius tris mėnesius vaiko pinigus atiduodavo dukrai, tačiau taip pat pripažino, kad ne anksčiau ne visada šiuos pinigus panaudodavo išimtinai dukros interesų tenkinimui. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų, kad tinkamai išlaikė savo nepilnametę dukrą, teikdama išlaikymą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškovu ir yra jo išlaikoma. Ieškovas nurodė, kokias patiria kas mėnesį išlaidas dukros poreikiams patenkinti, atsakovė jų dydžio neginčijo, todėl atsakovei nepateikus įrodymų apie dukrai teiktą išlaikymą, laikytina, kad ieškovas įrodė, jog šiuo atveju susidarė 4 200 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas visiškai, iš atsakovės priteisiant 4 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
40. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė teismo sprendimo dėl išlaikymo įsiskolinimo vykdymą atidėti dvejiems metams. Ieškovas minėtam prašymui neprieštaravo.
41. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
42. Įvertinus šalių turtinę padėtį, taip pat aplinkybę, kad pats ieškovas neprieštaravo teismo sprendimo vykdymo atidėjimui dvejiems metams, teismas sprendžia, kad atsakovės prašymas dėl sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas, atidėjimo dvejiems metams tenkintinas.
43. Nustatytina, kad nepilnametei dukrai išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko tėvas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
44. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis).
Dėl santuokoje įgyto turto bei kreditorinių prievolių padalinimo
45. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas).
46. Byloje nustatyta, kad santuokoje šalys įgijo transporto priemonę „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią ieškovas prašo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priteisti atsakovei. Atsakovė šiam reikalavimui neprieštaravo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas dėl aptariamo ieškinio reikalavimo tarp bylos šalių nėra kilęs, į tai, kad toks turto pasidalijimas tarp šalių, priteisiant atsakovei ieškinyje nurodytą transporto priemonę, nepažeidžia nei šalių, nei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų – priešingos aplinkybės byloje nenustatytos, tenkina ir šį ieškinio reikalavimą, po santuokos nutraukimo, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
47. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad santuokoje šalys yra įgijusios keturis žemės sklypus, kurie registruoti atsakovės vardu: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sklypai yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir prašo juos palikti atsakovei. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo tarp šalių dėl minėtų sklypų padalinimo nėra, sprendžia, kad sklypai palikti atsakovei asmeninės nuosavybės teise.
48. Byloje nustatyta, jog šalys santuokoje jokio kito registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo, šią aplinkybę patvirtina valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bei Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys.
49. Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
50. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė turi įsipareigojimų AB „Swedbank“ pagal 2021-05-31 sutartį Nr.21-021456-GV ir prašo po santuokos nutraukimo šį įsipareigojimą pripažinti jos asmenine skoline prievole. Ieškovas su minėtu reikalavimu sutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad AB „Swedbank“ buvo informuota apie minėtą reikalavimą ir prieštaravimų į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas tenkintinas ir atsakovės įsipareigojimai AB „Swedbank“ pagal 2021-05-31 sutartį Nr.21-021456-GV po santuokos nutraukimo pripažintini jos asmenine skoline prievole.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
51. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
52. Ieškovas šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dukrai periodinėmis išmokomis priteisimo. Už kitus reikalavimus ieškovas sumokėjo 250 Eur žyminį mokestį (110 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 45 Eur už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, 95 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo). Ieškovą šioje byloje atstovavo ir jam teisines paslaugas teikė advokatas, už kurio paslaugas ieškovas sumokėjo 1 500 Eur. Taigi, iš viso ieškovas byloje patyrė 1 750 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašo jas priteisti iš atsakovės.
53. Atsakovei A. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. ją atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-09-04 ir 2023-10-11 pažymomis, atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 555 Eur.
54. Byloje netenkintas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, netenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kiti ieškinio reikalavimai tenkinti. Teismas, įvertinęs patenkintus ir atmestus reikalavimus, jų pobūdį, sprendžia, kad patenkinta 75 proc. ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 75 proc. ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 312,50 Eur. Valstybei iš ieškovo priteistina 25 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 138,75 Eur.
55. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis iš atsakovės nepriteistinas.
56. Teismas šioje byloje turėjo 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (tenkinta 75 proc. reikalavimų), šias išlaidas padalinus proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, jos neviršija 5 Eur, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. B. (ikisantuokinė pavardė – R.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, registruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo atsakovei A. B. palikti santuokinę pavardę „B.“, ieškovui D. B. – „B.“.
Nepilnametės ieškovo ir atsakovės dukros K. B. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu D. B..
Nustatyti, kad atsakovė A. B. su nepilnamete dukra K. B. bendrauja neribotai pagal atsakovės ir vaiko galimybes.
Priteisti iš atsakovės A. B. išlaikymą nepilnametei dukrai K. B. periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) per mėnesį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovės A. B. 4 200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) įsiskolinimą už neteiktą išlaikymą nepilnametei dukrai K. B. už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.
Atidėti atsakovei A. B. sprendimo dalies dėl 4 200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovui įvykdymą dvejų metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Vaikui priteistą išlaikymą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, valdytoju uzufrukto teise paskirti tėvą D. B..
Padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – po santuokos nutraukimo atsakovei A. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), palikti atsakovei A. B. asmeninės nuosavybės teise.
Atsakovės A. B. įsiskolinimą akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2021 m. gegužės 31 d. sutartį Nr.21-021456-GV pripažinti asmenine atsakovės skoline prievole.
Priteisti iš atsakovės A. B. ieškovui D. B. 1 312,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvylika eurų, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo D. B. valstybės naudai 138,75 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus, 75 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.