Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. gruodžio 11 d.

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Aidai Pogojienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), teistas:

2025 m. balandžio 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, nubaustas vienu trečdaliu sumažinta – 4 mėnesių laisvės apribojimas bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholį; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2025 m. vasario 10 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme ir su 2025 m. sausio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta bauda, paskiriant galutinę subendrintą – 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe alkoholį, ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą. 2025 m. liepos 21 d. bauda savanoriškai sumokėta, laisvės apribojimo bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. M. nesunkiai sužalojo kitą žmogų, o būtent: 2025 m. balandžio 10 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), dėl anksčiau kilusio konflikto su Ž. D., parvertęs jį ant žemės, sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam Ž. D. nosies kaulo lūžį ir kraujosruvas akių vokuose, kas sukėlė Ž. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. M. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad įvykio vakarą ėjo link bažnyčios (duomenys neskelbtini), kai išgirdo, kad jį kažkas parsiveja. Atsisukęs pamatė iš galo Ž. D., jis turėjo pagalį. Tuo pagaliu Ž. D. pribėgęs pradėjo jį daužyti. Atėmęs pagalį, iš skausmo sudavė Ž. D. į nosį. Nurodė, jog Ž. D. tuo pagaliu jam sudavė kokius penkis kartus į galvą, ranką. Galvoje buvo guzas, skaudėjo ranką. Dėl sumušimo į policiją nesikreipė. Nežino kodėl Ž. D. jį užpuolė, sako, jog reikia jo paties klausti. Paaiškino, kad iš anksčiau su juo pažįstami nebuvo, bet esmė ta, kad Ž. D. yra nuviliojęs jo sugyventinę ir visi konfliktai tarp jų yra dėl jo sugyventinės. Įvykio vakarą nekonfliktavo, apskritai nieko nepadarė, Ž. D. jį užpuolė be priežasties. Svarstė, kad gal Ž. D. pagalvojo, kad jis vaikšto aplinkui ir jiems ką nors gali padaryti, bet esmė ta, kad ne jis užpuolė Ž. D., o priešingai. Tikino, kad įvykio vakarą ne apie Ž. D. namus vaikščiojo, į jo kiemą nėjo, o ėjo pas kolegą vardu Arūnas, adreso nežino, žino tik kur yra jo trobelė. Pažymėjo, jog visas konfliktas vyko ant kelio, buvo nuėjęs nuo draugo namo gal 300 metrų, kai išgirdo kažką parbėgant. Kai atsisuko pasižiūrėti, jam Ž. D. pasivijęs trenkė pagaliu į galvą, todėl jis dengėsi, gynėsi. Ne vienas smūgis buvo suduotas, kol neatėmė iš jo to pagalio. Kai atėmė pagalį, iš skausmo sudavė Ž. D. į nosį. Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo rankos, alkūnės. Gynėsi, bijojo, kad jis daugiau jam trenks. Negali paaiškinti, kodėl Ž. D. sudavė, nežino, sako, jog taip gavosi automatiškai. Klause, kam iš viso reikėjo jį užpulti, juk matė, kad jau toli yra nuėjęs. Ėjo link taksi. Vieną kartą gyvenime yra buvęs prie Ž. D. namų, kai buvo išdaužęs jam namų langą. Tąkart jam pažįstami parodė, kur reikia eiti. Minėtą langą išdaužė gal rudenį, tiksliai nepamena, nes tąkart buvo girtas. Tikino, jog to įvykio metu nežinojo, kur gyvena nukentėjusysis. Dėl pareikšto civilinio ieškinio, teigia pasakęs Ž. D., kad gali duoti 500 Eur, bet nežino už ką turėtų jam mokėti 1200 Eur. Nurodė, jog pripažįsta, kad tokį sveikatos sutrikdymą, kokiu yra kaltinamas, Ž. D. padarė, tačiau Ž. D. pats jį užkliuvo, pats gavo ir dar pretenzijas reiškia. Po pagalio iš Ž. D. atėmimo, pats iškvietė policiją, klausė Ž. D., gal jam reikia pagalbos. Ant nukentėjusiojo veido matė sužalojimus, nes į nosį trenkė, truputį buvo kraujo. Įvykio dieną buvo išgėręs alaus, tačiau tai, kad buvo išgėręs, visiškai neturėjo įtakos tam, ką padarė, nesijautė apsvaigęs, blaivus būdamas taip pat pasielgtų. Pažymėjo, jog nukentėjusysis prie jo ne priėjo, o pribėgo prie jo su pagaliu ir jį puolė. Ž. D. jam smogė kokius 5–6 kartus. Labiausiai jam kliuvo per rankas, nes dengėsi galvą ir veidą, visa ranka iki alkūnės buvo mėlyna. Atėmęs iš jo pagalį numetė jį į šoną, šalia kelio ir trenkė jam į nosį. Nukentėjusysis, kai prie jo pribėgo kažką burbuliavo, nes buvo girtas. Jis jam trenkė iš skausmo, nes jam viską skaudėjo. Galvojo, kad jeigu neatims pagalio, gal jis jam galvą praskels, gal dar kažką padarys, todėl automatiškai jam sudavė. Dar porą kartų įspyrė Ž. D. į sėmenis. Įvykio vietoje pareigūnų nelaukė, nes jo niekas neprašė laukti. Galvojo, kad jeigu reikės jie ir taip jį susiras. Pareigūnams jis nurodė, kur jam buvo suduoti smūgiai. Jam ant kūno taip pat buvo sužalojimai, policijos pareigūnai juos matė. Jie klausė, ar jis turi problemų, sakė jiems, kad jam nieko nereikia. Su patikslintu 3000 Eur ieškiniu kategoriškai nesutinka, nes nukentėjusysis pats jį užpuolė. Nurodė, jog Ž. D. niekada nedirbo, visada buvo bedarbis, tad koks jam dar nedarbingumas, kokie nepatogumai, tai yra tik siekis naudos. Iš kur nubrozdinimai jam ant nugaros, nežino. Jis gynėsi nuo Ž. D. kaip galėdamas. Pareigūnams jis rodė, kur jam sumušta, bet pasakė, kad pareiškimo nerašys. Sako, kad nenori ir neužsiima tokiomis nesąmonėmis. Be to, buvo tamsu ir niekas ten jo nuodugniai neapžiūrinėjo, o jis ir nesiskundė. Dėl sužalojimų niekur nesikreipė, niekas jų nefiksavo, ar matė kas, nežino, gal bendradarbiai.

3. Ikiteisminio tyrimo metu T. M. savo kaltę pripažino, davė iš esmės analogiškus parodymus ir tvirtino, kad Ž. D. sudavė smūgius, tačiau tai darė gindamas save. Be kita ko paaiškino, kad įvykio vakarą einant keliuku (duomenys neskelbtini), gatvė buvo neapšviesta, lauke buvo tamsoka. Kai apsisuko eiti link bažnyčios, išgirdo kaip jam iš nugaros pusės kažkas atbėga. Atsisukęs pamatė, kad prie jo laikydamas rankoje pagalį artėja Ž. D.. Tuo pagaliu Ž. D. trenkė jam ne mažiau 5–6 smūgių, pirmiau kliuvo į kaktos kairę pusę, net buvo guzas iššokęs. Jis savo dešine ranka dengėsi nuo smūgių. Dešinė ranka, kuria dengėsi savo galvą, veidą, vėliau buvo mėlyna. Pamatęs, kad šis ant jo labai įpykęs ir toliau norėjo tuo pagaliu jam daužti, pagalį iš Ž. D. atėmė ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam smūgį. Atėmęs iš jo tą pagalį numetė jį į šoną, kažkur į pakelę. Į kurią vietą suduodamas pataikė negali pasakyti, tačiau galėjo suduoti Ž. D. į veidą, taip pat į nosį galėjo pataikyti. Po suduoto smūgio Ž. D. nukrito ant žemės. Jam gulint ant žemės, galėjo dar kokį smūgį ranka jam suduoti, bet tikrai ne daugiau, nes jam po pastarojo suduotų smūgių lazda skaudėjo dešinė ranką. Šis jį užpuolė medine lazda ir sudavė jam smūgius, o jau tik tada atėmęs iš jo lazdą, sudavė jam smūgius, bet tikrai nebuvo tų smūgių dešimt, kaip jis teigia. Ž. D. specialiai nemušė ir jo mušti ar kur jam suduoti smūgius neplanavo, tiesiog tuo metu buvo įpykęs ant Ž. D., nes jis jam nieko nepadarė, o šis jį prisivijo ir sumušė. Pamena, kad jam dar gulint ant kelio, koja du kartus spyrė į sėdmenis ir pasakė, kad eitų šalin, tuomet paskambino pagalbos numeriu (t. 1, b. l. 178–180).

4. Nukentėjusysis Ž. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarą su draugu buvo savo namų virtuvėje prie stalo, kai lauke nuo judesio užsidegė lempa. Virtuvės langas yra į kiemo pusę. Pasukęs galvą pamatė lauke stovintį T. M., todėl išbėgo į lauką. Koridoriuje buvo lazda, kurią jis pasiėmė. Jis nuėjo už namo galo, ten tarp tujų yra toks išėjimas. Anksčiau T. M. yra išmušęs langą, nežinojo, ką dar jis gali padaryti. Pasiėmęs lazdą vijosi T. M. iš paskos, pasivijo šalia gatvės 8-to namo. Visas konfliktas vyko prie minėto gatvės 8-to namo, gal 50 metrų atstumu nuo jo namo. Negali pasakyti, ar sudavė T. M. su lazda, teigia, kad gal ir kliuvo, sako, kad gynė jį iš savo teritorijos, vijo iš savo kiemo. Ėjo kaltinamajam iš paskos, nieko nekalbėjo. Jo namo teritorija yra aptverta, tik nėra įėjimo vartų. Nurodė, jog buvo tą vakarą išgėręs. Teigė, jog gatvėje prie 8–tojo namo lazda jam iš rankų išsprūdo. Vėliau tęsdamas nurodė, jog T. M. su lazda niekur nekliuvo. Sako, taip jau gavosi, kad vijosi T. M. ir tada, kai jis išėjo iš jo namo teritorijos. Kodėl jis jį vijosi toliau, negali paaiškinti. T. M. jį iš karto pargriovė ant žemės, tada jį daužė, daug kartų spyrė, kiek tiksliai kartų sudavė nežino. Spyrė į galvą, gal kur į šonus kliuvo. Spirdamas klausė, kaip išsikviesti policiją. Po suduotų smūgių jo akys buvo mėlynos, nosis lūžusi. Smūgiai jam į veidą buvo suduoti rankomis ir kojomis. Po sumušimo kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, kur jam pasakė, kad yra lūžusi nosis, prireikė operacijos, kelis kartus važiavo į Klaipėdą. Paklaustas, taip pat paaiškino, kad nei prieš sužalojimą, nei dabar jis nedirba.

5. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Ž. D. apklaustas parodė, kad 2025 m. balandžio 10 d. vakare buvo savo namuose, kartu su mama J. D. ir savo drauge V. B.. Apie 21.00 val. pas jį atvyko pažįstamas G. V.. Sėdint su G. V. virtuvėje prie stalo ir kalbantis, kažkuriuo momentu kieme nuo judesio užsidegė žibintas ir pamatė kieme vaikščiojantį T. M., su kuriuo jau seniai vyksta konfliktai. Pamatė, kad T. M. užėjo už namo galo, kur jau anksčiau buvo išdaužęs namo langus. Nurodė, jog žinodamas, kad T. M. yra neprognozuojamas, jis išeidamas iš koridoriaus pasiėmė medinę lazdą, kurią naudoja vaikščiojimui jo mama, išėjęs į lauką užėjo už namo, kur nuėjo T. M.. Pamatęs T. M. liepė jam eiti lauk iš kiemo, o šiam pradėjus eiti iš kiemo, vijo jį su turėta lazda. Teigė nežinantis, ar sudavė T. M. su ta lazda, ar jam pataikė. Žino tik, kad vėliau būnant šalia kaimyno namo vartų ir užsimojus turėta lazda, jam ji iškrito iš rankų. Tada T. M. jį parvertė ant kelio ir rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau dešimties smūgių į viršutinę kūno dalį, dauguma smūgių kliuvo jam į galvą, dėl ko juto didelį fizinį skausmą, kurį vertintų 10 balų iš 10 balų. Pradėjo bėgti kraujas iš nosies, lūpos ir burnos. Kai T. M. kalbėjo telefonu, prie jo atėjo G. V., pakėlė jį nuo žemės bei nuvedė į namus ir neleido T. M. jo mušti. Visi jo rūbai buvo krūvini. Atvykę medikai jį apžiūrėjo, į ligoninę nevyko, kadangi nieko siūti nereikėjo. Išvykus medikams, pas jį atvyko policijos pareigūnai, kurie su juo bendravo, paėmė medinę lazdą. Policininkams papasakojo aplinkybes, kaip viskas buvo. Po minėto įvykio jam kelias dienas labai skaudėjo galvą, nosį, negalėjo normaliai kvėpuoti per nosį, todėl 2025 m. balandžio 14 d. nuvyko į ligoninę, kur jam peršvietė galvą ir nustatė nosies kaulo lūžį. Kadangi jis yra nedirbantis, todėl nedarbingumo neėmė. Gydėsi vaistais, kuriuos turėjo pas save namuose (t. 1, b. l. 29–30).

6. Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su Ž. D. yra pažįstami, anksčiau buvo sugyventiniai. Kartu negyvena apie pusantrų metų. Įvykio vakare ji buvo pas Ž. D., kur vyko išgertuvės. Ž. D. su draugu gėrė, o ji buvo kambaryje. Tada ji su Ž. D. ėjo į koridorių parūkyti. Būnant koridoriuje, jis kalbėjo telefonu. Teigė, kad tada ji kažką pamatė lauke už kampo, lyg T. M., ir apie tai pasakė Ž. D.. Po to, ji grįžo į kambarį, paliko Ž. D. koridoriuje kalbantį telefonu. Ji nematė, kad kaltinamasis T. M. būtų įėjęs į namo kiemą. Jai parėjus į kambarį, Ž. D. draugas kalbėjosi telefonu. Po kurio laiko, po kokių 10 minučių, pasirodė keista, kad Ž. D. nepareina, todėl ji paprašė jo draugo, kad tas išeitų į lauką pažiūrėti, kur jis yra. Netrukus jie abu parėjo. Ž. D. buvo visas kruvinas, sakė, kad susitiko kažkur su T. M. ir jie mušėsi. Ji taip suprato, kad Ž. D. pasitiko T. M., dabar ji tiksliai net nebežino, pasiėmė ten tą pagalį ir pradėjo muštis. Pagalį turėjo Ž. D.. Jiedu ir anksčiau yra buvę susikibę, tą kartą dužo langas. Ji mano, kad tada jie abu nukentėjo, o dabar daugiau nukentėjo Ž. D.. Sako, jog jų konfliktų priežastis, galimai, yra ji.

7. Liudytojas G. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiuoju Ž. D. yra pažįstami, anksčiau buvo kaimynai, o kaltinamojo nepažįsta. Įvykio vakarą atvažiavo pas Ž. D. pasikalbėti dėl darbo, davė jam reikiamą telefono numerį, kad pasiskambinęs pasitartų. Kalbantis įsijungė lauke šviesa ir Ž. D. liepęs jam palaukti, išėjo. Kai su Ž. D. buvo kambaryje, jis asmeniškai nematė nieko, tik tai, kad kieme užsidegė šviesa. Sako, kad Ž. D. matyt kažką pamatė, nes išėjo, ko jis išėjo, nesakė. Paskui jo draugė V., liepė eiti pasižiūrėti į lauką, nes Ž. D. gali būti blogai. Apeinant kiemą buvo tylu. Kai atėjo prie gatvės namo (duomenys neskelbtini), pamatė, kad Ž. D. guli aukštielninkas. Šalia stovėjo vyras, jis prie ausies laikė telefoną. Tas prie Ž. D. stovintis žmogus buvo kaltinamasis, kad jis būtų sužalotas, nepastebėjo. Lauke buvo tamsu, ar gatvė buvo apšviesta, neatsimena. Kažkiek, buvo šviesos, bet kažkur iš toliau. Jis padavė Ž. D. ranką, padėjo jam atsikelti ir parvedė namo. Vedamas jam Ž. D. nieko nesakė ir neaiškino, buvo visas kruvinas ir nuėjo praustis, o jis išvažiavo namo. Vėliau sužinojo, kad konfliktas įvyko dėl V. Yra buvę, kad ir anksčiau jie yra susikivirčiję, bet susitaikė. Dabar buvo rimčiau, nes vėliau sužinojau, kad Ž. D. sulaužė nosį.

8. Kaltinamojo T. M. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties duotų parodymų, nukentėjusiojo bei liudytojų duotų parodymų yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 290 straipsnis):

9. 2025 m. balandžio 10 d. 21.56 val. informaciniu pranešimu ROIK 0125000198114, kuriame nurodyta, kad T. M. pranešė apie tai, kad jį ką tik užpuolė su medine lazda kaimo gyventojas, jis gindamasis užpuoliką sužalojo, abu laukia vietoje (t. 1, b. l. 11);

10. 2025 m. balandžio 10 d. 22.08 val. informaciniu pranešimu ROIK 0125000198136, kuriame nurodyta, kad Ž. D. pranešė, kad prieš maždaug 30 minučių jį sumušė pažįstamas asmuo, mušė rankomis, kojomis, greitosios medicinos pagalbos atsisakė, užpuolikas pasišalino, jis laukia namuose (t. 1, b. l. 12);

11. 2025 m. balandžio 14 d. 13.51 val. informaciniu pranešimu ROIK 0125000205649, kuriame nurodyta, kad pas pranešėją Ž. D. į namus atėjo pažįstamas asmuo – T. M.. Jį pamatęs per langą, pasiėmęs į rankas lazdą išbėgo išvaryti jo iš kiemo. Konflikto metu T. M. traukėsi. Išėjus už vartų, sudavęs keletą kartų rankomis, parvertė jį ant žemės ir kojom spardė galvą, visą kūną, dėl ko jis jaučia didelį fizinį skausmą. Smūgių buvo daug, nepamena, galimai buvo trumpam praradęs sąmonę. Nurodoma, jog tą pačią dieną, 19.59 val., iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Regioninės Mažeikių ligoninės priėmimo skyriaus gautas slaugytojos pranešimas apie tai, kad 18.35 val., atvyko blaivus Ž. D., kurį 2025 m. balandžio 10 d. sumušė pažįstamas. Ž. D. nustatytas nosies kaulo lūžis, jis išleistas gydytis ambulatoriškai (t. 1, b. l. 13);

12. 2025 m. balandžio 14 d. per ePolicija Ž. D. pateiktu pareiškimu, kuriame nurodyta, kad pažįstamas asmuo – T. M., atėjo į jo namus. Jį pamatęs per langą, išbėgo išvaryti iš kiemo, pasiėmė su savimi lazdą. Konflikto metu T. M. traukėsi iš kiemo ir išėjus už vartų, sudavęs keletą kartų rankomis parvertė jį ant žemės, o tada kojomis spardė galvą, visą kūną, dėl ko jis jaučia didelį fizinį skausmą. Smūgių buvo daug, kiek tiksliai nepamena, galimai buvo trumpam praradęs sąmonę. Įvykis buvo 2025 m. balandžio 10 d. 22.07 val., (duomenys neskelbtini). Atvykę policijos pareigūnai fotografavo jo kūno sužalojimus, greitoji med. pagalba atvykusi suteikė Ž. D. pirmą medicininę pagalbą, tačiau į priėmimo skyrių nevežė. 2025 m. balandžio 10 d. jis skambino Nr. 112 ir pranešė apie šį įvykį. Jam padaryta neturtinė žala, nes buvo sukeltas fizinis skausmas, sumuštas visas kūnas, taip pat jis buvo pažemintas, dėl šio įvykio atsirado bendravimo ir darbo paieškos galimybių sumažėjimas, potrauminės fizinės ir emocinės pasekmės (t. 1, b. l. 1–6);

13. 2025 m. balandžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fololentele, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Kieme yra tamsiai rudos spalvos medinis namas, prie kurio nuo kelio pusės yra aukštos tujos. Einant pagrindiniu keliuku palei tujas į priekį, tarp tujų yra tarpas. Tujų tarpe yra žalios spalvos tinklinė tvora, kuri yra sulaužyta, prie tinklinės tvoros yra metalinis žalios spalvos tvoros stulpelis. Perėjus pro tujas, per sulaužytą tvorą, prie gyvenamojo namo pristatyta įstiklinta veranda. Nuo verandos pasukus į dešinę, į tujas matoma atremta šviesios spalvos medinė lazda(duomenys neskelbtini), ant pagrindinio žvyruoto kelio dangos yra raudonos spalvos dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu paima medinė lazda (t. 1, b. l. 14–15, 17–21);

14. 2025 m. balandžio 10 d. Ž. D. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad asmuo dėvi juodos spalvos sportinio stiliaus džemperį su gobtuvu, juodos spalvos striukę su gobtuvu, juodos spalvos sportinio stiliaus kelnes bei juodos spalvos sportinio stiliaus batelius. Apžiūrėjus asmens veido sritį, ant jo dešinės veido pusės skruosto, paakių srityje bei virš dešinės pusės antakio buvo pastebėti paraudimai. Ant vyriškio dešinės pusės skruosto, prie ausies, pastebėta kraujuojanti žaizda. Ant asmens veido kairės pusės, ties viršutine lūpa, matomas baltos spalvos pleistras. Ant asmens galvos plaukuotosios dalies, dešinėje galvos pusėje, matoma kraujuojanti žaizda. Apžiūrint asmens nugaros sritį pastebėti nubrozdinimai ant dešinės pusės nugaros mentės bei žaizda ant apatinės nugaros dalies. Apžiūrint asmens dešinės rankos alkūnės sritį buvo pastebėti nubrozdinimai ant asmens dešinės rankos alkūnės (t. 1, b. l. 86–88, 89–93);

15. 2025 m. balandžio 10 d. daiktų apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame nurodyta, jog apžiūrėta medinė lazda, paimta įvykio vietos apžiūros metu. Lazda yra 104 cm ilgio, 4 cm pločio, ant vienos medinės lazdos pusės šono nudažyta (užpilta ar apipilta) pilkos spalvos dažais. Vienoje medinės lazdos pusėje matoma pieštuku pažymėtas vienas pliusas ir du minusai, kitoje medinės lazdos pusėje taip pat matoma pieštuku pažymėtas vienas pliusas ir du minusai (t. 1, b. l. 71–77, 78, 80);

16. 2025 m. birželio 2 d. tarp nukentėjusiojo Ž. D. ir kaltinamojo T. M. atlikta akistata, kurios metu nukentėjusysis nurodė, jog „T. M. ėjo nesustojo, o aš ėjau jam iš paskos ir lazda mosikavausi ir kažkur prie kaimyno namo, tai prie (duomenys neskelbtini) namo, man ta lazda iš rankų iškrito, bet kaip ji man iškrito aš šito jau nepamenu. Nelabai pamenu ar aš jam uždaužiau kur ta lazda ar ne, bet gal ir galėjau kur pataikyti, nes man ji iš rankos iškrito. Tada jis mane kažkaip pargriovė ant žemės, tik kaip jis mane pavertė ant žemės nežinau ir jau man gulint ant žemės mane mušė“, o kaltinamasis nurodė, jog „pamačiau, kad jis pareina link manęs su pagaliu rankoje <...>, dėl to ir atsisukau į galą pasižiūrėti <...> pradėjo daužyti mane tuo pagaliu <...> savo rankomis dengiausi, kad nebemuštų manęs, bet kliuvo man ir į ranką ir į kaktą <...> jam tą lazdą atėmiau iš rankų ir numečiau kažkur į šoną <...> ranka sudaviau jam smūgį kažkur į veidą ir jis <...> nukrito ant žemės. Jam gulint ant žemės pagal <...> kumščiu sudaviau kelis smūgius į veidą <...> kokius 2–3 tikrai galėjau. Smūgius jam sudaviau gindamas save, nes jis pirmasis man sudavė“ (t. 1, b. l. 189–193).

17. 2025 m. gegužės 7 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno bodi kamerų įrašai, iš viso 5 įrašai:

1. Vaizdo įrašo „PSS-20250410-221805UTC+0300 mp4“ apžiūroje, nurodoma: „matyti, kaip pareigūnai atvyksta pas nukentėjusįjį į namus. Namo viduje matosi atvykę medikai. Pareigūnė: kas kvietė policiją? Vyriškis, kuris yra kambaryje atsako, kad jis. Vyriškis yra nukentėjusysis Ž. D.. Pareigūnė Ž. D. klausia, kas nutiko. Jis atsako, kad sumušė. Pareigūnė klausia, kas čia atsitiko. Ž. D.: nieko, atėjo į kiemą, kaip eilinį kartą, ne pirmą kartą jis čia ateina ir langus yra išdaužęs. Jis atėjo į kiemą, jis turi probaciją, jis čia negali artintis. Jis pažįstamas, su juo jokių santykių nėra ir su juo alkoholio nevartojo. Pareigūnė: ką jis atėjęs darė? Ž. D.: nieko, vėl eilinį kartą slampinėjo, ką čia žinosi, ką dabar vėl išdaužys. Išbėgau su lazda ir gėniau lauk. Konfliktas kilo dėl draugės V. V. B.: čia jau yra metai laiko tas visas konfliktas. Visa tai darė jos buvęs sugyventinis. Tai T. M., kuris jiems neduoda ramybės. Jis nepalieka jų ramybėje, langus buvo išmušęs, su mašina buvo atvažiavęs. Jis, kiek V. B. žino, gyvena (duomenys neskelbtini). V. B.: o su tuo pagaliu jisai gynėsi, jis mušė, jį suspardė. Ž. D. yra girtas, sutinka pasitikrinti girtumą. Medikai Ž. D. apžiūrėjo, norėjo vežti į ligoninę, tačiau jis atsisako vykti. V. B.: bet taip tykiai įėjo. Tai yra pavydo scenos, kiek laiko jis tai gali daryti, jau metai laiko tai tęsiasi. Pareigūnė: ar išblaivėjęs turėsite pretenzijų, kreipsitės į policiją? Ž. D.: taip. Ž. D. buvo sukeltas fizinis skausmas. Skausmą vertina 10 balų (nuo 1 iki 10 balų sistemoje). Ž. D. buvo namuose, rūkė ir jis praėjo pro langą. Jis kaip eilinį kartą daužo tuos langus. Ž. D. pasiėmė „parakaną“ ir išėjo į lauką. Viskas vyko lauke. Ž. D.: jis pargriovė ant žemės ir smūgiavo tiek rankomis, tiek kojomis. Pareigūnė bendrauja su V. B., kurios klausia, kas dar čia gyvena. V. B.: mama ir sūnus, jie dviese. V. B. buvo namuose ir kartu rūkė. Mama yra J. D., kuri nieko nematė. V. B. nustatomas girtumas – 1,95 prom. girtumas. Pareigūnė: kas pirmas pasiskambino į pagalbos centrą? V. B.: aš nežinau, jis tik parėjo, viskas sakau, skambinu į policiją. Jis girdėjo, kad ans pirmiau skambino. Jis visas kruvinas buvo. Ž. D. sužalojo T. M.. Ž. D.: jis kol mane spardė kvietė pats policiją. Pareigūnė nufotografuoja Ž. D. sužalojimus. Ž. D. mama nieko nematė, ji gulėjo. Ž. D. pagalys išslydo, jis paėmė tą pagalį ir tada mušė jį. Išeina į lauką, parodys įvykio vietą. Ž. D. nuveda į tą vietą, kur visas veiksmas vyko, kur jį su pagaliu sužalojo. Pasako, kad čia toje vietoje ant gatvės. Toliau Ž. D. veda į vietą, kur jie ritosi, tai prie (duomenys neskelbtini) namo tvoros. Pareigūnai nufotografuoja įvykio vietą, taip pat rasta ir medinė lazda. Ž. D.: tą pagalį atėmė va jau ten. Paskui ant kelio atėjo gelbėti kaimynas, su kuriuo kartu vartojo alkoholį, bet jis išėjo, sakė nenori su policija nieko turėti. Ž. D. pakartoja, kad jis sėdėjo namo viduje prie lango ir rūkė, pamatė, kad praėjo vyriškis, išėjo iš namo, pasiėmė pagalį ir nuėjo jam iš paskos, kad jis vėl langų neišdaužytų. Jį pamatė už savo namo, jis burbuliavo ir prasidėjo. Jam mojavo lazda, bet ji Ž. D. iš rankos išslydo, ir jis tai pamatęs, kad nebeturi lazdos, puolė ant Ž. D. jį mušti. Pareigūnė paaiškina, kai jis išblaivės, jam reikia atvykti į policiją ir parašyti pareiškimą. Vaizdo įrašo trukmė 23 min. 30 s.“.

2. Vaizdo įrašo „PSS-20250410-224255UTC+0300 mp4“ apžiūroje, nurodoma: „matyti, kaip pareigūnė telefonu skambina T. M. ir jo klausia, kur jis šiuo metu yra. Šis atsako, kad (duomenys neskelbtini). Pareigūnė klausia, ar jis pageidaus su pareigūnais bendrauti, nes jis padarė iškvietimą į (duomenys neskelbtini) miestelį. T. M. pasakoja, kad jį užpuolė ir jis iškvietė, kad nenukentėtų žmogus. Nes kaip jį užpuolė su „parakanu“, kurį pareigūnai turėjo matyti, nes jį su juo daužė. Pareigūnė T. M. klausia, kodėl jis ėjo į svetimą teritoriją, svetimą kiemą, jis atsako, kad jis nėjo į svetimą teritoriją. Jis buvo atvykęs pas draugą, pamatė, kad draugas miega, ir apsisukęs ėjo namo. Pareigūnė klausia, kokiu adresu ėjo pas draugą, jis atsako, kad pas A., adreso jo pasakyti negali, šalia tokia troba tamsiai juoda. T. M.: buvo pas draugą A. ir paskui dar ėjo į priekį, galvojo, kad ten yra išėjimas, apėjo ten apie tą teritoriją ir viskas, ėjo atgal. Jis ne į tą pusę nuėjo, turėjo eiti į kairę, bet nuėjo į dešinę pusę, į kitą jau teritoriją. T. M. atvyko pas Arūną, bet jo į namus neįsileido ir ėjo atgal ir sumaišė išėjimus. Pareigūnė T. M. klausia, ar jis pageidauja bendrauti su pareigūnais, jis atsako, jeigu ant jo yra kokios pretenzijos jis pageidauja, jeigu nėra pretenzijų, jis irgi neturi pretenzijų. T. M. pasako, kad pareigūnai gali atvažiuoti prie Swedbanko ir jis ten lauks. Paskui pasako, kad jis bus prie (duomenys neskelbtini), tiksliau adreso nenurodė, nes nenori. Vaizdo įrašo trukmė 4 min. 38 s.“.

3. Vaizdo įrašo „PSS-20250410-230523UTC+0300 mp4“ apžiūroje, nurodoma: „matyti, kaip pareigūnai atvyksta į T. M. nurodytą vietą, prieina T. M.. Pareigūnė paprašo, kad jis paaiškintų, kokios ten aplinkybės buvo. T. M.: kokios aplinkybė, aš ėjau pas draugą, buvau pas draugą, išėjau iš draugo kiemo, pataikė ne te, o jis, tai D., pagalvojo. D. kažkiek pažįsta, nes jis jo bobos meilužis. Jis apėjo apie namą, patikrino gal jo moteris yra ir greičiausiai jis pamatė. T. M. jokių pretenzijų niekam neturi. Girtumą sutinka pasitikrinti. Adreso, kur gyvena, nelabai nori pasakyti. Jį užpuolė su „parakanais“, įkalė į galvą, į koją kažkur ir paskui pats gauna. Pareiškimo nerašys, svarbu, kad žmogus nedarytų nesąmonių. Pareigūnė: sakėte ėjote žmonos ar sugyventinės ieškoti, jūs šiuo metu vedat bendrą ūkį ar ne? T. M.: jeigu aš ėjau ieškoti, tai kaip jums atrodo. Taip, jeigu vakar buvo pas mane, atsiprašant, <necenzūrinė raiška> lovoje, o šiandien jau ana pas kitą, tai kaip jūs suprantat tokius dalykus. Vakar buvo kartu, o šiandien jis naktinėje, iš po naktinės ryte grįžęs ir jos neberanda. Kaip tik T. M. išėjo į naktinę, ji dingo. Jau vakar vakare ji dingo, jos neranda. Kaip tik T. M. naktinė, ji dingsta. Jie kartu negyvena, ji atvažiuoja, kada pasiilgsta jo <necenzūrinė raiška>. Toliau T. M. pasakoja, kaip negražiai elgiasi su juo jo draugė V., ją keikia. Vaizdo įrašo trukmė 8 min. 02 s.“. Vaizdo įrašas „PSS-20250410-230523UTC+0300mp4“ analogiškas.

4. Vaizdo įrašo „PSS-20250410-221815UTC+0300(1) mp4“ apžiūroje, nurodoma, kad šis vaizdo įrašas, kaip ir įrašas „PSS-20250410-221805UTC+0300 mp4“, tik filmuojamas kitos pareigūnės. Nustatomas Ž. D. 2,71 prom. girtumas. Ž. D.: aš sėdėjau čia prie lango ir rūkiau, mačiau, kaip jis praėjo. Jis jau yra čia tuos langus išdaužęs ir pasiėmiau „parakaną“ išėjau gint lauk. Pareigūnė: o jam užmojot ar ne užmojot su tuo „parakanu“? Ž. D.: nežinau ar ten atėmė, ar ką padarė, neleido atsikelti nuo žemės. Gal ja ir sudavė, jeigu pataikė, bet kiek mano, kad nepataikė, jeigu jis taip. Paskui jį pastūmė ant žemės ir neleido atsistoti. Jis pats kvietėsi policiją, kad jį užpuolė. Užpuolė jo kieme. Kai pargriovė ant žemės ir spardė, ir daužė visur, neleido atsistoti. Iš viso galėjo jam ne mažiau 20 smūgių suduoti. Paskui atėjo kaimynas, kur kartu sėdėjo, jei jis nebūtų atėjęs, nežino, būtų ir užmušęs. Tas kaimynas G. V.. Jis padėjo atsistoti, parbėgo namo ir lindo į dušą, nes visas buvo kruvinas. Kol Ž. D. gulėjo ant žemės ir jį daužė, jis pats skambino, klausė, kur reikia skambinti, Ž. D. pasakė, kad 112. Jis pats skambino ir sakė, kad užpuolė, taip jis prasinešė. O Ž. D. dabar tik parėjęs nusimaudė ir paskambino. Toliau pareigūnė užfiksuoja Ž. D. sužalojimus. Vaizdo įrašo trukmė 22 min. 45 s.“ (t. 1, b. l. 82–85, CD diskas prie t. 2 bylos viršelio);

18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 gegužės 6 d. specialisto išvada Nr. G 503/2025 (04), kurioje nurodyta, kad Ž. D. nustatytas nosies kaulų lūžis ir kraujosruvos akių vokuose padaryti buku kietu daiktu. Ž. D. nustatytiems kūno sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. Nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Ž. D. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 100);

19. 2025 m. balandžio 10 d. alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, iš kurių matyti, kad T. M. 23.11 val. nustatytas 1,38 prom. girtumas, 22.25 val. nukentėjusiajam Ž. D. nustatytas 2,71 prom. girtumas, o 22.30 val. liudytojai V. B. – 1,95 prom. girtumas (t. 1, b. l. 133–135).

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nors nukentėjusysis Ž. D. tiek apklausų metu, tiek įvykio vakarą atvykusiems į iškvietimą policijos, nurodė, jog jis pasiėmęs lazdą, tokiu būdu varė kaltinamąjį T. M. iš savo kiemo teritorijos, tačiau tiek jis pats, tiek kaltinamasis patvirtino, kad konfliktas įvyko ne nukentėjusiojo kieme, o gatvėje prie kaimynų namo. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad konfliktas įvyko dėl paties nukentėjusiojo Ž. D. smurtinių, provokuojančių veiksmų. Apklausų metu kaltinamasis T. M. pripažino, kad konflikto su nukentėjusiuoju Ž. D. metu, jis sudavė smūgį Ž. D. į nosį, be to, gulinčiam ant kelio nukentėjusiajam, koja du kartus spyrė į sėdmenis. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Ž. D. nurodė, jog įvykio vakarą T. M. jį iš karto pargriovė ant žemės, daužė, daug kartų spyrė, kiek tiksliai kartų sudavė nežino, spyrė į galvą, gal kur į šonus kliuvo. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. D. nurodė, jog kaltinamasis jį parvertė ant kelio ir rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau dešimties smūgių į viršutinę kūno dalį, dauguma smūgių kliuvo jam į galvą. Įvykio vakarą atvykusiems pareigūnams nurodė, kad turėtas pagalys jam išslydo, o T. M. paėmęs tą pagalį jį mušė. Taip pat paaiškino, kad jį užpuolė jo kieme, spardė, jam buvo suduota nemažiau dvidešimties smūgių.

Dėl veikos kvalifikavimo ir BK 28 straipsnio taikymo

21. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių.

22. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, tai yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022). Pažymėtina ir tai, kad kaltininko veika kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia nesunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui) tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014).

23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog Ž. D. kaltinime nurodytu metu, (duomenys neskelbtini) kiemą, buvo sulaužyta nosis, tai yra, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam Ž. D. nustatytas nosies kaulų lūžis ir kraujosruvos akių vokuose padaryti buku kietu daiktu, o nustatytiems kūno sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. Taip pat nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Taigi, 2025 gegužės 6 d. specialisto išvadoje nurodytų nukentėjusiajam Ž. D. nustatytų sužalojimų – nosies kaulų lūžio ir kraujosruvų akių vokuose, lokalizacija ir susidarymo mechanizmas, atitinka kaltinamojo nurodytas aplinkybes, iš esmės jas patvirtina. Šią aplinkybes (žalingus padarinius) taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymai.

24. Teismas patikslina nusikalstamos veikos padarymo vietą, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad nusikalstama veika nukentėjusiojo Ž. D. atžvilgiu padaryta (duomenys neskelbtini), ten apžiūrint įvykio vietą fiksuotos ir dėmės panašios į kraujo dėmes (13 punktas). Nusikalstamos veikos padarymo vietos patikslinimas nekeičia padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

25. Byloje neginčytinai nustatyta, kad T. M. mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Ž. D. sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu dešimties dienų laikotarpiui. Nors kaltinamasis T. M. pripažįsta, kad naudojo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo Ž. D. atžvilgiu, tačiau tvirtina, jog taip elgėsi gindamasis.

26. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme nuosekliai laikėsi savo duotų parodymų, jog Ž. D. pasivijęs jį gatvėje užpuolė medine lazda ir pirmas sudavė jam smūgius, o jis atėmęs iš nukentėjusiojo lazdą sudavė šiam kumščiu į nosį. Nurodė, kad trenkė Ž. D. iš skausmo, nes jam viską skaudėjo, po to dar porą kartų jam įspyrė. Galvojo, kad jei neatims lazdos, gal galvą praskels, gal dar kažkaip sužalos, todėl automatiškai Ž. D. sudavė.

27. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

28. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis. Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015, 2K-28-719/2025 ir kt.).

29. Taip pat pažymėtina, jog sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, suduotų nukentėjusiajam, momentą; besiginančiojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą.

30. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, jog šiuo atveju net ir darant prielaidą, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis Ž. D., kuris pasivijo T. M. ir sudavė jam smūgius lazda, kaltinamojo T. M. veiksmų vertinti kaip savigynos visgi nėra pagrindo, nes jam atėmus iš nukentėjusiojo lazdą ir ją numetus, ir tokiu būdu atrėmus pavojingą kėsinimąsi, kaltinamajam T. M. aiškiai nebebuvo reikalo gintis ir suduoti smūgius nukentėjusiajam Ž. D.. Taip pat pastebėtina, jog nors kaltinamasis nurodė, jog nuo Ž. D. jam suduotų smūgių skaudėjo rankas, alkūnes, o galvoje buvo guzas, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamajam būtų padaryti kažkokie sužalojimai. Atsižvelgiant į kaltinamojo T. M. duotus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, teismas nagrinėjamu atveju sutikti su kaltinamojo teiginiais, jog smurtinius veiksmus nukentėjusiojo Ž. D. atžvilgiu atliko gindamas save, vis tik, neturi pagrindo.

31. Aptarti įrodymai šiuo atveju patvirtina, jog kaltinamasis T. M. sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Atliktų veiksmų pobūdis, smūgio vieta šiuo atveju patvirtina, jog nusikalstamus smurtinius veiksmus kaltinamasis T. M. atliko veikdamas netiesiogine tyčia – suvokdamas neteisėtą savo veiksmų pobūdį, numatydamas atitinkamus padarinius (trenkiant į veidą, akivaizdu, asmuo numato, jog gali sulaužyti asmeniui nosį), ir nors jų nenorėjo (duomenų, jog kaltinamasis norėjo būtent tokių sužalojimų, šiuo atveju nėra), sąmoningai leisdamas jiems atsirasti. Taigi T. M. veiksmai atitinka sudėtį nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir bausmės skyrimo

32. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

33. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

34. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

35. Kaltinamasis T. M. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis).

36. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taikytina kaltininkui, kuris prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

37. Teismas vertindamas kaltinamojo T. M. duotus parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamųjų pasėdžių metu, atkreipia dėmesį, jog 2025 m. gegužės 8 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas, T. M. nurodė, jog dėl jam pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta, apklausoje nurodo: „Ž. sudaviau smūgius, tačiau tai dariau gindamas save <...> Tikrai gailiuosi, kad aš jam sudaviau smūgius, kad sulaužiau nosį, bet tikrai tai dariau tik gindamas save, mano tie smūgiai nebuvo planuoti, nei iš anksto, nei tuo metu, tiesiog viskas iš mano pusės vyko spontaniškai“. 2025 m. liepos 28 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, T. M. nurodė: „Su nauju įtarimu susipažinau su juo sutinku iš dalies. Laikausi tų pačių parodymų, kuriuos daviau anksčiau <...> jei Ž. manęs nebūtų pirmas užpuolęs, aš jam nebūčiau sudavęs jokių smūgių <...> jam tikrai jokių 10 smūgių nesudaviau, daugiausiai galėjo būti, tai rankomis galėjau trenkti kokius keturis kartus į veido sritį ir kojomis galėjau įspirti ne daugiau dviejų spyrių į užpakalį <...> Aš galėčiau jam atlyginti žalą, bet ne daugiau 500 eurų, nes mano žiniomis jo ta nosis jau yra iš anksčiau su deformuota <...> Labai gailiuosi, kad su juo prasidėjau ir sudaviau jam tuos smūgius, bet jei jis manęs nebūtų pirmas užpuolęs su tuo pagaliu, aš jo net nebūčiau tą dieną sutikęs ir jokių smūgių sudavęs <...>“.

38. Vertinant baudžiamojoje byloje esančius duomenis atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kontekste, teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamasis T. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nuo pat pradžių pripažino ir gailėjosi ją padaręs. Be to, T. M. apie konflikto aplinkybes pats pranešė paskambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą. Iš esmės kaltinamasis nepripažino nukentėjusiajam Ž. D. suduotų smūgių kiekio ir neturtinės žalos dydžio, atsižvelgdamas į tai, jog kilusio konflikto priežastis būtent nukentėjusiojo smurtiniai veiksmai jo atžvilgiu.

39. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamojo T. M. atžvilgiu taikytina BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

40. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, o rizikingu – toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-153-511/2020, 2K-210-697/2020, 2K-29-648/2023 ir kt.).

41. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo T. M. ir nukentėjusiojo Ž. D., kurio metu panaudojant fizinį smurtą prieš Ž. D. buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, kilo dėl paties nukentėjusiojo Ž. D. agresyvių veiksmų. Teismas šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę konstatuoja pripažinęs, jog būtent nukentėjusysis Ž. D., kuris buvo sunkaus girtumo laipsnio (2,71 prom. girtumas), vijosi kaltinamąjį T. M., puolė jį turėtu pagaliu ne savo kiemo teritorijoje, o gatvėje prie kaimynų namo, taip sukėlė konfliktą ir pirmasis panaudojo smurtinius veiksmus. Todėl teismas daro išvadą, kad aptariamu atveju pats nukentėjusysis Ž. D. elgėsi provokuojamai, buvo agresyvus bei inicijavo konfliktą ir toks jo elgesys turėjo įtaką T. M. veiksmams – fizinio smurto panaudojimui prieš jį. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe – provokuojantį nukentėjusiojo elgesį.

42. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis T. M. anksčiau teistas tris kartus, paskutinį kartą 2025 m. balandžio 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, už tai, kad sugadino to paties nukentėjusiojo Ž. D. turtą, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės, teistumas neišnykęs. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtą baudą kaltinamasis savanoriškai per teismo nustatytą terminą sumokėjo. T. M. baustas administracine tvarka, apie paskutinės baudos sumokėjimą duomenų nėra, tačiau kitos jam paskirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 151–158). Kaltinamasis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ pateikė pažymą, kurioje nurodomas, kad T. M. psichiatrinių ligų gydymo įskaitoje bei priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (t. 1, b. l. 170).

43. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo T. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies, 2 ir 6 punktai) ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam T. M. inkriminuojamo straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas šiek tiek didesnis nei įstatyme nurodytas bausmės už padarytą nusikalstamą veiką vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). T. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; ir uždraudžiant T. M. vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).

44. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo 2025 m. balandžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu T. M. paskirta galutinė subendrinta – 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus bei draudimą, ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, kuri kaip jau minėta 42 punkte, per teismo nustatytą terminą savanoriškai sumokėta.

45. Atsižvelgiant į tai, kad T. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą yra teisiamas, padarė 2025 m. balandžio 10 d., t. y. iki Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo 2025 m. balandžio 16 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo teismo nusprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2025 m. balandžio 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant šiek tiek didesnę nei minimalią įstatyme nustatytą bausmės dalį, į bausmės laiką įskaitant bausmę iš dalies atliktą pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieškinio

46. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

47. Civilinė ieškovė Valstybinė liginių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1437,70 Eur turtinės žalos, kurią prašė priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai už nukentėjusiajam Ž. D. atliktas sveikatos priežiūros paslaugas, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad nukentėjusiajam Ž. D. asmens sveikatos priežiūros įstaigose suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, o nuo 2025 m. birželio 10 d. iki 2025 m. birželio 12 d. nukentėjusysis dėl nosies kaulų lūžio buvo gydytas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų (1 t., b. l. 106–108, 109–111), todėl kaltinamasis T. M. privalo atlyginti padarytą žalą. Šis civilinės ieškovės Valstybinė liginių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pateiktas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas byloje pateiktų rašytinių visuma, todėl yra tenkintinas pilna apimtimi, kadangi pagal įstatymą dėl nusikaltimo padarymo pripažintas kaltu asmuo privalo atlyginti padarytą žalą, susijusią su nekentėjusiojo asmens gydymu.

48. Nukentėjusysis Ž. D. 2025 m. lapkričio 26 d. teisiamojo posėdžio metu pateikė teismui patikslintą civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

49. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

50. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Pažymėtina, kad atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

51. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

52. Pažymėtina, jog analizuojant teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-140/2012, 2K-252/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-139-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-105-222/2019, 2K-289-693/2019), o tuo tarpu kai nustatoma, jog nukentėjusiam asmeniui dėl suduotų smūgių buvo nustatyti nosikaulio lūžiai, priteisiama nuo 2000 iki 4000 Eur (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-144-485/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-519/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-35-898/2023). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021, išaiškino, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017), tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

53. Taigi, kitose panašaus pobūdžio bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra privalomi. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

54. Teismas įvertinęs bylos duomenis, patikslintame civiliniame ieškinyje nurodomas aplinkybes ir jų pagrįstumą, sutinka su nukentėjusiojo teiginiais, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta Ž. D. sveikata, pastarasis patyrė fizinį kūno sužalojimą, buvo priverstas gydytis, sukelti kiti neigiami psichologiniai padariniai, todėl nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą, nes dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiajam prireikė stacionarinio gydymo dvi dienas, jam buvo atlikta nosies pertvaros operacija, dvi savaites turėjo vengti fizinio krūvio. Tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad nukentėjusiajam dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo būtų likę reikšmingi liekamieji padariniai ar padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai, todėl, teismo vertinimu, bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad dėl patirto sužalojimo kurį laiką išlikę neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam nukentėjusiojo gyvenimui, kad dėl sveikatos sutrikdymo atsirado kokių nors negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse, iš esmės apribojant jo bendravimo galimybes.

55. Nukentėjusysis Ž. D. 2025 lapkričio 4 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 1200 Eur, kadangi jam darė operaciją, buvo sulūžusios nosies kremzlės (pateikti medicininiai duomenys), jos nebegalėjo ištiesinti, keturis kartus turėjo važiuoti į Klaipėda. Ligoninėje gydėsi dvi dienas, bet po to mėnesį laiko nieko negalėjo daryti, kilnoti, dirbti.

56. 2025 lapkričio 26 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė advokatė Kristina Adomavičienė pateikė patikslintą civilinį ieškinį, paaiškino, jog pirminis civilinis ieškinys buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu ir dėl to buvo kita ieškinio suma, nes nebuvo duomenų apie tolesnį nukentėjusiojo gydymą, vėliau nukentėjusysis buvo operuojamas, patyrė papildomų nepatogumų, todėl ieškinio suma yra didesnė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašoma nukentėjusiojo Ž. D. naudai priteisti iš kaltinamojo T. M. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

57. Nukentėjusysis Ž. D. 2025 lapkričio 26 d. teisiamojo posėdžio metu ieškinio reikalavimą palaikė, prašė priteisti iš kaltinamojo T. M. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, jog pirminį ieškinį rašydamas „nežinojo kokios to kainos, nelabai susigaudė kiek čia kas“, jog tada dar nebuvo žinoma, kad reikės operuoti nosį. Jis pirma kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių Mažeikiuose, kur jam pasakė, kad nosis yra lūžusi, reikia laukti kol atslūgs tinimas ir tada atvykti. Atvykus nustatė, kad yra lūžusi pertvara, kad privalo važiuoti į Klaipėdą operuotis. Nurodė, jog operaciją jam atliko birželio mėnesį. Ligoninėje po operacijos pragulėjo dvi paras, bet paskui, dar po kokių poros savaičių vyko konsultacijai į Klaipėdą.

58. Kaip jau buvo minėta aukščiau, teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėl to žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas.

59. Nagrinėjamu atveju, vertinant įvykio ir jo metu kilusio konflikto aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį į proceso šalių komplikuotus santykius, taip pat kilusio konflikto priežastis ir į paties nukentėjusiojo elgesį, tai, jog būtent nukentėjusysis Ž. D., vijosi kaltinamąjį T. M. ir puolė jį turėta lazda. Taigi, nukentėjusiojo agresyvus elgesys ir smurtinių veiksmų naudojimas, iš esmės vertintinas, kaip nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Teismas neturi abejonių, jog sveikatos sutrikdymas sukėlė nukentėjusiajam Ž. D. neigiamus tiek fizinius, tiek ir emocinius išgyvenimus, tačiau nagrinėjamu atveju, vis tik, byloje nėra objektyvių įrodymų, jog T. M. nusikalstami veiksmai, sukėlę nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, būtų turėję liekamųjų ar ilgalaikių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai.

60. Taipogi pažymėtina, jog nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė paaiškino, jog pirminis buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu ir buvo kita ieškinio suma (1200 Eur), nes nebuvo duomenų apie tolesnį Ž. D. gydymą, vėliau nukentėjusysis buvo operuojamas, patyrė papildomų nepatogumų, todėl ieškinio suma yra didesnė, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ikiteisminiame tyrime nukentėjusiojo ieškinys dėl 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo pateiktas 2025 m. liepos 21 d. (t. 1, b. l. 42), kai nukentėjusiojo gydymas faktiškai jau buvo baigtas.

61. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes didinančias bei mažinančias priteistinos žalos dydį, į jau anksčiau minėtas aplinkybes, vertinant priteistinos žalos dydį šalies ekonominės padėties kontekste, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, spręstina, kad nukentėjusiojo Ž. D. patirta neturinė žala sudaro 1000 Eur, todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo T. M. nukentėjusiojo Ž. D. naudai priteistina 1000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, kadangi teismo vertinimu būtent tokio dydžio suma yra pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

62. Nukentėjusiojo Ž. D. atstovė advokatė Kristina Adomavičienė pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo civilinio ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei atstovavimą teisme. Byloje pateiktas patvirtinimas apie atliktą mokėjimą.

63. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

64. Nukentėjusiojo atstovė atstovavo nukentėjusįjį teisme ir parengė patikslintą civilinį ieškinį. Teisme vyko du teisiamieji posėdžiai, nukentėjusiojo atstovė dalyvavo paskutiniame teisiamajame posėdyje. Teismas atsižvelgdamas į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes nutaria priteisti nukentėjusiajam Ž. D. iš T. M. 300 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei atstovavimą teisme.

65. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

66. Priimant nuosprendį išspręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami.

67. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– medinė lazda, rasta ir paimta 2025 m. balandžio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu, kuri perduota saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktinių valdymo ir sandėlių skyrių (saugojimo vieta – Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina;

– CD diskas, prisegtas prie bylos 1 tomo viršelio, kuriame įrašyti pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos kaip bylos medžiaga .

68. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

69. T. M. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7, 8 dalyse.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 138 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

dalyvauti elgesio pataisos programoje;

dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti su 2025 m. balandžio 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant ir paskirti T. M. galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

dalyvauti elgesio pataisos programoje;

dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Į subendrintos bausmės laiką įskaityti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo T. M. atliktą bausmę (jos dalį) pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. balandžio 16 d. baudžiamąjį įsakymą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. M. 1437,70 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt septynis eurus 70 ct) turtinei žalai (gydymo išlaidoms) atlyginti, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą AB „Swedbank“ LT21 7300 0100 0248 4333.

Nukentėjusiojo Ž. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. M. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam Ž. D. iš T. M. 300 Eur (tris šimtus eurų) už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei atstovavimą teisme.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti T. M. 2025 m. gegužės 8 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– medinę lazdą, perduotą saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktinių valdymo ir sandėlių skyriui (saugojimo vieta – Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

– CD diską, su pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos.

Išaiškinti T. M., jog nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo, arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Išaiškinti T. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.