Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo teikimas dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, už tai, kad tyčia dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė du žmones, o būtent: 2000 m. gegužės 2 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, norėdamas įsibrauti į sodybą, sudavė smūgius lazda ir plaktuku nukentėjusiesiems A. B. ir B. Z., kuriems dėl padarytų sužalojimų netekus sąmonės, G. G. su bendrininku įsibrovę į sodybą pagrobė įvairaus turto, o po to, siekdamas imituoti nukentėjusiųjų mirtį netyčinio gaisro metu, nukentėjusiuosius padegė.

3. Taip pat G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 2 dalį už tai, kad tyčia, padegant, sunaikino svetimą turtą, o būtent: 2000 m. gegužės 2 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apipylė A. B. priklausančiame name stovėjusią lovą ir kambario grindis bei tos pačios sodybos lauko virtuvėje buvusias lovas dyzeliniu kuru, jas padegė. Gaisro metu sudegė (dalinai sudegė) A. B. priklausančios sodybos pastatai, taip pat sodyboje buvę A. B. ir B. Z. priklausantys daiktai ir gyvuliai.

5. Kauno apygardos teisme buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko teikimas dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi teikimas netenkintas. Teismo įsitikinimu, nuteistojo elgesys vis dar nėra nepriekaištingas, o jo padaryta pažanga dar nėra akivaizdi ir įtikinanti.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. G. skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

9. Nuteistasis G. G. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų (bausmę atlieka nuo 2000 m. gegužės 17 d.). Tačiau vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, jeigu tokia išvada būtų padaryta. Pažymėtina, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti, jog nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

10. Žemesnysis teismas įvertino teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius – socialinio tyrimo išvados duomenimis, G. G. atlikdamas bausmę 2005 m. mokėsi ir įgijo pagrindinį išsilavinimą. Vėliau 2005–2006 m. mokėsi pagal 11 klasės programą. 2006–2007 m. mokėsi 12 klasėje, 2007 m. liepos 10 d. išduotas mokymosi pasiekimų pažymėjimas. Taip pat 12 klasėje mokėsi 2007–2008 m., mokymosi pasiekimų pažymėjimas išduotas 2008 m. birželio 26 d. Asmens bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dirbo. Nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. dirbo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Nuteistasis taip pat dirbo VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio medienos gamybos ceche, tačiau dėl pažeidimų leidimas dirbti buvo panaikintas. 2019 m. birželio 17 d. pateikė prašymą įtraukti dirbti nemokamus pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus iki 2 valandų per dieną. Alytaus kalėjime 2020 m. birželio 11 d. buvo įdarbintas ūkio ir remonto statybos brigadoje pastatų ir statinių, statybos ir remonto darbų darbininku, remontavo uždaros zonos pasivaikščiojimo kiemelius. Šį darbą dirbo apie 4 mėnesius. Vėliau dėl darbo kreipėsi 2022 m. gegužės 10 d., tačiau dėl darbo trūkumo neįdarbintas. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nuteistasis pradėjo mokytis Alytaus profesinio rengimo centro filiale mūrininko betonuotojo mokymo programos, kurią 2023 m. birželio mėnesį sėkmingai baigė. Nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio nuteistasis mokosi šaltkalvio specialybės. Nuteistais skunde nurodo, jog yra išlaikęs šaltkalvio egzaminus. Be to, nuo 2023 m. balandžio 17 d. G. G. įdarbintas santechniku ir iki šiol sėkmingai dirba. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo požiūris į mokymąsi ir darbą yra teigiamas.

11. Žemesnysis teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos planą, dalyvavo įvairiose elgesio pataisos programose, lankė individualias konsultacijas su psichologu. Nuteistasis buvo skatintas penkis kartus: 2001 m. gruodžio 20 d. – už pavyzdingą elgesį, 2014 m. balandžio 29 d. – už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, 2020 m. kovo 24 d. ir 2020 m. spalio 15 d. – už nepriekaištingą elgesį ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rezultatus, paskutinį kartą 2023 m. spalio 17 d. už nepriekaištingą elgesį. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad G. G. stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo metu nėra pakankama paskirtos bausmės švelninimui.

12. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas yra viena iš aplinkybių, kuri reikšminga sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Ši rizika vertinama atsižvelgiant ir į konkretaus nuteistojo socialinio tyrimo išvadą. Šiuo atveju teismui buvo pateikta nuteistojo G. G. 2024 m. balandžio 5 d. socialinio tyrimo išvada Nr. RV-18 (skundo medžiaga Nr. T-88-348/2024, b. l. 43–50). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskirta vidutinei. Matyti, kad nuo pirminio – 2019 m. rugpjūčio 13 d. atlikto nuteistojo rizikos vertinimo taikant OASys metodiką, iki šiol ši rizika nepakito, išliko vidutinė. Paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje nustatyti šie pakartotinio nusikalstamo G. G. elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: statiniai – kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, smurtinis elgesys, nuosavybės naikinimas, nusikaltimų sunkėjimas. G. G. nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: gyvenamosios vietos problemos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti – turi nedidelę oficialią darbo patirtį, gyvenimo stilius ir draugai, emocinės gerovės problemos, mąstymas ir elgesys. Nors statinių kriminogeninių veiksnių nuteistasis savo pastangomis sumažinti negali, tačiau iš aptarto matyti, kad didžiąją dalį nuteistojo rizikos sudaro dinaminiai, t. y. kintantys kriminogeniniai veiksniai, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio pokyčių ir dedamų pastangų jį koreguoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl, nors skunde akcentuojami teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo elgesys ir jo vertybinės nuostatos nėra pakitusios pakankamai. Tokių duomenų kontekste, kai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika daug metų išlieka vidutinė ir nefiksuojama akivaizdi pažanga sumažinti pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksnius, nėra pagrindo išvadai, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

13. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtina atsižvelgti ne vien į nuteistojo elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais. Turi būti įvertinamas nuteistojo elgesys, jo požiūris į padarytus nusikaltimus viso bausmės atlikimo laikotarpiu. 2024 m. balandžio 5 d. vertinimo metu fiksuota, jog G. G. režimo reikalavimų laikėsi nenuosekliai. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad G. G. bausmės atlikimo metu ne visada paisė laisvės atėmimo vietos įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių, bausmės atlikimo laikotarpį jo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Bausmės atlikimo metu G. G. 17 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šiuo metu drausminės nuobaudos nebegalioja, svarbu pažymėti tai, jog vos praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po gauto paskatinimo (2023 m. spalio 17 d.), nuteistajam 2023 m. gruodžio 1 d. paskirta nuobauda už tai, kad pas jį rastas mobiliojo ryšio telefonas. Nuteistasis skunde nurodo, jog dauguma vidaus tvarkos pažeidimų buvo padaryti dar iki 2017 m., kuomet dar negaliojo BVK 88 straipsnis, numatantis galimybę laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Vis tik asmens duomenys patvirtina, kad ir po 2017 m. nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, jis buvo baustas drausminėmis nuobaudomis dar 6 kartus už tai, kad 2020 m. lapkričio 10 d. pro kameros langą išmetė mobiliojo ryšio telefoną, 2021 m. gegužės 21 d. kameroje rastas mobiliojo ryšio telefonas, 2021 m. rugpjūčio 24 d. pas nuteistąjį rastas mobiliojo ryšio telefonas, 2021 m. spalio 23 d. už mobiliojo ryšio telefoną, 2021 m. spalio 25 d. už tai, kad nevykdė administracijos nurodymų, 2023 m. gruodžio 1 d. pas nuteistąjį vėl rastas mobiliojo ryšio telefonas. Sistemingas vidaus tvarkos taisyklių pažeidinėjimas rodo, jog nuteistasis negeba ilgesnį laiką išlaikyti tinkamo savo elgesio. Skunde nuteistasis bando pateisinti padarytus vidaus tvarkos pažeidimus, sietinus su mobiliojo ryšio telefono laikymu, teigdamas, jog norėjo palaikyti ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės niekaip nepateisina padarytų pažeidimų, nes bendravimo su artimaisiais tvarką reglamentuoja teisės aktai. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats nuteistais nurodė, jog po motinos mirties 2021 m. paminėti ryšiai nutrūko, tačiau, nežiūrint to, 2023 m. gruodžio 1 d. pas nuteistąjį vėl buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas. Nuteistasis nepalaiko jokių ryšių su artimaisiais, jo tėvai mirę, brolių ir seserų kontaktinių duomenų neturi, jis taip pat neturi jokios gyvenamosios vietos. Aplinkybę, kad nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus ir nepriekaištingas, patvirtina ir tai, jog G. G. 2021 m. spalio 28 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. 2022 m. gegužės 31 d. perkeltas iš drausmės grupės į paprastąją grupę. 2023 m. sausio 27 d. perkeltas iš uždaro į pusiau atviro tipo įkalinimo įstaigą. Nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taigi, nors nuteistasis deda pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vis tik jo elgesio keitimas, kuris yra sudėtingas ir ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, šiuo metu nėra pakankamas sprendimui pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę priimti.

14. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo G. G. pakartotinio nusikalstamumo riziką bei spręsdama dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia ir į nuteistojo ankstesnius teistumus bei į padarytas nusikalstamas veikas. G. G. anksčiau teistas 5 kartus (už smurtinį elgesį, nuosavybės naikinimą), pirmasis teistumas buvo vos 14 metų amžiaus. Paskutinė nusikalstama veika, už kurios padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, yra už tai, kad jis tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas užgrobti svetimą turtą, itin žiauriai nužudė du žmones, slėpdamas nusikaltimą juos sudegino gyvus. Tai rodo itin didelį G. G. pavojingumą visuomenei. Nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi šios aplinkybės yra svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jo pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, nes toks sprendimas yra išimtis iš bendros taisyklės, ir gali būti priimamas tik nesant jokių abejonių, jog asmuo nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei. Pažymėtina, kad EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-139-1020/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-56-851/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-308-851/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-348-487/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-324-1020/2020 ir kt.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. G. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.