- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-24
- Bylos Nr.
- T-88-348/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Audrius Meilutis, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- G. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Vaido Vasiliausko,
teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko R. A. teikimą dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, 278 straipsnio 2 dalį. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartimi G. G. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK): iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5, 8 punktų į BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 2 dalies į BK 187 straipsnio 2 dalį; bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsniu, paliekant Kauno apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos; panaikinta nuosprendžiu paskirta 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda; pakeistas nuosprendis dėl turto konfiskavimo, konfiskuojant turto už 2 000 litų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bausmės pradžia – 2000 m. gegužės 17 d. Bausmės pabaiga – iki gyvos galvos.
3. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko R. A. teikimas dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodyta, jog bausmės pradžia 2000 m. gegužės 17 d., bausmės pabaiga – iki gyvos galvos. Bausmę atlieka uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje.
4. Teismo posėdžio metu Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atstovė J. P. pristatė nuteistąjį G. G. charakterizuojančius duomenis, nurodant, jog pastaruoju metu yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos ir pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis G. G. ir jo gynėjas advokatas K. G. palaikė teikimą ir prašė paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nurodant, jog yra stebimas teigiamas nuteistojo pokytis, nuteistojo nuostatos orientuotos į darbą, pozityvų užimtumą, savirealizaciją, žinių siekimą. Prokuroras prašė teikimą atmesti, motyvuojant tuo, jog nuteistojo pastangos taisytis nėra įtikinančios, jį apibūdinantys esminiai duomenys nėra teigiami, išlieka vidutinė pakartotinė nusikalstamumo rizika, bausmės atlikimo metu 16 kartų baustas drausmine tvarka, kas suteikia pagrindą manyti, jog ir laisvėje būnant gali elgtis nenuspėjamai.
Teikimas netenkinamas.
Šalies argumentai
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. G. atitinka BVK 88 straipsnyje numatytą formalųjį kriterijų – yra atlikęs įstatymo nustatytą privalomą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę (bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2000 m. gegužės 17 d., nuteistasis yra atlikęs kiek daugiau nei dvidešimt keturis metus laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos). Nuteistasis G. G. laisvės atėmimo vietos įstaigai pateikė prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, vien šių formalių kriterijų nustatymo nepakanka. Teismas privalo įvertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo ir bausmės atlikimo metu, padarytos žalos ar reikšmingos jos dalies atlyginimą nukentėjusiesiems, bei jo norą ir dedamas pastangas tinkamai prisitaikyti prie visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių.
7. Nuteistasis G. G. atlikdamas bausmę 2005 m. mokėsi ir įgijo pagrindinį išsilavinimą. 2005-2005 m. mokėsi pagal 11 klasės programą, 2006-2007 m. mokėsi 12 klasėje, išduotas mokymosi pasiekimų pažymėjimas 2007 m. liepos 10 d. E Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 12 klasėje mokėsi 2007-2008 m., mokymosi pasiekimų pažymėjimas išduotas 2008 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini). Sodros registro duomenimis nuteistasis bausmės atlikimo metu, laikotarpyje nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Nuteistasis dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) medienos gamybos ceche, dėl pažeidimų leidimas dirbti buvo panaikintas. 2019 m. birželio 17 d. pateikė prašymą įtraukti dirbti nemokamus darbus iki 2 valandų per dieną pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. (duomenys neskelbtini) kalėjime 2020 m. birželio 11 d. buvo įdarbintas ūkio ir remonto statybos brigadoje pastatų ir statinių, statybos ir remonto darbų darbininku, remontavo uždaros zonos pasivaikščiojimo kiemelius. Šį darbą dirbo apie 4 mėnesius. Vėliau dėl darbo kreipėsi 2022 m. gegužės 10 d., tačiau dėl darbo trūkumo neįdarbintas. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nuteistasis pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro filiale mūrininko betonuotojo mokymo programos, kurią 2023 m. birželio mėnesį sėkmingai baigė. Nuo 2023 m. rugsėjo mėn. nuteistasis mokosi šaltkalvio specialybės bei nuo 2023 m. balandžio 17 d. įdarbintas santechniku ir iki šiol sėkmingai dirba. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis G. G. nuo 2019 m. spalio mėn. iki lapkričio mėn. dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Taip pat dalyvavo „Pykčio ir agresijos valdymo programoje“, „Į problemų sprendimą orientuotoje trumpalaikės terapijos programoje“. Nuteistasis lankė individualias konsultacijas su psichologu. Dalyvavo „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programoje“. Bausmės atlikimo metu viso skatintas penkis kartus. Bausmės atlikimo metu G. G. buvo pateikęs raštą dėl „Dalyvavimo mediacijos procese“, kuriame buvo nurodyta, kad nuteistasis prašė ir sutiko dalyvauti mediacijoje dėl atsiprašymo nukentėjusiųjų, tačiau nukentėjusieji su mediatore nesusisiekė, todėl mediacijos procesas nebuvo tęsiamas. Visos šios aplinkybės, neabejotinai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme. Vis dėlto, teisėjų kolegijos manymu, tam tikras teigiamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nėra absoliuti sąlyga, galinti tiesiogiai įtakoti teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti jo elgesį bausmės atlikimo metu.
8. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, jog G. G. vykdo socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja įvairiose elgesio pataisos programose. Visgi, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, svarbu įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus ir kitus duomenis. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, jog svarbi aplinkybė, jog per visą bausmės atlikimo laiką, nuteistasis buvo skatintas penkis kartus. Paskutinį kartą 2023 m. spalio 17 d. už nepriekaištingą elgesį. Tačiau pastebėtina, jog bausmės atlikimo metu, G. G. net septyniolika kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nagrinėjamu atveju, drausminės nuobaudos nebegalioja, vis tik, svarbu pažymėti, tai, jog vos praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po gauto paskatinimo, nuteistajam 2023 m. gruodžio 1 d. paskirta nuobauda, už tai, kad pas jį rastas mobilaus ryšio telefonas. Šiame kontekste taip pat svarbu paminėti ir tai, jog 2022 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismas jau sprendė teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą bausmę, tačiau teikimas buvo atmestas, motyvuojant tuo, jog G. G. atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis. Po minėtos nutarties priėmimo, nuteistojo G. G. elgesys nepasižymėjo itin pavyzdingai, kadangi nustatyta, jog G. G. 2023 m. gruodžio 1 d. nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis negeba ilgesnį laiką išlaikyti tinkamo savo elgesio. Viso bausmės atlikimo metu, pastebimas sistemingas vidaus tvarkos taisyklių pažeidinėjimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis G. G. ne kartą buvo baustas už mobiliojo ryšio telefono turėjimą, dienotvarkės pažeidimus, uždraustų daiktų turėjimą, daiktų perdavimą kitam asmeniui ir kitus pažeidimus. Minėti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, vertinant nuobaudų bei paskatinimų santykį (17:5) neleidžia nuteistojo G. G. elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo ir atskleidžia jo netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtas elgesio taisykles ar jų laikymąsi bei taip pat neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.
9. Aplinkybę, jog nuteistojo G. G. elgesys nebuvo nuoseklus bei nepasižymėjo nepriekaištingai, patvirtina ir ta aplinkybė, jog nuteistojo bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. spalio 28 d. nuteistasis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausminę grupę. Po ko, 2022 m. gegužės 31 d. perkeltas iš drausminės grupės į paprastąją grupę, o 2023 m. sausio 27 d. iš uždaro į pusiau atvirtą tipą. Ir tik nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Dėl ko, teisėjų kolegija daro išvadą, jog G. G. elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima nepakankamai ilgą laikotarpį.
10. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, kurie padeda atskleisti nuteistojo G. G. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. 2024 m. balandžio 5 d. Socialinio tyrino išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, pirmojo vertinimo metu, atlikto (duomenys neskelbtini) kalėjime 2019 m. rugpjūčio 13, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2020 m. liepos 17 d. atlikus antrąjį vertinimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nekito, išliko vidutinė. 2022 m. spalio 24 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, kaip ir paskutinio vertinimo metu, atlikto 2024 m. balandžio 5 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis aktyviai ir noriai dalyvauja intervencinėse programose ir kai kuriose pozityvaus užimtumo priemonėse. Pastaruoju metu yra stebimos teigiamos iniciatyvos bei pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Visgi, socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog stebima ne tik teigiama nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ir neigiama rizikos valdymo dinamika atskirose srityse. Kas iš esmės, teisėjų kolegijai neleidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo metu nuteistajam G. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, būtų pasiekti bausmės tikslai.
11. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistajam G. G. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai: statiniai (kriminalinė istorija (viso 5 teistumai), pirmas teistumas jauname amžiuje (14 metų), būdingas teisės pažeidimų modelis. Smurtinis elgesys, nuosavybės naikinimas, nusikaltimai sunkėja). Bei nustatyti ir dinaminiais veiksniai: gyvenamosios vietos problemos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, emocinės gerovės problemos, mąstymas ir elgesys. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog dalis nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių yra susiję su jo elgesiu praeityje, tačiau būtent nuteistojo asmens praeities įvertinimas, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Įvertinus nuteistojo G. G. asmens bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo spręsti, jog nuteistojo pastangos yra pakankamos siekiamam paskirtos bausmės keitimui į švelnesnės rūšies bausmę. Nors yra pastebimi tam tikri teigiami pokyčiai nuteistojo elgesyje, tačiau teisėjų kolegijos manymu, nuteistasis vis dar gali mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
12. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo teigimu G. G. nusikaltimus padarė dėl pajamų trūkumo. Nors nuteistasis šiuo metu dirba santechniku, profesinio rengimo centre mokėsi mūrininko betonuotojo specialybės, mokosi šaltkalvio specialybės, tačiau visgi nuteistasis stokoja darbinės patirties būdamas laisvėje. Nuteistojo žodžiais, nusikaltimus jis padarė dėl pajamų trūkumo. Taigi, nusikaltimai įvykdyti dėl materialinės naudos. Sutiktina su Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybe, jog šis kriminogeninis veiksnys gali būti siejamas su teisės pažeidėjo nusikalstamu elgesiu. Be to, ne ką mažiau svarbu įvertinti ir tai, jog nuteistasis nepalaiko jokių ryšių su artimaisiais, tėvai mirę, brolių ir seserų kontaktinių duomenų neturi, gyvenamosios vietos taip pat neturi. Kaip jau minėta anksčiau, vienas iš nuteistajam priskiriamų statinių kriminogeninių veiksnių yra gyvenimo stilius ir draugai. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, paskutiniu teismo nuosprendžio duomenimis, teisės pažeidėjas padarė sunkų ir labai pavojingą nusikaltimą, sukeldamas neatstatomas pasekmes ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. Jis nužudė du senyvo amžiaus žmones, tai padarė šaltakraujiškai, abejingai ir žiauriai. Nors aplinkybės dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio, sunkumo buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis pripažįsta, kad kai kuriuos nusikaltimus ir pastarąjį padarė su kitais asmenimis. Nurodė, jog problema, dėl kurios nusikalsdavo buvo bendravimas su bloga kompanija. Kalbėdamas apie nusikaltimus, smurtinius poelgius, kaltę kiek minimizuoja, save apgina. 2010 m. birželio 12 d. buvo pateikęs pareiškimą dėl badavimo. Šios aplinkybės rodo, jog G. G. pasiduodavo kitų asmenų įtakai.
13. Nagrinėjamu atveju svarbu aptarti ir nuteistojo mąstymo bei elgesio pokyčius. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, pokalbio metu nuteistasis mandagus, taktiškas. Savo elgesį analizuoja ir vertina, iš dalies atpažįsta veiksnius, kurie paskatino nusikalsti. Smurtiniai poelgiai įvykdyti spontaniškai. Nuteistasis geba save kontroliuoti, sprendimuose nepasireiškia ryškus impulsyvumas, elgiasi apgalvotai. Bausmės atlikimo metu yra motyvuotas ir dalyvavo Individualiame plane numatytose elgesio korekcijos programose. Visgi, dėl kategoriško požiūrio, kurio tvirtai laikosi, sunkiai priima kitokią, nei jo nuomonę. Nuteistasis tikina, jog kriminalinės subkultūros įkalinimo įstaigoje nesilaiko. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog kriminalinio elgesio apraiškų nepastebėta. Nors teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bausmės atlikimo metu, nuteistasis G. G. buvo nubaustas už tai, kad savo kameroje iš degtukų padarė sprogstamą užtaisą ir pro kameros langą susprogdino, be to fiksuotas nuteistojo elgesys kuomet jis elgėsi agresyviai, įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius pareigūno atžvilgiu, grasino apipilti verdančiu vandeniu maisto dalintoją, fiksuotas darbo vietoje konfliktas su kitu nuteistuoju. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta pilnai, tačiau savo veiksmus kiek minimizuoja, save apgina, teigia, jog nuteisimo iki gyvos galvos nėra nusipelnęs.
14. Paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju, nepaisant teigiamų pokyčių nuteistojo G. G. elgesyje – teigiama darbinė motyvacija, dalyvavimas Individualiame plane numatytose elgesio korekcijos programose, stebimas teigiamas nuteistojo vertybinių nuostatų pokytis, dalyvavimas resocializacijos vykdomose programose, vis tik neleidžia jo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Nuo pat įkalinimo pradžios, nuteistasis sistemingai nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėjo rėžimo reikalavimus, paskutinė nuobauda paskirta 2023 m. gruodžio 1 d., t. y. nuo paskutinio pažeidimo praėjo sąlyginai trumpas laiko tarpas. Nuteistojo elgesys vis dar nėra nepriekaištingas, o jo padaryta pažanga dar nėra akivaizdi ir įtikinanti.
15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,
nutaria:
netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.