- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-18
- Bylos Nr.
- 1S-56-851/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Aiva Survilienė, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- V. J.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimas Nr. RV-23-10700 dėl nuteistajam V. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. V. J. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, 105 straipsnio 6, 7, 12 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 4, 6, 8, 10, 12 punktus, 105 straipsnio 4, 6, 8, 12 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 4, 6, 7, 12 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 4, 6, 7, 12 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 4, 6, 7,8, 12 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 6, 8, 12 punktus, 105 straipsnio 6, 8, 12 punktus (2 epizodai), 105 straipsnio 4, 6, 8, 12 punktus, 105 straipsnio 2, 6, 7, 8, 12 punktus, 281 straipsnio 1, 2 dalis, 2271 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 1, 2 dalis, 235 straipsnį, 272 straipsnio 2, 3 dalis, 273 straipsnio 2, 3 dalis, 16 straipsnio 1 dalį, 273 straipsnio 3 dalį, 206 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnį, 234¹ straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su turto konfiskavimu ir 25 000 Lt (200 MGL) dydžio bauda.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2001 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalis dėl V. J. palikta nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 9 d. nutartimi V. J. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, ir už šias veikas paskirtas bausmes subendrinus su bausmėmis, skirtomis pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, 105 straipsnio 7 punktą, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 4, 8, 10 punktus, 105 straipsnio 4, 8 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 4, 7 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 4, 7 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 4, 7, 8 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 8 punktą, 234 straipsnį, 206 straipsnį, 204 straipsnį, paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
4. 2023 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimas Nr. RV-23-10700 dėl nuteistajam V. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi teikimas netenkintas. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas V. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
II. Skundo teisiniai argumentai ir proceso dalyvio pareiškimai
6. Nuteistasis V. J. skunde paaiškina, kad jis negauna pensijos, jam Sodra tik neseniai pradėjo mokėti vienišo asmens išmoką, kuri sudaro 38 Eur. Gruodžio mėnesį jis iš dukros gavo 30 eurų, sausio mėnesį ji pervedė dar 20 eurų, vasario mėnesį taip pat pervedė 20 eurų. Taip pat jis sausio ir vasario mėnesiais gavo po 38 eurus iš Sodros. Taigi, iš viso jis per 3 mėnesius gavo 114 eurų iš Sodros ir 70 eurų - iš dukros, vidutiniškai per mėnesį gavo 61 eurą. Jis per mėnesį vien skambučiams išleidžia apie 20 eurų (16x20=320 min). Taip pat dalį pinigų jis išleidžia pašto išlaidoms, higienos reikmenims, maistui, nes jis serga diabetu ir negali valgyti viso maisto. Todėl jis gali susitaupyti ne daugiau nei 10-15 Eur. Nurodo, kad šias išlaidas padalinus visiems nukentėjusiesiems po lygiai, kiekvienam išeina mažiau nei vienas euras, todėl jis kelia klausimą, ar tokios įmokos tenkintų nukentėjusiuosius.
7. Taip pat nurodo, kad jo dukra ir žmona po jo teismų ilgą laiką slapstėsi, prokuratūra joms buvo pakeitusi asmens duomenis, jos kelis metus gyveno užsienyje ir tik nurimus triukšmui išdrįso sugrįžti į Lietuvą. Žmona dėl šių važinėjimų negalėjo normaliai dirbti, o dukra keitė mokyklas. Kai žmona 2008 m. mirė, jo dukra viena be jos ir nuteistojo priežiūros įsiskolino, o kai 2012 m. jai gimė vaikas su negalia, jai prasidėjo depresija. Tuo laikotarpiu jo dukra nustojo su juo bendrauti, susitikti, nesiuntė jam jokių pinigų, todėl jis gyveno Lukiškėse iš 10 eurų mėnesinės pašalpos vargstantiems.
8. Pažymi, kad jis prašė, jog jam būtų suteikta galimybė įsidarbinti. Lukiškėse nutarta, kad asmenys, nuteisti iki gyvos galvos, gali dirbti gamykloje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis tikrai būtų gavęs ten darbo, tačiau gamyklai vadovauja jo nužudyto asmens brolis, kuris kategoriškai atsisakė jį įdarbinti. Dirbti kitose vietose galima tik po bausmės pakeitimo, kai suteikiama teisė laisvai vaikščioti po teritoriją. Nuteistojo vertinimu, jis nubaustas dviem bausmėmis iš karto – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir draudimu dirbti, todėl jis siekia bausmės pakeitimo, kad galėtų įsidarbinti kitose darbovietėse.
9. Taip pat nuteistasis, paaiškindamas, kodėl gavo nuobaudas už netinkamą naudojimąsi kompiuteriu, paaiškina, kad jiems iki 2012 m. niekas nedraudė kameroje naudotis nuosavu kompiuteriu. Dabar laikas naudotis kompiuteriais apribotas 3 val. per dieną. Kompiuteris jį gelbsti, nes jis negali dirbti, iš kameros gali išeiti tik 1,5 val. per parą, negali bendrauti su kitais nuteistaisiais. Nurodo, kad šį kompiuterį gavo dovanų iš komisarų, tyrusių jo bylą, tai jų padėka jam.
10. Nuteistasis pažymi, kad būtent jis papasakojo apie visus rezonansinius nusikaltimus pareigūnams. Jis nurodė turėtus tarpininkus, užsakovus, parodė turėtą ginklų, sprogmenų, kaukių, perukų, mašinų numerių ir šaudmenų slėptuvę, įrengtą miške. Nors jo prašė šią kolekciją parduoti, bet jis atsisakė ir ją atidavė prokurorui. Taip pat jis padėjo surinkti įkalčius prieš savo bendrininkus, padėjo ištirti kitas rezonansines bylas. Be to, jis, norėdamas padėti, kad kitas asmuo duotų parodymus prieš (duomenys neskelbtini), sutiko su prokuroro prašymu apsiimti nusikalstamo susivienijimo vadovo pareigas.
11. Be to, pažymi, kad jis nėra nepataisomas nusikaltėlis. Jis labai apgailestauja dėl visų padarytų nusikaltimų, labai atsiprašo visų nukentėjusių nuo jo žmonių. Nurodo, kad viską jiems atiduotų. Taip pat nurodo, kad ateityje tikrai nieko nenuskriaus ir neapgaus.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.
12. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
13. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
14. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.
15. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl V. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, įvertino byloje esančių duomenų visumą – nuteistojo elgesį, mąstymą laisvės atėmimo metu, padarytą pažangą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, kriminogeninius veiksnius, teistumus, civilinio ieškinio atlygintą dalį ir kt.
16. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad V. J. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 25 metus paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (iš V. J. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 1998 m. liepos 8 d., Pravieniškių 2-ajame kalėjime – nuo 2019 m. vasario 19 d.), tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).
17. Iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, visų pirma, naujausios, t. y. 2023 m. lapkričio 28 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-10122, matyti, kad nuteistasis V. J. įkalinimo įstaigoje stengiasi savo laiką praleisti prasmingai. Nors bausmės metu nedirbo, tačiau mokėsi, nuosekliai ir aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu būdavo vertinamas patenkinama arba gerai. Nuo 2021 m. spalio 27 d. nebuvo svarstytas drausminėje komisijoje dėl padarytų pažeidimų, iš viso 12 kartų skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su dukra, su kuria bendrauja laiškais, vaizdo skambučiais ar pasimatymų metu, taip pat pagal galimybes su anūkais – domisi jų kasdienybe, sveikata ir pasiekimais, taip pat su ilgamete drauge, su kuria susipažino religinės bendruomenės veiklose, iš jos sulaukia finansinės ir emocinės paramos. Teisėjų kolegija palankiai vertina šias aplinkybes, tačiau taip pat pažymi, kad tinkamai atlikti bausmę, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir šios pareigos netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas ar sumenkinama padarytų pažeidimų reikšmė.
18. Taip pat, kaip minėta, nors nustatyta, kad V. J. galiojančių nuobaudų neturi, tačiau svarbu ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 3 kartus pažeidė įstaigos taisykles (iš jų – baustas 2 kartus). Vertinant nuteistojo padarytus pažeidimus matyti, jog nuteistasis du kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, taip pat vieną kartą gamino, įsigijo arba laikė uždraustus daiktus. Nors paskutinį kartą nuteistasis baustas 2021 m. spalio 27 d. bei šiuo metu nuteistasis nepažeidinėja įkalinimo įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, o aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad dalį bausmės atlikimo laiko buvo pasireiškęs nenuoseklus, nepakankamai disciplinuotas nuteistojo elgesys. Nuteistojo daryti pažeidimai, už kuriuos jam skirtos drausminės nuobaudos, be jokios abejonės jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių.
19. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad V. J. yra teistas du kartus. Pirmą kartą nuteistas būdamas nepilnametis – būdamas 16 metų amžiaus buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme už kvalifikuotą nužudymą bei plėšimą. Atlikęs bausmę nuteistasis kurį laiką (apie 10 metų) nenusikalto, tačiau bylos duomenimis 1991 m. lapkričio – gruodžio mėn. laikotarpiu Vilniuje nuteistasis dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą užpulti įmones, organizacijas ar atskirus asmenis, sutardamas palaikyti ilgalaikius, nuolatinius ryšius, ginkluotis, užsiimti užpuolimams plėšimo tikslu tinkamų objektų parduotuvių, valiutos keityklų ar turtinių asmenų paieška, organizavo nuolatinę dviejų ir daugiau asmenų ginkluotą gaują. Nuo 1995 m. vasario mėn. kartu su kitais gaujos nariais vykdė plėšimus, tyčinius nužudymus (13 asmenų), pasikėsino nužudyti sunkinančiomis aplinkybėmis, tyčinius turto sunaikinimus ar sužalojimus visuotinai pavojingu būdu, apysunkius kūno sužalojimus, svarbių asmenų dokumentų pagrobimus, šaunamųjų ginklų ir sprogmenų įgijimą, realizavimą, nešiojimą, laikymą. Už šias nusikalstamas veikas nuteistasis nuteistas 2001 m. spalio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, sukėlė neatitaisomas pasekmes, buvo nužudyta net 13 asmenų. Be to, 9 žmonės buvo nužudyti bei 8 pasikėsinta ar rengtasi nužudyti esant kvalifikuojantiems požymiams – t. y. tyčiniam dviejų ir daugiau asmenų nužudymui, nužudymui pavojingu daugelio žmonių gyvybei būdu, nužudymui turint tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą, nužudymui dėl savanaudiškų paskatų, nužudymui dėl nukentėjusiojo vykdymo savo valstybinės ar politinės pareigos, taip pat nužudymo darant kitą sunkų nusikaltimą ir nužudymui, kai tai padaro asmuo, anksčiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu (pastarieji du požymiai vėliau buvo dekriminalizuoti ir iš kaltinimo pašalinti). Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, matomas aiškus nuteistojo nusikaltimų modelis – finansinės naudos siekis veikiant ginkluotame nusikalstamame susivienijime. Aptarta aplinkybė atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir, nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu V. J. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat turi būti įvertintos. Paminėtina ir tai, kad nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kaltę pripažino iš dalies, yra linkęs savo nusikalstamą veiką pateisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, sunkia materialine padėtimi, dėl tuometinių šalies ekonominės padėties ypatumų. Tai matyti ir iš nuteistojo pateikto skundo – nors nuteistasis nurodo, kad labai apgailestauja dėl visų padarytų nusikalstamą veikų, atsiprašo visų nukentėjusiųjų, tačiau matyti, kad nuteistasis nepripažįsta, kad buvo nusikalstamo susivienijimo vadovas, nurodo, kad jis „apsiėmė šias pareigas“, nes norėjo padėti, kad kitas asmuo duotų parodymus prieš (duomenys neskelbtini) (paminėtina, kad vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2001 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, V. J. buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 75 straipsnį, 227¹ straipsnio 2 dalį. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 9 d. nutartyje nurodoma, kad šios V. J. nusikalstamos veikos atitiktų BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau ji neperkvalifikuota, nes pakeitimai sunkino nuteistojo teisinę padėtį). Teismo vertinimu, ši aplinkybė rodo nuteistojo nepakankamą savikritišką požiūrį į savo padarytas nusikalstamas veikas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis ne visą bausmės atlikimo laiką suvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas tokia griežta laisvės atėmimo bausme, todėl bausmės paskirtis pilna apimtimi kurį laiką įgyvendinama nebuvo. Pavyzdžiui: 2006 m. spalio 29 d. charakteristikoje nurodoma, kad V. J. kaltę pripažįsta iš dalies; 2007 m. spalio 29 d., 2008 m. spalio 30 d., 2011 m. vasario 19 d. charakteristikose nurodoma, kad V. J. kaltę pripažįsta iš dalies, nejaučia jokio sąžinės graužimo dėl padarytų nusikaltimų; 2011 m. gruodžio 9 d. charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis dėl padarytų nusikaltimų savo kaltės nepripažįsta, vengia pokalbių, susijusių su įvykdytais nusikaltimais; 2018 m. gruodžio 3 d. teikime nurodoma, kad V. J. kaltę pripažįsta, tačiau kaltas nesijaučia; 2018 m. gruodžio 21 d. charakteristikoje nurodoma, kad V. J. kaltę pripažįsta iš dalies, dėl nužudymo neprisipažįsta, vengia pokalbių apie įvykdytą nusikaltimą.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad nuteistasis yra baudžiamas du kartus, nes jam nėra suteikta galimybė dirbti. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, jog jo tyčia neįdarbina, yra deklaratyvaus pobūdžio. Vadovaujantis nuteistojo asmens byla nustatyta, kad nuteistajam nėra suteikiama darbo vieta dėl laisvų darbo vietų trūkumo. 2020 m. birželio 11 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atsakyme nurodoma, kad nuteistasis atlieka bausmę kalėjimo režimu, todėl jo įdarbinti Turto valdymo skyriuje darbininko pareigose negalima, nes nebūtų galimybės organizuoti nuteistojo tinkamo izoliavimo ir apsaugos reikalavimų. Valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra nurodžiusi, jog šiuo metu neturi laisvų darbo vietų, todėl nuteistojo įdarbinti šioje įmonėje nėra galimybės. 2021 m. sausio 14 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atsakyme nurodoma, kad valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra nurodžiusi, jog šiuo metu neturi laisvų darbo vietų, todėl nuteistojo įdarbinti šioje įmonėje nėra galimybės. Turto valdymo skyriuje šiuo metu taip pat nėra laisvų etatų. 2021 m. rugsėjo 3 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atsakyme nurodoma, kad valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra nurodžiusi, jog šiuo metu neturi laisvų darbo vietų, todėl nuteistojo įdarbinti šioje įmonėje nėra galimybės. Turto valdymo skyriuje šiuo metu taip pat nėra laisvų etatų.
21. Be to, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad byloje V. J. vardu vykdomieji dokumentai negauti, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo nutartyje nurodytu teiginiu, kad tai nuteistojo nuo pareigos atlyginti nusikaltimais padarytos žalos neatleidžia, todėl tai, jog nuteistasis neatlygina padarytos žalos bei savo tokį elgesį, be kita ko, motyvuoja tuo, jog nukentėjusieji nepateikė vykdomųjų raštų vykdymui, taip pat parodo, kad jis iki šiol nevisiškai suvokia vaidmenį nusikaltimų padaryme bei savo veiksmais sukeltas pasekmes. Nors nuteistasis skunde pateikia skaičiavimus dėl gaunamų pajamų – pašalpų ir dukros pervedamų pinigų, bei nurodo, kad jis iš šių pajamų neturi galimybės atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo argumentu, kad nuteistasis ilgą laiką – daugiau nei 20 metų nedėjo jokių pastangų, siekdamas atlyginti bent dalį teismo priteistų civilinių ieškinių, nors, bylos duomenimis, dukra jam siunčia pinigus, nuteistasis taip pat gauna pašalpas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors, kaip minėta prieš tai, šiuo metu nuteistasis rodo motyvaciją dirbti bei teikia kalėjimo administracijai prašymus jį įdarbinti, tačiau vadovaujantis nuteistojo asmens byla nustatyta, kad nuteistasis ilgą laiką darbinės motyvacijos stokojo – pvz.: 2007 m. spalio 29 d., 2008 m. spalio 30 d. charakteristikose nurodoma, kad nuteistajam darbas siūlytas nebuvo, tačiau noro dirbti nepastebėta, nuteistasis mano, kad kol artimieji perveda pinigus, galvoti apie įdarbinimą nereikia; 2011 m. vasario 19 d. charakteristikoje nurodoma, kad nuteistajam darbas buvo pasiūlytas, tačiau jis atsisakė, motyvuodamas mažu atlyginimu. Taigi, tai taip pat pagrindžia išvadą, kad nuteistasis ilgą laiką nesiekė atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos.
22. Viena iš labai svarbių ir reikšmingų aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – ypač pažanga mažinant tokią riziką (BVK 88 straipsnio 3 dalis). Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema (nustatyta vidutinė). Ankstesnių vertinimų metu – 2021 m. kovo 15 d., 2021 m. gruodžio 10 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, taip pat buvo nustatyta nuteistojo vidutinė pakartotinio elgesio rizika. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti, jog atliktos bausmės dalis padarė pakankamą poveikį nuteistajam. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeninių statinių veiksnių – t. y. kriminalinės istorijos (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorijos, būdingo teisės pažeidimų modelio, ankstesnių smurtinių veiksmų, pirmo smurto atvejo jauname amžiuje, problemų vaikystėje, to, kad jis buvo įtakotas asocialios grupės, nuteistasis nepašalins. Tačiau svarbu pažymėti, kad vis dar didelę nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: nestabili darbo patirtis, skolos, ieškiniai ir (ar) piniginės baudos bei menkos jų apmokėjimo galimybės; būdingas rizikingas/ pavojingas elgesys; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys; stoka tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; priežiūros/ apribojimų pažeidimai. Šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mąstysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Juos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bei savo teigiama iniciatyva turi galimybę sumažinti.
23. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotos laisvės atėmimo bausmės instituto paskirtis yra teigiamai veikti asmenis, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai. Pažymėtina, kad bausmės pakeitimas terminuota bausme nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma. Taip pat teismas pažymi, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Nuteistojo V. J. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę, negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie nuteistojo drausmines nuobaudas, požiūrį į savo veiksmus (nuteistasis kaltę pripažįsta iš dalies, yra linkęs savo nusikalstamas veikas pateisinti, ne visą bausmės atlikimo laiką pripažino kaltę), duomenys apie didelę nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudarančius kriminogeninius dinaminius veiksnius, neatlygintus civilinius ieškinius (nors šiuo metu nuteistasis rodo motyvaciją dirbti, tačiau nuteistasis anksčiau ilgą laiką nesiekė įsidarbinti, taip pat ilgą laiką nedėjo pastangų atlyginti civilinius ieškinius iš gaunamų lėšų), šiuo metu nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Dėl to šiuo metu sprendimas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti švelnesnės bausmės rūšies bausme būtų per ankstyvas.
24. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.