- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- 1S-348-487/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Jolanta Čepukėnienė, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Reginos Pocienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu ZOOM platformoje) išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Stelionio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria tenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. R. S. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau 1961 m. BK) 16 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 2, 7 punktus, 82 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 42 straipsniu, nuteistas subendrinta mirties bausme. Ši bausmė, vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu, subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 1994 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta mirties bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalis, 118 straipsnio 3 dalis perkvalifikuota į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį ir paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, 1961 m. BK 82 straipsnio 1 dalis perkvalifikuota į 2000 m. BK 291 straipsnio 1 dalį ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7 punktus nusikaltimas neperkvalifikuotas. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. R. S. paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1996 m. gruodžio 3 d.
2. Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija kreipėsi į Kauno apygardos teismą teikimu dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
3. Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas tenkintas. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs BK 51 straipsnyje bei institucijos teikime nurodytas aplinkybes ir kriterijus, aktualius sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, nuteistajam R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitė į terminuotą 7 metų laisvės atėmimą. Teismas, atsižvelgęs į pastaruosius trejus metus stebimą išimtinai teigiamą R. S. požiūrį į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, tinkamą elgesį tiek su pataisos įstaigos administracijos darbuotojais, tiek su nuteistaisiais, jo aktyvų užimtumą, glaudžius šeiminius santykius, kriminalinės subkultūros netoleravimą ir jos taisyklių nesilaikymą, pažangų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, turiningą laisvalaikį, įgytą kvalifikaciją, kūrybinę veiklą, žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rodiklį ir tolesnį nuosaikų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, pozityvias pastangas keisti savo elgesį ir požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, padarė išvadą, kad yra visos sąlygos R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teismas, įvertinęs nuteistojo atliktą bausmės dalį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat visuomenės interesus, sprendė, kad R. S. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, jos terminą nustatant artimą vidurkiui – 7 metus. Teismas vertino, kad tokiu būdu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
4. Skundu prokuroras prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – institucijos teikimą atmesti.
4.1. Skunde nurodė, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes nagrinėdamas teikimą teismas netinkamai įvertino nuteistojo R. S. asmenybę ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padarė nepagrįstas išvadas apie išimtinai pozityvų jo elgesį bausmės atlikimo metu ir atliktos bausmės teigiamą poveikį jam, o taip pat apie tariamas nuteistojo pastangas atlyginant nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.
4.2. R. S. bausmę atlieka už kelis nusikaltimus, tame tarpe už kvalifikuotą nužudymą (labai sunkų nusikaltimą), padarytą bendrininkaujant; smurtinė veika padaryta veikiant ypatingai brutaliai, nuteistojo vaidmuo joje yra aktyvus, ne antraeilis; nusikalstamos veikos padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; po veikų padarymo nuteistasis ilgą laiką vengė atsakomybės, slapstėsi užsienyje. Nuteistasis savo kaltę neigė arba pripažino tik iš dalies, šiuo metu savo veiksmus taip pat vertina nepakankamai kritiškai. Aptariamos aplinkybės neabejotinai rodo santykinai didesnį tiek paties nuteistojo, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.
4.3. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį, kad R. S. bausmės atlikimo laikotarpiu 16 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus ir mažiausiai 9 kartus buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis, tame tarpe dėl smurtinių veiksmų, šiurkščių pasikartojančių pažeidimų - disponavimo draudžiamais daiktais, o paskutinį kartą, 2018 m. spalio 30 d. – dėl alkoholinių gėrimų vartojimo; bausmės atlikimo laikotarpiu buvo charakterizuojamas ne tik teigiamai (taip pat ir patenkinamai bei neigiamai), ilgą laiką, iki pat 2020 m., atsisakė dirbti, nedirba ir šiuo metu; be to, jis nesiėmė veiksmų savo pastangomis atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą - civilinio ieškinio dalį atlygino nuteistojo artimieji ir tai padaryta tik 2020 m. rugpjūtį. Šios aplinkybės nepatvirtina teismo teiginių, kad nuteistojo asmenybė ir jo elgesys bausmės atlikimo metu vertintini išimtinai teigiamai, o jo pastangos pakeisti savo neigiamas nuostatas ir pašalinti nusikalstamomis veikomis sukeltus padarinius yra/buvo aiškiai išreikštos, nuoširdžios ir pakankamos.
4.4. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vertinama kaip žema. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika ilgą laiką buvo vertinama kaip vidutinė, ir tik nuo 2022 m. birželio 22 d. įvertinta kaip mažiau rizikinga. Teismo manymu, pagal šį parametrą nuteistasis padarė reikšmingą pažangą, tačiau, kaip matyti, ji liečia labai trumpą laikotarpį, kuris nepakankamas išvadai, kad nuteistojo elgesio pasikeitimai teigiama linkme yra kryptingi ir pastovūs.
4.5. Atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad R. S. buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę būtų pasiekti bausmės tikslai, tame tarpe užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė jo skundą tenkinti nuteistojo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundas tenkinamas.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prokuroro ir nuteistojo skundų argumentais, išnagrinėjusi teismui pateiktą skundo medžiagą, R. S. asmens bylos duomenis, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, teismo posėdyje išklausęs nuteistojo, teikimą surašiusios institucijos atstovo paaiškinimus, prokuroro pasisakymus, nepakankamai įvertino BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis, todėl neteisingai išsprendė klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės R. S. pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
7. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad <...> teismas, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Pagal BK 51 straipsnio nuostatas teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Įstatyme įtvirtinta galimybė sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu.
8. Nuteistasis R. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų, tai yra jau nuo 1996 m. gruodžio 3 d. Visgi vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes.
9. Iš skundo nagrinėjimui teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis iki įkalinimo buvo įgijęs 9 klasių išsilavinimą. Atvykęs į pataisos įstaigą mokėsi, įgijo dailidės kvalifikaciją. Pataisos įstaigoje atliko gerbūvio gerinimo darbus. Apmokama darbine veikla neužsiima. Ankstesniu laikotarpiu yra atsisakęs įstaigos administracijos jam siūlyto darbo. 2022 m. rugsėjo 22 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos socialinio tyrimo išvadoje (toliau – socialinio tyrimo išvadoje) nurodoma, kad R. S. yra motyvuotas ugdyti save mokymosi srityje, orientuotas į saviugdą, o ne į siekį užsiimti apmokama darbine veikla. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis raštu kreipėsi į įstaigos administraciją, tačiau įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų stokos. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad R. S. noriai įsitraukia į resocializacijos procesą, save išreiškia kūrybinėje veikloje. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse – seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose. 2022 m. rugsėjo 23 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrojo sektoriaus pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nurodyta, kad R. S. buvo skatintas 27 kartus, paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 20 d. už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje (t. 3, 2 d., b. l. 64-65). Iš 2022 m. liepos 8 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Finansų skyriaus pažymos apie gautus vykdomuosius raštus, matyti, kad nuosprendžiu priteista žala nukentėjusiesiems yra atlyginta (t. 3, 2 d., b. l. 63). Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, R. S. 2022 m. birželio 22 d. nustatyta žema rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Visa tai, taip pat ir kiti skundžiamojoje Kauno apygardos teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiami jo asmenybės pokyčiai. Aptartos aplinkybės, teigiamai apibūdinančios nuteistąjį, leidžia spęsti, kad bausmė teigiamai veikia nuteistojo elgesį, tačiau vien teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo kitų nuteistąjį apibūdinančių duomenų. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį.
10. Bausmės atlikimo metu nuteistasis R. S. 16 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (paskutinį kartą baustas drausmine nuobauda 2018m. spalio 31 d. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą), Nors šios nuobaudos nebegalioja, tačiau reikšmingas jų skaičius suteikia galimybę teismui charakterizuoti R. S. asmenybę, objektyviai įvertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. R. S. daromi pažeidimai buvo reguliarūs ir pasikartojantys, o teigiamas nuteistojo elgesio pokytis prasidėjo nuo 2019 m., kai pasikeitus Lietuvos Respublikos įstatymams R. S. atsirado galimybė, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimą. Šią aplinkybę pažymėjo ir apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, nurodydamas, jog daugiau nei 3 metus stebimas išimtinai teigiamas nuteistojo elgesys. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus visą R. S. bausmės atlikimo laikotarpį (beveik 26 metai), pastarųjų trejų metų pozityvus pokytis nėra pakankamai ilgas ir žymus, kad būtų galima daryti aiškias išvadas apie tai, jog nuteistojo elgesio pasikeitimai teigiama linkme yra kryptingi ir pastovūs, o nuteistajam paskirtos bausmės tikslai yra įgyvendinti. Tokios išvados nepatvirtina ir R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės.
11. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema (38 balai) (žema nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 0 iki 40 balų). Vertinimas atliktas 2022 m. birželio 14 d. Dalį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sudaro statiniai veiksniai (20 balų), kurių nuteistasis negali sumažinti, o likusieji dinaminiai veiksniai (18 balų) galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų. Ankstesnio 2020 m. lapkričio 5 d. atlikto vertinimo metu R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė ir sudarė 43 balus. Taigi per pusantrų metų laikotarpį nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 5 balais. Šis mažėjimas vertinamas teigiamai, tačiau yra nepakankamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimui švelnesne terminuota laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis turi galimybes dar labiau sumažinti dinaminių kriminogeninių balų sumą.
12. Esminius R. S. pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių veiksnių įvertinimus sudaro gyvenimo stilius ir draugai (5 balai), mąstymas ir elgesys (4 balai), nuostatos (5 balai). Specialistas, atlikdamas vertinimą, įžvelgė tam tikras problemas šiose srityse.
12.1. Vertindamas gyvenimo stilių ir draugus socialinio tyrimo išvados rengėja pažymėjo, kad R. S. dabartinę nusikalstamą veiką įvykdė su bendrininku bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nuteistasis negebėjo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytos švelnesnės bausmės stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejami su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nepakankamai gebėjo išvengti rizikingų situacijų, laisvės atėmimo vietoje 16 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarką. Kaip minėta, tokie duomenys apie ydingą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje neigiamai charakterizuoja R. S..
12.2. Vertindamas mąstymą ir elgesį specialistas nurodė, kad nuteistasis tvirtina, jog jo veiksmai ir elgesys buvo reakcija į aplinkos stimuliaciją. Nusikaltimo metu panaudojo smurtą, nes sprendė „ginčą-problemą“. Pripažįsta, kad pasielgė netinkamai. Savo kaltės neminimizuoja. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad R. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino dalinai (dėl pasikėsinimo išžaginti ir tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis neprisipažino). Vertinimo metu nuteistasis kaltę taip pat pripažino tik dalinai. Neigia kaltę dėl seksualinės prievartos. R. S. kaltė dėl pasikėsinimo išžaginti yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kaltės nepripažinimas rodo, kad R. S. požiūris į padarytus veiksmus, jų pavojingumą ir sukeltas pasekmes, net ir po ilgo bausmės atlikimo laikotarpio, nėra pakankamai savikritiškas ir nuoširdus. Nepakankamai nuoširdų nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą parodo ir vertinimo metu atliktas nusikaltimo įvardijimas kaip „ginčo-problemos“ sprendimas. Svarstant R. S. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą į terminuotą laisvės atėmimo bausmę Kauno apygardos teismo posėdyje nuteistasis pasisakė, jog atsiprašo nukentėjusiųjų už padarytą nusikaltimą ir žalą, suvokia ir pripažįsta savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi. Visgi, tokio prisipažinimo teisėjų kolegija negali laikyti nuoširdžiu. Nuteistojo išsakytas prisipažinimas laikytinas formaliu, reaguojant į sprendžiamą klausimą ir siekį sušvelninti paskirtą bausmę. Posėdžio metu išsakytas prisipažinimas skiriasi nuo socialinio tyrimo išvados vertinimo metu specialistui išsakytos ir užfiksuotos nuteistojo pozicijos. Vertinimo metu specialistas nenustatė, jog nuteistojo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, jo vaidmenį veikos padaryme ir sukeltus padarinius esmingai pasikeitė. Taigi duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę, neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ir su jomis sutinka.
12.3. Vertindamas nuostatas specialistas nurodė, kad nėra duomenų, jog nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra, tačiau stebimos galimai dalinės kriminalinio elgesio nuostatos (pataisos įstaigoje nedirba). Kaip minėta, R. S. bausmės atlikimo vietos administracijos siūlomo darbo atsisakė net keletą kartų (paskutinį kartą 2018 m. vasario mėnesį) ir tik pastaruoju metu siekdamas įgyvendinti individualų socialinės reabilitacijos planą raštu kreipėsi į įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų stokos. Tokie nuteistojo elgesio aspektai gali ir turi būti koreguojami ir tai pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo požiūrio.
13. Apygardos teismo nutartyje išskiriama aplinkybė, jog nuteistasis atlygino iš jo priteistą civilinį ieškinį, šiuo metu jo vardu išduotų vykdomųjų raštų pataisos įstaigoje negauta. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. S. niekur nedirba, jokių pajamų negauna, finansiškai yra remiamas artimųjų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis pats aktyviais veiksmais ėmėsi iniciatyvos atlyginti visą teismo nuosprendžiu priteistą žalą. Nuosprendžiu priteista žala nukentėjusiesiems buvo atlyginta nuteistojo artimųjų pastangomis, siekiant, kad R. S. būtų sušvelninta paskirta bausmė. Be to, civilinis ieškinys buvo atlygintas tik pastaruoju bausmės atlikimo laikotarpiu (2020 metais), kai įstatyme atsirado galimybė asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos, sušvelninti bausmę ir pakeisti ją į terminuotą laisvės atėmimą. Tokia situacija rodo, kad nuteistojo požiūris į nukentėjusiųjų interesus yra formalus ir nenuoširdus, o žalos atlyginimas buvo susijęs tik su siekiu sušvelninti paskirtą bausmę.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nes toks sprendimas yra išimtis iš bendros taisyklės ir gali būti priimamas, tik nesant jokių abejonių, jog asmuo nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei, yra pasiekti bausmės tikslai ir pasiektas akivaizdus atliktos bausmės teigiamas poveikis nuteistajam. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir atsižvelgiant į dinaminių balų skaičių vertinant tokią riziką dar gali būti sumažinta, taip pat kurie, nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.
15. Taigi, įvertinusi R. S. asmenybės teigiamus pokyčius ir apibendrindama visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad analizuojamu atveju, kol kas, vis dar išlikusi nusikalstamo elgesio rizika ir reali galimybė ją mažinti bei egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai neleidžia, vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalimi, R. S. sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, ją pakeičiant terminuoto laisvės atėmimo bausme. Konkrečiu atveju esamoje bausmės vykdymo stadijoje pakeitus nuteistajam R. S. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, priešingai, negu konstatavo Kauno apygardos teismas, nebūtų užtikrinti bausme keliami tikslai, įgyvendintas teisingumo principas ir užtikrinti nukentėjusiųjų, o tuo pačiu ir visuomenės interesai. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimą dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme šioje bausmės vykdymo stadijoje tenkino nepagrįstai, todėl skundžiama nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundą tenkinti.
Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimą dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atmesti.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.