- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-20
- Bylos Nr.
- 1S-308-851/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Aiva Survilienė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- J. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. P. (J. P.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimas Nr. RV-23-7458 dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4 dalį, 6 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5 punktą, 7 punktą, 8 punktą, 12 punktą, 13 punktą, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi šios nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 ir 6 dalis ir 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9 ir 11 punktus ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės pradžia – 1998 m. rugpjūčio 15 d.
2. 2023 m. rugsėjo 13 d. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimas Nr. RV-23-7458 dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi teikimas netenkintas. Teismas pažymėjo, kad atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam J. P. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
II. Skundo teisiniai argumentai ir proceso dalyvio pareiškimai
4. Nuteistasis J. P. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir skirti maksimalią – 10 metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
4.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis teistas pirmą kartą, dėl padarytų nusikaltimų gailisi, kaltę pripažįsta. Pažymi, kad yra padaręs pozityvias išvadas, gyvenimiškų tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis, naujų nusikaltimų nedarys.
4.2. Nurodo, kad sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą jis visada atlieka sąžiningai ir atsakingai. Nors jo rizika išlieka vidutinė, tačiau fiksuojama daroma pažanga. Be to, jis neturi nuobaudų nuo 2013 m., yra ramus, pareigingas, atsakingas žmogus.
4.3. Taip pat nurodo, kad jis šiuo metu dirba valytoju, jo atlyginimas yra 70 Eur per mėnesį. Ieškiniui padengti iš atlyginimo išskaičiuojama apie 20 Eur. Pažymi, kad gaudamas tokias mažas pajamas jis neatlygins civilinio ieškinio iki gyvenimo galo. Jeigu paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bus pakeista į terminuotą laisvės atėmimą, atlikęs bausmę jis laisvėje susiras geriau apmokamą darbą ir greičiau atlygins padarytą žalą. Taip pat pažymi, kad bausmės atlikimo metu jis įgijo dailidės specialybę, todėl išėjęs į laisvę lengvai ras darbą bei atlygins padarytą žalą, padės artimiesiems, mokės mokesčius ir taps naudingu visuomenės nariu.
4.4. Nurodo, kad jis su bendrininku iš anksto neplanavo įvykdyti nužudymo, planavo įvykdyti apiplėšimą, bet buvo atpažinti, todėl būdami streso būsenoje nesugebėjo priimti teisingo sprendimo ir pasišalinti iš buto. Iš karto po nusikaltimo padarymo jis suprato, kad įvyko katastrofa.
4.5. Taip pat nurodo, kad nusikaltimus jis padarė būdamas jauno amžiaus – 23 metų, bausmę atlieka jau daugiau nei 25 metus. Per šiuos metus jis turėjo daug laiko apgalvoti savo praeitį, jis jau daug metų yra tikintis krikščionis, gyvenime jis remiasi krikščioniškomis vertybėmis.
4.6. Nurodo, kad jis yra vedęs, jo žmona viena augina 3 paauglius vaikus. Jai reikalinga nuteistojo pagalba. Taip pat jis privalo padėti savo motinai, kuri ilgus metus nepraranda vilties, kad jis išeis į laisvę.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo J. P. skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
6. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
7. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.
8. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, įvertino byloje esančių duomenų visumą – nuteistojo elgesį, mąstymą laisvės atėmimo metu, padarytą pažangą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, kriminogeninius veiksnius, teistumus, civilinio ieškinio atlygintą dalį ir kt.
9. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad J. P. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 25 metus paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (iš J. P. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 1998 m. rugpjūčio 15 d., Pravieniškių 2-ajame kalėjime – nuo 2008 m. spalio 3 d.), tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).
10. Iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, visų pirma, naujausios, t. y. 2023 m. rugpjūčio 25 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-7246 matyti, kad šiuo metu nuteistasis J. P. aktyviai ir reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankosi pas Resocializacijos skyriaus psichologę asmeninėms konsultacijoms. Jis šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių, bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis. Taip pat pažymima, kad J. P. mąstymo ir elgesio ypatumai bausmės atlikimo metu kito – jis išsiugdė tarpasmeninius įgūdžius, pradėjo vertinti savo elgesį bei pastebėti daromas klaidas, mokėsi naujų problemų sprendimo įgūdžių, stengėsi prisitaikyti prie aplinkos ir pagal tai formuoti savo elgesį. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su motina, broliu, sutuoktine, nori išėjęs į laisvę ja rūpintis, dirbti ir grąžinti skolas. Be to, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, yra 16 kartus skatintas, dirba valytoju. Teisėjų kolegija palankiai vertina šias aplinkybes, tačiau taip pat pažymi, kad tinkamai atlikti bausmę, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir šios pareigos netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas ar sumenkinama padarytų pažeidimų reikšmė.
11. Be to, nors nustatyta, kad nuteistasis rodo aukštą darbinę motyvaciją, dirba įkalinimo įstaigoje, tačiau pats savanoriškai skolų nedengia, dalis skolos – 622 Eur buvo išieškota priverstinio proceso tvarka (t. 3, b. l. 42), todėl teisėjų kolegija nuteistojo nurodomą argumentą, jog jis nori išeiti į laisvę tam, jog galėtų dirbti bei sumokėti susidariusias skolas, taip pat vertina kritiškai.
12. Taip pat, kaip minėta, nors nustatyta, kad J. P. galiojančių nuobaudų neturi, tačiau svarbu ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 9 kartus pažeidė įstaigos taisykles, 3 kartus baustas drausmine tvarka. Vertinant nuteistojo padarytus pažeidimus matyti, jog tarp nuteistojo padarytų pažeidimų vyrauja įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas bei uždraustų daiktų gaminimas, įgijimas arba laikymas. Nors paskutinį kartą nuteistasis baustas 2013 m. gegužės 13 d. bei šiuo metu nuteistasis nepažeidinėja įkalinimo įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, o aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad dalį bausmės atlikimo laiko buvo pasireiškęs nenuoseklus, nepakankamai disciplinuotas nuteistojo elgesys. Nuteistojo daryti pažeidimai, už kuriuos jam skirtos drausminės nuobaudos, be jokios abejonės jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių.
13. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad J. P. yra teistas vieną kartą Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu dėl trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 6 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 6 punkte, 9 punkte, 11 punkte. Pažymėtina, kad J. P. nuteistas dėl nužudymo esant net keturiems kvalifikuojantiems požymiams – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai, nužudyti du žmonės, iš kurių vienas – mažametis, nusikalstama veika padaryta, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą. Baudžiamosios bylos duomenimis, J. P. buvo mažamečio nužudymo iniciatorius. Šios nusikalstamos veikos padarymas sukėlė neatitaisomas pasekmes, buvo nužudyta moteris ir mažametis vaikas. Aptarta aplinkybė atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir, nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu J. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat turi būti įvertintos. Paminėtina ir tai, kad vadovaujantis nuteistojo socialinio tyrimo išvada, šiuo metu nuteistasis, kalbėdamas apie vieną iš nusikalstamų veikų (apiplėšimo organizavimą), – kaltės nepripažįsta, kaltę dėl plėšimo, žmogžudystės pripažįsta, kaltės neminimalizuoja. Visgi, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad jis nepripažįsta įvykdęs žmogžudystes, tačiau nurodo, jog tokiu būdu netekti artimų žmonių yra liūdna ir tragiška. Teismo vertinimu, ši aplinkybė rodo nuteistojo nepakankamą savikritišką požiūrį į savo padarytas nusikalstamas veikas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis ne visą bausmės atlikimo laiką suvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas tokia griežta laisvės atėmimo bausme, todėl bausmės paskirtis pilna apimtimi kurį laiką įgyvendinama nebuvo – pavyzdžiui 2002 m. vasario 5 d. pažymoje nurodoma, kad nuteistasis kaltę pripažįsta dalinai; 2004 m. liepos 18 d., 2006 m. liepos 18 d., 2008 m. rugpjūčio 27 d. charakteristikose nurodoma, kad nuteistasis kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau mano, kad yra nuteistas per griežtai, nors rimtų argumentų paaiškinimui neturi. Rimtesnių išvadų nėra padaręs. 2009 m. balandžio 17 d., 2010 m. kovo 1 d., 2011 m. birželio 15 d. charakteristikose nurodoma, kad nuteistasis kaltės nepripažino. 2012 m. balandžio 19 d. charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis savo kaltę pripažįsta, tačiau išlieka dalinai gynybiškas savo poelgiams, mano esąs nubaustas per griežtai.
14. Viena iš labai svarbių ir reikšmingų aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – ypač pažanga mažinant tokią riziką (BVK 88 straipsnio 3 dalis). Kaip teisingai pažymėjo ir apygardos teismas, šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema (nustatyta vidutinė). Ankstesnių vertinimo metu – 2022 m. kovo 14 d., 2023 m. gegužės 3 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, taip pat buvo nustatyta nuteistojo vidutinė pakartotinio elgesio rizika. Paskutinėje socialinėje tyrimo išvadoje nurodoma, kad nors stebima nuteistojo motyvacija, tačiau rizikos balų įverčiai nekito. Teisėjų kolegija vertinimu, atsižvelgiant į tai, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti, jog atliktos bausmės dalis padarė pakankamą poveikį nuteistajam. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeninių statinių veiksnių – t. y. smurtinio elgesio istorijos, būdingo teisės pažeidimų modelio, nuteistasis nepašalins. Tačiau svarbu pažymėti, kad vis dar didelę nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: maža ir (ar) nestabili darbo patirtis, nestabili darbo patirtis, skolos, ieškinių ir (ar) piniginių baudų menkos apmokėjimo galimybės; būdingas rizikingas/ pavojingas elgesys; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas pernelyg geras, kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stoka tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; empatijos stoka; nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/ apribojimų pažeidimai. Šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mąstysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Juos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bei savo teigiama iniciatyva turi galimybę sumažinti.
15. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotos laisvės atėmimo bausmės instituto paskirtis yra teigiamai veikti asmenis, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai. Pažymėtina, kad bausmės pakeitimas terminuota bausme nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma. Taip pat teismas pažymi, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Nuteistojo J. P. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę, negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie nuteistojo drausmines nuobaudas, požiūrį į savo veiksmus (nuteistasis neigia kaltę dėl apiplėšimo organizavimo, ne visą bausmės atlikimo laiką pripažino kaltę, teigė, jog yra nuteistas per griežtai), duomenys apie didelę nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudarančius kriminogeninius dinaminius veiksnius, mažą atlygintą civilinio ieškinio dydį, kuris atlyginamas tik priverstine tvarka, šiuo metu nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Dėl to šiuo metu sprendimas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti švelnesnės bausmės rūšies bausme būtų per ankstyvas.
16. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.