- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- 1S-139-1020/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Aušra Bielskė, Justas Namavičius
- Nuteistasis
- M. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (toliau – Kalėjimų tarnyba) teikimas dėl nuteistajam M. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. M. M. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, kurią paskirta atlikti kalėjime. M. M. pripažintas pavojingu recidyvistu.
2. M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:
2.1. – pagal BK 249 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) dėl nuo 1997 m. rugsėjo 2–12 d. iki 2002 m. balandžio 19 d. dalyvavimo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, sukurto bendrų nusikalstamų veiklų – tyčinių nužudymų, teroro aktų ir kitų nusikaltimų darymui;
2.2. – pagal BK 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotas į BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), už tai, kad jis, 1997 m. rugsėjo 26 d. 18.20 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, vykdydamas išankstinį susitarimą nužudyti V. Č., iš nenustatyto modelio 38 Special kalibro revolverio, tyčia iššovė penkis šūvius į automobilyje sėdėjusio V. Č. galvą, taip bendrininkaudamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys, tyčia nužudė V. Č.;
2.3. – pagal BK 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotas į BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), už tai, kad jis, 1997 m. spalio 29 d. apie 19.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, vykdydamas išankstinį susitarimą nužudyti R. M., tyčia iššovė penkis šūvius į automobilyje sėdėjusio R. M. krūtinę, pilvą, kairę šlaunį, kairį dilbį, taip bendrininkaudamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys, tyčia nužudė R. M.;
2.4. – pagal BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr.VIII-1439 redakcija) už dvi atskiras nusikalstamas veikas, t. y. už tai, kad jis veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys, atskirais laikotarpiais, neteisėtai įgijo bei nešiojo 1 nenustatyto modelio 38 Special kalibro revolverį ir 5 vienetus 38 Special kalibro šovinius, kuriuos po V. Č. ir R. M. nužudymų, grąžino jį perdavusiam nusikalstamo susivienijimo nariui;
2.5. – pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, dviejose Klaipėdos automobilių stovėjimo aikštelėse po automobiliais, padėjo sprogstamuosius įtaisus, kuriuose buvo apie 2000 g sprogstamosios medžiagos – heksogeno, ir vėliau atskirais laikotarpiais, laikrodinio mechanizmo pagalba, susprogdino, taip M. M. bendrininkaudamas su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, tyčia visuotinai pavojingu būdu, sunaikino ir sugadino didelės vertės svetimą turtą;
2.6. – pagal BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr.VIII-1439 redakcija) už tai, kad jis 1998 m. sausio 15 d. 15–16.30 val. veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys, neteisėtai nešiojo du sprogmenis, kuriuose buvo apie 4000 g sprogstamosios medžiagos – heksogeno ir detonatorius, bei juos panaudojo sprogdindamas automobilių stovėjimo aikšteles;
2.7. – pagal BK 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotas į BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), už tai, kad veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais, iš anksto susitarus nužudyti V. B., nuvežė jį į mišką, kur 1998 m. gegužės 4 d. tarp 10.00 val. ir 12.00 val. nusikalstamo susivienijimo narys S. G. iš tyrimo metu nenustatyto modelio nenustatyto kalibro pistoleto, tyčia iššovė 3 šūvius V. B. į galvą, taip jį bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, tyčia nužudė. Po to, visi kartu, užkasdami žemėje, paslėpė nužudytojo V. B. lavoną nenustatytoje Palangos miško vietoje;
2.8. – pagal BK 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotas į BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), už tai, kad veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais, iš anksto susitarus sumušti A. K., pasiruošus jo užpuolimui – tarpusavyje išsidalinus 5–6 metalinius strypus, pasiskirsčius vaidmenimis ir pozicijomis, M. M. kartu su S. G. ir B. J. pasislėpę laukė A. K., o šiam išėjus iš namo, jį užpuolė. S. G. peiliu sudavus du smūgius į pilvo dešinę pusę bei smūgį į kaklo kairės pusės apatinę dalį, B. J. kartu su M. M. metaliniais strypais sudavus ne mažiau septynių smūgių į galvą bei į kairįjį dilbį, jie A. K. padarė sunkius, pavojingus gyvybei kūno sužalojimus, nuo kurių A. K. mirė, taip, nusikalstamo susivienijimo nariai S. G., M. M., bendrininkaudami su B. J., veikusiu su jais organizuota grupe, peržengdami susitarimo su nusikalstamo susivienijimo nariais R. Š., A. G. ribas dėl kūno sužalojimo sunkumo padarymo, tyčia nužudė A. K.;
2.9. – pagal BK 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotas į BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), už tai, kad veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais, sutikdamas su nusikalstamo susivienijimo nario įsakymu nužudyti S. B., 1999 m. kovo 9 d. apie 1.25 val. namo vidurinės laiptinės pirmo aukšto laiptų aikštelėje, iš nenustatyto modelio 7,65 mm kalibro pistoleto WALTHER, tyčia iššovė keturis šūvius S. B. į galvą, taip bendrininkaudamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys, tyčia jį nužudė;
2.10. – pagal BK 234 straipsnio 1 dalį (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr.VIII-1439 redakcija) už tai, kad jis veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys, neteisėtai įgijo, laikė ir (duomenys neskelbtini) mieste nešiojo nenustatyto modelio 7,65 mm kalibro pistoletą Walther su aštuoniais 7,65 mm kalibro Browning šoviniais, iki panaudojo S. B. nužudymo metu, o po nužudymo, grąžino jį perdavusiam nusikalstamo susivienijimo nariui;
2.11. – pagal BK 250 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais, prie viešoje vietoje stovinčio laivo „M.“ pritvirtino sprogstamąjį įtaisą, kuriame buvo apie 2000 g sprogstamosios medžiagos – heksogeno ir 2000 m. rugsėjo 24 d. apie 23.15 val. laikrodinio mechanizmo pagalba jį susprogdino. Tokiu būdu, bendrininkaudamas su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, įvykdė teroro aktą – žmonių darbo ir viešoje vietoje susprogdino sprogmenis, tuo sugadindamas UAB „M.” priklausančio laivo „M.” kairįjį bortą ir vidaus patalpų apdailą;
2.12. – pagal BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr.VIII-1439 redakcija) už tai, kad jis veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, neteisėtai gabeno ir 2000 m. rugsėjo 24 d. 23.15 val. panaudojo sprogstamąjį įtaisą sprogdindamas laivą „M.”;
2.13. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis veikdamas ne kaip nusikalstamo susivienijimo narys, siekdamas susidaryti alibi dėl S. B. nužudymo bei pateisinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1997 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo vykdymo, kuriuo uždrausta išeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pažeidimą, atspausdino tikrovės neatitinkančią 1999 m. kovo 10 d. pažymą ir joje pasirašė individualios įmonės vadovo vardu bei patvirtino įmonės antspaudu. Po to, ją panaudojo, pateikdamas Klaipėdos miesto ketvirtojo policijos komisariato pirmosios nuovados pareigūnams.
2.14. Už šias atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje, taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 3 punktu ir 9 dalimi subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuriuo M. M. pripažintas kaltu, be kita ko, ir pagal BK 105 straipsnio 5 ir 9 punktus (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija), kuris Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartimi, perkvalifikuotas pagal BK 129 straipsnio 6 ir 8 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), už tai, kad jis 2002 m. balandžio 19 d., apie 20.30 val. dėl chuliganiškų paskatų tyčia smogdamas medžiokliniu peiliu 28 kartus S. Č. į kaklą, krūtinės ląstą, pilvą ir kitas kūno vietas padarydamas 20 durtinių-pjautinių žaizdų ir 8 kiaurymines durtines-pjautines žaizdas, tyčia dėl chuliganiškų paskatų itin žiauriai jį nužudė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teisme 2024 m. vasario 26 d. buvo gautas Kalėjimų tarnybos teikimas dėl nuteistajam M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi netenkino Kalėjimų tarnybos teikimo motyvuodamas tuo, kad nors M. M. elgesys bausmės atlikimo metu progresuoja teigiama linkme, tačiau padaryta pažanga dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, ir šiuo metu nesuteikia pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ir kad yra pasirengęs laikytis įstatymų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai
4. Nuteistasis M. M. skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Nuteistojo teigimu, apygardos teismo priimtas sprendimas yra neteisingas, nes žemesnės instancijos teismas neišnagrinėjo visų su nagrinėjamu klausimu susijusių aplinkybių ir jo pateiktų faktinių duomenų.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sumenkino teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes ir vertino vien tik jį neigiamai apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė tik į tai, kad jis per dvidešimt dvejus metus už atitinkamas nusikalstamas veikas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, taip pat, kad bausmės atlikimo metu vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka. Tačiau neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad jis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, atlikdamas bausmę kardinaliai pakeitė savo elgesį, mąstymą, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas ir žmogiškąsias vertybes. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje aiškiai nepasisakyta ir nenurodyta, kaip ir kokiais duomenimis remiantis buvo nustatytas jo pavojingumas ir tai, kad jo elgesys, požiūris iki šiol nėra pasikeitęs.
4.2. Nuteistasis taip pat nurodo, kad žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik išdėstė socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, tačiau visiškai neanalizavo ir nevertino jį charakterizuojančių duomenų, be kita ko ir jo teikimo nagrinėjimo metu pateiktų duomenų apie telefoninius pokalbius. Nuteistojo teigimu, apygardos teismui pateikti rašytiniai duomenys apie jo reguliarius telefoninius pokalbius patvirtina jo palaikomus socialinius ryšius su motina, dukterėčiomis bei kitais asmenimis. Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyriausiosios psichologės 2022 m. rugsėjo 8 d. surašytoje socialinio tyrimo išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad jis su nurodytais asmenimis bendrauja maždaug tik kas dvi savaites, todėl apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi šia socialinio tyrimo išvados dalimi.
4.3. Nuteistojo manymu, jo atliktas daugiau nei 22 metus paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas yra ypatingai ilgas ir pakankamas, kad būtų pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Toks ilgas bausmės atlikimo laikas jo asmenybei padarė teigiamą poveikį.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo skundas M. M. atmetamas.
5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl M. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
6. Nuteistasis M. M. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų (bausmę atlieka nuo 2002 m. balandžio 19 d.). Visgi, vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).
6. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kur atlikdamas bausmę su pertraukomis dirbo nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. vasario mėnesio, tačiau taip pat matyti, kad jis 2011 m. gruodžio 22 d. laikinai už grubų saugos taisyklių pažeidimą darbe buvo atleistas nuo darbo, iki atsiras vieta, nesusijusi su įrengimais (asmens bylos t. 5, d. 2, l. 16, 29–30). M. M. pagal laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigas planą 2019 m. vasario 19 d. buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus, o 2019 m. gegužės 6 d. – į Šiaulių tardymo izoliatorių. Perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių nuteistasis dėl darbo suteikimo į pataisos įstaigos administraciją su prašymu kreipėsi 2020 m. spalio 20 d. ir 2022 m. kovo 4 d., tačiau darbas jam nebuvo suteiktas, nes nuteistiesiems iki gyvos galvos Šiaulių tardymo izoliatoriuje darbo vietų nėra. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. rugsėjo 19 d. įsakymu nuteistajam M. M. laikinai leista užsiimti individualia kūrybine veikla, vėliau leidimas pratęstas (asmens bylos t. 7, d. 2, l. 106). Iš socialinio tyrimo išvadoje išdėstytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis yra motyvuotas dirbti, suvokia, jog reikėtų prisitaikyti ir dirbti mažiau apmokamus nekvalifikuotus darbus, tačiau pažymėta ir tai, kad sąlyginai nedidelė nuteistojo darbinė patirtis gali apriboti greito įsidarbinimo galimybes bei apsunkinti reintegracijos procesą. Nuteistasis nuo 2003 m. liepos 1 d. bausmę atlieka paprastoje grupėje. Bausmės atlikimo metu M. M. apibūdinamas kaip asmuo, kuris yra linkęs laikytis nustatytų pareigų, geba kontroliuoti savo elgesį ir laikytis nustatytų draudimų, nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra sustiprinta, sąrašą. Stengiasi atsiriboti nuo neigiamai charakterizuojamų asmenų, su kitais nuteistaisiais palaiko minimalius santykius. Visgi, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad mažiau struktūruotoje aplinkoje polinkis pasiduoti neigiamai įtakai gali vėl išryškėti ir veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Tiek iš asmens byloje pateiktų duomenų, tiek ir paties nuteistojo pateiktų telefoninių pokalbių išrašo matyti, kad nuteistasis pagal galimybes telefoninių pokalbių metu nuolat reguliariai palaiko santykius su artimaisiais, t. y. motina, sesers vaikais ir kt. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad M. M. skatintas tris kartus, tačiau pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad nuteistasis buvo skatintas šešis kartus – 2012 m. rugpjūčio 1 d. skirtas pagyrimas už gerą darbą, 2015 m. gruodžio 31 d., 2018 m. liepos 18 d. ir 2021 m. kovo 2 d. skirtos padėkos už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, 2022 m. sausio 20 d. ir 2023 m. sausio 26 d. skirtas pasivaikščiojimo laiko prailginimas už gerą elgesį (asmens bylos t. 5, d. 2, l. 96, 109, 127; t. 7, d. 2, l. 62, 77, 131). Visa tai, taip pat ir kiti skundžiamojoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiami jo asmenybės pokyčiai, tačiau vien to nepakanka išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.
7. 2024 m. vasario 21 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-24-1015 (t. 1, b. l. 7–14) nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo organizuojamose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse: suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse (fizinis lavinimas, savišvieta, kultūrinė veikla), daug dėmesio skyrė bendravimui su dvasininku. Būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje M. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors aptartos aplinkybės rodo nuteistojo M. M. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, jog nuteistasis 2022 m. spalio mėnesį dalyvavo dailės terapijos programoje R.A.K.T.A.S., tačiau po pirmojo užsiėmimo toliau grupėje dalyvauti negalėjo, kadangi nesilaikė pirmo susitikimo metu sudaryto susitarimo ir du kartus iš eilės sutartu laiku jo nepavyko rasti kameroje. 2023 m. kovo-liepos mėnesiais dalyvavo savęs formavimo teoriniuose ir praktiniuose mokymuose, tačiau vedėjos teigimu, stebint nuteistojo elgesį grupės veikloje, matyti, kad nuteistasis grupės diskusijoje dalyvavo aktyviai, buvo ganėtinai emocionalus, dėl to ne visada pavykdavo išlaikyti pagarbą kitų dalyvių atžvilgiu. 2023 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais dalyvavo teoriniuose – praktiniuose mokymuose „Nesmurtinis bendravimas“, kuriuose, mokymų vedėjos teigimu, be kita ko, nuteistasis diskusijų metu buvo kategoriškas, smerkiantis, linkęs į pasyvią agresiją, kartais kitus sarkastiškai pašiepiantis ir kritikuojantis. 2023 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais dalyvavo dailės terapijos programoje R.A.K.T.A.S., programos vedėjos teigimu, nuteistajam būdinga ekstraversija, impulsyvumas. Pateiktas užduotis atliko ganėtinai atmestinai, aptarimuose dalyvavo paviršutiniškai, į daugelį jų žiūrėjo nerimtai. Be kita ko, užsiėmimuose negeba adaptyviai bendrauti su kitais asmenimis, linkęs į vertinimus, smerkimą, kitų įžeidinėjimus, nors tai daro ir netiesiogiai. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad tikėtina, jog formalus priemonių, numatytų individualiame resocializacijos plane, vykdymas turėjo įtakos nekilti nusikalstamo elgesio rizikai, tačiau kartu pastebėtas socialinių/tarpasmeninių įgūdžių ugdymo poreikis siekiant sėkmingos integracijos. Išdėstytos aplinkybės, turint omenyje padarytų itin pavojingų smurtinių nusikaltimų pobūdį – atimant net kelių žmonių gyvybes veikiant nusikalstamo susivienijimo veikloje, taip pat ir veikiant atskirai, rodo, kad nuteistojo pavojingumas nusikalstamų veikų padarymo metu ir jo būdas nėra pasikeitęs iš esmės, kadangi panašus jo elgesys buvo stebimas ir užsiėmimuose bei mokymuose („ganėtinai emocionalus“, „linkęs į pasyvią agresiją“, „kategoriškas ir smerkiantis“, „būdinga ekstraversija, impulsyvumas“).
8. Be kita ko, spręsdama dėl bausmės pakeitimo teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nuteistasis M. M. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už tai, kad dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuteistasis veikdamas vienas ar kartu su kitais asmenimis tyčia, taip pat ir panaudodamas šaunamąjį ginklą, nužudė net šešis asmenis (žr. šio sprendimo 2.2, 2.3, 2.7, 2.8, 2.9, 2.14 pastraipas), buvo pripažintas pavojingu recidyvistu (asmens bylos t. 3). Teisminio nagrinėjimo metu M. M. kaltę pripažino tik iš dalies, kaltu dėl nužudymų, taip pat dėl ginklo, šaudmenų įgijimo, laikymo, nešiojimo, susijusių su minėtais nusikaltimais (kitų žmonių nužudymu), neprisipažino. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, kalbėdamas apie nusikalstamą elgesį, linkęs ieškoti pateisinimų savo poelgiams, nors ir neneigia dažnai pasielgęs netinkamai. Konstatuota, kad nuteistojo įsigilinimo stokojantis nusikalstamo elgesio vertinimas gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Be to, M. M. anksčiau taip pat buvo teistas: pirmą kartą buvo nuteistas būdamas dar labai jauno amžiaus (16 metų), t. y. Kauno rajono teismo 1990 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio, 118 straipsnio 2 ir 3 dalis (išžaginimas) dešimties metų laisvės atėmimo bausme. 1997 m. lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, iš karto įsitraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą ir buvo aktyvus daromų nusikaltimų dalyvis. Be kita ko, 2002 m. balandžio 19 d. padarė labai sunkų nusikaltimą, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais jis buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 8 punktą už tai, kad itin žiauriai dėl chuliganiškų paskatų nužudė kitą žmogų (Klaipėdos mieste medžiokliniu peiliu smogė 28 kartus į įvairias kūno vietas) (asmens bylos t. 7, l. 12–17). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš asmens bylos duomenų matyti, jog nuteistasis taip pat buvo nuteistas Rygos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu dešimties metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad visuotinai pavojingu būdu neteisėtai sukėlė kito asmens mirtį (nužudymas) (asmens bylos t. 5, l. 83–84; t. 6, l. 5–7). Teisėjų kolegijos nuomone, kaltės nepripažinimas arba dalinis kaltės pripažinimas, stengimasis sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimų padaryme, rodo nuteistojo nepakankamai savikritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir jų pavojingumą. Taigi, aptartos aplinkybės atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu M. M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat įvertintinos.
9. Be to, įvertinama ir tai, kad nors nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau M. M. bausmės atlikimo metu vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka – 2004 m. rugsėjo 30 d. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą (į pareigūnų pasakymą nuteistasis reagavo agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, žadėjo susidoroti fiziškai) skirtas papeikimas (asmens bylos t. 1, d. 2, l. 192–196), taip pat bausmės vykdymo metu M. M. charakteristika ilgą laiką bausmę vykdančios institucijos administracijos buvo vertinama patenkinamai (2004 m. – 2008 m., 2010 m. – 2012 m.), ir tik 2018 m. metinėje charakteristikoje M. M. elgesys įvertintas gerai. Įvertinus aptartus duomenis, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistojo elgesys ir charakteristika visą bausmės atlikimo laikotarpį yra vertinama išskirtinai teigiamai.
10. Iš 2024 m. vasario 21 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-24-1015 (t. 1, b. l. 7–14) nurodytų duomenų apie 2024 m. vasario 20 d. atliktą pakartotinio M. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą matyti, kad pagal OASys metodiką ši rizika yra vidutinė bei pažymėta, kad nors akivaizdi pažanga šiuo metu nefiksuojama, stebimos nuteistojo pastangos valdyti kriminogeninius veiksnius. Ankstesnių vertinimų metu – 2020 m. birželio 23 d., 2021 m. sausio 26 d., 2022 m. rugsėjo 6 d. taip pat buvo nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio elgesio rizika. Specialistas, atlikdamas vertinimą, įžvelgė tam tikras problemas šiose srityse – polinkį pasiduoti neigiamai įtakai, koncentraciją į praeities įvykius, gilumo stokojantį nusikalstamo elgesio vertinimą, formalų priemonių, numatytų individualiame resocializacijos plane, vykdymą. Tokie nuteistojo elgesio aspektai, padarytų itin pavojingų nusikaltimų kontekste, gali ir turi būti koreguojami, ir tai pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo požiūrio bei įsiklausymo į specialistų rekomendacijas. Tokių duomenų kontekste, t. y. tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika eilę metų išlieka vidutinė ir nefiksuojama akivaizdi pažanga sumažinti pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksnius, šiuo metu taip pat neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo pavojingų asmenų, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuotu laisvės atėmimu.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, nes toks sprendimas yra išimtis iš bendros taisyklės, ir gali būti priimamas tik nesant jokių abejonių, jog asmuo nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę (Žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-56-851/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-308-851/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-348-487/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-324-1020/2020 ir kt.)
12. Įvertinęs visų išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.