- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-678-253/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01485-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, O. J. V.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-678-253/2015
Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-01485-2013-5)
2015 m. balandžio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-10 nutarties civilinėje byloje pagal byloje ieškovo V. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui V. B. ir atsakovei A. B., trečiasis asmuo AB SEB bankas, dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalinimo, trečiojo asmens O. J. V. ieškinį ieškovui V. B. dėl pinigų išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas ieškiniu (kartu su ieškinio dalyko papildymu) pareiškė reikalavimus: nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės A. B. įregistruotą santuoką dėl atsakovės kaltės; pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nebaigtą statyti namą, esantį (duomenys neskelbtini) padalinti santuokos metu įgytą turtą ir turtines prievoles. Prašydamas padalinti santuokos metu įgytą turtą, ieškovas prašė santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, ieškovui už jam tenkančią minėto buto dalį priteisiant 96 000 Lt kompensaciją.
Atsakovė A. B. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo, be kita ko, pareiškė reikalavimą pripažinti nebaigtą statyti namą, esantį (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe ir šį namą priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, nepriteisiant ieškovui kompensacijos už jam tenkančią nuosavybės dalį, be to, prašė padalinti santuokos metu įgytą kitą turtą atsakovės nurodytu būdu.
Trečiasis asmuo O. J. V. pateikė ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti jai iš ieškovo V. B. 249 000 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.
2015-01-23 atsakovė A. B. pateikė prašymą nustatyti ieškovui konkretų terminą, iki kurio ieškovas privalo užbaigti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją; ieškovui teismo nustatytu terminu neužbaigus teisinės namo registracijos dėl nesvarbių priežasčių, skirti ieškovui 900 Eur baudą, pusę šios baudos sumokant atsakovei.
2015-02-09 ieškovas V. B. pateikė prašymą: įpareigoti atsakovę A. B. duoti ieškovui raktą nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę A. B. netrukdyti ieškovui naudotis minėtu butu ir netrukdyti ieškovui atlikti turto vertinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-10 nutartimi netenkino atsakovės A. B. prašymo dėl termino ieškovui atlikti namo teisinę registraciją nustatymo; leido ieškovo V. B. pasirinktam turto vertintojui šalių sutartu laiku patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti buto vertinimą; taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo atsakovę A. B. sudaryti sąlygas ieškovui V. B. laisvai patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę A. B. perduoti ieškovui raktą nuo minėto buto durų spynos bei netrukdyti ieškovui laisvai naudotis šiuo butu; civilinę bylą sustabdė iki bus baigta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) teisinė registracija. Teismas konstatavo, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), darbai, būtini namo teisinei registracijai atlikti, yra vykdomi, tačiau šiuo metu nėra galimybės nustatyti šių darbų užbaigimo termino. Taip pat pažymėta, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašo santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, ieškovui už jam tenkančią minėto buto dalį priteisiant 96 000 Lt kompensaciją. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal pareikštą ieškinio reikalavimą byloje yra būtina nustatyti tikrąją buto rinkos vertę, į tai, kad santykiai tarp šalių yra konfliktiški, atsakovė nesudaro sąlygų ieškovui patekti į butą ir naudotis butu, atsakovė geranoriškai nesutinka ieškovo pasirinktą turto vertintoją įsileisti į butą, pripažino, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir leisti ieškovo pasirinktam turto vertintojui šalių sutartu laiku patekti į butą ir atlikti buto vertinimą. Įvertinęs CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3.88 str. 3 d. ir CK 3.117 str. 1 d. teisinį reglamentavimą, teismas pripažino, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė iki bus išspręstas klausimas dėl turto padalinimo į butą turi vienodas teises, abu sutuoktiniai turi teisę laisvai patekti į butą ir juo naudotis. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu ieškovui nėra galimybės laisvai patekti ir naudotis ginčo butu, siekdamas apginti ieškovo teisėtus interesus, teismas pripažino, kad yra pagrindas byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ieškovui laisvai patekti į butą bei netrukdyti ieškovui laisvai naudotis šiuo butu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė A. B. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-10 nutartį. Nurodo, kad sprendimą atlikti buto vertinimą ieškovas priėmė vienašališkai, turto vertintoją pasirinko išimtinai savo iniciatyva, nederinęs šio klausimo su atsakove. Atsakovės nuomone, toks ieškovo vienašališkas sprendimas, atsižvelgiant į CK 3.92 str. 1 d. nuostatas, negali būti privalomas atsakovei. Atsakovė, jos manymu, teisingą buto vertę yra nurodžiusi procesiniuose dokumentuose, o ieškovui su tokia verte nesutinkant, ieškovas turi teisę prašyti teismo skirti ekspertizę buto vertei nustatyti, kuri būtų šalims privaloma, ar rinkti kitus įrodymus, tačiau atsakovė rinkti ieškovo naudai įrodymų neprivalo. Teigia, kad teismas ne tik be pagrindo ėmėsi spręsti dėl šalims priklausančios nuosavybės teisės naudojimo ir nusprendė, kaip šalys turi naudotis joms priklausančiu butu, bet ir pažeidė šalių rungtyniškumo principą ir sudarė situaciją, kurioje atsakovė yra priversta rinkti įrodymus ieškovo naudai, nors jų interesai byloje priešingi. Taip pat teigia, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgęs išimtinai į ieškovo nurodytas aplinkybes, kurios nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė nesudaro sąlygų ieškovui patekti į butą ir neva pakeitė buto spyną, kadangi šios aplinkybės neatitinka tikrovės – buto spyna nepakeista, o pats ieškovas, prasidėjus šalių skyrybų procesui, turėtus buto raktus grąžino. Šiuo atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad egzistuoja būtinybė taikyti laikinąsias pasaugos priemones. Taip pat, atsakovės nuomone, teismas, įpareigojęs atsakovę netrukdyti ieškovui laisvai naudotis butu, neįvertino, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeis atsakovės interesus ir pažeidė atsakovės teisę į ramią ir saugią aplinką.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliantė nesutinka su skundžiamos nutarties dalimis dėl leidimo ieškovo pasirinktam turto vertintojui pateikti į ginčo butą turto vertinimui atlikti bei laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės įpareigojimo sudaryti sąlygas ieškovui laisvai patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), taikymu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-02-09 prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodė, jog siekia nustatyti minėto buto rinkos vertę ir nori atlikti turto vertinimą, tačiau yra pakeistas buto užraktas ir jis neturi galimybės turto vertintojos įvesti į butą, be to, bute yra likę jo asmeniniai daiktai, kurių jis neturi galimybės pasiimti ir jo turtinės teisės yra pažeidžiamos. Nors apeliantė teigia, kad buto spyna nėra pakeista, tačiau iš atskirajame skunde pateiktų paaiškinimų apie faktines aplinkybes yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas patekti į ginčo butą neturi galimybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo butas įgytas šalių santuokos metu, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 3.88 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ginčo buto statusas nesikeičia, jis išlieka šalių bendrąja jungtine nuosavybe, todėl sutuoktiniai juo turi teisę naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Tačiau, vadovaujantis CK 3.117 str. 1 d., preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.65 str. 2 d. 3 p. numatyta viena iš šeimos bylose taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių – vieno sutuoktinio įpareigojimas netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Tokia laikinoji apsaugos priemonė nukreipta į laikiną konfliktinės situacijos teisinį sureguliavimą. Nagrinėjamu atveju ginčo butas tarp sutuoktinių nepadalytas, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tiek atsakovė, tiek ieškovas turi vienodas teises į butą, tarp jų ir teisę į jį patekti ir juo naudotis. Apeliantės teiginiai, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas pažeis atsakovės teisę į ramią ir saugią aplinką bei gali kelti grėsmę atsakovei atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju esant duomenims apie tai, kad ieškovo galimybės pateikti į butą yra apribotos, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigojimą atsakovei netrukdyti ieškovui patekti į butą ir juo naudotis.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad skundžiama nutartis pažeidžia šalių rungtyniškumo principą ir susidariusioje situacijoje atsakovė yra priversta rinkti įrodymus ieškovo naudai. Apeliantė nurodo, kad ji, jos manymu, teisingą minėto buto vertę yra nurodžiusi procesiniuose dokumentuose. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas V. B. nesutinka su atsakovės nurodoma nekilnojamojo turto verte ir 2015-01-09 sudarė Turto vertinimo paslaugų teikimo sutartį buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 12 str. ir 178 str.). Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog ieškovas, nesutikdamas su atsakovės nurodoma nekilnojamojo turto verte, turi teisę rinkti ir teikti leistinus įrodymus savo argumentams bei atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi lygias teises į minėtą nekilnojamojo turto objektą – butą, nėra pagrindo skundžiama nutartimi nustatyto leidimo ieškovo pasirinktam turto vertintojui šalių sutartu laiku pateikti į butą turto vertinimui atlikti vertinti kaip atsakovės įpareigojimo rinkti įrodymus ieškovo naudai. Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas turto vertintoją išsirinko nesuderinęs šio klausimo su atsakove, be to, ieškovas turi teisę prašyti teismo skirti ekspertizę buto vertei nustatyti, atmestini. CPK 13 str. įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys, vykstant procesui, turi teisę laisvai naudotis savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis pagal CPK nuostatas, taip veikdamos proceso eigą. Atskirajame skunde atsakovė pati nurodo, kad ieškovo ir atsakovės interesai yra priešingi. Be to, atsakovė taip pat turi teisę byloje reikšti prašymus ar teikti įrodymus, pagrindžiančius jos poziciją dėl nekilnojamojo turto vertės (CPK 12 str., 13 str., 42 str. 1 d., 178 str.).
Nors atskiruoju skundu prašoma panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-10 nutartį, tačiau atskirajame skunde nesutikimo argumentų su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl termino ieškovui atlikti namo teisinę registraciją nustatymo, ar dalimi dėl civilinės bylos sustabdymo skunde nepateikta.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-10 nutartį palikti nepakeistą.