- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-08
- Bylos Nr.
- 2A-19-460/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01485-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, Onos J
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-19-460/2016
Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-01485-2013-5)
2016 m. sausio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-49-729/2015 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui V. B. ir atsakovei A. B., trečiasis asmuo AB SEB bankas, dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalinimo, trečiojo asmens Onos J. V. ieškinį ieškovui V. B. dėl pinigų išieškojimo, ir ieškovo V. B. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. dalinio sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovas ieškiniu (kartu su ieškinio dalyko papildymu) pareiškė reikalavimus: nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės A. B. įregistruotą santuoką dėl atsakovės kaltės; pripažinti nebaigtą statyti namą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe; padalinti santuokos metu įgytą turtą ir turtines prievoles jo nurodytu būdu. Prašant padalinti santuokos metu įgytą turtą ieškovas prašo santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, ieškovui už jam tenkančią minėto buto dalį priteisiant 96 000 Lt kompensaciją. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jis 2012 m. pabaigoje išėjo gyventi kitur, neapsikentęs nuolatinių barnių ir supratęs, kad atsakove nebegali pasitikėti. Nuo to laiko santuokiniai ryšiai su atsakove nutrūko, mano, kad jų santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimu dėl santuokos nutraukimo dėl jos kaltės ji kategoriškai nesutinka, nes ieškovas nepateikė jokių jos kaltės įrodymų ar argumentų. Nurodė, kad jie kaip šeima gyveno iki 2013-07-27. Mano, kad jų santuoka iširo tik dėl ieškovo neištikimybės ir sprendimo išeiti gyventi pas kitą moterį, todėl santuoka turi būti nutraukta tik dėl ieškovo kaltės. Be to, atsakovė A. B. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą pripažinti nebaigtą statyti namą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe ir šį namą priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, nepriteisiant ieškovui kompensacijos už jam tenkančią nuosavybės dalį, be to, prašo padalinti santuokos metu įgytą kitą turtą atsakovės nurodytu būdu.
Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad jų santuoka iširo tik dėl atsakovės valdingo būdo, nuolatinių jos priekaištų, nuolatinio žeminimo aplinkinių akivaizdoje menkinant jo orumą ir pasitikėjimą savimi. Nurodė, kad jam gyvenant su atsakove buvo diagnozuotas psichologinis sutrikimas - depresija, jis nuo 2010 m., pradėjo lankytis pas psichoterapeutus, nes pats nebegalėjo susitvardyti, o atsakovė vietoje to, kad padėtų, tik dar labiau žlugdė jį kaip asmenį ir vyrą. Nurodė, kad jam išėjus atskirai gyventi nuo atsakovės, sveikata pagerėjo, jis visiškai nebevartoja antidepresantų. Mano, kad šie duomenys yra objektyvus įrodymas šioje byloje dėl santuokos iširimo priežasties bei sutuoktinio kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-07-17 daliniu sprendimu priėmė dalinį sprendimą dėl santuokos tarp ieškovo V. B. ir atsakovės A. B. nutraukimo. Nusprendė atmesti ieškinio reikalavimą, patenkinti priešieškinio reikalavimą, santuoką, įregistruotą tarp V. B. ir A. B. 1990 metų sausio 27 dieną Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.8, nutraukti dėl ieškovo V. B. kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines B. ir B. pavardes. Priteisė atsakovei A. B. iš ieškovo V. B. 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ( sumokėto žyminio mokesčio). Kitos bylos dalį sustabdė, kol bus baigta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija. Nurodė, jog byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina ieškovo pozicijos, kad atsakovė buvo jam nelojali, negerbė, moraliai nerėmė, sąlygojo pablogėjusią jo sveikatos būklę ar būtinybę išeiti iš namų. Duomenų, patvirtinančių ieškinyje nurodytą teiginį, kad gyvendamas santuokoje ieškovas susirgo depresija, jis nepateikė, o jei ir būtų gydęsis – tai savaime neįrodo jo žmonos netinkamo elgesio ar kaltės. Teigė, kad net neišsakęs žmonai jokių priekaištų, 2013 m. liepos mėn. išėjo iš namų, paliko savo šeimą, persikėlė gyventi pas kitą moterį. Pažymėjo, kad pats šis faktas pakankamai pagrindžia ieškovo kaltę dėl neištikimybės, nes tokiu savo elgesiu jis, būdamas vedęs, pažemino savo žmoną ir tapo jai visiškai nelojalus, atvirai pareikšdamas, kad ryšys su kita moterimi jam svarbesnis nei šeima. Kadangi nuo išėjimo iš namų ieškovas visiškai nustojo rūpintis šeima, konstatavo, jog įrodyta ir kita kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpcija, o būtent – šeimos palikimas ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Pažymėjo, jog pripažinti abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos nutraukimo nėra jokio pagrindo, nes nebuvo nustatyta ir įrodyta atsakovės kaltė, tuo tarpu kai paties ieškovo kaltė dėl to įrodyta svariais ir visumą tarpusavyje sudarančiais įrodymais, tame tarpe ir jo artimų giminaičių parodymais. Atmetęs ieškovo reikalavimą ir patenkinęs atsakovės reikalavimą, jai iš ieškovo priteisė 41 EUR išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-17 dalinį sprendimą ir nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, jog teismas be pagrindo apkaltino jį neištikimybe. Apeliantas minėtos sąvokos aiškinimą grindžia internetinės svetainės „Vikipedija“ informacija. Tikina, kad liudytojai apie neištikimybės faktą jokių duomenų nepateikė. Tikina, kad nėra nustatyta jokia išėjimo iš namų priežastis, kad išėjęs gyventi kitur nebuvo neištikimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-17 dalinį sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovo išėjimas iš namų, neištikimybė buvo didelis netikėtumas. Teigia, jog ieškovas, pradėdamas bendrauti su kita moterimi, ir išeidamas pas ją gyventi, iš esmės pažeidė lojalumo pareigą, dėl to bendras gyvenimas nutrūko. Mano, kad ieškovas suvulgarina sąvoką „neišikimybė“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo – sutuoktinių kaltės iširus santuokai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė 1990 m. sausio 27 d., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.8 (santuokos liudijimo originalas).
Prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalių santuokinis gyvenimas tapo nebegalimas dėl atsakovės nuolatinių barnių, pagarbos stokos, užgauliojimo. Atsakovė šių aplinkybių iš esmės nepripažino, tvirtino ir įrodinėjo, kad jų šeiminis gyvenimas iki ieškovo išėjimo iš namų buvo normalus. Šalys byloje pripažino, kad faktiškai gyvena atskirai. Taigi nagrinėjamos bylos šalys, prašydamos nutraukti santuoką dėl vienas kito kaltės, įrodinėjo iš esmės tapačias aplinkybes– sutuoktinių pareigų, nustatytų CK pažeidimą vienas kito atžvilgiu.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Dž. v. P. Dž., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos 3K-3-2/2011).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas, nustatęs, kad ieškovas paliko šeimą, išėjo gyventi pas kitą moterį, konstatavo, kad ieškovas buvo neištikimas, be to, nesirūpino šeima. Kolegija sutinka, kad šitokiu elgesiu ieškovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas būti lojaliam, gerbti vienas kitą (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas, palikdamas šeimą ir išėjęs gyventi pas kitą moterį, iš esmės pažeidė lojalumo pareigą, nepaliko jokios galimybės santuoką išsaugoti. Ieškovas nesiėmė jam prieinamų ir individualiais sutuoktinių santykiais pagrįstų priemonių išsaugoti daugiau kaip dvidešimt metų trukusią santuoką.
Nustačius, kad ieškovas pažeidė lojalumo, pagarbos vienas kitam pareigas iš esmės, neištikimybės fakto įrodymas neturi lemiamos reikšmės ieškovo kaltei konstatuoti. Ieškovas remiasi laisvosios enciklopedijos „Vikipedija“ „neištikimybės“ sąvokos aiškinimu, akcentuoja tik jos fizinę sąvokos dalį. Kolegija mano, jog remtis enciklopedijos informacija kaip teisiniu šaltiniu nėra pagrįsta. Kita vertus, paties ieškovo nurodoma „neištikimybės“ sąvoka suprantama ne tik fizine prasme, tačiau ir dvasine.
Vertinant atsakovės elgesį, akcentuotina, kad ne tik atsakovė, ar jos sūnūs, tačiau ir ieškovo motina, ir ieškovo sesuo nurodė, kad atsakovė tardavosi su ieškovu šeimos gyvenimo klausimais, tarpusavyje normaliai bendravo. Byloje apart ieškovo teiginių, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ieškovą užgauliojo, negerbė, pastoviai inicijuodavo barnius (CPK 12, 178 straipsniai).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas palikdamas atsakovę pažeidė CK 3.27 straipsnyje nustatytas lojalumo ir sutuoktinio paramos pareigas, todėl teismas turėjo pripažinti jo kaltę.
Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.