Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-01-07 · Civilinė byla Nr. 2S-109-826/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-07
Bylos Nr.
2S-109-826/2016
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01485-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
A. B.
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas, O. J. V.
Kategorijos

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-109-826/2016

Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-01485-2013-5)

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui V. B. ir atsakovei A. B., trečiasis asmuo AB SEB bankas, dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo bei pagal trečiojo asmens O. J. V. ieškinį ieškovui V. B. dėl pinigų išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme pagal ieškovo ieškinį iškelta civilinė byla. Ieškovas prašė nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės įregistruotą santuoką dėl atsakovės kaltės; pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nebaigtą statyti namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone; padalyti santuokos metu įgytą turtą ir turtines prievoles. Prašydamas padalyti santuokos metu įgytą turtą ieškovas prašo santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Gargžduose, palikti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, ieškovui už jam tenkančią minėto buto dalį priteisti kompensaciją.

Šalies argumentai

Atsakovė A. B. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti nebaigtą statyti namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe ir šį namą priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise nepriteisiant ieškovui kompensacijos už jam tenkančią nuosavybės dalį.

Trečiasis asmuo O. J. V. pateikė ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti jai iš ieškovo V. B. 249 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-10 nutartimi pagal ieškovo prašymą buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir leista ieškovo pasirinktam turto vertintojui šalių sutartu laiku patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Gargžduose, atlikti buto vertinimą, o atsakovė įpareigota sudaryti sąlygas ieškovui laisvai patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Gargžduose, įpareigojant atsakovę perduoti ieškovui raktą nuo minėto buto durų spynos bei netrukdyti ieškovui laisvai naudotis šiuo butu.

2015-10-12 gautas atsakovės prašymas panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes nutartimi nustatytus įparei­gojimus vykdė tinkamai, – sudarė sąlygas ieškovui laisvai patekti į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, perdavė jam raktus nuo šio buto bei netrukdė ieškovui laisvai naudotis butu. Taip pat prašė uždrausti ieškovui naudotis ginčo butu. Atsakovei perdavus ieškovui buto raktus, ieškovas pradėjo bute lankytis. Atsakovė pradėjo įtarti, kad ieškovo apsilankymai vyksta ne norint realiai naudotis butu, o siekiant rinkti informaciją apie atsakovę. Įtardama, kad ieškovas bute lankosi visai kitu tikslu, ji kreipėsi į kompetentingas institucijas su prašymu patikrinti, ar bute nėra įmontuota pasiklausymo įranga. Atsakovės įtarimai pasitvirtino, nes bute buvo rasta pasiklausymo įranga. Ieškovui pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 str. 1 d., dėl neteisėto infor­macijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo. Be to, 2015 metų rugsėjo mėnesį ieškovas savavališkai pakeitė butui priklausančio rūsio spyną ir pasisavino rūsyje buvusias žiemines automobilio HONDA CR-V padangas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-11-02 nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir panaikino 2015-10-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat tenkino atsakovės prašymą ir uždraudė ieškovui naudotis butu, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai. Teismas nurodė, kad atsakovė 2015-02-10 nutartimi nustatytus įparei­gojimus vykdė tinkamai, geranoriškai sudarė sąlygas ieškovui laisvai patekti į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, perdavė jam raktus nuo šio buto bei netrukdė ieškovui laisvai naudotis butu. Tuo tarpu atsakovas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, nes galimybę patekti ir naudotis šiuo butu naudoja priešingais teisei tikslais ir siekia tik pakenkti ieškovei, padaryti jai žalos ir neleistinais būdais rinkti apie ją informaciją, o ne realiai naudotis turtu. Civilinėje byloje nusta­tytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pažeidžia atsakovės teises ir visiškai neatlieka savo funkcijos, todėl yra pagrindas jas panaikinti. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą ir uždrausti ieškovui naudotis butu, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai. Ieškovo teisių šis apribojimas nepažeis, nes jis šiame bute negyvena, poreikio jame lankytis nenurodė ir nepagrindė, o turto vertinimui atlikti bus reikalingas tik vienkartinis pateikimas į šį butą, kuris bus užtikrintas atsakovės ir jos atstovo gera valia arba teismo procesiniu sprendimu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-02 nutartį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė tinkamai vykdė 2015-02-10 nutartimi jai nustatytus įpareigojimus sudaryti ieškovui sąlygas patekti į butą. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad ieškovas yra neigiamai prieš ją nusiteikęs, taip pat nepateikti įrodymai, jog ieškovui nereikalinga ginčo gyvenamoji vieta, tuo labiau kad šiuo metu butas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad ieškovas pasisavino automobilio, kuriuo ji naudojasi, padangas, nes minėtas automobilis bei jo padangos priklauso ieškovui. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtai įrengtos pasiklausymo įrangos ginčo bute yra nutrauktas. Uždraudus ieškovui patekti į ginčo butą yra akivaizdžiai ribojamos ieškovo turtinės teisės.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai panaikino atsakovei nustatytus įpareigojimus ir uždraudė ieškovui patekti į ginčo butą, nes butas jam yra nereikalingas, jis jame negyvena. Ieškovas nepagrįsta nurodo, kad padangos, kurias jis pasiėmė, priklauso jam, nes automobiliu naudojasi atsakovė, be to, šį automobilį ieškiniu prašo palikti atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 144 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis ir teismas tam tikrų kategorijų civilinėse bylose gali taikyti kitas įstatyme nustatytas konkrečias laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjama byla kilusi iš šeimos teisinių santykių. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių – laikinų apribojimų nustatymas, t. y. laikinas vieno iš sutuoktinių turtinių teisių ribojimas. Ši laikinoji apsaugos priemonė dažniausiai taikoma santuokos nutraukimo bylose. CK 3.65 straipsnis konkrečiau reglamentuoja, kokias laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti teismas santuokos nutraukimo bylose. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą bei nepažeisti kitos šalies interesų labiau, nei reikia užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą (CPK 17 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas 2015-02-10 nutartimi buvo įpareigojęs atsakovę nekliudyti ieškovui patekti į ginčo butą tam, kad būtų atliktas turto vertinimas. Ieškovui buvo sudarytos galimybės patekti į ginčo butą kartu su turto vertintoju, tačiau turto vertinimas neatliktas, o ieškovas, pasinaudojęs atsakovei nustatytais įpareigojimais nekliudyti patekti į butą, jame sumontavo pasiklausymo aparatūrą. Šią aplinkybę patvirtino ir pats ieškovas, tik nurodė, jog nesiekė rinkti jokios privačios informacijos apie atsakovę (b. l. 101–103). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, pagrįstai panaikino 2015-02-10 nutartimi atsakovei nustatytą įpareigojimą nekliudyti ieškovui pateikti į butą. Įvertinus byloje esančius duomenis akivaizdu, jog ieškovas nekliudomai galėjo patekti į ginčo butą, tačiau šia galimybe jis pasinaudojo ne tam, kad atliktų turto vertinimą, o tam, kad bute paliktų garso pasiklausymo aparatūrą. Taigi apeliantui pasinaudojus patekimo į butą galimybę priešingiems, nei 2015-02-10 nutartyje nurodyta, tikslams, nėra pagrindo palikti galioti 2015-02-10 nutartimi atsakovei nustatyto įpareigojimo nekliudyti ieškovui patekti į butą.

Apeliantas teigia, kad teismas, uždrausdamas jam naudotis ginčo butu, pažeidė jo nuosavybės į butą teisę ir jo galimybę naudotis butu. Su šia skundo nuostata apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma, laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrais apribojimais, tačiau nustatomais apribojimais siekiama išlaikyti abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeisti vienos iš šalių teisių labiau, nei tai yra būtina.

Šiuo atveju iš šalių paaiškinimų bei jų procesinių dokumentų nustatyta, kad ieškovas ginčo bute negyvena nuo 2012 m. pabaigos ir gyvena, kaip teigia, pas draugę. Taigi nuolatinis lankymasis bute ieškovui nėra būtinas. Priešingai, ieškovui buvo būtina į butą patekti tik tam, kad jis turėtų galimybę atlikti turto vertinimą, tačiau iki šiol šio vertinimo ieškovas nėra atlikęs. O, kaip jau buvo minėta anksčiau, ginčo bute lankėsi su tuo nesusijusiais tikslais, t. y. paliko bute veikiančią paslėptą garso pasiklausymo aparatūrą. Ir nors 2015-11-02 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas ieškovui nutrauktas, nes nenustatyta, kad ieškovas sukaupė privačią informaciją apie atsakovę, tačiau tai nepaneigia fakto, kad ieškovas pasiklausymo įrangą ginčo bute, kuriame nebegyvena, sumontavo neturėdamas atsakovės sutikimo ir jos neinformavęs. Nors šiuose veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos sudėties, tačiau civilinės teisės prasme tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip galimai pažeidžiantys atsakovės neturtinius interesus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai uždraudė ieškovui naudotis ginčo butu, iki bus išnagrinėta byla (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas ieškiniu prašė palikti ginčo butą atsakovei asmeninės nuosavybės teise, dėl to, įvertinus dar ir tai, kad ginčo bute ieškovas ketvirti metai negyvena, darytina išvada, kad jo nuosavybės teisė laikinais apribojimais naudotis butu nėra pažeidžiama (CPK 178, 185 straipsniai.).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, dėl to paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 28 Eur žyminis mokestis. Atsakovas už atskirąjį skundą žyminio mokesčio nesumokėjo, dėl to atmetus atskirąjį skundą 28 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. B. valstybei 28 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis