Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-04-12 · Civilinė byla Nr. 2S-611-538/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-12
Bylos Nr.
2S-611-538/2016
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01485-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
V. B.
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas, O. J. V.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-611-538/2016

Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-01485-2013-5)

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.1; 3.3.2.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. balandžio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-03 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui V. B. ir atsakovei A. B., trečiasis asmuo AB SEB bankas, dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, trečiojo asmens O. J. V. ieškinį ieškovui V. B. dėl pinigų išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-09-13 Klaipėdos rajono apylinkės teisme pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui V. B. ir atsakovei A. B., trečiasis asmuo AB SEB bankas, dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, trečiojo asmens O. J. V. ieškinį ieškovui V. B. dėl pinigų išieškojimo yra iškelta civilinė byla. 2013-12-02 teisme priimtas atsakovės priešieškinis ieškovui V. B. ir atsakovei A. B., trečiasis asmuo AB SEB bankas, dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, kuriame atsakovė buvo pareiškusi reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais adresu(duomenys neskelbtini) , areštą, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims. 2015-12-02 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotas atsakovei A. B., asmeninės nuosavybės teise priklausantis 9,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, areštuotas turtas paliktas saugoti ir naudoti atsakovei A. B..

2016-01-22 teisme gautas atsakovės A. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriuo ji prašo panaikinti 2013-12-02 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio 9,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštą. Nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jos asmeniniam turtui, buvo suvaržytos ir pažeistos jos asmeninės teisės ir teisėti interesai, nes šiuo metu ji negali dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą įgyvendinant programos priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio ir miško infrastruktūrą“ pagal veiklą „Parama žemės konsolidacijai“, nes jai tai yra labai svarbu ir aktualu, nes ji yra ūkininkė. Pateikė VĮ valstybės žemės fondo raštą, kuriame nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 49 straipsnio 8 dalies nuostatomis, žemės konsolidacijos objektu negali būti areštuoti žemės sklypai, todėl Valstybės žemės fondas neturi pagrindo įtraukti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į konsolidacijos projekto teritoriją. Atsakovės atstovas 2016-02-02 pateiktu prašymu palaikė jos poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nurodydamas, kad sutuoktiniai, kurių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą teismas nagrinėja, neturi jokių teisių į šį atsakovei A. B. nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, o galimo teismo sprendimo dėl šiame sklype esančio namo padalijimo tarp sutuoktinių žemės sklypo priklausomybė niekaip neįtakoja. Pagal žemės konsolidacijos projektą žemės matavimai ir kiti žemėtvarkos sprendiniai būtų atlikti iš kaimo plėtros programos fondo lėšų, o negalėdama dalyvauti šiame projekte atsakovė, gaunanti tik senatvės pensiją, vėliau turėtų pati finansuoti tokių darbų atlikimą ir tai būtų nuostoliai, kuriuos turėtų atlyginti asmuo, kurio prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-02-03 nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių – žemės sklypo, kuriame stovi nebaigtas statyti ir neįregistruotas gyvenamasis namas, arešto – taikymo pagrindas nėra išnykęs: byla neišnagrinėta, namas kaip atskiras nuosavybės objektas neįregistruotas. Panaikinus šias laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė galėtų ne tik dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet ir laisvai disponuoti šia savo nuosavybe, tame tarpe – ir perleisti ją tretiesiems asmenims, o tai neabejotinai komplikuotų kol kas neįteisinto namo įteisinimą, įregistravimą ir naudojimą. Padarė išvadą, kad žemės konsolidacijos projekto teikiama nauda būtent šiam pareiškėjos sklypui nėra aktuali, nes tikslūs sklypo geodeziniai matavimai yra atlikti, o jokių daugiau galimų nuostolių dėl šių priemonių taikymo A. B. nėra nurodžiusi. Bet kuriuo atveju jai išlieka teisė, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrus realių nuostolių, reikalauti jų atlyginimo iš asmenų, kurių interesais buvo taikytos šios priemonės.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė A. B. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-03 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti. Nurodo, kad šioje byloje reikalavimo įvykdymo galimybė nesusijusi su apeliantės žemės sklypo areštu, todėl laikinosios apsaugos priemonės - apeliantės žemės sklypo areštas taikytos nepagrįstai. Apeliantė yra netinkamas atsakovas pagal ieškinį, nes neturi nei materialinio nei procesinio suinteresuotumo, neturi jokių pretenzijų į A. B. ir V. B. pastatytą, bet neįregistruotą namą, nėra šio galimo ginčo šalimi. Mano, kad šiuo atveju būtų tikslingas ne žemės sklypo, o nebaigto statyti namo areštas. Teigia, kad apribojimai apeliantei neproporcingi siekiamoms apginti A. B. ir V. B. teisėms, kurios net nėra ginčijamos ar pažeistos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė A. B. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nors namas yra nebaigtas statyti ir neįregistruotas, tai neatima galimybės apeliantei bylos nagrinėjimo metu perleisti žemės sklypą su jame esančiais statiniais tretiesiems asmenims, ir tai gali pasunkinti galimai palankaus A. B. teismo sprendimo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantė argumentuoja, kad šioje byloje reikalavimo įvykdymo galimybė nesusijusi su apeliantės žemės sklypo areštu, todėl laikinosios apsaugos priemonės - apeliantės žemės sklypo areštas taikytos nepagrįstai. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip pažymima teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

Kaip nustatyta, 2015-12-02 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotas atsakovei A. B., asmeninės nuosavybės teise priklausantis 9,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, areštuotas turtas paliktas saugoti ir naudoti atsakovei A. B.. Atsakovė A. B. pareiškė priešieškinį ieškovui V. B. ir atsakovei A. B., trečiasis asmuo AB SEB bankas, dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo. Šioje byloje nėra pareikšta jokio reikalavimo dėl A. B. priklausančio žemės sklypo, šis sklypas sutuoktiniams A. B. ir V. B. nepriklauso, byloje dėl jo ginčo nėra ir byloje yra ginčas tik dėl nebaigto statyti namo priklausomybės. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu atsakovė A. B. parduotų jai priklausantį žemės sklypą, tai neturėtų įtakos nebaigto statyti gyvenamojo namo nuosavybei, todėl darytina išvada, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), areštas taikytas nepagrįstai (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas panaikinti areštą jai priklausančiam žemės sklypui tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tenkinus atskirąjį skundą, atsakovės A. B. sumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės A. B. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės A. B. prašymą tenkinti. Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-12-02 nutartimi taikytą atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio 9,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštą.

Priteisti atsakovei A. B. 21 eurų žyminio mokesčio iš atsakovės A. B..

Teisėjas Almantas Padvelskis