Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės BUAB „Statybos verslas“ nemokumo administratoriui Sigitui Šamanskui, atsakovui A.. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Statybos verslas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Sigito Šamansko, ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio ir atsiliepimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės bylos aplinkybės

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi (bylos Nr. eB2-1481-661/2023) UAB „Statybos verslas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Sigitas Šamanskas, nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Statybos verslas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartimi. Bendra teismo patvirtinta kreditorių reikalavimų suma - 173 490,90 Eur.

19. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Statybos verslas“ (toliau – ir Bendrovė) juridinių asmenų registre įregistruota 2014-09-29, įmonės akcininkas – atsakovas A. P., kuris vadovo pareigas ėjo nuo 2014-10-07.

20. Administratorius Bendrovės ir jos kreditorių vardu pareiškė ieškinį buvusiam Bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, atsakovui nevykdžius Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 2.87 straipsnyje, kuris reglamentuoja juridinio asmens organų narių pareigas, be kita ko, nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (1 dalis); jis turi būti lojalus juridiniam asmeniui (2 dalis). Pagal šio straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).

Dėl bendrovės nemokumo momento ir atsakovo pareigos kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo

22. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjama, jog ieškovei esant nemokiai, Bendrovės vadovas atsakovas, ėjęs vadovo pareigas nuo 2014-10-07 iki bankroto bylos iškėlimo, nevykdė pareigos inicijuoti nemokumo procesą, todėl padarė įmonei žalą. Taigi, atsakovo pareigų nevykdymas, žalos padarymas siejamas su laikotarpiu, kurio metu galiojo JANĮ, todėl nagrinėjamo ginčo kontekste aktualios JANĮ nuostatos, susijusios su juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą įmonei tapus nemokiai.

23. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas tai yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020).

24. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta Bendrovės vadovo pareiga nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, Bendrovei tapus nemokiai.

25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016, 46 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 27 punktas).

26. Ieškovės tvirtinimu, Bendrovė nemokia tapo 2022-08-01, todėl atsakovas kaip Bendrovės vadovas inicijuoti bankroto bylą privalėjo iki 2022-08-06. Ieškovė įrodinėja: nemokumo administratoriaus surinktais ir apibendrintais duomenimis, nemokumo administratoriaus sudarytais BUAB „Statybos verslas“ 2022-08-01 balansu, 2022-08-01 pelno (nuostolio) ataskaita, 2022-08-01 pradelstų įsipareigojimų sąrašu, teismo nutartimi patvirtintu kreditorių sąrašu UAB „Statybos verslas“ nemokumo byloje, Bendrovės finansinės apskaitos dokumentais, sąskaitų išrašais, darbuotojų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais.

27. Atsakovas nesutinka su administratoriaus nustatytu nemokumo momentu, nes, jo tvirtinimu, 2022-08-01 Bendrovė vykdė veiklą, gavo pajamas iš užsakovų ir realizuoto turto, kuriomis atsiskaitinėjo su kreditoriais (įskaitant lizingo bendroves).

28. Pagal nemokumo administratoriaus sudarytą UAB „Statybos verslas“ 2022-08-01 balansą: Bendrovės turtas sudarė 121 688 Eur (tame tarpe ilgalaikis turtas - 72 468 Eur, trumpalaikis turtas - 49 220 Eur); Bendrovės įsipareigojimai siekė 195 397 Eur (tame tarpe 147 561 Eur – per vienerius metus vykdytini įsipareigojimai, 47 836 Eur – po vienerių metų vykdytini įsipareigojimai). Administratoriaus paskaičiavimais, 2022-08-01 pradelstos skolos siekė 83 002,41 Eur. Šiai aplinkybei pagrįsti administratorius pateikė teismui Bendrovės neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras (DOK-18817 ir DOK-20058 priedai). Administratoriaus teiktais duomenimis 2022-08-01 pradelsta skola darbuotojams sudarė 27 736,25 Eur, bendrovė darbo užmokesčio nemokėjo nuo 2022-06-14 (DOK-20058 priedai).

29. Apibendrinant administratoriaus teiktus duomenis spręstina, kad 2022-08-01 Bendrovė turto turėjo 121 688 Eur, pradelstos skolos (83 002,41 Eur) sudarė daugiau kaip pusę Bendrovės turto, o trumpalaikiai įsipareigojimai (147 561 Eur) netgi viršijo visą turimą turtą, Bendrovė buvo nepajėgė atsiskaityti su darbuotojais, jiems turėjo 27 736,25 Eur įsikolinimą. Taigi Bendrovė atitiko nemokumo požymius, nustatytus JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje (žr. nutarties 23 punktą).

30. CPK 178 straipsnio nuostata, įtvirtinanti šalių įrodinėjimo pareigą, reiškia ne tik reikalavimą teikiančios šalies pareigą pateikti jos reikalavimą patvirtinančius įrodymus, bet ir kitos šalies, nesutinkančios su jai reiškiamu reikalavimu, pareigą pateikti jos atsikirtimus patvirtinančius įrodymus. Šiuo aspektu vien šalies išreikšta abejonė kitos šalies pateikto įrodymo tinkamumu ar patikimumu nėra pakankama – teismui turi būti pateikiami CPK reikalavimus atitinkantys įrodymai, paneigiantys kitos šalies pateiktus įrodymus. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016, 42–44 punktai).

31. Nors atsakovas neigia, kad Bendrovė 2022-08-01 faktiškai buvo nemoki, tačiau savo pozicijos nepagrindė paskaičiavimais, nepateikė argumentų bei įrodymų, kurie leistų daryti priešingą ieškinyje dėstomai išvadai dėl Bendrovės nemokumo momento (CPK 178 straipsnis). Atsakovo dėstomi argumentai, kad Bendrovė 2022-08-01 dar vykdė veiklą nepaneigia, kad jos finansiniai rodikliai tuo metu buvo neigiami ir jos skolos tik didėjo.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta esant įrodytai aplinkybei dėl Bendrovės nemokumo momento 2022-08-01.

Dėl neteisėtų veiksmų, vadovo kaltės formos

33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

34. Kaltė yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga visose valdymo organų civilinės atsakomybės bylose, tiek kai reikalaujama žalos, padarytos nepasiteisinusiais verslo sprendimais, atlyginimo, tiek pažeidus imperatyvias ir (ar) fiduciarines pareigas. Tačiau, priklausomai nuo to, kokius neteisėtus veiksmus atliko valdymo organo narys, gali skirtis jo kaltės forma.

35. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas specialusis įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagrindas, skirtas kreditorių interesams, kai įmonė yra faktiškai nemoki, o akcininkų bei kreditorių interesai iš esmės išsiskiria, apsaugoti. Pagal teismų praktiką įmonės vadovo atsakomybė pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalį (buvusi ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) yra specifinis deliktas, kuris skiriasi nuo vadovo civilinės atsakomybės už bendrųjų pareigų įmonei pažeidimą pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; kt.)

36. Teismų praktikoje konstatuota, kad nustatant kaltę kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą turi būti nustatytas didelis neatsargumas arba tyčia, už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies (šiuo metu aktuali norma - JANĮ 6 straipsnio 2 dalis) nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Civilinei atsakomybei šiuo atveju atsirasti reikalingą paprasto neatsargumo kaltės formą lemia tai, jog pažeista imperatyvi įstatyme įtvirtinta pareiga. Žala padaroma paprasto neatsargumo forma, kai atsakovo veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes. Ši kaltės forma pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, kai sprendžiama dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo dėl įstatyme įtvirtintos imperatyvios teisės normos pažeidimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymo, šiuo metu – JANĮ 6 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 45 punktas).

37. Pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad: priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą; nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

38. Atsakovas kaip rūpestingas įmonės vadovas, privalėjo įvertinti Bendrovės finansinę padėtį, tame tarpe sudarant tarpines finansine ataskaitas, kad nebūtų praleistas įmonės nemokumo momentas, nebūtų padaryta žala Bendrovės kreditoriams. Tačiau atsakovas elgėsi neatsakingai, Bendrovei tapus nemokiai 2022-08-01, jis beveik penkis mėnesius nevykdė JANĮ 6 straipsnio 2 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą. Tokiu savo neveikimu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.

39. Todėl sutiktina su ieškinio argumentais, kad šiuo atveju taikytina atsakovo kaltės prezumpcija, pripažįstant atsakovo didelį neatsargumą jam tinkamai neįvertinus Bendrovės finansinės padėties bei verslo perspektyvų. Atsakovo byloje pateikti argumentai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje (dėl COVID-19 infekcijos), turėjusio įtakos UAB „Statybos verslas“ veiklai bei debitorių galimybėms atsiskaityti su įmone, preziumuojamos atsakovo kaltės nepaneigia.

40. Atsakovo abstraktūs teiginiai, kad Bendrovė vykdė veiklą ir po 2022-08-01, pagal galimybes atsiskaitinėjo su kreditoriais, mažino skolas, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Kita vertus, vien aplinkybė, kad nemoki įmonė ir toliau vykdė veiklą, tokiu būdu nors ir mažindama savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams, tačiau visgi būdama nemoki, nešalina vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-255-943/2017).

Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio dėl žalos atsiradimo

41. Žalos dydžio nustatymo specifika, kai ieškinys pareiškiamas buvusiam įmonės vadovui, pastarajam pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl nemokios bendrovės bankroto bylos iškėlimo, suformuota nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021, 42 punktas). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui ir (ar) dalyviui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas).

42. Bendrovei tapus nemokiai 2022-08-01, pareiga atsakovui kaip įmonės vadovui inicijuoti UAB „Statybos verslas“ bankroto bylą atsirado nuo 2022-08-06 (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau iki 2022-10-31 įmonė faktiškai tęsė nuostolingą veiklą. Atsakovas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei teismui pateikė 2022-12-28, taip dar labiau padidinant bankrutavusios bendrovės skolas kreditoriams.

43. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartimi (bylos Nr. eB2-1481-661/2023) buvo patvirtintas BUAB „Statybos verslas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį patvirtinta bendra 173 490,90 Eur kreditorių reikalavimų suma. Administratoriaus teiktais duomenimis ir paskaičiavimais, kurių nepaneigė atsakovas (CPK 12, 178 straipsniai), nuo 2022-08-01 iki atsakovo nemokumo bylos UAB „Statybos verslas“ inicijavimo (2022-12-28), pradelsti įsipareigojimai kreditoriams padidėjo nuo 43 230,60 Eur iki 173 490,90 Eur, t. y. išaugo 130 260,30 Eur suma ir ši 130 260,30 Eur suma laikytina žala Bendrovei.

44. Atsakovo argumentai dėl galimai pasikeitusių Bendrovės kreditorinių reikalavimų dėl vykdomosiose bylose iš atsakovo kaip laiduotojo išieškotų sumų nelaikytini sudarančiais įtakos nagrinėjamoje byloje žalos dydžio skaičiavimui. Kreditorių reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „Statybos verslas“ nemokumo byloje Nr. eB2-1481-661/2023. Atsakovas turi teisę ginčyti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų dydį bankroto byloje, teikti prašymus dėl finansinių reikalavimų patikslinimo, tačiau teismui tokie duomenys nėra pateikti, todėl yra vadovaujamasi UAB „Statybos verslas“ nemokumo byloje patvirtintais kreditorių reikalavimų dydžiais. Bendrovė neturi materialaus turto, kurį būtų galimybė parduoti. Administratoriaus tvirtinimu, taip pat nėra galimybės atgauti piniginių lėšų iš debitorių.

45. Atsakovas turėjo įstatyminę pareigą, įmonei esant nemokiai, veikti bendrovės kreditorių interesų naudai. Teismo vertinimu, atsakovo elgesys, kuomet Bendrovei esant faktiškai nemokiai, atsakovui kaip Bendrovės vadovui ir akcininkui turint visą informaciją apie Bendrovės finansinę padėtį bei verslo perspektyvas, atsakovas kaip Bendrovės vadovas tinkamai neįvertino situacijos, nesikreipė į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, nesiėmė jokių veiksmų, kad kreditoriniai įsipareigojimai neaugtų, neatitinka rūpestingo, apdairaus vadovo kriterijų, todėl atsakovo neteisėti veiksmai laikytini susiję priežastiniu ryšiu su kilusia žala.

Dėl bylos baigties

46. Išdėstytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad ieškovė įrodė civilinės atsakomybės sąlygas atsakovo kaip vadovo civilinei atsakomybei kilti. Todėl ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 130 260,30 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (130 260,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-03-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos) (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

47. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1952,00 Eur. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiama 1952,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

48. Iki teismo posėdžio bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo bei jas pagrindžiančių įrodymų šalys nepateikė, todėl atstovavimo išlaidų paskirstymas jų atžvilgiu nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsniu, 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai UAB „Statybos verslas“ (į. k. 303407470) iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 130 260,30 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (130 260,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-03-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 1952,00 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.