Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2775-553/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VS tiekimas“ teisių perėmėjos uždarosios akcinės bendrovės „Indebt“ ieškinį atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (T. V. teisių perėmėja) ir E. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir joje spręstinų klausimų

Byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama pakartotinai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį, kuria teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.Byloje kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo įmonės vadovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas skunde pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės kvestionuoja dviem aspektais: pirma, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, antra, teismas nevertino atsakovo veiksmais ir (ar) neveikimu padarytos žalos dydžio ir jų įtakos bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams, be to, neatsižvelgė į aplinkybę, kad įvairiais laikotarpiais BUAB „VS tiekimas“ vadovavo skirtingi vadovai.Kasacinis teismas šioje byloje išaiškino, kad BUAB „VS tiekimas“ bankroto administratorei kreditorių finansinių reikalavimų pagrindai, jų dydžiai, bankrutuojančios bendrovės turimas turtas, tapo žinomas tik po BUAB „VS tiekimas“ bankroto bylos iškėlimo, t. y. po Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties. Teisės pažeidimas tęsėsi nuo 2006 m. rugsėjo 20 d. iki 2011 m. lapkričio 11 d., todėl kasacinis teismas nurodė, kad ieškovė nepraleido sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad atsakovas, nevykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei, atliko neteisėtus veiksmus, taip pat kasacinis teismas pripažino, kad atsakovo civilinė atsakomybė individualizuota ir atribota nuo kitų buvusių bendrovės vadovų, šioje byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų procesiniu statusu, civilinės atsakomybės. Minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija su šiais išaiškinimais susijusių apeliacinio skundo argumentų pakartotinai nenagrinėja ir plačiau dėl jų nepasisako.Kasacinis teismas, grąžindamas apeliacinės instancijos teismui pakartotinai nagrinėti bylą, išaiškino, kad įmonės nemokumo faktas apeliantui buvo žinomas nuo 2006 m. rugsėjo 20 d., todėl visi BUAB „VS tiekimas“ nepadengti įsipareigojimai, prisiimti po šios datos, vertintini kaip žala, nes jei atsakovas būtų laiku inicijavęs bankroto bylą, šie įsipareigojimai nebūtų atsiradę. Dėl to iš byloje esančių kreditorių finansinių reikalavimų ir jų dydžius pagrindžiančių įrodymų nustatytina, kurie kreditorių reikalavimai ir kuria dalimi atsirado po 2006 m. rugsėjo 20 d., kai atsakovas neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. kiek padidėjo bendrovės skolos po to, kai ji tapo nemoki. Atsižvelgdama į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija bylą nagrinėja iš esmės ir vertina atsakovo neteisėtais veiksmais BUAB „VS tiekimas“ padarytos žalos dydį.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimo į juos priėmimo, įrodymų išreikalavimo

Siekiant užtikrinti rungimosi civiliniame procese principo įgyvendinimą, šalims buvo nustatytas terminas pareikšti nuomonę dėl kasacinio teismo nutartyje išdėstytų motyvų ir apeliacinės instancijos teisme nustatinėtų ir vertintinų aplinkybių. Ieškovės teisių perėmėja UAB „Indebt“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, o atsakovas – atsiliepimą į ieškovės rašytinius paaiškinimus. Tiek rašytiniai paaiškinamai, tiek atsiliepimas į juos priimami ir vertinami bendrame byloje surinktų įrodymų kontekste.Ieškovės teisių perėmėja nurodė, kad jos žinioje yra tik byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys kreditorių finansinių reikalavimų susiformavimo pagrindą ir momentą, pažymėjo neturinti objektyvių galimybių pateikti teismui papildomus įrodymus, todėl teismo prašė išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, UAB „Partnerių statybinės medžiagos“, UAB „Vilniaus dobilas“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Aviacijos paslaugų centras“ dokumentus, pagrindžiančius kada ir kokiu pagrindu susiformavo jų reikalavimo teisės UAB „VS tiekimas“, patvirtintos BUAB „VS tiekimas“ bankroto byloje.Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys pačios turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi, būtent ieškovei, teigiančiai, kad atsakovo buvusio BUAB „VS tiekimas“ vadovo padaryta žala laiku nesikreipus į teismą dėl šios bendrovės bankroto bylos iškėlimo, sutampa su bankroto byloje patvirtinta ir nepatenkinta kreditorių finansinių reikalavimų suma, tenka pareiga įrodyti šias aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovas (bankrutuojančios įmonės finansinių reikalavimų perėmėjas), prašydamas atlyginti iš buvusio bendrovės vadovo žalą dėl nesikreipimo iškelti bankroto bylą, turi įrodinėjimo pareigą įrodinėti žalą, jos dydį, priežastinį ryšį, kokia žala susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, teikti teismui dokumentus, pagrindžiančius pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į įrodinėjimo pareigos paskirstymą civilinėse bylose sprendžia, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškovės teisių perėmėjos prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, ir bylą apeliacine rašytinio proceso tvarka pakartotinai nagrinėja remdamasi joje esančiais įrodymais. Toks prašymas netenkinamas ir dėl tos priežasties, kad ieškovo reikalavimo teisių perėmėjas, perimdamas reikalavimo teises šioje byloje, turėjo įsitikinti kreditoriaus finansinio reikalavimo susiformavimo pagrindu (2016 m. sausio 5 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1 punktas, t. 3, b. l. 40-41).

Dėl bylos esmės

Žalos dydžio nustatymo specifika, kai ieškinys pareiškiamas buvusiam įmonės vadovui, pastarajam pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl nemokios bendrovės bankroto bylos iškėlimo, suformuota nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje. Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda imperatyvi pareiga kreiptis į teismą dėl tokios įmonės bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis). Jeigu nuo įmonės nemokumo momento dėl neteisėto vadovo neveikimo įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, būtent šis padidėjimas laikytinas bendrovei ir jos kreditoriams atsiradusios žalos dydžiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais žalos dydis gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, - mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Be to, turi būti vertinama vadovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonės bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Tuo tarpu, visi kreditorių reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, gali būti pripažinti žala tik išimtiniais atvejais, jei ieškovas įrodo, kad jei ne vadovo delsimas inicijuoti bankroto bylą, su kreditoriais būtų visiškai atsiskaityta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).Šioje byloje kasacinis teismas, grąžindamas bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad įmonės nemokumas atsakovui turėjo būti žinomas nuo 2006 m. rugsėjo 20 d., todėl teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, turėjo vertinti, kada kreditoriai įgijo reikalavimo teises, t. y. prieš ar po dienos, kai vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, neatsižvelgdamas į tai, kada teismo nutartimi tie kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino BUAB „VS tiekimas“ bankroto byloje teismo nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą, tačiau nukrypo nuo nuosekliai formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir nevertino bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimo momento, todėl nepagrįstai visą kreditorių reikalavimų sumą, kurios nepadengė iš parduoto bankrutuojančios bendrovės turto gautos pajamos, vertino kaip žalą, padarytą neteisėtais atsakovo veiksmais ir ją priteisė iš buvusio įmonės vadovo.Teisėjų kolegija, pakartotinai apeliacine tvarka nagrinėjanti bylą, sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl žalos dydžio nustatymo ir vertina atsakovo neteisėtais veiksmais (neteisėtas neveikimas nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo) BUAB „VS tiekimas“ ir jos kreditoriams padarytą žalos dydį, atsižvelgdama į pareigos kreiptis į teismą atsiradimo momentą (2006 m. rugsėjo 20 d.). Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad nagrinėjamu atveju jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė, kadangi jo vadovavimo laikotarpiu bendrovės skolos ne didėjo, o sumažėjo. Vien aplinkybė, kad nemoki įmonė ir toliau vykdė veiklą, tokiu būdu nors ir mažindama savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams, tačiau visgi būdama nemoki, nešalina vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, atsakovo neteisėti veiksmai ir faktas, kad jam turi būti taikoma civilinė atsakomybė konstatuoti kasacinio teismo nutartyje.Minėta, sprendžiant dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio nustatytina, kokia apimtimi padidėjo bendrovės skolos po to, kai ji tapo nemoki, todėl vertintini byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys BUAB „VS tiekimas“ finansinius įsipareigojimus kreditoriams, atsiradusius po 2006 m. rugsėjo 20 d. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).Iš teismui pateiktų įrodymų, pagrindžiančių Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi BUAB „VS tiekimas“ bankroto byloje patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus matyti, kad tarp AB Danske bankas ir UAB „VS tiekimas“ kredito linijos sutartis Nr. LL205798V buvo sudaryta 2002 m. gegužės 16 d., vėlesniais šios sutarties pakeitimais maksimali kredito linijos suma buvo padidinta, tačiau susitarimai dėl kredito linijos sumos didinimo buvo pasirašyti iki UAB „VS tiekimas“ nemokumo momento (t. 2., b. l. 3-31), todėl nėra pagrindo šios sumos priskirti žalai, atsiradusiai dėl pavėluoto kreipimosi iškelti bankroto bylą. Kreditorės Coface Austria Kreditversicherung AG finansinis reikalavimas BUAB „VS tiekimas“ bankroto byloje grindžiamas iki bendrovės nemokumo momento šalių sudaryta 2006 m. birželio 14 d. prekinio kredito draudimo sutartimi PKD Nr. 144 (t. 2., b. l. 95-98). Kaip matyti ir pareiškime dėl bankroto bylos BUAB „VS tiekimas“ šio kreditoriaus reikalavimas iškelti bankroto bylą buvo grindžiamas skola, susiformavusia dėl laikotarpiu nuo 2006-06-07 iki 2006-08-01 neapmokėtų sąskaitų faktūrų. Kadangi ši skola susiformavo iki atsakovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jam nekyla pareiga atlyginti žalą dėl šios skolos nesumokėjimo.Kreditorės UAB „Partnerių statybinės medžiagos“ finansinis reikalavimas grindžiamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. išduotu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-10671-612/2006, kreditorės UAB „Vilniaus dobilas“ finansinis reikalavimas grindžiamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1999-294/2007 ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2355-67/2007, kreditorė AB „Lietuvos geležinkeliai“ finansinį reikalavimą grindžia Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3175-96/2007, kreditorė UAB „Aviacijos paslaugų centras“ finansinį reikalavimą grindžia Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-5181-294-2007, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iš šių teismo procesinių dokumentų turinio negalima nustatyti momento, kada BUAB „VS tiekimas“ prisiėmė įsipareigojimus, dėl kurių neįvykdymo išduoti teismo įsakymai, o teismo procesinių dokumentų data nelaikytina finansinių reikalavimų susiformavimo momentu (t. 2., b. l. 104-106, 111,131). Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į įprastą verslo praktiką (atidėti atsiskaitymo terminus, vėliau reikalauti skolos neteismine tvarka ir tik vėliau kreiptis į teismą) labiau tikėtina, jog įsipareigojimai, dėl kurių nevykdymo vėliau (laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 20 d. iki 2007 m. gegužės 18 d.) buvo kreiptasi į teismą, yra susiformavę iki atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento, todėl jam netenka pareiga atlyginti tokio pobūdžio žalą.Kreditorės BUAB „RM sprendimai“ bankroto administratorė finansinį reikalavimą BUAB „VS tiekimas“ bankroto byloje grindžia 2006 m. gruodžio 28 d. išrašyta sąskaita – faktūra serija RM Nr. 000892 ir 2006 m. gruodžio 27 d. išrašyta sąskaita faktūra RM Nr. 00083, teisėjų kolegijos vertinimu, sąskaitų faktūrų išrašymo data patvirtina paslaugų suteikimo faktą bei laikotarpį (t. 2., b. l. 100-102), kadangi pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Šie įsipareigojimai BUAB „VS tiekimas“ vardu buvo prisiimti jau po pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo momento (2006-09-20), todėl atsakovui tenka pareiga atlyginti šią žalą – 728,23 Eur.Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus bankroto administratorei pateiktų finansinių reikalavimų (t. 2., b. l. 82-83), Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus sprendimų Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka (t. 2, b. l. 107-110) matyti, jog tai einamųjų mokestinių prievolių dalis, kuri susiformavo jau po atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momento, todėl jam tenka pareiga atlyginti 10 200,04 Eur žalą (9114,3 Eur VMI ir 1085,41 Eur VSDF).Įvertinusi byloje esančius kreditorių finansinius reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad dalis (408,4 Eur (1409 Lt)) VĮ Turto bankas iš Vilniaus teritorinės muitinės perimto ir bankroto byloje patvirtinto 413,58 Eur (1 428 Lt) finansinio reikalavimo susiformavo po nustatyto BUAB „VS tiekimas“ nemokumo momento (t. 2., b. l. 84-91, į šią reikalavimo dalį neįtraukiami reikalavimai atsiradę 2006-04-20 ir 2006-05-17)), taip pat iš kreditorės AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikto Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. teismo įsakymo Nr. L2-5296-596/2007 turinio matyti, kad finansinis 102,69 Eur (354,57 Lt) įsiskolinimas kreditorei susidarė pagal 2006 m. spalio 23 d. sudarytą paslaugų sutartį (t. 2., b. l. 115), todėl šia suma padarytą žalą privalo atlyginti atsakovas. Minėta, civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris nustato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad šios kategorijos bylose būtent ieškovas turi įrodyti atsakovo neteisėtais veiksmais, laiku neinicijavus įmonės bankroto bylos, padarytos žalos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodyta, kad BUAB „VS tiekimas“ bankroto byloje patvirtinti BUAB „RM sprendimai“ (728,23 Eur), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (9114,3 Eur), Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (1085,41 Eur), VĮ Turto bankas (408,4 Eur), ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ (102,69 Eur) finansiniai reikalavimai susiformavo po BUAB „VS tiekimas“ nemokumo momento pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad kitų BUAB „VS tiekimas“ bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų atsiradimo momento iš byloje esančių duomenų neįmanoma identifikuoti arba jie atsirado iki BUAB „VS tiekimas“ nemokumo momento, iš atsakovo priteistinas žalos dydis nustatomas vadovaujantis byloje įrodytomis aplinkybėmis. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad po BUAB „VS tiekimas“ nemokumo momento pradžios atsakovo sudarytais sandoriais BUAB „VS tiekimas“ ir jos kreditoriams iš viso buvo padaryta 11439,03 Eur žalos.Šių išvadų nepaneigia ieškovės teisių perėmėjos UAB „Indebt“ nurodytos aplinkybės, kad pastarajai iš bankrutuojančios įmonės bankroto administratorės įsigijus reikalavimo teisę, ji neturi dokumentų, pagrindžiančių BUAB „VS tiekimas“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimo momentą. Be to, atmestinas ieškovės argumentas, kad šios kategorijos bylose turi būti perskirstoma įrodinėjimo našta ir įrodyti, kad kreditorių finansiniai reikalavimai susiformavo iki BUAB „VS tiekimas“ nemokumo momento privalo atsakovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė UAB „Indebt“ prieš įsigydama iš bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisę negalėjo nežinoti, kad ši teisė nėra neabejotinai galiojanti. Kitaip tariant, naujoji ieškovė žinojo, kad BUAB „VS tiekimas“ reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo buvusiam vadovui atsakovui D. G. ginčijama teisme, o ginčas nagrinėjamas kasacinės instancijos teisme. Taigi, ieškovė privalėjo įvertinti galimą šios bylos baigtį ir galimą reikalavimo teisės patenkinimo apimtį, prašyti bankroto administratorės leisti susipažinti su byloje esančiais įrodymais, pareikšto reikalavimo pagrįstumu, etc.

Dėl procesinės bylos baigties

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išvardino BUAB „VS tiekimas“ bankroto byloje patvirtintus finansinius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, tačiau nesilaikė nuosekliai formuojamos kasacinio teismo praktikos ir nevertino bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų susiformavimo momento, t. y. nevertino reikšmingų aplinkybių žalos dydžiui nustatyti, todėl nepagrįstai ieškinį visiškai tenkino. Atsižvelgiant į tai, kad byloje įrodytas atsakovo padarytos žalos dydis sudaro 11439,03 Eur, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir ieškovei iš atsakovo priteisia 11439,03 Eur žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pakeistas, todėl atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Ieškovė teismo prašė priteisti 83 261,74 Eur žalos atlyginimo, šis reikalavimas buvo iš dalies patenkintas ir ieškovei priteista 11439,03 Eur. Tai reiškia, kad buvo patenkinti 13,74 procentų ieškinio reikalavimų ir 86,26 procentų ieškinio reikalavimų atmesta.Pirmosios instancijos teisme iš viso susidarė 1 972,50 Eur (1954 Eur žyminio mokesčio ir 18,50 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) bylinėjimosi išlaidų, kurios atsižvelgiant į tai, kad pradinė ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo buvo priteistos į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį bylą pakartotinai išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 270,95 Eur (1 972,50 Eur x 13,74 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indebt“ ieškinį atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VS tiekimas“ teisių perėmėjai uždarajai akcinei bendrovei „Indebt“ (j. a. k. 302549100) iš atsakovo D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11439,03 Eur (vienuolika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt devynis eurus ir tris centus) žalos atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 270,95 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų ir devyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.