Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-315-912/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-06
Bylos Nr.: 2-315-912/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00067-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Venckus
Ieškovas: Z. V., Jungtinėje Karalystėje įregistruotos bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“, J. M.

Kategorijos

3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės

Civilinė byla Nr. 2-315-912/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00067-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.2.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų Z. V. ir Jungtinėje Karalystėje įregistruotos bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“ ir J. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami:

1.1. pripažinti negaliojančiomis nuo jų pasirašymo momento bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „FF lizingas“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalis, kuriomis UAB „Baltic arms“ perėmė iš BUAB „FF lizingas“ reikalavimus į Z. V. ir bendrovę „Ellora 4522899 Ltd“ pagal šios sutarties priede Nr. 3 nurodytus teismo vykdomuosius dokumentus;

Šalies argumentai

1.2. pripažinti negaliojančia nuo jos pasirašymo momento BUAB „FF lizingas“ ir advokatės J. M. 2020 m. birželio 15 d. atstovavimo sutartį civilinėje byloje Nr. e2-817-432/2017;

1.3. pripažinti būtinu J. M. ir J. M. dalyvavimą nagrinėjant bylą;

1.4. apklausti liudytojais ginčo sutartis BUAB „FF Lizingas“ vardu sudariusią UAB „Admivita“ atstovę I. D. ir įgaliojimą jai atstovauti BUAB „FF Lizingas“ išdavusį UAB „Admivita“ direktorių E. D.;

1.5. išreikalauti iš atsakovių BUAB „FF lizingas“ kreditorių komiteto 2019 m. rugsėjo 19 d. posėdžio protokolą, jo priedus bei dokumentus dėl BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, kad būtų galima nustatyti ginčo sutarties kainą;

1.6. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje stabdyti išieškojimą išieškotojai UAB ,,Baltic arms“ (BUAB ,,FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu): 1) iš „Ellora 4522899 Ltd“ pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus civilinėje byloje Nr.e2-817-432/2017, taip pat ir atsakovei UAB „Baltic arms“ išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 14 d. pažymą dėl teismo sprendimo civilinėse ir komercinėse bylose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 53 straipsnį daliai dėl 17 377,20 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo; 2) iš Z. V. – vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/17369 (antstolis R. V.);

1.7. atleisti ieškovus nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba atidėti dalies mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo;

1.8. dėl didelės apimties leisti nepateikti bylos šalims ieškinio priedų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovams ieškinio priedai yra žinomi iš kitų civilinių bylų;

1.9. priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartimi įpareigojo ieškovus pašalinti tokius trūkumus:

2.1. pateikti duomenis apie ieškovo Z. V. galėjimą būti atstovu ir veikti bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“ vardu šioje civilinėje byloje;

2.2. pateikti duomenis apie bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“ likvidavimo proceso pabaigą arba eigą, pagrindžiančius, kad bendrovė turi civilinį teisinį subjektiškumą ir gali būti ieškove;

2.3. aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodyti, kokias imperatyvias įstatymo nuostatas pažeidė atsakovių sudarytos sutartys, nurodyti, kaip ir kokias konkrečias ieškovų teises pažeidžia 2020 m. birželio 15 d. atstovavimo sutartis civilinėje byloje Nr. e2-817-432/2017;

2.4. nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti žyminį mokestį už byloje reiškiamus reikalavimus;

2.5. pateikti ieškinio priedų kopijas, skirtas atsakovėms;

2.6. pateikti ieškinio priedų, pateiktų anglų kalba, vertimus į valstybinę lietuvių kalbą.

Šalies argumentai

3. Ieškovai pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Ieškovė nurodė, kad pašalino ieškinio trūkumus, ir prašė išreikalauti antstolio R. V. duomenis apie iš ieškovo išieškomų lėšų sumas ir vykdomųjų bylų numerius. Ieškinys pateiktas ne bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“, bet jos materialiųjų ir procesinių teisių perėmėjo Z. V. vardu, todėl bendrovės atstovavimo dokumentai nereikalingi. Teismo procesas Jungtinės Karalystės teisme dėl bendrovės likvidavimo nesusijęs su šia byla, nes bendrovė nepareiškė ieškinio. Ieškovas nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės susijusios su M. M. ir UAB „Baltic arms“ 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimų teisių perleidimo sutartimi, nes teismas civilinėje byloje Nr. 2-589-1125/2023 priėmė nagrinėti reikalavimą dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas nurodė reikalavimai dėl BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir BUAB ,,FF Lizingas“ ir advokatės J. M. 2020 m. birželio 15 d. atstovavimo sutarties civilinėje byloje Nr. e2-817-432/2017 pripažinimo negaliojančiomis gali būti nagrinėjami atskiroje byloje. BUAB „FF Lizingas“ išregistruota, todėl 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimas negaliojančia atleistų ieškovus nuo pareigos mokėti šiai bendrovei priteistas sumas, kurios šiuo metu mokamos reikalavimo teises perėmusiai UAB „Baltic arms“. Reikalavimas dėl atstovavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento susijęs su ieškinio reikalavimu dėl 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo teisių perleidimo, nes, pripažinus šią sutartį negaliojančia, būtų nustatyta, jog BUAB „FF Lizingas“ nebuvo atstovaujama ginče dėl reikalavimų perleidimo. Abu reikalavimai sudaro vieną visumą, už juos mokėtinas žyminis mokestis kaip už vieną neturtinį reikalavimą. Ieškovas pažymėjo, kad kreipėsi į antstolį dėl UAB „Baltic arms“ išieškomų neišieškotų sumų likučio patikslinimo, bet negavo atsakymo. Iš bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“ Lietuvoje niekas neišieško skolų, duomenys apie tariamą išieškojimą Jungtinėje Karalystėje naudojami siekiant ją išregistruoti. Ieškovai atleistini nuo žyminio mokesčio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kaip BUAB „FF Lizingas“ bankroto dalyviai, nes šio ieškinio dalyku esančios sutartys sudarytos bankroto byloje Nr. e2-817-432/2017. Jeigu teismas neatleistų ieškovo nuo žyminio mokesčio mokėjimo šiuo pagrindu, jis prašo atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Valstybės įmonė Registrų centras nustatė 970 Eur neišieškomą mėnesinę sumą, bet to nepripažįsta Seimo kanceliarija. Antstolių išieškomos sumos padidėjo iki 568 387,28 Eur, o ieškovo finansinė padėtis pablogėjo, jis negauna pajamų. Ieškovas finansinės padėties pagerėjimą sieja su teisminių ginčų dėl didelės vertės UAB „Skomė“ turto valdymo susigrąžinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi nepatenkino prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą; laikė nepaduotu ieškovų Z. V. ir bendrovės „Ellora Ltd“ ieškinį atsakovėms UAB „Baltic arms“ ir J. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2. Teismas nustatė, kad ieškovai siekia pripažinti negaliojančia BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalį, kuria BUAB „FF Lizingas“ perleido atsakovei UAB „Baltic arms“ reikalavimo teises į ieškovus. Ieškinyje nesuformuluota reikalavimų, susijusių su bankrutavusios bendrovės skolinių įsipareigojimų priteisimu, todėl ieškinio patenkinimo atveju, tai nesukurtų ieškovams naujų BUAB „FF Lizingas“ prievolių. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo atleisti ieškovų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

3. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo kitaip įvertinti teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartyje įvertintų aplinkybių, jog ieškovui Z. V. nustatyta 970 Eur neišieškoma mėnesinė suma, bet to nepripažįsta Seimo kanceliarija, pageidaujanti, kad tai būtų nustatyta išieškojimus vykdančių antstolių, antstolių išieškomos sumos padidėjo iki 568 387,28 Eur, jo finansinė padėtis pablogėjo, ieškovas toliau negauna jokių gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamų pajamų, taip pat, kad jis sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus, ir atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas netenkino ieškovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

5. Teismas įvertino, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog jo finansinė padėtis turėtų pagerėti, atsižvelgiant į būsimą teisminių ginčų dėl didelės vertės turto UAB „Skomė“ valdymo susigrąžinimo, rezultatą, nepagrindžia, jog ieškovo patiriami finansiniai sunkumai laikini, ieškovas galėtų sumokėti žyminį mokestį ateityje, jeigu jo mokėjimas būtų atidėtas. Byloje nesant duomenų, kad ieškovo turtinė padėtis ateityje galėtų pagerėti (CPK 84 straipsnis).

4. Teismas nustatė, kad ieškovai nepašalino šių ieškinio trūkumų: 1) nepateikė duomenų apie ieškovo Z. V. galėjimą būti atstovu ir veikti bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“ vardu šioje civilinėje byloje, t. y. jog šiuo metu ieškovas yra bendrovės vadovu ar yra kitas įstatyme nustatytas pagrindas (CPK 55, 56, 57 straipsniai); 2) nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad bendrovė nelikviduota, t. y. turi civilinį teisinį subjektiškumą ir gali būti ieškovu; 3) nepatikslino ieškinio sumos, nesumokėjo žyminio mokesčio už byloje reiškiamus reikalavimus ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 4) nepateikė Jungtinės Karalystės Aukštojo teisingumo teismo Anglijos ir Velso verslo ir nuosavybės teismų Nemokumo ir įmonių sąrašo teismo pranešimo dėl peticijos nagrinėjimo pirmojo puslapio vertimo iš anglų į lietuvių kalbą.

5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, teikdami ieškinį, ieškovai nurodė, jog ieškinio suma yra – 142 508,62 Eur, darydami nuorodą į ginčijamos 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedą Nr. 3, kuriame nurodomos išieškomos pagal vykdomuosius dokumentus iš ieškovų sumos. Ieškovai, šalindami trūkumus, nurodė, kad jie pareiškė du neturtinius reikalavimus, kurie sudaro vieną visumą ir už šiuos reikalavimus, už kuriuos mokamas žyminis mokestis kaip už vieną neturtinį reikalavimą. Su šia pozicija teismas nesutiko dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

6. Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktu, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. CPK 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už kiekvieną savarankišką reikalavimą, pareikštą ieškinyje, turi būti sumokėtas šio CPK 80 straipsnio 1 dalies 1–9 punkte nurodyto dydžio žyminis mokestis.

7. Teismas nustatė, kad ieškovai pareiškė du materialiuosius teisinius reikalavimus: pripažinti 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir 2020 m. birželio 15 d. atstovavimo sutartį negaliojančiomis. Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio (nuo pat pradžių), atsiranda sandorio negaliojimo padarinys – restitucija. Nors ieškovai neprašo taikyti restitucijos, bet, konstatavęs ginčo sandorio niekinį pobūdį, teismas savo iniciatyva turėtų išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalis). Tenkinus ieškinį, reikalavimo teisė į iš ieškovų išieškomas skolas pagal vykdomuosius raštus grįžtų BUAB „FF lizingas“, kuri šiuo metu išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Dėl to ieškinio reikalavimas pripažinti 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį yra turtinis, o ieškinio suma nustatoma pagal iš atsakovės UAB „Baltic arms“ grąžintiną sumą išregistruotai bendrovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovai nepašalino ieškinio trūkumo – nesumokėjo žyminio mokesčio dalies už byloje reiškiamus reikalavimus ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovas Z. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinį pareiškė ne bendrovė „Ellora 4522899 Ltd“, bet Z. V., kaip jos teisių perėmėjas. Jungtinės Karalystės teisme vykstantis apeliacinis procesas nesusijęs su nagrinėjama byla. Teismas neteisingai pareikalavo pateikti duomenis, ar bendrovė nelikviduota, t. y. ar turi civilinį teisinį subjektiškumą ir gali būti ieškovu.

6.2. Teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartyje nenustatė trūkumo pateikti Jungtinės Karalystės teismo pranešimo dėl peticijos nagrinėjimo pirmojo puslapio vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Ieškovas nurodė, kad šis dokumentas nesusijęs su nagrinėjama byla, bet su atskiruoju skundu pateikė jo pirmo puslapio vertimą. Bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“ būsena nepasikeitusi, neturi reikšmės Z. V., kaip jos teisių perėmėjui, teisei reikšti ieškinį.

6.3. Teismas neįvertino, kad ieškovas Z. V. dalyvavo BUAB „FF Lizingas“ bankroto byloje kaip jos kreditorius ir skolininkas, todėl turėjo teisę pareikšti ieškinį.

6.4. Teismas neįpareigojo ieškovų patikslinti 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sumą. Atstovavimo sutartis neatlygintina, nes nėra duomenų, kad BUAB „FF Lizingas“ sumokėjo kokias nors sumas atsakovei J. M. už atstovavimą (civilinė byla Nr. e2-817-432/2017).

6.5. Teismas neteisingai išsprendė ieškovų atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą. Teismas nenurodė, kodėl tos pačios bankroto bylos dalyviai gali turėti skirtingas teises, nes BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ buvo atleisti nuo žyminio mokesčio (civilinė byla Nr. e2-817-432/2017). Nagrinėjamoje byloje taikytina kasacinio teismo nutartis, kuria UAB „Skomė“, pareiškusi reikalavimus Z. V., neturėjo mokėti žyminio mokesčio (civilinė byla Nr. e3K-3-121-823/2023).

6.6. Teismas, spręsdamas ieškovo Z. V. atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, neįvertino ieškovo 2023 metų pajamų mokesčio deklaracijos, 0,48 Eur likučio banko sąskaitoje, antstolių išieškomos sumos, Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo apie nesumokėtus 12 083,70 Eur mokesčius, taip pat to, kad kitoje byloje teismas atleido ieškovą nuo žyminio mokesčio (civilinė byla Nr. 2-2873-656/2023). Ieškovas nuolat serga, turi pragyventi ir bylinėtis iš valstybės nustatyto minimumo.

6.7. Ieškovas turi konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Teismas nutartyje nepasisakė dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad ieškovų turtą neteisėtai užvaldė atsakovės, gautas pajamas naudoja bylinėjimuisi su ieškovais. Dėl to pasunkėjo bylinėjimasis dėl UAB „Skomė“ susigrąžinimo iš neteisėto valdymo.

6.8. Apskųsta nutartimi pažeista asmens teisė kreiptis į teismą, tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis) .

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

8. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui ar ne (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, nepriėmimo

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: UAB „Baltic arms“ peticiją ir jos vertimą į lietuvių kalbą (byla Nr. CR-2022-00193), 2024 m. balandžio 3 d. išrašą iš apelianto banko sąskaitos ir duomenis apie apelianto nedarbingumą nuo 2024 m. sausio 30 d. Apeliantas nesuformulavo prašymo priimti naujus įrodymus į bylą, nenurodė objektyvių priežasčių, pagrindžiančių jų pateikimo tik apeliacinės instancijos teismui būtinybę. Nenustatyta kliūčių, dėl kurių apeliantui būtų buvęs užkirstas kelias pateikti nurodytus dokumentus pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad yra pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės, todėl atsisako priimti su atskiruoju pateiktus dokumentus (naujus įrodymus).

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinį pareiškė Z. V. savo vardu ir kaip bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“ materialinių ir procesinių teisių perėmėjas. Prie ieškinio pridėtos 2022 m. spalio 14 d. ir 2022 m. gruodžio 17 d. materialinių ir procesinių teisių perleidimo sutartys. Iš bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“ ir Ricardo B. S. 2022 m. spalio 14 d. materialinių bei procesinių teisių perleidimo sutarties nustatyta, kad bendrovė perleido materialines bei procesines teises civilinėse bylose Nr.: 2A-8-585/2021, 2-687-661/2022, 2-30-465/2022, 2-892-918/2022, 2-10243-1125/2022, taip pat UAB „Skomė“ akcininkės teises ir pareigas pagal 2004 m. sausio 20 d. UAB „Skomė“ akcijų sertifikatą, taip pat civilinės ieškovės „Ellora 4522899 Ltd“ teises ir pareigas ikiteisminiuose tyrimuose Nr.: 03-2-00359-20 ir 10-9-00139-12, bendrovės pareiškimą Europos Žmogaus Teisių teismui (sutarties 1.1 papunktis; b. l. 30–32). Kreditorius R. B. S. 2022 m. gruodžio 17 d. materialinių ir procesinių teisių perleidimo sutartimi perleido Z. V. pradinio kreditoriaus teises ir įsipareigojimus bendrovei „Ellora 4522899 Ltd“, kurias įgijo pagal 2022 m. spalio 14 d. cesijos sutartį (sutarties 1.1, 1.3 papunkčiai; b. l. 28, 29).

12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu atmetė ieškovo Z. V. ieškinį atsakovams M. M. ir UAB „Baltic arms“, kuriuo ieškovas prašė pripažinti negaliojančiomis nuo pasirašymo momento atsakovų 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo ir 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimų teisės pirkimo–pardavimo sutartis (civilinė byla Nr. 2-589-1125/2024, ankstesnis Nr. 2-10243-1125/2022). Apeliantas, kaip bendrovės ,,Ellora 4522899 Ltd“ teisių perėmėjas, pareikštus reikalavimus grindžia ne tik cesijos sutartimis, bet ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi, kuria teismas pakeitė ieškovę bendrovę ,,Ellora 4522899 Ltd“ jos teisių perėmėju Z. V., taip pat 2023 m. vasario 27 d. nutartimi, kuria palikti nenagrinėti ieškovo reikalavimai ir atsisakyta priimti ieškinį. Iš nurodytos Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtos bylos duomenų nustatyta, kad:

12.1. ieškovai Z. V. ir bendrovė ,,Ellora 4522899 Ltd“ 2022 m. kovo 14 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento M. M. ir UAB „Baltic arms“ 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį;

12.2. ieškovai 2022 m. rugpjūčio 19 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo papildymo, kuriuo pareiškė papildomą ieškinio reikalavimą, prašydami pripažinti negaliojančiomis nuo pasirašymo momento 2020 m. gegužės 14 d. BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ reikalavimų teisių perleidimo sutarties dalis, kuriomis UAB „Baltic arms“ perėmė iš BUAB „FF lizingas“ reikalavimus į ieškovus Z. V. ir bendrovę ,,Ellora 4522899 Ltd“ pagal šios sutarties priede Nr. 3 nurodytus teismo vykdomuosius dokumentus;

12.3. teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. rezoliucija priėmė nurodytą pareiškimą;

12.4. teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą pareiškimo dėl ieškinio papildymo trūkumams pašalinti – sumokėti 2 725 Eur žyminį mokestį ir pateikti įrodymus apie reikalavimų sąsajumą, t. y. duomenis, patvirtinančius, kad pareiškimu dėl ieškinio papildymo reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiomis nuo pasirašymo momento BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalis yra tiesiogiai susijęs su pirminiu ieškinio reikalavimu pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento M. M. ir UAB „Baltic arms“ 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi paliko nepakeistą nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį ir nustatė naują terminą trūkumams pašalinti;

12.5. teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi pakeitė ieškovę bendrovę „Ellora 04522899 Ltd“ jos teisių perėmėju Z. V.;

12.6. ieškovas Z. V. 2023 m. vasario 20 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Baltic arms“ ir M. M., kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis atsakovų 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, BUAB „FF lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalis, kuriomis UAB „Baltic arms“ perėmė iš BUAB „FF lizingas“ reikalavimus į Z. V. ir bendrovę „Ellora 4522899 Ltd“ pagal šios sutarties 3 priede nurodytus vykdomuosius dokumentus, BUAB „FF lizingas“ ir advokatės J. M. 2020 m. birželio 15 d. atstovavimo sutartį civilinėje byloje Nr. e2-817-432/2017;

Žemesnės instancijos teismas

12.7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 27 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovo Z. V. 2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo papildymo bei atsisakė priimti 2023 m. vasario 20 d. patikslintą ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą pastarąją pirmosios instancijos teismo nutartį.

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovė „Ellora 4522899 Ltd“ 2022 m. spalio 14 d. cesijos sutartimi perleido R. B. S. materialines ir procesines teises civilinėje byloje Nr. 2-10243-1125/2022. Tuo metu teismas buvo priėmęs nagrinėti ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiomis nuo pasirašymo momento BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimų teisių perleidimo sutarties dalis, kuriomis UAB „Baltic arms“ perėmė iš BUAB „FF lizingas“ reikalavimus į ieškovus Z. V. ir bendrovę ,,Ellora 4522899 Ltd“ pagal šios sutarties priede Nr. 3 nurodytus teismo vykdomuosius dokumentus. Reikalavimą pripažinti negaliojančia 2020 m. birželio 15 d. atstovavimo sutartį, ieškovas Z. V. pateikė tik 2023 m. vasario 23 d., t. y. po 2022 m. spalio 14 d. sutarties, kuria bendrovė „Ellora 4522899 Ltd“ perleido R. B. S. reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. 2-10243-1125/2022, sudarymo. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. vasario 27 d. nutartimi palikus reikalavimą pripažinti negaliojančia 2020 m. gegužės 14 d. cesijos sutarties dalis nenagrinėtą, pasibaigė apelianto, kaip bendrovės teisių perėmėjo pagal Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį, procesinės teisės nurodytoje civilinėje byloje. Nei ieškinio palikimas nenagrinėtu, nei atsisakymas priimti ieškinį nesuteikė apeliantui teisės pareikšti reikalavimą dėl pirmiau nurodytos atstovavimo sutarties nuginčijimo bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“ vardu.

14. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pareiškė ieškinį kaip fizinis asmuo ir kaip bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“ teisių perėmėjas, todėl neturėjo pareigos pateikti duomenų, pagrindžiančių jo teisę atstovauti bendrovei.

15. Nagrinėjamoje byloje negalima nustatyti, kuriuos reikalavimus apeliantas pareiškė, kaip bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“ teisių perėmėjas, kuriuos, kaip fizinis asmuo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė apeliantui pateikti duomenis apie ieškovo Z. V. galėjimą būti atstovu ir veikti bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“ vardu šioje konkrečioje civilinėje byloje, t. y. jog šiuo metu apeliantas yra bendrovės vadovu ar yra kitas įstatyme nustatytas pagrindas (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnis, 56 straipsnio 2 dalis).

16. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartyje pažymėjo, kad ne visi su ieškiniu pateikti priedai išversti į valstybinę lietuvių kalbą (pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Aukštojo teisingumo teismo Anglijos ir Velso verslo ir nuosavybės teismų Nemokumo ir įmonių sąrašo teismo pranešimo dėl peticijos nagrinėjimo pirmojo puslapio vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą) ir įpareigojo pašalinti ir nurodytus trūkumus (nutarties 28 punktas). Dėl to apeliantas neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo nustatęs tokio trūkumo.

17. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad Jungtinės Karalystės Aukštojo teisingumo teismo Anglijos ir Velso verslo ir nuosavybės teismų Nemokumo ir įmonių sąrašo teismo pranešimas dėl UAB „Baltic arms“ peticijos, kuria prašoma likviduoti bendrovę „Ellora 4522899 Ltd“, nagrinėjimo baigtis neaktuali nagrinėjamoje byloje, o pranešimas teismui pateiktas per klaidą. Apeliantas teigia, kad yra bendrovės „Ellora 4522899 Ltd“ teisių perėmėjas. Dėl to apeliantas turi pagrįsti, kad jis buvo bendrovės vadovas, kai ši perleido R. B. S. reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. 2-10243-1125/2022, taip pat kad nagrinėjamoje byloje jis turi teisę bendrovės vardu ginčyti pirmiau nurodytą 2020 m. birželio 15 d. atstovavimo sutartį. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai pareikalavo pateikti duomenis, pagrindžiančius pirmiau nurodytos peticijos nagrinėjimo pabaigą ar eigą. Be to, tai, kad ieškinį pareiškė ne vienas, bet du ieškovai, taip pat pagrindžia jų procesiniuose dokumentuose vartojama žodžio „ieškovas“ daugiskaitos forma – „ieškovai“.

18. Ieškinyje nurodyta, kad jo suma – 142 508,62 Eur, bet nenurodytos konkrečios sumos, kurių mokėjimo siekia kiekvienas ieškovas. Nurodyta ieškinio suma siejama su 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedu Nr. 3, antstolių išieškomomis iš ieškovų sumomis. Šalindamas ieškinio trūkumus, apeliantas prašė teismo išreikalauti iš antstolio R. V. duomenis apie išieškotojai UAB „Baltic arms“ iš jo išieškomas sumas ir vykdomųjų bylų numerius. Jis taip pat pridėjo 2024 m. vasario 7 d. elektroninio laiško, kuriame prašė antstolių pateikti informaciją apie iš apelianto likusias išieškoti ir vykdymo išlaidų sumas konkrečiose vykdomosiose bylose, kopiją.

19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovai ieškinyje pareiškė du neturtinius reikalavimus, teismas neįpareigojo patikslinti ieškinio sumą pagal pirmą reikalavimą, o atstovavimo sutartis neatlygintina, nes nėra duomenų, kad BUAB „FF lizingas“ būtų sumokėjusi advokatei už suteiktas paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-817-432/2017.

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo pripažinti sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Jeigu ieškinys būtų patenkintas ir teismas pripažintų sandorius niekiniais, jis taip pat turėtų taikyti restituciją savo iniciatyva (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Patenkinus ieškinį, reikalavimo teisė į iš ieškovų išieškomas skolas pagal vykdomuosius raštus būtų grąžinta BUAB „FF lizingas“, kuri jau išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Tai reiškia, kad, pasibaigus kreditoriui, kaip vienai iš prievolės šalių, būtų laikoma pasibaigusia ir ieškovų, kaip skolininkų pagal turtinę prievolę, pareiga (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Taigi, ieškovų pareikštas ieškinys yra turtinis įkainojamas ir jo suma apskaičiuotina pagal ieškovų siekiamos išvengti turtinės prievolės dydį (vertę). Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinio reikalavimas pripažinti 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį – turtinis, ieškinio suma nustatoma pagal iš atsakovės UAB „Baltic arms“ grąžintinos prievolės vertę(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Tai, kad byloje nėra duomenų apie BUAB „FF lizingas“ advokatei J. M. sumokėtą atlygį už suteiktas paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-817-432/2017, savaime nereiškia, kad reikalavimas, kaip neturtinis reikalavimas, neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartyje įvertino ieškovų abu pareikštus materialiuosius reikalavimus, įpareigojo ieškovus nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti įstatyme nustatytą žyminį mokestį, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai turi sumokėti 73 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK 80 straipsnio 5 dalis, 82 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. nutarties 25 punktas).

22. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino, kad ieškovas Z. V. dalyvavo BUAB „FF Lizingas“ bankroto byloje kaip kreditorius ir skolininkas, todėl jis, kaip fizinis asmuo, turėjo teisę pareikšti ieškinį.

23. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra įgyvendinama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir k. t. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises. (CPK 80 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-981/2008).

24. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ir restruktūrizavimo bylose. Taigi, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai (vadovas, kreditorius ir pan.), kurie pareiškė reikalavimus bankrutuojančiai bendrovei arba ginčija sandorius, kurių šalimi buvo bankrutuojanti bendrovė.

25. Tuo atveju, jeigu bankrutuojančiai bendrovei pareikšti turtiniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su jos bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1857/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2014). Ši teisės norma yra skirta atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtent tos bankrutuojančios bendrovės, kuriai reiškiamas reikalavimas konkrečioje byloje, esamą ar potencialų kreditorių, tuo atveju, kai reiškiamas turtinis reikalavimas, susijęs būtent su šios bankrutuojančios bendrovės (esančios atsakove byloje) skoliniu įsipareigojimu ieškovui. Nurodytu pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, t. y. lems šios bankrutuojančios (ar restruktūrizuojamos) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-116-370/2019; 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16-943/2021).

26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad BUAB „FF Lizingas“ bankroto procedūra užbaigta teismo sprendimu, (civilinė byla Nr. B2-36-143/2021). Bankrutavusi bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Nagrinėjamoje byloje ieškovai ginčija BUAB „FF lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalis, kuriomis UAB „Baltic arms“ perėmė iš BUAB „FF lizingas“ reikalavimus į ieškovus pagal šios sutarties priede Nr. 3 nurodytus teismo vykdomuosius dokumentus ir BUAB „FF lizingas“ nei advokatės J. M. 2020 m. birželio 15 d. atstovavimo sutartį civilinėje byloje Nr. e2-817-432/2017. Apeliantas nepateikė duomenų, kad ieškovai, būdami BUAB „FF lizingas“ kreditoriais, buvo pareiškę tokius reikalavimus UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje. BUAB „FF Lizingas“ bankroto procedūros pasibaigusios. Be to, ieškovai nepareiškė reikalavimų, susijusių su BUAB „FF Lizingas“ skolinių įsipareigojimų priteisimu. Taigi, jeigu būtų priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas, ieškovai neįgytų jokių naujų teisių į BUAB „FF Lizingas“, o BUAB „FF Lizingas“ neatsirastų jokių naujų pareigų ieškovams.

27. Apeliantas neteisingai nurodo, kad apskųsta nutartimi teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią BUAB „FF lizingas“ materialinių ir procesinių teisų perėmėja UAB „Skomė“ buvo atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštus reikalavimus Z. V. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-823/2023). Nurodytoje byloje pradinė ieškovė BUAB „FF lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo Z. V.nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 12 d. priėmė ieškinį ir iškėlė civilinę bylą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi pradinę ieškovę pakeitė jos teisių perėmėja UAB „Zervyna“, o 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovę UAB „Zervyna“ – jos teisių perėmėja UAB „Skomė“. Kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: aplinkybė, kad pradinio ieškovo teisių perėmėjui, neturinčiam bankrutuojančios bendrovės statuso, negali būti taikomos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytos žyminio mokesčio lengvatos, nesudaro pagrindo teismui reikalauti iš teisių perėmėjo sumokėti žyminį mokestį už tuos procesinius veiksmus, kuriuos įstatymų nustatyta tvarka iki teisių perėmėjo įstojimo į procesą yra tinkamai atlikęs pradinis bylos ieškovas). Nagrinėjamoje byloje aplinkybės skiriasi – ieškovai neperėmė bankrutavusio ieškovo procesinių teisių, todėl nėra pagrindo taikyti nurodytoje nutartyje suformuluotą taisyklę.

28. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto pagrindo atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

29. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motyvuotu ir pagrįstu asmens prašymu teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Taigi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šios nuostatos tikslas yra užtikrinti, kad asmuo turėtų galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Įstatyme suteikta galimybė asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu dėl turtinės padėties jie neišgali sumokėti viso įstatyme nustatyto žyminio mokesčio. Vis dėlto kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatyme nenustatyta, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, bet žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, t. y. asmeniui būtų suteikta tikra teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-914/2008).‏‏‎

30. Apeliantas nurodė, kad sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, bet teismas neteisingai išsprendė atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo klausimą, neįvertino apelianto pateiktų įrodymų: apelianto 2023 metų pajamų mokesčio deklaracijos, 0,48 Eur likučio banko sąskaitoje, antstolių išieškomos sumos, Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo apie nesumokėtus 12 083,70 Eur mokesčius, taip pat tai, kad kitoje byloje teismas atleido ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (civilinė byla Nr. 2-2873-656/2023). Ieškovas nuolat serga, turi pragyventi ir bylinėtis iš valstybės nustatyto minimumo.

31. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad kitoje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas, kuriuo ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra pagrindas atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio už pareikštus reikalavimus mokėjimo kitose, taip pat ir nagrinėjamoje, civilinėse bylose. Dėl to ieškovas teikdamas ieškinį turi įrodyti aplinkybes, kurios būtų pagrindas taikyti CPK 83 straipsnio 3 dalį.

32. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių apelianto labai sudėtingą finansinę padėtį. Pateiktas vienos banko sąskaitos išrašas nepagrindžia, apelianto turtinės padėties. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas neturi lėšų kituose, taip pat ir užsienio bankuose, nekilnojamojo ir kito registruotino turto. Apeliantas teisingai nurodo, kad jo 2023 metų pajamų mokesčio deklaracija patvirtina aplinkybę, jog jis 2023 metais negavo pajamų, kurios būtų apmokestintos gyventojų pajamų mokesčių. Vis dėlto lėšų likutis banko sąskaitoje, pajamų mokesčio deklaracija, taip pat ir Valstybinei mokesčių inspekcijos pranešimas apie nesumokėtus mokesčius nepaneigia aplinkybės, kad apeliantas gauna senatvės pensiją ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro rentą, kurios nėra GPM apmokestinamos pajamos. Apeliantui nustatytas 970 Eur lėšų dydis, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymu patvirtintas 2024 metų minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – 446 Eur. MVPD – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu minimali mėnesinė alga (MMA) – 924 Eur, iš kurios išskaičiuojami mokesčiai. Taigi, apeliantas neteisingai nurodo, kad turi tenkinti savo poreikius iš valstybės nustatytos minimalios mėnesinės sumos pragyvenimui ir ginčams teismuose.

33. Apeliantas taip pat nurodo, kad vykdomosiose bylose iš jo išieškoma daugiau negu 568 000 Eur. Išieškotinos iš skolininko sumos dydis savaime nepagrindžia išskirtinės situacijos, kuriai esant, skolininkas kitoje byloje turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio. Teismas turi įvertinti ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodančius dokumentus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-549/2008; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-551/2007). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, nenustatė, kad apelianto finansinė padėtis yra labai sudėtinga ir yra CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatytas pagrindas atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

34. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškiniu, 2024 m. sausio 29 d. nutartimi nustatė jo trūkumus ir įpareigojo ieškovus juos pašalinti. Apskųsta nutartimi teismas įvertino, pašalino ieškovai trūkumus ar ne. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismas laikė ieškinį nepaduotu ne tik dėl to, kad apeliantas nepateikė duomenų, jog turi teisę reikšti ieškinį bendrovės vardu, bet dėl to, kad nebuvo pašalinti kiti nustatyti trūkumai, taip pat ir nesumokėtas žyminis mokestis už pareikštus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje žyminio mokesčio nesumokėjimas už pareikštus reikalavimus laikytinas kliūtimi tolesnei bylos eigai.

35. Apeliantas nurodo, kad jis nuolat bylinėjasi teisme. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantas nuo 2020 metų dalyvavo daugiau negu 200 teisminiuose procesuose. Dėl to jam turi būti žinoma, kad asmuo, kreipdamasis į teismą, turi pateikti ne bet kokius, bet tik susijusius su pareikštais reikalavimais, duomenis, rašytinius įrodymus, procesiniuose dokumentuose aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodyti tik ginčui aktualias aplinkybes, gerbti teismo darbą ir tausoti teismo darbo laiką. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apskųsta nutartimi nebuvo apribotos apelianto procesinės teisės pareikšti ieškinį teisme. Tai, kad apeliantas savaip interpretuoja teismo nustatytus trūkumus, savaime nereiškia, kad buvo pažeista jo teisė kreiptis į teismą ir užkirstas kelias ginti savo, jo nuomone, pažeistas teises ir interesus teisme. Apeliantas, kaip bet kuris kitas besikreipiantis į teismą asmuo, turi laikytis CPK nustatytų proceso taisyklių.

36. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

37. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai laikė ieškovų ieškinį nepaduotu. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Tomas Venckus