Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 4 d. nutarties dalies dėl žyminio mokesčio sumokėjimo civilinėje byloje Nr. 2-365-198/2008 pagal A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities centriniam paštui dėl dokumentų klastojimo fakto pripažinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nepasibaigus teismo nustatytam terminui pašalinti ieškinio trūkumus, 2008 m. liepos 15 d. Panevėžio apygardos teisme gautas A. B. pareiškimas (b.l. 28) dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti ir atskirajam skundui nutarties dalyje dėl žyminio mokesčio paduoti pratęsimo iki 2008 m. lapkričio 1 d. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. liepos 21 d. nutartimi nustatė A. B. terminą iki 2008 m. rugpjūčio 4 d. pateikti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008m. liepos 4 d. nutarties žyminio mokesčio dalyje, kitą prašymo dalį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir k.t. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises.

Ieškovas A. B. atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai jį įpareigojo sumokėti žyminį mokestį. Apelianto teigimu, ieškinys šioje byloje pareikštas dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, todėl remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, jis nuo žyminio mokesčio turėtų būti atleistas.

CPK 80 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis turi būti apmokamas įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Priešingu atveju, ieškiniui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. Nustatytu terminu neištaisius nurodyto trūkumo, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Taigi žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. Tačiau CPK 83 straipsnio pirmojoje dalyje yra numatyti atvejai, kai viena ar abi šalys arba kiti dalyvaujantys byloje asmenys pagal įstatymą atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šios dalies 6 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio šalys atleidžiamos bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sąrašas atvejų, kada asmuo yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bylose dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, o taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Kaip matyti iš A. B. ieškinio turinio ir jame reiškiamų reikalavimų, ieškiniu yra prašoma priteisti pareiškėjui iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Vilniaus apygardos teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie LR VRM ir Vilniaus apskrities centrinio pašto 100 584,33 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Taigi ieškiniu yra prašoma atlyginti žalą, kuri atsirado, kaip teigia pareiškėjas, dėl atsakovų Lietuvos Respublikos, Vilniaus apygardos teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie LR VRM ir Vilniaus apskrities centrinio pašto bendrų veiksmų. Tokiu atveju negalima teigti, kad pareiškėjo ieškinio reikalavimai yra susiję tik su teismų ir teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ir jų pasekmėmis - 200 584,33 Lt turtine ir neturtine žala. Kaip jau minėta, CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo sąrašas yra baigtinis. Atsižvelgiant į tai, į šios normos taikymo sritį nepatenka ta ieškinio reikalavimų dalis, kuriais yra prašoma atlyginti žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie LR VRM ir Vilniaus apskrities centrinio pašto veiksmų, todėl šie reikalavimai turi būti apmokestinami įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.

Iš pareiškėjo ieškinio turinio matyti, kad juo yra reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą atsiradusią dėl teismų ir teisėjų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-688-56/2008, todėl pareiškėjas nuo žyminio mokesčio už šį ieškinio reikalavimą sumokėjimo turėtų būti atleistas pagal CPK 83 straipsnio 1 d. 6 punktą. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo apmokėjimo žyminiu mokesčiu klausimą, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškiniu yra reikalaujama solidariai atlyginti žalą, atsiradusią dėl atsakovų veiksmų, tai yra iš ieškinio turinio nėra aišku, kokio dydžio turtiniai reikalavimai yra siejami su teismų ir teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ir jų pasekmėmis, ir kokio dydžio reikalavimai yra siejami su kitų valstybės pareigūnų bei kitų asmenų veiksmais ir jų pasekmėmis.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjui nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas, vadovaudamasis CPK 138 straipsniu ir 115 straipsnio antrąja dalimi, turėtų nustatyti pareiškėjui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra ieškovas turėtų aiškiai suformuluoti, kokio dydžio turtiniai reikalavimai yra reiškiami kiekvienam iš atsakovų. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai yra reiškiami solidariosios atsakomybės pagrindu, už juos turi būti sumokėtas įstatyme nustatyto dydžio žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria ieškovui A. B. nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti, panaikinti ir A. B. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.