- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2A-322-826/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1452-676/2023 pagal ieškovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 21 313,81 Eur skolą, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog šalys 2013 m. sausio 23 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 13-00004, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 1 013 670,06 Eur (3 500 000 Lt) paskolą atsiskaitymams pagal bendros veiklos sutartį, numatytas galutinis jos grąžinimo terminas – 2018 m. sausio 25 d., 8 procentų dydžio palūkanų norma, 0,20 procento dydžio delspinigiai. Pagal Sutarties bendrosios dalies 6.8 punktą, atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei sutartyje numatytus delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną pagal sutartį. Šalys sudarė sutarties pakeitimus: 2013 m. balandžio 4 d. (Nr. 13/04/04-01) ir 2013 m. balandžio 12 d. (Nr. 13/04/12-01), kuriais pakeistas paskolos grąžinimo grafikas, įtrauktas papildomas turtas atsakovės prievolių pagal sutartį įvykdymui užtikrinti. 2013 m. spalio 31 d. ieškovės valdybos posėdyje nuo 2013 m. lapkričio 1 d. delspinigių, kurie skaičiuojami už prievolės įvykdymo termino praleidimą, dydis nuo 0,2 procento už kiekvieną pradelstą mokėti dieną sumažintas iki 0,05 procento už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Kitos Sutarties nuostatos, susijusios su pareiga mokėti delspinigius, nebuvo keičiamos. Atsakovė tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal Sutartį ir po daugkartinių raginimų tinkamai vykdyti prievoles ieškovė 2016 metų sausio mėnesį iš pateiktų paskolos užtikrinimo priemonių inicijavo priverstinį skolos pagal sutartį išieškojimą. Atsakovė priverstinio skolos išieškojimo metu nesumokėjo visų ieškovei priklausančių delspinigių už vėlavimą atsiskaityti pagal sutartį. Paskutinysis atsakovės įsipareigojimų ieškovei dengimas įvyko 2021 m. gegužės 26 d., nurodytą dieną atsakovės negrąžintas paskolos pagal sutartį likutis buvo 236 820,09 Eur, tačiau galutinis atsiskaitymo su ieškove terminas jau buvo suėjęs ir ieškovė buvo įgijusi teisę į delspinigius, numatytus sutartyje. Vadovaujantis CK 6.54 straipsnyje numatyta įmokų paskirstymo tvarka, gauta paskutinė suma, kuria dengiami atsakovės įsipareigojimai, paskirstyta pirmiausia dengiant palūkanas, taip pat netesybas (delspinigius), todėl šiuo metu atsakovė nėra grąžinusi visos pagrindinės skolos (paskolos). Atsakovei netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal sutartį ir prasidėjus priverstiniam išieškojimui, be sutartinių palūkanų, buvo skaičiuojamos įstatymo nustatytos palūkanos, dėl to atsakovės sumokėta suma ieškovei tapo didesnė nei paskolos suma ir palūkanos, tačiau taip atsitiko iš esmės tik todėl, kad pati atsakovė tinkamai nesilaikė sutarties, o mokėdama įstatymo nustatytas palūkanas, atsakovė tik šalino savo atlikto sutarties pažeidimo padarinius. Sutartis su 2013 m. spalio 31 d. padarytais pakeitimais numato 0,05 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos, o atsakovės vėlavimas atsiskaityti buvo didelis ir esminis – galutinis paskolos grąžinimo terminas buvo 2018 m. sausio 25 d., todėl ieškovė apskaičiavo 0,05 procento delspinigius, atsižvelgdama į CK numatytą senaties terminą delspinigiams priteisti (6 mėnesiai arba 180 dienų). Nuo negrąžintos 236 820,09 Eur paskolos dalies 0,05 procento palūkanos už vieną dieną sudaro 47,36 Eur, o už 180 dienų – 21 313,81 Eur. Iš paskutinės atsakovės įsipareigojimų dengimo sumos padengus nurodyto dydžio delspinigius, atitinkama suma mažiau buvo padengta pagrindinės skolos, todėl atsakovė šiuo metu ieškovei tebėra skolinga 21 313,81 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 13,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 21 313,81 Eur skolą, nes atsakovė priverstinio skolos išieškojimo metu nesumokėjo visų ieškovei priklausančių delspinigių už vėlavimą atsiskaityti pagal sutartį. Ieškovė nurodė, kad paskutinis atsakovės įsipareigojimų ieškovei dengimas įvyko 2021 m. gegužės 26 d., tuo metu atsakovės negrąžintas paskolos pagal sutartį likutis buvo 236 820,09 Eur, tačiau galutinis atsiskaitymo su ieškove terminas jau buvo suėjęs, todėl ieškovė įgijo teisę į delspinigius, numatytus sutartyje. Vadovaujantis CK 6.54 straipsnyje numatyta įmokų paskirstymo tvarka, gauta paskutinė suma, kuria dengiami atsakovės įsipareigojimai, paskirstyta pirmiausia dengiant palūkanas, taip pat netesybas (delspinigius), todėl šiuo metu atsakovė galutinai su ieškove nėra atsiskaičiusi, t. y. nėra grąžinusi visos pagrindinės skolos (paskolos).
5. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl delspinigių skaičiavimo pagrįstumo. Ieškovės teigimu, nors ieškovės naudai buvo išieškotos palūkanos pagal sutartį ir įstatymo nustatytos palūkanos, tačiau ieškovė neprarado teisės reikalauti sumokėti ir netesybas – delspinigius. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad pagal vykdomuosius įrašus Nr. GB-1730 ir Nr. GB-1733 buvo išieškomos įstatymo nustatytos 6 proc. palūkanos, skaičiuotinos nuo kreipimosi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo dienos iki vykdomojo įrašo įvykdymo dienos, o įstatymo nustatytos palūkanos atlieka patirtų nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jokios netesybos (delspinigiai) iš atsakovės nebegalėjo būti išieškomos, nes netesybos yra įskaičiuojamos į nuostolius.
6. Šiuo atveju iš byloje pateiktų vykdomųjų įrašų Nr. GB-1730 ir Nr. GB-1733 matyti, kad pagal juos buvo išieškomi tik 2 662,87 Eur delspinigiai (pagal vykdomąjį įrašą Nr. GB-1730), kurie buvo apskaičiuoti už laikotarpį iki vykdomųjų įrašų išdavimo. Kitokie delspinigiai pagal vykdomuosius įrašus vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00377 ir Nr. 0033/17/00103 nebuvo išieškomi.
7. Vykdomojoje byloje atliktų veiksmų apimtis bei jose esančių dokumentų turinys patvirtina, kad antstoliui atliekant vykdymo veiksmus nurodytose vykdomosiose bylose ieškovės naudai buvo išieškotos visos vykdomuosiuose įrašuose nurodytos sumos, taip pat ir visa negrąžinta paskolos suma pagal sutartį, kas paneigia ieškovės teiginius, kad po atsakovės įsipareigojimų ieškovei dengimo, įvykusio 2021 m. gegužės 26 d., atsakovė dar buvo skolinga ieškovei, todėl ieškovė buvo įgijusi teisę į sutartyje numatytus delspinigius.
8. Taip pat iš vykdomosiose bylose esančių duomenų bei įrodymų ir ieškovės pateiktų skolos dengimo skaičiavimų lentelių matyti, kad nuo vykdomųjų bylų pradėjimo iki jų užbaigimo delspinigiai atsakovei nebuvo skaičiuojami ir dėl delspinigių sumokėjimo atsakovei nebuvo reiškiamos pretenzijos. Byloje esantys duomenys bei įrodymai patvirtina, kad po vykdomųjų įrašų išdavimo atsakovė negavo iš ieškovės jokių reikalavimų sumokėti atsakovės priskaičiuotus delspinigius, o po 2021 m. gegužės 26 d. negavo jokių pranešimų, kad ji dar nėra padengusi kokių nors įsiskolinimų pagal sutartį. Taigi, darytina išvada, kad visą priverstinio skolos išieškojimo laiką buvo praktikuojama įmokų paskirstymo tvarka mokėjimus įskaitant pagrindinei skolai dengti ir tik prieš paskutinį atsakovės įsipareigojimų dengimą ieškovė iš naujo paskirstė įmokas kita tvarka. Teismo vertinimu, ieškovė, vykdymo procese norėdama įskaityti atsakovės sumokėtą sumą kaip delspinigius, turėjo apskaičiuoti konkretų jų dydį ir informuoti atsakovę apie esamą situaciją. Tai, kad įstatymas numato galimybę pirma eile įskaityti delspinigius, o po to pagrindinę skolą, neatleidžia ieškovės nuo pareigos informuoti atsakovę apie tokius galimus įskaitymus ir likusius galimus įsiskolinimus, vadovaujantis bei remiantis šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi principais, suformuluotais CK 6.200 straipsnio 2 dalyje. Todėl, teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys šioje byloje negali būti laikomas sąžiningu (CK 6.4 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju iš vykdomųjų įrašų ir vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad iš atsakovės buvo išieškomos 8 proc. dydžio fiksuotos sutartinės palūkanos ir 6 proc. dydžio įstatymo nustatytos metinės palūkanos už pagrindinio reikalavimo sumą nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. sausio 19 d., iki vykdomojo įrašo įvykdymo dienos. Pažymėtina, kad šiuo atveju įstatymo nustatytos palūkanos atliko patirtų nuostolių atlyginimo funkciją, t. y. kompensacinę funkciją, o teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-153-916/2016). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, todėl nagrinėjamu atveju jokios netesybos (delspinigiai) iš atsakovės nebegalėjo būti išieškomos.
10. Įvertinęs pateiktas byloje vykdomąsias bylas, šalių pateiktus įrodymus, teismas nusprendė, kad byloje esantys duomenys bei įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove pagal Sutartį Nr. 13-00004, vykdomieji procesai yra baigti ir vykdomosios bylos nustatyta tvarka užbaigtos, todėl nėra pagrindo patenkinti ieškovės reikalavimus, todėl ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nėra ginčo dėl to, jog piniginės lėšos iš atsakovės išieškotos priverstine tvarka, taip pat nėra ginčo dėl to, kad vykdymo proceso metu išieškotos vykdomuosiuose įrašuose nurodytos sumos, tačiau tai neturi jokios įtakos ieškovės teisei skaičiuoti ir gauti ir atsakovės pareigai mokėti netesybas (delspinigius) už vėlavimą laiku įvykdyti prievoles, nes Sutarties 6.8 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytus delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną pagal Sutartį; gautos prievolių vykdymo metu įmokos paskirstomos CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka, pagal kurią netesybos dengiamos ankstesne eile nei pagrindinė skola.
11.2. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis antstolės patvarkymų neginčijimo faktu, neturėjo pagrindo išvadai, jog 2021 m. gegužės 26 d. atsakovė nebebuvo ieškovei skolinga, kadangi neturėjo nei pareigos, nei pagrindo ginčyti antstolės patvarkymų.
11.3. Apie tai, kad įmokos bus skirstomos tokia pačia eile, kaip numato CK 6.54 straipsnis, atsakovei buvo žinoma jau nuo Sutarties sudarymo momento, kadangi ta pati įmokų paskirstymo eilė tiesiogiai perkelta į Sutarties Bendrųjų sąlygų 18 punktą. Taigi, tam, kad ieškovės atliktas delspinigių padengimas būtų teisėtas, joks papildomas pranešimas skolininkei nebuvo reikalingas, galiausiai jo nenumato nei CK normos, nei Sutartis.
11.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis (byloje Nr. e3K-3-153-916/2016), kuria remiasi pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog nagrinėjamu atveju jokios netesybos (delspinigiai) iš atsakovės nebegalėjo būti išieškomos, savo ratio decidendi skiriasi nuo šios bylos – nurodytoje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp fizinių asmenų, dalį ginčo sudarė vartotojo gynimo priemonių taikymo galimybė.
11.5. Lyginant teismo nurodytas palūkanų sumas (6 ir 8 procentų metinių palūkanų sumas) su 0,05 proc. delspinigių suma, didesnioji suma šiuo atveju yra būtent delspinigių suma (6 procentų dydžio metinės palūkanos už dieną yra 0,016 procento, 8 procentų dydžio metinės palūkanos už dieną yra 0,022 procento). Remiantis teismo logika, kad tokiu atveju gali būti išieškoma tik didesnioji suma, ieškovės reikalavimas vis tiek iš dalies turėjo būti patenkintas (priteisus skirtumą tarp kompensuojamųjų palūkanų ir delspinigių).
11.6. Ieškovės reikalavimas visiškai atitinka protingumo ir proporcingumo principus, kadangi atsakovė savo prievoles pažeidė iš esmės, ilgą laiką negrąžino itin didelės paskolos sumos, o ieškovė apskaičiavo delspinigius tik už 180 dienų laikotarpį.
11.7. Atsakovė Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 29 d. inicijavo civilinę bylą – pareiškė ieškinį ieškovei dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti Sutarties vykdymą. Teismui teismo sprendimu išaiškinus, kad Sutartis nėra nutraukta ir yra galiojanti, neturėjo kilti jokių abejonių ir dėl Sutartyje aptartų sąlygų galiojimo, tarp kurių yra ir teisė skaičiuoti delspinigius.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
12.1. Atliekant vykdymo veiksmus nurodytose vykdomosiose bylose ieškovo naudai buvo išieškotos visos vykdomuosiuose įrašuose nurodytos sumos, taip pat ir visa negrąžinta paskolos suma pagal Sutartį.
12.2. Vykdomojoje byloje esančių dokumentų turinys patvirtino, kad vykdomojoje byloje ieškovei buvo išmokėta visa pagal vykdomuosius dokumentus išieškoma suma, ir paneigė ieškovės teiginius, kad po atsakovės įsipareigojimų ieškovei dengimo, įvykusio 2021 m. gegužės 26 d., atsakovė dar buvo skolinga ieškovei, o ieškovė buvo įgijusi teisę į sutartyje numatytus delspinigius ir palūkanas. Pažymėtina, kad nurodytų antstolės patvarkymų ieškovė neginčijo, t. y. pripažino, kad jai yra grąžintos visos išieškomos sumos.
12.3. Jei apeliantė laikytųsi nuostatos, kad vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose atlikimo metu ji turėjo teisę papildomai išsiieškoti delspinigius, ir iš antstolės gautas lėšas būtų skyrusi delspinigiams dengti, tai ji būtų informavusi antstolę, kad sumos pagal vykdomuosius įrašus dar nėra išieškotos visa apimtimi. Ji būtų skundusi antstolio patvarkymus, kuriuose buvo nurodyta, kad visos sumos pagal vykdomuosius įrašus yra išieškotos, taip pat būtų reikalavusi, kad tos lėšos, kurios buvo grąžintos skolininkei, t. y. atsakovei, būtų sumokėtos išieškotojui, t. y. ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. sausio 23 d. ieškovė kredito unija (toliau – KU) „Mėmelio taupomoji kasa“ ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emilė“ sudarė paskolos sutartį Nr. 13-00004 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 1 013 670,06 Eur (3 500 000 Lt) paskolą (specialiųjų sąlygų 2.1 punktas), o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas pagal paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį (specialiųjų sąlygų 2.13 punktas). Galutinis paskolos grąžinimo terminas šalių sutartas 2018 m. sausio 25 d. (specialiųjų sąlygų 2.2 punktas). Už suteiktą paskolą ieškovė įsipareigojo mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas (Sutarties bendrosios dalies 6.6 papunktis, specialiosios dalies 2.6 papunktis). Šalys susitarė, kad nurodytos palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmosios paskolos suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki paskolos grąžinimo ieškovei dienos imtinai (Sutarties bendrosios dalies 15 punktas). Už laiku negrąžintą paskolą ieškovė taip pat įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo pagal paskolos sutartį dieną (Sutarties bendrosios dalies 6.8 papunktis, specialiosios dalies 2.10 papunktis). Sutartimi ieškovės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas ir išieškojimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto – negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), hipoteka (Sutarties specialiosios dalies 2.14 papunktis); ieškovės 2013 m. sausio 23 d. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu dėl 1 013 670,07 Eur (35 00 000 Lt) sumos (Sutarties specialiosios dalies 2.18 papunktis).
16. Sutarties sąlygos iš dalies pakeistos ir papildytos 2013 m. balandžio 4 d. susitarimu Nr. 13/04/04-01 ir 2013 m. balandžio 12 d. susitarimu Nr. 13/04/12-01. 2013 m. balandžio 4 d. susitarimu pakeista įkeisto nekilnojamojo turto sudėtis – įkeistas taip pat ir negyvenamas pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. 2013 m. balandžio 12 d. susitarimu pakeistas Sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas. Taip pat ieškovės valdybos 2013 m. spalio 31 d. posėdyje atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką bei įstatyme numatytus protingumo ir sąžiningumo kriterijus nuo 2013 m. lapkričio 1 d. delspinigių, kurie skaičiuojami už prievolės įvykdymo termino praleidimą, dydis nuo 0,2 procento už kiekvieną pradelstą mokėti dieną sumažintas iki 0,05 procento už kiekvieną pradelstą mokėti dieną.
17. Atsakovei Sutartimi su vėlesniais pakeitimais ir papildymais prisiimtus įsipareigojimus vykdant netinkamai, ieškovė 2016 m. sausio mėnesį inicijavo priverstinį skolos pagal Sutartį išieškojimą iš Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių. Ieškovė 2016 m. sausio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir priverstinio 511 447,03 Eur paskolos, 5 003,41 Eur palūkanų, 2 662,87 delspinigių, 8 proc. dydžio sutartinių palūkanų ir 6 proc. dydžio įstatymo nustatytų palūkanų išieškojimo. Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. B. 2016 m. kovo 31 d. atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. GB-1730) iš ieškovės atsakovei išieškoti 511 447,03 Eur paskolą, 5 003,41 Eur palūkanas, 2 662,87 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio sutartines palūkanas ir 6 proc. dydžio įstatymo nustatytas metines palūkanas už pagrindinio reikalavimo sumą nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą dienos, t. y. 2016 m. sausio 19 d., iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, priverstinio išieškojimo ir su vykdomojo įrašo atlikimu susijusias išlaidas. Vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos – 2 594,52 Eur, būtinosios vykdymo išlaidos – 399,97 Eur, iš viso 2 994,49 Eur. Taip pat ieškovė 2016 m. sausio 13 d. pranešimu Nr. 1, pateikusi vekselį apmokėti ir išsiuntusi 2016 m. sausio 15 d. pranešimą Nr. 2 apie tai, kad vekselis neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais, 2016 m. kovo 25 d., 2016 m. kovo 31 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį atlikimo ir priverstinio 503 780,75 Eur paskolos, 12 290,98 Eur palūkanų ir 6 proc. dydžio įstatymo nustatytų palūkanų išieškojimo. Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. B. 2016 m. kovo 31 d. atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. GB-1733) išieškoti iš ieškovės atsakovei nesumokėtą vekselio sumą – 503 780,75 Eur, apskaičiuotas palūkanas – 12 290,98 Eur, 6 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos (2016 m. sausio 14 d.) iki visiško vekselio sumos sumokėjimo dienos, ir su vykdomojo įrašo atlikimu susijusias išlaidas – 2 582,39 Eur sumokėto notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo atlikimą ir 12,13 Eur kompensaciją už patikrą registruose.
18. Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. atlikti vykdomieji įrašai vykdyti buvo perduoti antstolei N. Š.-S., kuri užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0033/16/00377 (pagal vykdomąjį įrašą Nr. GB-1730) ir Nr. 0033/17/00103 (pagal vykdomąjį įrašą Nr. GB-1733).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
19. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog ieškovė turėjo teisę priverstinio vykdymo proceso metu gautas pinigines lėšas paskirstyti CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, kaip pinigines lėšas lėšų paskirstymo patvarkyme įvardijo antstolė, kadangi ta pati įmokų paskirstymo eilė tiesiogiai perkelta į Sutarties bendrųjų sąlygų 18 punktą. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
20. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. gegužės 26 d. atsakovės negrąžintas paskolos pagal sutartį likutis buvo 236 820,09 Eur ir nuo šios sumos ieškovė apskaičiavo 21 313,81 Eur delspinigius, kurie buvo padengti iš paskutinės atsakovės įsipareigojimų dengimo sumos, todėl atitinkama suma mažiau buvo padengta pagrindinė skola, ir atsakovė tebėra skolinga 21 313,81 Eur.
21. Įmokų paskirstymą reglamentuojančiame CK 6.54 straipsnyje nustatyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (1 dalis); antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (2 dalis); trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (3 dalis); ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (4 dalis). Pagal šio straipsnio 5 dalį kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse. Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs (6 dalis).
22. Byloje pateiktos 2013 m. sausio 23 d. Paskolos sutarties Nr. 13-00004 Bendrosios dalies 18 punkte nurodyta, jog įmokos, gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti unijos turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos delspinigiams mokėti; trečiąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo termino eiliškumą; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.
23. Taigi, matyti, jog tiek šalių Sutarties nuostatos, tiek CK 6.54 straipsnis iš esmės identiškai reglamentuoja įmokų paskirstymą. Tačiau šiuo atveju svarbu tai, jog, atsakovei Sutartimi su vėlesniais pakeitimais ir papildymais prisiimtus įsipareigojimus vykdant netinkamai, ieškovė 2016 m. sausio mėnesį inicijavo priverstinį skolos pagal Sutartį išieškojimą iš Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių. Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. B. 2016 m. kovo 31 d. atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. GB-1730) iš ieškovės atsakovei išieškoti 511 447,03 Eur paskolą, 5 003,41 Eur palūkanas, 2 662,87 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio sutartines palūkanas ir 6 proc. dydžio įstatymo nustatytas metines palūkanas už pagrindinio reikalavimo sumą nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą dienos, t. y. 2016 m. sausio 19 d., iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, priverstinio išieškojimo ir su vykdomojo įrašo atlikimu susijusias išlaidas.
24. Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. B. 2016 m. kovo 31 d. atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. GB-1733) išieškoti iš ieškovės atsakovei nesumokėtą vekselio sumą – 503 780,75 Eur, apskaičiuotas palūkanas – 12 290,98 Eur, 6 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos (2016 m. sausio 14 d.) iki visiško vekselio sumos sumokėjimo dienos, ir su vykdomojo įrašo atlikimu susijusias išlaidas – 2 582,39 Eur sumokėto notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo atlikimą ir 12,13 Eur kompensaciją už patikrą registruose.
25. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0033/16/00377 esančio 2021 m. gegužės 25 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-3.5.-21-1397 matyti, kad iš atsakovės išieškota 277 702,04 Eur suma vykdomojoje byloje buvo paskirstyta taip: išieškotojai (KU „Mėmelio taupomoji kasa“) skirta 257 969,196 Eur skolai dengti ir 5 011,71 Eur vykdymo išlaidoms dengti, neišieškotos skolos likutis – 0 Eur, nepadengtų vykdymo išlaidų likutis – 0 Eur; antstoliui – 10 755 Eur vykdymo išlaidų, nepadengtų vykdymo išlaidų likutis – 0 Eur; skolininkei (UAB „Emilė“) grąžinta 3 966,14 Eur.
26. Taigi, paminėtos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė pagal vykdomuosius dokumentus yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove. Nors ieškovė turėjo teisę įmokas paskirstyti Sutarties 18 punkte nustatyta tvarka, kuri visiškai atitinka CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą tvarką, tačiau kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog nuo vykdomųjų bylų pradėjimo iki jų užbaigimo delspinigiai atsakovei nebuvo skaičiuojami. Šiuo atveju, ieškovei esant susipažinus su antstolio vykdomomis vykdomosiomis bylomis ir jose esančia detalia informacija, kokia paskolos dalis, delspinigių bei palūkanų dalis yra išieškoma ir kokiu eiliškumu paskirstomos išieškotos lėšos, tokie ieškovės veiksmai, kai tik gavusi paskutinį mokėjimą ieškovė įskaitė dalį gautų lėšų kaip susikaupusius delspinigius, tai yra vėliau iš naujo perskirstė įmokas taip, kad jomis būtų pirmiausia sumokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, yra nesąžiningi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010).
27. Kaip jau minėta, CK 6.54 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, jog kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.54 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl kreditoriaus teisės atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Įstatymas nustato kreditoriui ne pareigą, o teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jei skolininkas nurodo kitokią, negu nustatyta sutartyje ar įstatyme, jos įskaitymo eilę. Tai reiškia, kad sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 34 punktas).
28. Kadangi, kaip jau minėta, nuo vykdomųjų bylų pradėjimo iki jų užbaigimo delspinigiai atsakovei nebuvo skaičiuojami, darytina išvada, jog ieškovė iš esmės buvo sutikusi dėl kitokio įmokų paskirstymo eiliškumo, nei buvo numatyta Sutarties 18 punkte. Todėl ieškovė, su paskutiniu mokėjimu atsisakydama skolininko (atsakovės) siūlymo priimti kitokį įmokų paskirstymo eiliškumą ir įskaitydama įmokas pagal įstatyme ar sutartyje nurodytą eiliškumą, privalėjo informuoti apie tai atsakovę. Byloje nėra jokių įrodymų, jog kokia nors forma ieškovė būtų informavusi atsakovę apie nesumokėtus delspinigius ar pareiškusi pretenzijas antstolei (CPK 178 straipsnis).
29. Nagrinėjamu atveju tai reikšminga dėl to, kad skolininkas, manydamas, jog kreditoriaus atsisakymas pakeisti įmokų įskaitymo tvarką jo siūloma tvarka neatitinka įstatymo reikalavimų, turėtų galimybę pažeistas teises operatyviai ginti įstatyme nustatyta tvarka.
30. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
31. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, materialiosios teisės normų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį bei pagrįstumą, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą nepakeistą.