Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atstovui advokatui Raimondui Mažuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kredito unijos (toliau – KU) „Mėmelio taupomoji kasa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Emilė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. sausio 23 d. ieškovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir atsakovė UAB „Emilė“ sudarė paskolos sutartį Nr. 13-00004 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 1 013 670,06 Eur (3 500 000 Lt) paskolą (specialiųjų sąlygų 2.1 punktas), o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas pagal paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį (specialiųjų sąlygų 2.13 punktas). Galutinis paskolos grąžinimo terminas šalių sutartas 2018 m. sausio 25 d. (specialiųjų sąlygų 2.2 punktas). Už suteiktą paskolą ieškovė įsipareigojo mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas (Sutarties bendrosios dalies 6.6 papunktis, specialiosios dalies 2.6 papunktis). Šalys susitarė, kad nurodytos palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmosios paskolos suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki paskolos grąžinimo ieškovei dienos imtinai (Sutarties bendrosios dalies 15 punktas). Už laiku negrąžintą paskolą ieškovė taip pat įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo pagal paskolos sutartį dieną (Sutarties bendrosios dalies 6.8 papunktis, specialiosios dalies 2.10 papunktis). Sutartimi ieškovės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas ir išieškojimas buvo užtikrintas : nekilnojamojo turto – negyvenamųjų patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini) – hipoteka (Sutarties specialiosios dalies 2.14 papunktis); ieškovės 2013 m. sausio 23 d. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu dėl 1 013 670,07 Eur (35 00 000 Lt) sumos (Sutarties specialiosios dalies 2.18 papunktis). Sutarties sąlygos iš dalies keistos ir papildytos 2013 m. balandžio 4 d. susitarimu Nr. 13/04/04-01 ir 2013 m. balandžio 12 d. susitarimu Nr. 13/04/12-01. 2013 m. balandžio 4 d. susitarimu pakeista įkeisto nekilnojamojo turto sudėtis - įkeistas taip pat ir negyvenamas pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav. 2013 m. balandžio 12 d. susitarimu – pakeistas Sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas. Taip pat ieškovės valdybos 2013 m. spalio 31 d. posėdyje atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką bei įstatyme numatytus protingumo ir sąžiningumo kriterijus nuo 2013 m. lapkričio 1 d. delspinigių, kurie skaičiuojami už prievolės įvykdymo termino praleidimą dydis nuo 0,2 procento už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, sumažintas iki 0,05 procento už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Atsakovei Sutartimi su vėlesniais pakeitimais ir papildymais prisiimtus įsipareigojimus vykdant netinkamai, ieškovė 2016 m. sausio mėnesį inicijavo priverstinį skolos pagal Sutartį išieškojimą iš Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių. Ieškovė 2016 m. sausio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir priverstinio 511 447,03 Eur paskolos, 5 003,41 Eur palūkanų, 2 662,87 delspinigių, 8 proc. dydžio sutartinių palūkanų ir 6 proc. dydžio įstatyminių palūkanų išieškojimo. Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras Gintaras Bastakys 2016 m. kovo 31 d. atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. GB-1730) iš ieškovės atsakovei išieškoti 511 447,03 Eur paskolą, 5 003,41 Eur palūkanas, 2 662,87 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio sutartines palūkanas ir 6 proc. dydžio įstatymines metines palūkanas už pagrindinio reikalavimo sumą nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą sienos, t. y. 2016 m. sausio 19 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, priverstinio išieškojimo bei su vykdomojo įrašo atlikimu susijusias išlaidas. Vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos – 2 594,52 Eur, būtinosios vykdymo išlaidos – 399,97 Eur, iš viso – 2 994,49 Eur. Taip pat ieškovė 2016 m. sausio 13 d. pranešimu Nr. 1, pateikusi vekselį apmokėti ir išsiuntusi 2016 m. sausio 15 d. pranešimą Nr. 2 apie tai, kad vekselis neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais, 2016 m. kovo 25 d., 2016 m. kovo 31 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį atlikimo ir priverstinio 503 780,75 Eur paskolos, 12 290,98 Eur palūkanų ir 6 proc. dydžio įstatyminių palūkanų išieškojimo. Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. Bastakys 2016 m. kovo 31 d. atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. GB-1733) išieškoti iš ieškovės atsakovei neapmokėtą vekselio sumą – 503 780,75 Eur, apskaičiuotas palūkanas – 12 290,98 Eur, 6 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos (2016 m. sausio 14 d.) iki visiško vekselio sumos sumokėjimo dienos bei su vykdomojo įrašo atlikimu susijusias išlaidas – 2 582,39 Eur sumokėto notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo darymą ir 12,13 Eur kompensaciją už patikrą registruose. Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. Bastakio atlikti vykdomieji įrašai vykdymui buvo perduoti antstolei N. Š. – Stakeliūnei, kuri užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0033/16/00377 (pagal vykdomąjį įrašą Nr. GB – 1730) ir Nr. 0033/17/00103 (pagal vykdomąjį įrašą Nr. GB – 1733).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 21 313,81 Eur skolą, nes atsakovė, priverstinio skolos išieškojimo metu nesumokėjo visų ieškovei priklausančių delspinigių už vėlavimą atsiskaityti pagal Sutartį. Ieškovė nurodė, kad paskutinis atsakovės įsipareigojimų ieškovei dengimas įvyko 2021 m. gegužės 26 d., tuo metu atsakovės negrąžintas paskolos pagal Sutartį likutis buvo 236 820,09 Eur, tačiau galutinis atsiskaitymo su ieškove terminas jau buvo suėjęs, todėl ieškovė įgijusi teisę į delspinigius, numatytus sutartyje. Vadovaujantis CK 6.54 straipsnyje numatyta įmokų paskirstymo tvarka, gauta paskutinė suma, kuria dengiami atsakovės įsipareigojimai, paskirstyti pirmiausia dengiant palūkanas, taip pat netesybas (delspinigius), todėl šiuo metu atsakovė galutinai su ieškove nėra atsiskaičiusi, t. y. nėra grąžinusi visos pagrindinės skolos (paskolos). Sutartis su 2013 m. spalio 31 d. padarytais pakeitimais numatė 0,05 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos, o atsakovės vėlavimas atsiskaityti buvo ženklus ir esminis – galutinis paskolos grąžinimo terminas buvo 2018 m. sausio 25 d., todėl atsižvelgdama į tai, ieškovė paskaičiavo 0,05 procento delspinigius nuo negrąžintos 236 820,09 Eur paskolos dalies už 180 dienų – 21 313,81 Eur. Iš paskutiniojo atsakovės įsipareigojimų dengimo sumos padengus nurodyto dydžio delspinigius, atitinkama suma mažiau buvo padengta pagrindinės skolos, todėl atsakovė šiuo metu ieškovei tebėra skolinga 21 313,81 Eur. Tačiau atsakovė su ieškovės reikalavimų nesutinka ir prašo ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad iš byloje pateiktų vykdomųjų įrašų Nr. GB-1730 ir Nr. GB-1733 matosi, kad pagal juos buvo išieškomi tik 2 662,87 Eur delspinigiai, kurie buvo paskaičiuoti už laikotarpį iki vykdomųjų įrašų išdavimo. Kitokie delspinigiai pagal vykdomuosius įrašus vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00377 ir Nr. 0033/17/00103 nebuvo ir negalėjo būti išieškomi.

Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl delspinigių skaičiavimo pagrįstumo. Ieškovės teigimu, nors ieškovės naudai buvo išieškotos palūkanos pagal sutartį ir įstatyminės palūkanos, tačiau ieškovė neprarado teisės reikalauti sumokėti ir netesybas – delspinigius. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad pagal vykdomuosius įrašus Nr. GB-1730 ir Nr. GB-1733 buvo išieškomos įstatyminės 6 proc. palūkanos, skaičiuotinos nuo kreipimosi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo dienos iki vykdomojo įrašo įvykdymo dienos, o įstatyminės palūkanos atlieka patirtų nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jokios netesybos (delspinigiai) iš atsakovės nebegalėjo būti išieškomos, nes netesybos yra įskaičiuojamos į nuostolius.

Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka (CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 587 straipsnio 8 punktas, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 43 straipsnis), priskirtinas kitų institucijų ir pareigūnų priimamiems CPK nustatyta tvarka vykdytiniems sprendimams; jo pateikimui vykdyti taikomas bendrasis penkerių metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas (CPK 606 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2012). Notaro vykdomojo įrašo pateikimu ir antstolio priėmimu jį vykdyti yra užbaigiama reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka procedūra, sudaromos prielaidos vykdymo procese išieškoti vekselyje (ir atitinkamai vykdomajame įraše) nurodytą sumą.

Kaip minėta, 2016 m. kovo 31 d. Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaras G. Bastakys išdavė du vykdomuosius įrašus – Nr. GB-1730 ir Nr. GB-1733. Vykdomajame įraše Nr. GB-1730 buvo nurodyta, kad atsakovės skolinio įsipareigojimo suma yra 511 789,75 Eur, kurią sudaro: pagrindinio reikalavimo suma – 503 780,75 Eur, palūkanos – 5 003,71 Eur, delspinigiai – 2 662,87 Eur, nuostoliai 339,72 Eur. Vykdomajame įraše taip pat nurodyta, kad priklausančių mokėti palūkanų dydis yra 8 proc. dydžio sutartinės palūkanos ir 6 proc. dydžio įstatyminės palūkanos, skaičiuojamos už pagrindinio reikalavimo sumą nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą dienos, t. y. 2016 m. sausio 19 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo. O pagal vykdomąjį įrašą Nr. GB-1733 buvo reikalaujama iš atsakovės išieškoti 503 780,75 Eur nesumokėtą vekselio sumą, 12 290,98 Eur priskaičiuotų palūkanų ir 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo, t. y. nuo 2016 m. sausio 14 d. iki visiško vekselio sumos apmokėjimo dienos. Taip pat, pagal šį vykdomąjį įrašą iš atsakovės reikalaujama išieškoti 2 582,39 Eur sumokėto notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo darymą ir 12,13 Eur kompensaciją už patikrą registruose. Taigi, šiuo atveju iš byloje pateiktų vykdomųjų įrašų Nr. GB-1730 ir Nr. GB-1733 matyti, kad pagal juos buvo išieškomi tik 2 662,87 Eur delspinigiai (pagal vykdomąjį įrašą Nr. GB-1730), kurie buvo paskaičiuoti už laikotarpį iki vykdomųjų įrašų išdavimo. Kitokie delspinigiai pagal vykdomuosius įrašus vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00377 ir Nr. 0033/17/00103 nebuvo išieškomi.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad 2021 m. gegužės 26 d. atsakovės negrąžintas paskolos pagal sutartį likutis buvo 236 820,09 Eur ir nuo šios sumos buvo paskaičiuoti 21 313,81 Eur delspinigiai, kurie buvo padengti iš paskutinės atsakovės įsipareigojimų dengimo sumos, todėl atitinkama suma mažiau buvo padengta pagrindinė skola, ir atsakovė tebėra skolinga 21 313,81 Eur, tačiau iš vykdomojoje byloje Nr. 0033/16/00377 esančio 2021 m. gegužės 25 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-3.5.-21-1397 matyti, kad iš atsakovės išieškota 277 702,04 Eur suma vykdomojoje byloje buvo paskirstyta taip : išieškotai (KU „Mėmelio taupomoji kasa“) skirta 257 969,196 Eur skolos dengimui ir 5011,71 Eur vykdymo išlaidų dengimui, neišieškotos skolos likutis – 0 Eur, nepadengtų vykdymo išlaidų likutis – 0 Eur; antstoliui – 10 755 Eur vykdymo išlaidų, nepadengtų vykdymo išlaidų likutis – 0 Eur; skolininkei (UAB „Emilė) grąžinta – 3 966,14 Eur. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0033/16/00377 esančio 2021 m. birželio 14 d. patvarkymo dėl turto perdavimo Nr. S-21-33-11451 matyti, kad 2017 m. kovo 9 d. antstolės patvarkymu UAB „Emilė“ priklausančios kavinės – viešbučio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo perduotos saugojimui KU „Mėmelio taupomoji kasa“, kadangi vykdomojoje byloje skola ir vykdymo išlaidos pilnai padengtos, antstolė įpareigojo išieškotoją 2021 m. birželio 16 d. 12.30 val. nurodytas patalpas perduoti UAB „Emilė“, o UAB „Emilė“ įpareigojo šias patalpas perimti. 2021 m. birželio 16 d. patvarkyme dėl turto perdavimo (patikslinančiame 2021 m. birželio 14 d. patvarkymą dėl turto perdavimo Nr. S-21-33-11451) nurodyta, kad 2017 m. kovo 9 d. antstolės patvarkymu UAB „Emilė“ priklausančios kavinės – viešbučio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo perduotos, saugojimui KU „Mėmelio taupomoji kasa“. Vykdomojoje byloje skola ir vykdymo išlaidos pilnai padengtos. Paaiškėjus, kad turtą UAB „Emilė“ pardavė „Primestus“, antstolis įsipareigojo UAB „Primestus“ 2021 m. birželio 16 d. 12.30 val. atvykti ir perimti nurodytas patalpas. O 2021 m. rugpjūčio 5 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. S-3.5.-21-1861 nurodyta, kad visa iš UAB „Emilė“ išieškota 2 640,29 Eur suma vykdomojoje byloje Nr. 0033/16/00377 buvo grąžinta UAB „Emilė“. Pažymėtina, kad šių antstolės priimtų patvarkymų ieškovė neginčijo, patvarkymai įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, nepaneigti, nepakeisti, juo paneigiančių duomenų bei įrodymų ieškovė byloje neteikė, todėl laikytina, kad ieškovė sutiko su tuo, kad vykdomojoje byloje skola ir vykdymo išlaidos buvo pilnai padengtos. Taigi, šių vykdomojoje byloje atliktų veiksmų apimtis bei jose esančių dokumentų turinys patvirtina, kad antstoliui atliekant vykdymo veiksmus nurodytose vykdomosiose bylose ieškovės naudai buvo išieškotos visos vykdomuosiuose įrašuose nurodytos sumos, tame tarpe ir visa negrąžinta paskolos suma pagal sutartį, kas paneigia ieškovės teiginius, kad po atsakovės įsipareigojimų ieškovei dengimo, įvykusio 2021 m. gegužės 26 d., atsakovė dar buvo skolinga ieškovei, todėl ieškovė buvo įgijusi teisę į sutartyje numatytus delspinigius.

Taip pat iš vykdomosiose bylose esančių duomenų bei įrodymų ir ieškovės pateiktų skolos dengimo skaičiavimų lentelių matyti, kad nuo vykdomųjų bylų pradėjimo iki jų užbaigimo, delspinigiai atsakovei nebuvo skaičiuojami, ir dėl delspinigių sumokėjimo atsakovei nebuvo reiškiamos pretenzijos. Byloje esantys duomenys bei įrodymai patvirtina, kad po vykdomųjų įrašų išdavimo atsakovė negavo iš ieškovės jokių reikalavimų sumokėti atsakovės priskaičiuotus delspinigius, o po 2021 m. gegužės 26 d. negavo jokių pranešimų, kad ji dar nėra padengusi kokių nors įsiskolinimų pagal sutartį. Taigi, darytina išvada, kad visą priverstinį skolos išieškojimą laiką buvo praktikuojama įmokų paskirstymo tvarka mokėjimus įskaitant pagrindinei skolai dengti ir tik prieš paskutinį atsakovės įsipareigojimų dengimą ieškovė iš naujo paskirstė įmokas kita tvarka. Teismo vertinimu, ieškovė vykdymo procese norėdama užskaityti atsakovės sumokėtą sumą kaip delspinigius, turėjo apskaičiuoti konkretų jų dydį ir informuoti atsakovę apie esamą situaciją. Tai, kad įstatymas numato galimybę pirma eile įskaityti delspinigius, o po to pagrindinę skolą, neatleidžia ieškovės nuo pareigos informuoti atsakovę apie tokius galimus įskaitymus ir likusius galimus įsiskolinimus, vadovaujantis bei remiantis šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi principais, suformuluotais CK 6.200 straipsnio 2 dalyje. Todėl teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys šioje byloje negali būti laikomas sąžiningu (CK 6.4 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis).

Be to, netesybų sąvoka įstatyme įtvirtinta expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), bei kitose teisės normose.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pvz., CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis (kompensuojamosios palūkanos). Palūkanų ir netesybų institutai turi bendrų bruožų. Pavyzdžiui, tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Tiek pelno (mokėjimo), tiek kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Tuo palūkanos skiriasi nuo netesybų, kuriomis gali būti užtikrinamas bet kurios prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomųjų įrašų ir vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad iš atsakovės buvo išieškomos 8 proc. dydžio fiksuotos sutartinės palūkanos ir 6 proc. dydžio įstatyminės metinės palūkanos už pagrindinio reikalavimo sumą nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. sausio 19 d. iki vykdomojo įrašo įvykdymo dienos. Pažymėtina, kad šiuo atveju įstatyminės palūkanos atliko patirtų nuostolių atlyginimo funkciją, t. y. kompensacinę funkciją, o teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-153-916/2016). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, todėl nagrinėjamu atveju jokios netesybos (delspinigiai) iš atsakovės nebegalėjo būti išieškomi.

Įvertinęs pateiktas byloje vykdomąsias bylas, šalių pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys bei įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove pagal Sutartį Nr. 13-00004, vykdomieji procesai yra baigti ir vykdomosios bylos nustatyta tvarka užbaigtos, todėl nėra pagrindo ieškovės reikalavimų tenkinimui, todėl ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė į bylą nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas šioje byloje patyrė 13,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį atmetus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 13,72 Eur (trylika eurų 72 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.