- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2-967-567/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00322-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Belisera“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ladaima“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Belisera“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Belisera“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ladaima“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Belisera“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Ladaima“ bankroto bylą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jais disponuoti ir apmokėti pradelstas skolas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi nutarė iki nutarties iškelti atsakovei UAB „Ladaima“ bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo areštuoti atsakovei UAB „Ladaima“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, uždraudžiant jais disponuoti ir apmokėti pradelstas skolas. Teismas pavedė atsakovės turtą surasti ir aprašyti pareiškėjos pasirinktam antstoliui ir išaiškino, kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Šalies argumentai
3. 2023 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėja UAB „Belisera“ pateikė prašymą atnaujinti terminą dėl UAB „Ladaima“ turto suradimo ir aprašymo pavedimo pasirinktam pareiškėjos antstoliui ir iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Ladaima“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jais disponuoti ir apmokėti pradelstas skolas. Nurodė, kad per teismo nurodytą terminą nespėjo pateikti procesinių dokumentų pasirinktam antstoliui, todėl valstybės įmonė Registrų centras išregistravo atsakovės turto arešto aktą iš Turto arešto aktų registro.
4. 2023 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą UAB ,,Ladaima“. Nurodė, kad bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2023 m. rugpjūčio 29 d. sudaro 5169,27 Eur, iš jų: 5 058,07 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus ir 111,20 Eur delspinigiai. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis 2023 m. rugpjūčio 29 d. UAB ,,Ladaima“ turi 30 apdraustųjų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutarė netenkinti UAB ,,Belisera“ prašymo dėl termino atnaujinimo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Teismas nurodė, kad pareiškimas iškelti atsakovei bankroto bylą yra preliminariai pagrįstas, tačiau aplinkybė, jog pareiškėja dėl neaiškių priežasčių per teismo nurodytą terminą nespėjo pateikti procesinių dokumentų pasirinktam antstoliui patvirtina, kad pareiškėja nėra suinteresuota dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteikia pirmenybės laikinųjų apsaugos priemonių nutarties tinkamam realizavimui.
7. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas, teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, atsakovės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus sustabdomas įstatymo pagrindu ir tam nereikalingas teismo procesinis sprendimas.
8. Teismas nutarė, kad pareiškėja neįrodė antrosios privalomosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėja UAB „Belisera“ atskiruoju skundu prašo:
9.1. panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį;
9.2. atnaujinti terminą dėl UAB „Ladaima“ turto suradimo ir aprašymo pavedimo pareiškėjos pasirinktam antstoliui;
9.3. iki nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo areštuoti atsakovei UAB „Ladaima“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, uždraudžiant jais disponuoti ir apmokėti pradelstas skolas.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neatsižvelgė, kad egzistuoja grėsmė būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui arba jo apsunkinimui, nors teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, reikalavimo teisės į UAB „Ladaima“ gali būti perleistos tretiesiems asmenims, įkeistos, kokiu nors kitu būdu apsunkintos.
10.2. Teismas neįvertino, kad šios bylos atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, esamos padėties išsaugojimą bei užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.
10.3. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas, kurio egzistavimas lemia aktyvesnį negu įprastai teismo vaidmenį, kontroliuojant nemokios įmonės bankroto proceso teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą kreiptis į antstolį dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
12. JANĮ, reguliuojančio juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
14. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia turi atlikti pareikštų reikalavimų tenkinimo galimybės preliminarų vertinimą. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo, jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018).
15. Pradinėje bylos proceso stadijoje, kai sprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Pagal iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas, remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu, ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-163-464/2019).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, jog neįrodyta grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškimo ir jo priedų turinį bei nutarė, kad pareiškimas yra preliminariai pagrįstas. Pareiškimo argumentai ir pareiškimo priedų turinys preliminariai pagrindžia, kad pareiškimas yra tikėtinai pagrįstas, nes jame yra suformuluotas konkretus reikalavimas, nurodyti teisinis ir faktinis pagrindai, argumentai bei įrodymai. Aplinkybę, kad pareiškimas yra preliminariai pagrįstas, patvirtina ir tai, jog Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutarė iškelti atsakovei UAB „Ladaima“ bankroto bylą. Nutartis šiuo metu nėra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, būtina įvertinti, ar egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto vykdymo grėsmė, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
17. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie priešingos šalies nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-516/2019).
18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-53-943/2021).
19. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalo įrodyti tas asmuo, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
20. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-173-302/2020).
21. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu: turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020).
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, kad, teismui netaikius jos nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, galimybė ateityje įvykdyti jai galimai palankų teismo procesinį sprendimą būtų apsunkinta. Byloje nėra pateikti duomenys, sudarantys pagrindą padaryti išvadą, kad, teismui patenkinus pareiškėjos reikalavimą iškelti atsakovei bankroto bylą, atsakovė iki nutarties iškelti jai bankroto bylą įsiteisėjimo gali imtis nesąžiningų veiksmų, t. y. perleisti savo turtą ar kitaip jį apsunkinti. Kadangi byloje nėra duomenų apie priešingos šalies nesąžiningumą, apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pats savaime negali būti priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
23. Pareiškėjai, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atitinkamu būdu suvaržyti atsakovės teises, tenka pareiga įrodyti atsakovės galimą nesąžiningumą ir grėsmę pareiškėjai galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Apeliantės deklaratyvaus pobūdžio argumentai, kad atsakovė iki nutarties iškelti bankroto bylą jai įsiteisėjimo gali perleisti turtą ar kitaip jį apsunkinti, nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo ir tikėtinos išvados, jog egzistuoja reali pareiškėjai galimai palankaus teismo procesinio sprendimo neįvykdymo grėsmė.
24. Pareiškėja neįrodė, kad atsakovė siekia iki nutarties iškelti (ar atsisakyti iškelti) atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo paslėpti ar kitaip apsunkinti savo turtą, todėl, nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
25. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne tik tuo pagrindu, kad pareiškėja neįrodė antrosios privalomosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, bet ir dėl to, jog pareiškėja per keturiolika dienų nuo 2023 m. liepos 18 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos be svarbių priežasčių nesikreipė į pasirinktą antstolį dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo.
26. Pažymėtina, kad nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nukreiptas į atsakovės turtą, priėmimo dieną teismui ne visada yra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovė. Pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį tokiu atveju teismas gali nenurodyti nutartyje išsamių turto duomenų, tačiau asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tokiu atveju turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo, o antstolis per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti turi atlikti pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.
27. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir iki nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, uždraudžiant jais disponuoti ir apmokėti pradelstas skolas. Teismas pavedė atsakovės turtą surasti ir aprašyti pareiškėjos pasirinktam antstoliui ir išaiškino, kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
28. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepateikus antstoliui per CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą terminą vykdyti nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jų galiojimas pasibaigia įstatymo pagrindu. Nėra pagrindo kitaip aiškinti įstatymo leidėjo valią ar kitaip interpretuoti nesikreipimo į antstolį ir areštuoto turto duomenų nepatikslinimo procesinius padarinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1009-464/2019).
29. Atsakovės turtui pritaikytas areštas buvo išregistruotas iš Turto areštų aktų registro vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, nes pareiškėja nepateikė 2023 m. liepos 18 d. nutarties antstoliui vykdyti per keturiolika dienų. Tai reiškia, kad 2023 m. liepos 18 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu pritaikytas turto areštas pasibaigė pagal įstatymą dar iki skundžiamos nutarties priėmimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjai termino kreiptis į antstolį dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo, nes atsakovė savo neveikimu aiškiai parodė, kad nėra suinteresuota tinkamu nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymu. Taigi, nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės prašymo atnaujinti terminą kreiptis į antstolį dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo.
30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones prejudicialumo, nes nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi nei prejudicinės, nei išspręstos bylos galios. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimas gali būti peržiūrimas, suinteresuotam asmeniui pateikus ir teismui vertinant naujas aplinkybes, galinčias būti reikšmingomis klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-226-516/2018).
31. JANĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismui iškėlus bankroto bylą, teismas privalo paskirti juridinio asmens ilgalaikio turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 25 straipsnio 6 dalis). Taigi, įstatymas imperatyviai numato, kad nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą iki jos įsiteisėjimo juridiniam asmeniui yra taikomas turto areštas.
32. Bendrovei iškėlus bankroto bylą ši neturi galimybės laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu, atitinkamai, ir turtą (pinigines) lėšas iššvaistyti. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtui po bankroto bylos iškėlimo praranda reikalavimą užtikrinančią paskirtį ir nėra tikslingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1103-370/2019).
33. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi iškelti atsakovei UAB „Ladaima“ bankroto bylą iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštavo atsakovės ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises ir nurodė, kad ši nutarties dalis vykdoma skubiai. Taigi, atsakovei šiuo metu yra taikomi apribojimai, kuriais iš esmės siekiama užtikrinti, kad, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, visi kreditoriai galėtų maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto.
34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė nepateikė atsakovės nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų dėl realios rizikos, kad atsakovė siekia iki nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą paslėpti turtą ar kitaip jį apsunkinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymų leidėjo nustatytu tikslu, t. y. užtikrinant pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymą byloje, užkardant galimą nesąžiningą atsakovės elgesį.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai pritaikė proceso teisės normas. Apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
36. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, todėl ji neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.