- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2-1103-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00598-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“, uždarajai akcinei bendrovei „UHB AGRO“, uždarajai akcinei bendrovei „Agrofertis“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3186-565/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“, uždarajai akcinei bendrovei „UHB AGRO“, uždarajai akcinei bendrovei „Agrofertis“ dėl turto nuosavybės nustatymo, reikalavimo teisių nustatymo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo antstolis L. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „BELOR“ 2019 m. gegužės 16 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:
1.1 Nustatyti, jog: 1) turtas, ieškinio pateikimo metu esantis UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje, adresu Gamyklos 1, 5, 7, Marijampolė, įskaitant, tačiau neapsiribojant 1 062 tonomis trąšų (esančių greta UAB „Arvi fertis“ teritorijos esančio sklypo teritorijoje stovinčiuose 18 vagonų, t.y., Nr. 63905376, 60975125, 63745210, 63376842, 61613451, 65737512, 60998523, 65893901, 61002580, 60653920, 62133251, 61647608, 61110581, 62466388, 61111415, 60811338, 61092169, 63740278), 354 tonomis trąšų (esančių UAB „Arvi fertis“ teritorijoje pakrautuose 6 vagonuose (Nr. 62664867, 61217683, 64961105, 62868062, 63376982, 64469331), 1 988,50 tonomis trąšų (esančių gamyklos teritorijoje), taip pat 3 447,204 tonų bei 24 503 vienetų žaliavų (įvežtų į teritoriją 2019 m. sausio 29 d. – 2019 m. vasario 15 d.), išskyrus antstolio L. L. 2019 m. vasario 8 d. patvarkyme Nr. S-19-187-731 dėl turto arešto aktų Nr. 2019006060 ir Nr. 2019006047 papildymo nurodytą turtą, jeigu jis faktiškai yra skolininko teritorijoje; 2) turtas, buvęs adresu Gamyklų g. 1, 5, 7, Marijampolė, turto arešto metu, įskaitant, bet neapsiribojant 3 518,50 tonų trąšų, 354,56 tonų žaliavų, 50 557,00 vnt. / m2 / l /kg kito turto (neva priklausiusio UAB „Agrofertis“), taip pat 5 089,00 tonų trąšų, 2 061,48 tonų žaliavų, 7 172,76 vnt. / m2 / l / kg kito turto (neva priklausiusio UAB „UHB AGRO“); 3) turtas, kurį UAB „Agrofertis“ išvežė iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos, įskaitant, bet neapsiribojant 4 087 tonomis trąšų (išvežtų vykdant antstolio patvarkymus), bei 708 tonomis trąšų (išvežtų nesankcionuotai); 4) turtas, kurį atsakovas UAB „UHB AGRO“ išvežė iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos - 216 tonų trąšų (išvežtų vykdant antstolio patvarkymus) ir 1 872 tonos trąšų (išvežtų nesankcionuotai) priklauso skolininkui UAB „Arvi fertis“.
1.1. Jeigu būtų nustatyta, jog ginčo turto nuosavybė priklauso ne UAB „Arvi fertis“:
1.1.1. Nustatyti UAB „Arvi fertis“ turimų reikalavimo teisių į UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“ dydį (tiek susijusį su ginčo turtu, tiek nesusijusį); UAB „Arvi fertis“ naudai iš UAB „UHB AGRO“ priteisti skolą, atitinkančią nustatytą reikalavimo teisę (iki patikslinimo nustatytiną 538 061,09 Eur) ir 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. UAB „Arvi fertis“ naudai iš UAB „Agrofertis“ priteisti sumą, atitinkančią nustatytą reikalavimo teisę (iki patikslinimo nustatytiną 665 503,69 Eur) ir 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1.1.2. Pripažinti negaliojančiu UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Arvi fertis“ 2019 m. sausio 16 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2018 m. lapkričio 30 d. NPK Trąšų užsakomosios gamybos sutarties ir nustatant reikalavimo dydį taikyti 2018 m. lapkričio 30 d., RUAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB AGRO“ NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartyje Nr. 020/2018/KOM nurodytą kainą, nebent pastaroji būtų mažesnė už nustatytą rinkos kainą, tuomet taikyti rinkos kainą.
1.1.3. Taip pat pripažinti negaliojančia UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Arvi fertis“ 2017 m. gegužės 24 d. sudarytą Neatlygintinę pasaugos sutartį Nr. 010/2017/KOM bei veikiant pagal šią sutartį sudarytus priėmimo-perdavimo aktus ta apimtimi, kuria nustatyta, jog sandoris yra neatlygintinas. Taikyti restituciją ir UAB „Arvi fertis“ iš UAB „UHB AGRO“ priteisti sumą, atitinkančią šių paslaugų vertę rinkoje, kuri bus nustatyta ekspertizės metu.
1.1.4. Pripažinti negaliojančia UAB „Agrofertis“ ir UAB „Arvi fertis“ 2017 m. birželio 6 d. sudarytą Neatlygintinę pasaugos sutartį Nr. 011/2017/KOM bei veikiant pagal šią sutartį sudarytus priėmimo-perdavimo aktus ta apimtimi, kuria nustatyta, jog sandoris yra neatlygintinas. Taikyti restituciją ir UAB „Arvi fertis“ iš UAB „Agrofertis“ priteisti sumą, atitinkančią šių paslaugų vertę rinkoje, kuri bus nustatyta ekspertizės metu.
1.1.5. Pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais UAB „UHB AGRO“ perleido 3 763 tonų trąšų UAB „Agrofertis“, kaip nurodyta 2019 m. vasario 18 d. UAB „Agrofertis“ Prašyme leisti vykdyti trąšų išvežimą, t. y.:
1. 2019 m. sausio 30 d. Prekių perdavimo-priėmimo aktas (1 290 t.);
2. 2019 m. vasario 6 d. Prekių perdavimo-priėmimo aktas (551,5 t. ir 413 t.);
3. 2019 m. vasario 6 d. Prekių perdavimo-priėmimo aktas (408,5 t.);
4. 2019 m. vasario 6 d. Prekių perdavimo-priėmimo aktas (600 t.);
5. 2019 m. vasario 14 d. Prekių perdavimo-priėmimo aktas (300 t.);
6. 2019 m. vasario 14 d. Prekių perdavimo-priėmimo aktas (200 t.);
7. 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGR 0007589, už 1 290 t;
8. 2019 m. vasario 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGR 0007638, už 551,5 t. ir 413 t.,
9. 2019 m. vasario 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGR 0007630, už 408,5 t.
10. 2019 m. vasario 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGR 0007662, už 600 t.
11. 2019 m. vasario 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGR 0007663, už 300 t.
12. 2019 m. vasario 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGR 0007666, už 200 t.
1.1.6. Mokėjimo nurodymai 850 000 Eur sumai: 2019 m. vasario 15 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1583; 2019 m. vasario 14 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1581; 2019 m. vasario 13 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1575; 2019 m. vasario 8 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1566; 2019 m. vasario 6 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1550; 2019 m. vasario 5 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1538; 2019 m. vasario 4 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1534; 2019 m. vasario 4 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1535.
1.1.7. Taip pat sandorius, kuriais UAB „UHB AGRO“ perleido UAB „Agrofertis“ trąšų, iš 4 703 tonų, nurodytų 2019 m. balandžio 8 d. UAB „UHB AGRO“ Prašyme dėl antstolio dalyvavimo išvežant UAB „UHB AGRO“ turtą iš teritorijos, tačiau nenurodytų 2019 m. vasario 18 d. UAB „Agrofertis“ Prašyme leisti vykdyti trąšų išvežimą.
1.1.8. Taikyti restituciją – įpareigoti šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios pagal sandorius, t. y., įpareigoti UAB „UHB AGRO“ grąžinti UAB „Agrofertis“ sumą, gautą už perduotas trąšas, įskaitant, bet neapsiribojant 850 000 Eur, bei UAB „Agrofertis“ grąžinti UAB „UHB AGRO“ arba UAB „Arvi fertis“, jeigu būtų nustatyta, jog perleistas UAB „Arvi fertis“ turtas, perleistą turtą – 3 763 tonų trąšų bei kitas trąšas, kurios nurodytos 2019 m. balandžio 8 d. UAB „UHB AGRO“ Prašyme dėl antstolio dalyvavimo išvežant UAB „UHB AGRO“ turtą iš teritorijos, tačiau nenurodytos 2019 m. vasario 18 d. UAB „Agrofertis“ prašyme leisti vykdyti trąšų išvežimą.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje adresu Gamyklų g. 1, 5, 7, Marijampolė, esančio turto (trąšų bei žaliavų) areštą, įskaitant, tačiau neapsiribojant 354 tonomis trąšų (esančių UAB „Arvi fertis“ teritorijoje pakrautuose 6 vagonuose (Nr. 62664867, 61217683, 64961105, 62868062, 63376982, 64469331), 1988,50 tonomis trąšų (esančių gamyklos teritorijoje), taip pat 3 447, 204 tonų bei 24 503 vienetų žaliavų (įvežtų į teritoriją 2019 m. sausio 29 d. – 2019 m. vasario 15 d.), taip pat 1 062 tonas trąšų (esančių greta UAB „Arvi fertis“ teritorijos esančio sklypo teritorijoje stovinčiuose 18 vagonų – Nr. 63905376, 60975125, 63745210, 63376842, 61613451, 65737512, 60998523, 65893901, 61002580, 60653920, 62133251, 61647608, 61110581, 62466388, 61111415, 60811338, 61092169, 63740278), iki kol bus galutiniu teismo sprendimu nustatyta šio turto nuosavybė, turto saugotoju paskiriant UAB „BELOR“, įpareigojant ieškovo pasirinktą antstolį detalizuoti areštuoto turto sudėtį. Nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, egzistuoja tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tiesiogiai susijęs su ieškinyje suformuluotu reikalavimu, todėl tik pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo, kuriuo būtų patenkinti ieškovo reikalavimai, įvykdymas.
3. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2846-340/2019 iškėlė bankroto bylą UAB „Arvi fertis“, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1065-407/2019 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovės UAB „BELOR“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pagal ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes, argumentus ir pateiktus įrodymus nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar, kad ieškovė pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl vertino, jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nagrinėjamu atveju yra įrodyta.
6. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2846-340/2019 tenkinus UAB ,,BELOR“ pareiškimą dėl bankroto bylos UAB ,,Arvi fertis“ iškėlimo ir UAB ,,Arvi fertis“ turtui uždėjus areštą, UAB ,,Arvi fertis“ turimo turto apimtis nesumažės, o finansinės galimybės neblogės, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo pakartotinai taikyti UAB ,,BELOR“ prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės UAB ,,Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje esančio turto (trąšų bei žaliavų) arešto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovė UAB „BELOR“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį iš klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė taip pat pateikė naujų rašytinių įrodymų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ginčo objektas (trąšos ir žaliavos) priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui ir šis turtas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 19 d. nutartimi bankroto byloje Nr. eB2-2846-340/2019 buvo areštuotas. Pagal aktualią 2-ojo verslo apskaitos standarto „BALANSAS“ redakciją, patvirtintą Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-41, žaliavos ir trąšos yra priskiriamos trumpalaikio turto grupei, todėl priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nei žaliavos, nei trąšos (trumpalaikis turtas) nebuvo areštuotos bankroto byloje.
7.2. Atsakovai savo nesąžiningais veiksmais realizuoja prašomas areštuoti žaliavas - trąšas, sudarinėja sandorius su kitais asmenimis. Atsakovės vengia skolinių įsipareigojimų prieš kreditorius įvykdymo, todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB „UHB AGRO“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat pateikė naujų rašytinių įrodymų. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų UAB „UHB AGRO“ nuosavybės teises į turtą, esantį UAB „Arvi fertis“ teritorijoje. Išieškojimas gali vykti tik iš skolininko, kuris yra nurodytas Turto areštų registre, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „UHB AGRO“ priklausantis turtas yra perleistas UAB „Arvi fertis“.
8.2. UAB „Arvi fertis“ turtas UAB „Belor“ reikalavimu jau yra vieną kartą areštuotas, o dalies tokio turto saugotoju paskirtas pats UAB „Belor“, todėl antrą kartą UAB „Belor“ reikalavimu areštavus UAB „Arvi fertis“ turtą galbūt UAB „Belor“ palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebūtų užtikrintas.
8.3. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad UAB „UHB AGRO“ neturi nuosavybės teisės į jokias trąšas ir žaliavas, esančias UAB „Arvi fertis“ teritorijoje, priešingai UAB „UHB AGRO“ turi visus nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus į UAB „UHB AGRO“ turtą (žaliavas ir trąšas), kuris nėra perleistas UAB „Arvi fertis“, kuri tik UAB „UHB AGRO“ užsakymu atlieka trąšų gamybos ir pagamintos produkcijos sandėliavimo paslaugas.
9. Atsakovė UAB „UHB AGRO“ 2019 m. lapkričio 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat pateikė naujų rašytinių įrodymų. Rašytiniai paaiškinimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. UAB „BELOR“ neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – BUAB „Arvi fertis“ iškėlus bankroto bylą visą BUAB „Arvi fertis“ turtą ĮBĮ nustatyta perima bankroto administratorius, vykdantis imperatyvias ĮBĮ normas. UAB „Belor“ reikalavimai taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįsti ir tokių reikalavimų tenkinimas teisiškai yra negalimas.
9.2. UAB „Arvi fertis“ turtas yra administruojamas bankroto administratoriaus, o UAB „BELOR“ ieškinio patenkinimo atveju, UAB „BELOR“ reikalavimas bus tenkinamas ĮBĮ nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje tenkino BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratoriaus prašymą ir panaikino turto areštus įmonės turtui, kadangi įmonės turto valdymą perėmė bankroto administratorius, siekiant efektyviai jį valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kuriais grindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovėms būtinybę bei atsakovių nesąžiningumą. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą bei rašytiniais paaiškinimais ir nuomone pateikė įrodymus, kuriais įrodinėjamas atsakovės sąžiningumas bei ginčijamas laikinųjų apsaugos priemonių vienos iš taikymo sąlygų egzistavimas. Taip pat atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus su papildomais įrodymais, kuriais įrodinėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nebuvimą.
13. Atsižvelgdamas į tai, kad nauji įrodymai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymu bei atsakovių sąžiningumo vertinimu, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl apskųstosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik nustačius ieškovo reikalavimo tikėtino pagrįstumo sąlygą ir kartu aplinkybę, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti realią riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
15. Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, kad nėra įrodyta viena iš šių sąlygų – grėsmė galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė UAB ,,BELOR“ atskirajame skunde grėsmę teismo sprendimo įvykdymui sieja su tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis buvo motyvuojamas ir toks jos prašymas, t. y. su atsakovių nesąžiningais veiksmais, atsakovei UAB „UHB AGRO“ realizuojant atsakovės UAB ‚Arvi fertis“ turtą, t. y. nevykdant anksčiau kitose bylose jau pritaikytas joms tokio pobūdžio priemones.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei UAB „Arvi fertis“ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2846-340/2019, buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius A. V.. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1065-407/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį paliko nepakeistą. 2019 m. liepos 25 d. nutartimi bankroto byloje BUAB „Arvi fertis“ buvo panaikinti visi taikyti areštai. Pagal suformuotą teismų praktiką įmonei iškėlus bankroto bylą ši neturi galimybės laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu, atitinkamai, ir turtą / pinigines lėšas iššvaistyti. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtui po bankroto bylos iškėlimo praranda reikalavimą užtikrinančią paskirtį ir nėra tikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-755/2014; 2014-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1197/2014).
17. Pažymėtina, kad toks aiškinimas nulemtas ir specialaus teisės akto nuostatų bei jame įtvirtinto bankroto administratoriaus vaidmens – šis gina visų kreditorių teises ir negali išskirti kurio nors vieno kreditoriaus teisės į jo kreditorinių reikalavimų patenkinimą, nes tai pažeistų kreditorių lygiateisiškumo bankroto procese principą. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktą, šio įstatymo nustatyta tvarka bankrutuojančios įmonės turtą bei pinigines lėšas valdo, naudoja ir juo disponuoja būtent administratorius, o šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Vadinasi, nei vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo negali perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, nei nustatyta šiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme. Apeliantė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės BUAB ,,Arvi fertis“ galimą turto švaistymą, netinkamą paskirto bankroto administratoriaus pareigų atlikimą, neteikia. Todėl jos argumentai, susiję su atsakovės BUAB „Arvi fertis“ turto mažinimu, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.
18. Asmens turto areštas, kuris taikomas iki teisme kilusio ginčo išnagrinėjimo iš esmės, nėra skirtas nei skolininko turto paieškai, nei šio turto sukaupimui, kad vėliau iš šio turto (ar šio turto sąskaita) būtų galima iš karto atsiskaityti su tokius suvaržymus prašiusiu taikyti kreditoriumi. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje, taikant laikinąsias apsaugos priemones kaip garantiją, kad teismo sprendimas bus įvykdytas, nėra reikalavimo, kad teismo sprendimas privalo būti įvykdytas iš karto. Vykdymo procedūros yra reglamentuotos įstatymu, o kreditorius neturi teisės reikalauti kitokios teismo sprendimo įvykdymo tvarkos, nei nustatyta įstatyme.
19. Pasisakant dėl tokių apeliantės argumentų, kad būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia ir tai, kad kitose civilinėse bylose atsakovių atžvilgiu jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinio teisinio pobūdžio institutas, o kitose bylose teismo (ar kitų institucijų) priimtos teismo nutartys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais neturi nei prejudicinės, nei res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo) galios. Todėl ir šie apeliantės teiginiai patys savaime nelemia išvados apie apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar atsakovių nesąžiningumą.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalomoji sąlyga, kaip grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, taigi pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė teisingai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. Atsakovės UAB „UHB AGRO“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas šioje bylos proceso stadijoje nespręstinas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas priėmus galutinį sprendimą byloje, nes už tarpinių procesinių skundų ar atsiliepimų į juos padavimą bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018)
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.