Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-260-464/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-26
Bylos Nr.: e2A-260-464/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11901-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Artūras Driukas, Dalia Kačinskienė
Atsakovas: T. G.
Ieškovas: K. D., T. D., D. D.
Trečiasis asmuo: G. Š.

Kategorijos

2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas

Civilinė byla Nr. e2A-260-464/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11901-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 2.6.9.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. G. firmos „Axon“, uždarosios akcinės bendrovės „Armolita“ ir T. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1102-273/2019 pagal ieškovų K. D., T. D. ir D. D. ieškinį atsakovams T. G. firmai „Axon“, uždarajai akcinei bendrovei „Armolita“ ir T. G. dėl avanso, kompensacijos, nuostolių priteisimo ir neteisėto nekilnojamojo turto valdymo nutraukimo, trečiasis asmuo G. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė T. G. firma „Axon“ 2017 m. birželio 6 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams A. D. ir K. D. dėl žemės sklypo su statiniais pirkimo–pardavimo sutarties išsimokėtinai pripažinimo sudaryta.

Šalies argumentai

2. Atsakovai K. D. ir atsakovo A. D. teisių perėmėjai T. D. bei D. D. 2018 m. balandžio 23 d. byloje pateikė priešpriešinius reikalavimus (priešieškinį), kurį 2018 m. gegužės 3 d. patikslinę prašė:

2.1. priteisti iš T. G. firmos „Axon“ ir T. G. subsidiariai 8 800 Eur nesumokėtą avanso dalį, nuo šios sumos mokėtinas 265,45 Eur palūkanas ir 3 168 Eur priskaičiuotus delspinigius;

2.2. priteisti iš T. G. firmos „Axon“ ir T. G. subsidiariai 63 294,76 Eur nesumokėto nuomos mokesčio kompensaciją už neteisėtą naudojimąsi pastatu–gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), bei jame esančiais ieškovų daiktais ir įranga;

2.3. priteisti iš T. G. firmos „Axon“ ir UAB „Armolita“ solidariai, o iš T. G. subsidiariai 38 371,12 Eur nesumokėto nuomos mokesčio kompensaciją už neteisėtą naudojimąsi pastatu–sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), bei jame esančia ieškovų įranga;

2.4. priteisti iš T. G. firmos „Axon“ ir UAB „Armolita“ solidariai, o iš T. G. subsidiariai 3 613,62 Eur sumą už atsakovų sunaudotą ir neapmokėtą elektros energiją;

2.5. įpareigoti T. G. firmą „Axon“ ir T. G. nedelsiant perduoti visus nekilnojamojo turto raktus ir kitus su nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus;

2.6. priteisti iš T. G. firmos „Axon“ ir T. G. subsidiariai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (117 512,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2.7. priteisti iš UAB „Armolita“ 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (41 984,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2.8. iš atsakovų (pagal priešieškinį) bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškinį ir pareikštą patikslintą priešieškinį perduota nagrinėti pagal teismingumą Kauno apygardos teismui, kuris 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovei T. G. firmai „Axon“ nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumui pašalinti (3 644 Eur dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti). Ieškovei nustatytu terminu šio ieškinio trūkumo nepašalinus, Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi T. G. firmos „Axon“ ieškinį dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta paliko nenagrinėtą. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. protokoline nutartimi nutarta K. D. ir A. D. teisių perėmėjų T. D. ir D. D. priešieškinį laikyti nagrinėjamoje byloje ieškiniu.

Šalies argumentai

4. Ieškovai nurodo, kad atsakovė T. G. firma „Axon“ (pirkėja) ir ieškovai K. D. ir A. D. (kuriam mirus jo teises perėmė T. D. ir D. D.) (pardavėjai) 2016 m. spalio 5 d. sudarė preliminarią sutartį (vėliau sudarydami sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3), kuria pardavėjai įsipareigojo parduoti pirkėjai žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą–sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą–gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) už 360 000 Eur, pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį sudarant ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 30 d. Kadangi atsakovė iki nurodytos datos nesumokėjo viso sulygto avanso, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.

5. Ieškovų teigimu, šalių sulygta 8 800 Eur papildomo avanso dalis jiems priteistina kaip minimalių pardavėjų nuostolių atlyginimas preliminarios sutarties 6.1 punkto pagrindu. Be to, atsakovai trukdo ieškovams įgyvendinti jų nuosavybės teises į visą ginčo turtą. Nuo preliminarios sutarties nutraukimo dienos – 2017 m. gegužės 5 d. jie nepagrįstai ir neatlygintinai naudojasi ginčo turtu, jame gyvena ir vykdo verslą, todėl yra nepagrįstai sutaupę ieškovų sąskaita. Dėl to ieškovams turi būti priteista nesumokėto nuomos mokesčio kompensacija, palūkanos ir netesybos, taip pat atsakovų nesumokėta sunaudotos elektros energijos skola.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovų K. D.,T. D. ir D. D. ieškinį patenkino iš dalies:

6.1. priteisė ieškovams K. D., T. D. ir D. D. iš atsakovės T. G. firmos „Axon“ ir subsidiariai iš atsakovo T. G. 5 868,49 Eur kompensaciją už naudojimąsi pastatu–gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 5 868,49 Eur priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2018 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6.2. priteisė ieškovams K. D., T. D. ir D. D. solidariai iš atsakovių T. G. firmos „Axon“ ir UAB „Armolita“ bei subsidiariai iš atsakovo T. G. 13 975,89 Eur kompensaciją už naudojimąsi pastatu–sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 13 975,89 Eur priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2018 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6.3. priteisė ieškovams K. D., T. D. ir D. D. iš UAB „Armolita“ 1 282,19 Eur kompensaciją už naudojimąsi pastatu–sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1 282,19 Eur priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2018 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6.4. priteisė ieškovams K. D., T. D. ir D. D. solidariai iš atsakovių T. G. firmos „Axon“ ir UAB „Armolita“ ir subsidiariai iš atsakovo T. G. 2 731 Eur atlyginimą už sunaudotą elektros energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2 731 Eur priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2018 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6.5. įpareigojo atsakovus T. G. firmą „Axon“ ir T. G. perduoti ieškovams K. D., T. D. ir D. D. visus pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), raktus ir kitus su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus.

6.6. kitą ieškinio dalį atmetė;

6.7. priteisė ieškovei T. D. iš atsakovų T. G. firmos „Axon“, UAB „Armolita“ ir T. G. po 1 041,06 Eur iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti;

6.8. priteisė atsakovei T. G. firmai „Axon“ iš ieškovų K. D., T. D. ir D. D. po 81,01 Eur iš kiekvieno ieškovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti;

6.9. priteisė atsakovei UAB „Armolita“ iš ieškovų K. D., T. D. ir D. D. po 24,83 Eur iš kiekvieno ieškovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti;

6.10. priteisė atsakovui T. G. iš ieškovų K. D., T. D. ir D. D. po 24,83 Eur iš kiekvieno ieškovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti;

6.11. priteisė valstybei iš atsakovų T. G. firmos „Axon“, UAB „Armolita“ ir T. G. po 8,37 Eur iš kiekvieno atsakovo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

6.12. panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1339-920/2018 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

7. Teismas nustatė, kad atsakovė T. G. firma „Axon“ (pirkėja) ir ieškovai K. D. ir A. D. (pardavėjai) 2016 m. spalio 5 d. sudarė preliminarią sutartį, kuria šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais pardavėjai įsipareigojo parduoti pirkėjai pardavėjams nuosavybes teise priklausantį ginčo turtą. Preliminarioje sutartyje šalys numatė, kad pagrindinė šio turto (žemes sklypo ir statinių) pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. (sutarties 2.1 punktas), bendra ginčo turto kaina – 360 000 Eur (sutarties 3.3 punktas). Pirkėja įsipareigojo per 2 darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo pardavėjams sumokėti 15 000 Eur avansinę įmoką (mokėjimą), likusią sumą pirkėja įsipareigojo sumokėti pardavėjams pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu arba per 30 dienų nuo pagrindinės sutarties sudarymo dienos (sutarties 5.1 punktas). Šalys 2016 m. spalio 5 d. sudarė priedą Nr. 1 prie preliminarios sutarties, kuriuo pardavėjai prisiėmė atsakomybę dėl objekte esančių įrengimų tinkamo funkcionavimo ir sutiko, kad įrengimų remonto kaštų kaina būtų mažinama ginčo turto pardavimo kaina. Šalių 2017 m. kovo 3 d. sudarytu priedu Nr. 2 prie preliminarios sutarties šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 30 d., ginčo turto pirkimo–pardavimo sandoris įvyks išsimokėtinu būdu, o tikslus mokėjimo grafikas bus nustatytas priede Nr. 3; susitarė, kad pirkėjos sumokėtos avansinės 15 200 Eur ir 1 000 Eur įmokos bus įskaitytos į galutinę turto pardavimo kainą; pirkėja iki 2017 m. balandžio 30 d. įsipareigojo sumokėti pardavėjams 8 800 Eur papildomo avansinio mokėjimo sumą. Šalys 2017 m. kovo 3 d. sudarytu priedu Nr. 3 prie preliminarios sutarties nustatė pirkimo išsimokėtinai per penkerius metus grafiką, nustatė prievolę pirkėjai įmokų pagal grafiką nemokėjimo atveju mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė T. G. firma „Axon“ 2016 m. spalio 13 d. sumokėjo A. D. 15 200 Eur avansą. Iki 2017 m. balandžio 30 d. pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Trečiasis asmuo G. Š. (pardavėjų atstovas) 2017 m. gegužės 5 d. elektroniniu laišku pranešė A. G., kad preliminari sutartis laikoma nutraukta ir pareikalavo iki 2017 m. gegužės 10 d. atlaisvinti ginčo patalpas.

8. Teismas padarė išvadą, kad pagal priedų Nr. 2 ir Nr. 3 prie preliminarios sutarties, kuriuos teismas vertino kaip neatskiriamą preliminarios sutarties dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnis), nuostatas atsakovė (pirkėja) T. G. firma „Axon“ iki 2017 m. balandžio 30 d. šalių nustatytos pagrindinės sutarties sudarymo dienos ieškovams iš viso turėjo sumokėti 25 000 Eur avansą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė sumokėjo 16 200 Eur dalį avanso, o 8 800 Eur avanso dalies nesumokėjo.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo ir dėl to, kad pagal preliminarios sutarties ir jos priedų nuostatas atsakovės T. G. firmos „Axon“ sumokėtas avansas atlieka ne tik mokėjimo – atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją, tačiau nei preliminarios sutarties, nei jos priedų sąlygose nėra numatyta, kad T. G. firmai „Axon“ iki nustatyto termino pabaigos nesumokėjus visos avanso sumos, atsakovė (pirkėja) būtų pripažįstama kalta dėl pagrindinės ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Tiek pagal preliminarios sutarties, tiek pagal jos priedų sąlygas atsakovės mokėtino avanso paskirtis buvo padengti dalį ginčo turto kainos. Taigi, avanso sumokėjimas šiuo atveju buvo atskira atsakovės (pirkėjos) prievolė, kuri nelaikytina iš preliminarios sutarties kilusia atsakovės prievole. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus dėl avanso teisinės reikšmės preliminariosios sutarties sudarymo atveju, pripažino, kad visos nustatytos avanso sumos nesumokėjimas ieškovams iki nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos nesudaro pagrindo kilti atsakovės atsakomybei dėl pagrindinės ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo.

10. Konstatavęs, kad ieškovų reikalavimas dėl 8 800 Eur nesumokėto avanso priteisimo iš atsakovų yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, teismas nurodė, kad dėl to negali būti tenkinamas ir išvestinis iš jo ieškovų reikalavimas dėl 265,45 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovai neturi teisės reikalauti iš atsakovų priteisti nesumokėto 8 800 Eur avanso ir kaip nuostolių atlyginimo, taip pat negali reikalauti 3 168 Eur priskaičiuotų delspinigių, kadangi ieškovų reikalaujama priteisti nuostoliams atlyginti suma yra didesnė. Tokiu atveju prašoma atlyginti nuostolių suma apima tiek netesybas, tiek kompensuojamąsias palūkanas.

11. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad ieškovai atsakovei T. G. firmai „Axon“ leido neatlygintinai naudotis ginčo turtu iki kol bus sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, kuri iki sutarto termino taip ir nebuvo sudaryta, kad trečiasis asmuo G. Š. 2017 m. gegužės 5 d. elektroniniu laišku pranešė A. G., jog preliminari sutartis laikoma nutraukta, pareikalavęs iki 2017 m. gegužės 10 d. atlaisvinti ginčo patalpas, teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovų ir atsakovės T. G. firmos „Axon“ buvo sudaryta terminuota žodinė panaudos sutartis, kurios pagrindu atsakovė įgijo teisę neatlygintinai naudotis ieškovams nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu iki ginčo turto pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, t. y. iki 2017 m. balandžio 30 d. (šalių nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos). Atitinkamai, sprendė, kad nuo 2017 m. gegužės 11 d. atsakovė T. G. firma „Axon“ naudojasi ginčo patalpomis be teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad atsakovai ir neneigia, jog ginčo patalpomis jie naudojasi iki šiol.

12. Konstatavęs, kad ginčo turtu atsakovai naudojasi be teisinio pagrindo ir dėl to yra pažeidžiamos ieškovų, turto savininkų, teisės valdyti bei naudotis ginčo turtu, teismas pagrįstu bei tenkintinu pripažino ir ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovus T. G. firmą „Axon“ ir T. G. grąžinti ieškovams visus ginčo turto raktus bei su ginčo turtu susijusius dokumentus (CK 4.95 straipsnis).

13. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti: atsakovai, neatlygintinai naudodamiesi ieškovams nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu, sutaupė lėšas, kurias turėjo išleisti ginčo patalpų nuomos mokesčiui sumokėti, juolab kad ieškovai, iki leido naudotis ginčo patalpomis, jas nuomojo kitiems asmenims; atsakovai ieškovų ginčo turtu naudojasi be teisinio pagrindo; ieškovai, negaudami nuomos mokesčio, patiria nuostolius; tarp ieškovų negauto nuomos mokesčio ir atsakovų praturtėjimo dėl nesumokėto nuomos mokesčio yra tiesioginis priežastinis ryšys; patikslinto ieškinio pareiškimo dieną (2018 m. gegužės 5 d.) atsakovų praturtėjimas egzistavo, kadangi atsakovai ginčo patalpomis neteisėtai naudojasi jau nuo 2017 m. gegužės 11 d.; ieškovai negali apginti savo pažeistų teisių kitais pažeistų savininkų teisių gynimo būdais.

14. Teismas ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovų kompensaciją dėl negauto nuomos mokesčio kvalifikavo kaip reikalavimą priteisti negautas pajamas (CK 6.249 straipsnis). Spręsdamas kompensacijos dydžio nustatymo klausimą, teismas kaip svarbią nurodė ir tokią aplinkybę, kad patys atsakovai, viena vertus, byloje įrodinėję, esą ginčo turto pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės, kita vertus, ieškovams sumokėtos 16 200 Eur avanso dalies priteisti iš ieškovų nereikalauja.

15. Nustatė, kad ieškovai prašo priteisti 63 294,76 Eur kompensaciją už naudojimąsi gyvenamuoju namu bei 38 371,12 Eur kompensaciją už naudojimąsi sandėliu, o ją skaičiuoja už 358 dienas (nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 3 d.). Tačiau, teismo vertinimu, prašomos priteisti kompensacijų sumos (t. y. už gyvenamąjį namą 5 275 Eur per mėnesį, o už sandėlį 3 198 Eur per mėnesį), skaičiavimus grindžiant nekilnojamojo turto pardavimo portalo www.aruodas.lt duomenimis ir skaičiuojant ne nuo naudingojo, o nuo bendro pastatų ploto, neįvertinant pagrindinės pastatų naudojimo paskirties, atsakovų naudojamo gyvenamojo namo ploto, neatspindi realių ieškovų negautų pajamų ir todėl neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Teismas padarė ir tokią išvadą, kad visos ieškovų reikalaujamos sumos priteisimas iš atsakovų sudarytų sąlygas ieškovams nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. Kitaip tariant, nors ieškovai įrodė pagrindą atsakovų prievolei jiems atsirasti, tačiau reikalaujamos priteisti kompensacijos (negautų pajamų) dydį teismas pripažino nepagrįstu ir neįrodytu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), todėl pats nustatė priteistinos kompensacijos dydį.

16. Teismas sprendė, kad už nepagrįstą naudojimąsi turtu 357 dienas, t. y. nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gegužės 3 d., kompensacijos už naudojimąsi namu dydis yra 5 868,49 Eur (500x12x357 /365), o už naudojimąsi ginčo sandėliu kompensacijos suma yra 15 258,08 Eur (1300x12x357/365).

17. Aptardamas šių kompensacijų paskirstymą atsakovams, teismas nurodė, kad atsakovas T. G. yra atsakovės T. G. firmos „Axon“ (individuali įmonė) savininkas, todėl ieškovams iš atsakovės T. G. firmos „Axon“ ir subsidiariai iš atsakovo T. G. priteisė 5 868,49 Eur kompensaciją už naudojimąsi ginčo namu (CK 6.245 straipsnio 5 dalis, 2.50 straipsnis 4 dalis). Įvertindamas, kad nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. (t. y. 327 dienas) ginčo sandėliu atsakovės T. G. firma „Axon“ ir UAB „Armolita“ naudojosi bendrai, o nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. (30 dienų) ginčo sandėliu naudojosi tik atsakovė UAB „Armolita“, ieškovams priteisė solidariai iš atsakovų T. G. firmos „Axon“ ir UAB „Armolita“ bei subsidiariai iš T. G. 13 975,89 Eur (1300x12x327/365) kompensaciją už naudojimąsi ginčo sandėliu. Atitinkamai, priteisė ieškovams iš atsakovės UAB „Armolita“ 1 282,19 Eur (1300x12x30/365) kompensaciją už naudojimąsi ginčo sandėliu.

Šalies argumentai

18. Teismas pažymėjo, kad ieškovai savo ieškinyje prašė priteisti iš atsakovų 3 613,62 Eur už sunaudotą elektros energiją, tačiau teismo posėdžio metu šį reikalavimą sumažino iki 2 731 Eur sumos, o atsakovai tokį reikalavimą (t. y. dėl 2 731 Eur atlyginimo už sunaudotą elektros energiją priteisimo) pripažino ir su juo sutiko. Be to, byloje yra įrodymai apie 2 731 Eur skolą už sunaudotą elektros energiją elektros energijos tiekėjai AB „Energijos skirstymo operatorius“. Todėl teismas tenkino ir šį reikalavimą, ieškovams solidariai iš atsakovų T. G. firmos „Axon“ ir UAB „Armolita“ bei subsidiariai iš T. G. priteisdamas 2 731 Eur atlyginimą už sunaudotą elektros energiją.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Atsakovai T. G. firma „Axon“, UAB „Armolita ir T. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – K. D., T. D. ir D. D. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Pagrįstai sprendęs, kad visos nustatytos avanso sumos nesumokėjimas ieškovams iki nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos nesudaro pagrindo kilti atsakovės T. G. firmos „Axon“ atsakomybei dėl pagrindinės sutarties sudarymo, teismas visgi nepasisakė, dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Tačiau, esant tik dviem sutarties šalims, aišku, kad kaltė dėl to tenka patiems ieškovams.

19.2. Ieškovų kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo patvirtina aplinkybės, kad iki šiol dar nėra panaikinti apribojimai ieškovams disponuoti savo nekilnojamuoju turtu, taip pat aplinkybės, kad ieškovai vengė patys atvykti į Lietuvą pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, o jų atstovas tokių įgaliojimų neturėjo.

19.3. Teismas turėjo atmesti ir ieškinio reikalavimus dėl kompensacijų iš atsakovų priteisimo už naudojimąsi gyvenamuoju namu bei sandėliu. Teismas šioje dalyje nepagrįstai savo iniciatyva ieškovų reikalavimus dėl nesumokėto nuomos mokesčio perkvalifikavo į nepagrįstą atsakovų praturtėjimą. Priteisti nesumokėtą nuomos mokestį, nesant sudarytos nuomos sutarties, neįmanoma. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovų nepagrįsto praturtėjimo, tokio klausimo ieškovai nekėlė, o atsakovai neturėjo galimybės atsikirsti į tokį kaltinimą.

19.4. Teismo sumodeliuotos ir ieškovams priteistos kompensacijos už naudojimąsi pastatais dydis nėra susijęs su ieškovų patirta žala. Apie jos dydį galima spręsti iš fakto, kad iki pasirašant preliminariąją sutartį su atsakovais, ieškovai nuomojo tik vieną sandėlį, kurio kvadratūra apie 50 kv. m, nuomos mokestis – apie 100 Eur už mėnesį. Tačiau tuo pačiu metu ieškovai už 140 Eur samdė darbuotoją, kurio funkcija buvo prižiūrėti visas patalpas, kurias nuolat semdavo vanduo, todėl joms buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Po preliminarios sutarties pasirašymo atsakovams perdavus raktus, tas darbuotojas buvo atleistas. Taigi ieškovai jokios realios žalos nepatyrė, nes iš pirmiau gauto nuomos mokesčio jie negalėjo padengti išlaidų (mokesčio už suvartotą elektros energiją ir samdomo darbuotojo užmokesčio).

19.5. Žalą patyrė būtent atsakovai. Jų sumokėta 16 200 Eur avansinė įmoka už ginčo turtą teisiškai pripažintina kaip pačių ieškovų be teisinio pagrindo įgytas turtas. Teismas sprendime neatsižvelgė į tai, kad atsakovė buvo tvirtai apsisprendusi pirkti iš ieškovų ginčo turtą, todėl visu laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki šiol atsakovė investavo į ginčo turtą, jį tvarkė, pagerino.

19.6. Nepagrįstai priteistos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

19.7. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus T. G. firmą „Axon“ ir T. G. perduoti ieškovams ginčo pastatų raktus ir kitus su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus. Atsakovų iškeldinimas iš ginčo turto galimas tik teismo sprendimu. Atsakovai niekada nedraudė ieškovams atvykti į ginčo turtą bei į jį patekti, visos konfliktinės situacijos kildavo tik dėl pačių ieškovų negeranoriškumo ir nenoro ginčą išspręsti taikiu būdu. Atsakovai ir šioje proceso stadijoje neprieštarauja, kad taikiu būdu būtų išspręstas šis teisminis ginčas ir tarp šalių būtų sudaryta taikos sutartis.

Atsiliepimas

20. Ieškovai K. D., T. D. ir D. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovų T. G. firmos „Axon“, UAB „Armolita ir T. G. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas pagal proceso eigoje pateiktus dokumentus. Taip pat prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti atsakovams T. G., T. G. firmai „Axon“ ir UAB „Armolita“ kiekvienam po 5 000 Eur baudą, 50 proc. šių baudų paskiriant ieškovams. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Preliminaria sutartimi ir jos priedais pirkėja T. G. firma „Axon“ įsipareigojo pardavėjams (ieškovams) iki 2017 m. balandžio 30 d. (pagrindinės sutarties sudarymo dienos) sumokėti 25 000 Eur avansą, tačiau visos šios sumos nesumokėjo. Todėl akivaizdu, kad, atsakovams neįvykdžius preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dėl jų kaltės nebuvo sudaryta ir pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovai viso bylos nagrinėjimo metu ir šiuo metu sutinka sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau jos nenori ar dėl ribotų finansinių galimybių arba kitų neįvardintų priežasčių nesudaro atsakovai.

20.2. Atsakovai apeliaciniame skunde klaidina teismą, teigdami, kad teismas savo iniciatyva ieškovų reikalavimus dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo perkvalifikavo į nepagristą atsakovų praturtėjimą. Ieškovai, procesiniuose dokumentuose reikšdami reikalavimą dėl kompensacijos už naudojimąsi ginčo turtu priteisimo, vadovavosi CK 6.242 straipsnyje įtvirtintu nepagrįsto praturtėjimo institutu bei nuoseklia kasacinio teismo praktika, kad šis institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius.

20.3. Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismo išvados dėl kompensacijos priteisimo yra abstrakčios ir neturi nieko bendro su patirta žala, niekuo nepagrįsti, juos paneigia teismo sprendime pateiktas priteistinos kompensacijos pagrindimas.

20.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomos naujos faktinės aplinkybės apie žmogų, kuriam mokėta po 140 Eur per mėnesį už turto priežiūrą, nors šios aplinkybės nebuvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodomi argumentai, dėl kokių priežasčių šie duomenys negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, atsakovai apeliaciniame skunde ir nenurodo, kokiu pagrindu, jų nuomone, jie turėjo teisę naudotis ginčo turtu neatlygintinai.

Atsiliepimas

20.5. Atsakovai ginčo turtu naudojasi be jokio teisinio pagrindo, ieškovų nuosavybės teisė yra be jokio pagrindo suvaržyta, o tai pažeidžia pamatinius nuosavybės teisės neliečiamumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Todėl tai, kad atsakovai nedraudžia ieškovams patekti į ieškovams nuosavybės teisę priklausantį turtą, nereiškia, kad teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus perduoti ieškovams ginčo turto raktus ir dokumentus.

20.6. Atsakovų veiksmai, vengiant sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, bet turtu, nesant tam jokio teisinio pagrindo, naudojantis, pateikiant nemotyvuotą ir nepagrįstą apeliacinį skundą, kuriame dėstomi argumentai prieštarauja pamatiniams teisės principams, vertintini kaip siekis vilkinti ir tęsti procesą bei tokiu būdu toliau naudotis ieškovams priklausančiu turtu. Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad atsakovai pateikė apeliacinį skundą ne pažeistoms teisėms ginti, o siekiant ir toliau naudotis turtu už 88,03 Eur per mėnesį. Tai yra atvejis, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Todėl atsakovams turi būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl teismo pareigos kvalifikuoti ginčo teisinį santykį

21. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas nepagrįstai savo iniciatyva ieškovų reikalavimus dėl nesumokėto nuomos mokesčio perkvalifikavo į nepagrįstą praturtėjimą, nors byloje, pasak apeliantų, nepagrįsto praturtėjimo klausimas nebuvo keliamas, taigi apeliantai neturėję galimybės atsikirsti į tokį reikalavimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų teiginiais neturi pagrindo sutikti.

22. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktikoje pateikiamus išaiškinimus, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

23. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, teisingai išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016). Pareigą atlikti ginčo teisinį kvalifikavimą turi visų instancijų teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-248/2018). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kaip teisinį santykį kvalifikuoja pačios šalys, neabejotinai turėjo pareigą pats kvalifikuoti ginčo teisinį santykį.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovų leidimą apeliantams naudotis ginčo turtu iki kol bus sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis (turėjusi būti sudaryta iki 2017 m. balandžio 30 d.), kuri taip ir nebuvo sudaryta, į trečiojo asmens G. Š. elektroniniu laišku perduotą ieškovų reikalavimą iki 2017 m. gegužės 10 d. atlaisvinti ginčo patalpas, pagrįstai konstatavo, kad ginčo šalis iki nurodytos datos siejo neatlygintinės terminuotos panaudos teisiniai santykiai. Tačiau nuo 2017 m. gegužės 11 d. toks buvęs susitarimas šalių jau nesiejo, todėl ir teisė neatlygintinai naudotis jų ginčo objektu tapusiu, pažymėtina, itin didelės vertės nekilnojamuoju turtu, apeliantams pasibaigė.

25. Kaip buvo nurodyta pirmiau, teisinis ginčo santykių kvalifikavimas yra teismo pareiga, o pati į teismą besikreipianti šalis turi pasirinkti konkretų jos civilinių teisų gynimo būdą iš išvardytų CK 1.138 straipsnyje bei raštu (ieškinyje, priešieškinyje) nurodyti faktinį savo ieškinio ar priešieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 143 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovų ieškinyje nurodytas ir jų pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas, tiek teismo atliktas ginčo teisinių kvalifikavimas sutampa – reikalavimas priteisti kompensaciją už naudojimąsi ginčo turtu ieškovų buvo kildinamas būtent iš nepagristo praturtėjimo teisinių santykių.

26. Priešingai nei tvirtina savo skunde apeliantai, nepagrįsto praturtėjimo klausimas kaip tik ir buvo vienas iš šiame ginče keltų klausimų. Ieškovų ieškinyje (priešieškinio ir patikslinto priešieškinio 16–20 punktai) rašoma apie apeliantų naudojimąsi ginčo turtu be teisinio pagrindo ir nepagrįstą jų sutaupymą ieškovų sąskaitą, taip pat aiškiai įvardijamas CK 6.242 straipsnis, reglamentuojantis nepagrįstą praturtėjimą. Reikalavimą iš apeliantų priteisti kompensaciją už negautą nuomos mokestį (už prarastą galimybę jį gauti) ieškovai grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad apeliantai, neturėdami teisinio pagrindo (ginčo turto nuomos sutartis nebuvo sudaryta), neatlygintinai naudojosi ieškovų žemės sklypu ir pastatais, tokiu būdu suvaržydami ieškovų nuosavybės teisę ir patys sutaupydami ieškovų sąskaita. Ieškovai taip pat teigė, kad teismas, spręsdamas ieškovams priteistinos kompensacijos dydžio klausimą, turėtų jį nustatyti atsižvelgdamas pagal analogiją ir kriterijų, įtvirtintų CK 6.198 straipsnyje, visumą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visas šias sąlygas nepagristo praturtėjimo institutui taikyti: apeliantai, neatlygintinai naudodamiesi ieškovams nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu, sutaupė lėšas, kurias turėjo išleisti ginčo patalpų nuomos mokesčiui sumokėti, nes ieškovai, iki leido jiems naudotis ginčo patalpomis, ginčo patalpas nuomojo kitiems asmenims; apeliantai ieškovų ginčo turtu naudojasi be teisinio pagrindo; negaudami nuomos mokesčio ieškovai patiria nuostolius; tarp ieškovų negauto nuomos mokesčio ir apeliantų praturtėjimo dėl nesumokėto nuomos mokesčio yra tiesioginis priežastinis ryšys; patikslinto ieškinio pareiškimo dieną (2018 m. gegužės 5 d.) apeliantų praturtėjimas egzistavo, kadangi apeliantai ginčo patalpomis neteisėtai naudojasi jau nuo 2017 m. gegužės 11 d.; ieškovai negali apginti savo pažeistų teisių kitais pažeistų savininkų teisių gynimo būdais.

29. Nors teismo liko neaptarta viena iš sąlygų – šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ir tokia sąlyga yra nustatyta. Jos buvimo nepaneigia ir tokia faktinė aplinkybė, kad ieškovai buvo davę sutikimą apeliantams naudotis ginčo turtu neatlygintinai, nes šis sutikimas buvo su sąlyga, kad apeliantai visą ginčo turtą nupirks iš ieškovų. Vadinasi, toks jų sutikimas savaime negali lemti vertinimo, kad ieškovai prisiėmė ir atlygio už naudojimąsi itin didelės vertės jų turtu, naudojimo procese atitinkamai nusidėvinčiu (nėra ginčo, kad apeliantai ne tik gyveno ieškovams nuosavybės teise priklausančiame name, bet ir naudojosi sandėliu savo ūkiniams ekonominiams interesams patenkinti, verslui vystyti, gamybai), negavimo riziką.

30. Taigi ieškovai šiame ginče būtent ir siekė įrodyti apeliantų nepagrįstą praturtėjimą, konkrečiau – jų nepagrįstą sutaupymą, aiškiai tai nurodydami savo procesiniuose dokumentuose. Todėl kaip visiškai nepagrįsti atmestini ir tokie apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantai, ieškovams byloje nekeliant nepagrįsto praturtėjimo klausimo, neturėjo galimybės atsikirsti į tokį reikalavimą. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad jų procesinės teisės, įskaitytinai ir rungimosi, nebuvo suvaržytos. Dar daugiau, patys apeliantai savo 2018 m. gegužės 25 d. atsiliepime teigdami, kad tarp šalių susiklostė neterminuotos žodinės panaudos teisiniai santykiai, nurodė, kad T. G. firma „Axon“ turtu naudojasi neatlygintinai, todėl jai nekilo pareiga ieškovams mokėti nuomos mokestį, dėl kurio nebuvo tartasi, ir tai negali būti laikoma aplinkybe, kad apeliantai nepagrįstai praturtėjo ar sutaupė ieškovų sąskaita (atsiliepimo 9 lapo 5 pastraipa). Analogiški argumentai ir atsikirtimai pateikiami ir apeliantų 2019 m. balandžio 9 d. baigiamosios kalbos 2.4, 2.7, 2.9 punktuose.

31. Kaip matyti, abiejų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl neva nepagrįsto ir neteisingo ginčo perkvalifikavimo ar dėl nebuvusios galimybės apeliantams atsikirsti į reikalavimus dėl nepagrįsto praturtėjimo (ar sutaupymo ieškovų sąskaita). Apeliantai tokią galimybę ne tik turėjo, tačiau ir pasinaudojo teikdami atsiliepimą į ieškinį (tuo metu – priešieškinį). Tai, kad apeliantai kitaip suvokė aplinkybes dėl teisės naudotis ginčo turtu (manydami, kad turtu naudojasi neterminuotos žodinės panaudos sutarties pagrindu, tačiau teismas nustatė, kad žodinės panaudos teisiniai santykiai šalis siejo iki 2017 m. gegužės 10 d., todėl nuo tada apeliantai teisinio pagrindo naudotis ginčo turto nebeturėjo), nesudaro pagrindo daryti išvados, kad nepagrįsto praturtėjimo klausimas nebuvo keliamas šioje byloje, juolab kai toks teisinis pagrindas nurodytas ir ieškinyje.

Dėl kompensacijos priteisimo

32. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismo sumodeliuotos ir ieškovams priteistos kompensacijos už naudojimąsi pastatais dydis neturi nieko bendra su ieškovų patirta žala. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad byloje keliamas ne civilinės atsakomybės taikymo apeliantams, o jų nepagrįsto praturtėjimo klausimas. Teismas būtent taip šį reikalavimą ir įvertino (kvalifikavo), nenustatinėjo apeliantų civilinės atsakomybės sąlygų, tik suklydo nurodydamas teisės normą, pagal kurią priteisia ieškovams atitinkamo dydžio kompensaciją. Bet ši klaida anaiptol nelemia vertinimo, kad teismo nustatyta kompensacijos už nepagrįstą naudojimąsi turtu suma neteisinga ar nepagrįsta (CPK 328 straipsnis).

33. Tiek nepagrįsto praturtėjimo, tiek civilinės atsakomybės institutai yra skirtingi, skiriasi ir jų taikymui, taigi ir įrodinėjimui, būtinos sąlygos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018).

34. Kasacinis teismas bylose, kuriose buvo keliami kompensacijų priteisimo klausimai nepagrįsto praturtėjimo atveju, yra pasisakęs, kad, spręsdamas priteistinos kompensacijos dydžio klausimą, teismas turėtų jį nustatyti atsižvelgdamas pagal analogiją ir į kriterijų, įtvirtintų CK 6.198 straipsnyje, visumą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).

35. CK 6.198 straipsnyje nurodoma, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

36. Ieškovai prašė už 358 dienas trukusį neteisėtą naudojimąsi ieškovų turtu (nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 3 d.) iš apeliantų priteisti 63 294,76 Eur sumą už naudojimąsi gyvenamuoju namu ir jame esančiais ieškovų daiktais bei įranga ir 38 371,12 Eur sumą už naudojimąsi pastatu–sandėliu bei jame esančia įranga. Tokias kainas ieškovai grindė internetinio nekilnojamojo turto skelbimų portalo www.aruodas.lt statistiniais duomenimis, tačiau teismas įvertino gerokai daugiau kompensacijos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių ir kriterijų: pastatų baigtumą (gyvenamasis namas nebaigtas statyti, baigtumas – 86 proc.), bendrą plotą, naudingą plotą, statistikos objektų vietą (ieškovų pateikta statistika visos Lietuvos mastu, tuo tarpu ginčo turtas yra (duomenys neskelbtini) rajone), faktinį naudojimą (naudojama tik pusė gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpų), jų pagrindinę naudojimo paskirtį; ieškovų elektroniniame laiške nurodytas nuomos kainas, taip pat tai, kad apeliantai, įrodinėdami, kad ginčo turto pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės, ieškovams sumokėtos avanso dalies (16 200 Eur) priteisti iš ieškovų nereikalauja.

37. Visa tai įvertinęs, teismas ir pripažino, kad kompensacija skaičiuotina už 357 dienas, t. y. ne nuo ieškovų nurodytos 2017 m. gegužės 10 d, bet nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gegužės 3 d., o teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų už naudojimąsi gyvenamuoju namu teismo nustatyta 5 868,49 Eur (500x12x357/365) kompensacijos suma, o už naudojimąsi ginčo sandėliu – 15 258,08 Eur (1300x12x357/365) kompensacijos suma (žr. šios nutarties 15, 16 punktus).

38. Nustatęs, kad nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. (327 dienas) ginčo sandėliu apeliantės T. G. firma „Axon“ ir UAB „Armolita“ naudojosi bendrai, o nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. (30 dienų) ginčo sandėliu naudojosi tik UAB „Armolita“, teismas apskaičiuotą bendrą kompensacijos už naudojimąsi ginčo sandėliu paskirstė ieškovams solidariai iš apeliantų T. G. firmos „Axon“ ir UAB „Armolita“ bei subsidiariai iš T. G. priteisdamas 13 975,89 Eur (1300x12x327/365) kompensaciją už naudojimąsi ginčo sandėliu, o iš apeliantės UAB „Armolita“ priteisdamas 1 282,19 Eur (1300x12x30/365) kompensaciją už naudojimąsi ginčo sandėliu.

39. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai teisėjų kolegijai leidžia įsikinti, kad teismas, suskaičiuodamas kompensacijos dydį, vadovavosi šioje situacijoje taikytinais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o sprendime atliko itin detalią analizę ir tinkamai argumentavo nustatytus kompensacijų dydžius, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Pažymėtina, kad patys apeliantai, turėdami galimybę įrodinėti bet kokias ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nuo šios teisės, o kartu ir procesinės pareigos nusišalino – jokių įrodymų ar kitokių skaičiavimų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos kompensacijos dydžio teisingumą, į bylą nepateikė.

40. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo priteistinos kompensacijos apskaičiavimo ir jos priteisimo iš apeliantų pripažįsta nepagrįsta jų gynybine pozicija, neturinčia įtakos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

41. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas ir tokiais teiginiais, kad iki pasirašant preliminariąją sutartį su apeliantais ieškovai nuomojo vien sandėlį, kurio kvadratūra apie 50 kv. m, nuomos mokestis – apie 100 Eur už mėnesį, tačiau tuo pačiu ieškovai samdė žmogų, kuriam mokėjo po 140 Eur į mėnesį, nes patalpos buvo nuolat semiamos vandens, joms buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Viena vertus, šie teiginiai yra deklaratyvūs ir neįrodyti, kita vertus, šios aplinkybės, kaip pagrįstai savo atsiliepime į apeliacinį skundą teigia ieškovai, nebuvo nurodytos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

42. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Todėl tokių naujai nurodomų faktinių aplinkybių vertinti nėra pagrindo.

43. Kaip nepagrįsti atmestini ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kuriais remiantis tvirtinama, kad būtent apeliantai yra patyrę žalą, nes laikotarpiu nuo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki šiol investavo į ginčo turtą, jį tvarkė, pagerino, o sumokėta 16 200 Eur avansinė įmoka už ginčo turtą laikytina ieškovų be pagrindo įgytu turtu.

44. Viena vertus, apeliantai turėjo galimybę įrodinėti savo patirtus nuostolius ir prašyti jų kompensavimo, juolab kad nagrinėjamą civilinę bylą pirmiausia inicijavo viena iš apeliantų – T. G. firma „Axon“, pateikdama ieškinį dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta. Apeliantų 2018 m. gegužės 25 d. atsiliepime į priešieškinį (atsiliepimo 8 lapo 1 pastraipa) nurodoma, kad jų ieškinys (teismas ieškinį 2019 m. vasario 1 d. nutartimi paliko nenagrinėtą) bus tikslinamas, reiškiant reikalavimus dėl avanso grąžinimo ir nuostolių priteisimo iš K. D., T. D. ir D. D., taip pat bus teikiamas ieškinys trečiajam asmeniui G. Š. dėl žalos ir patirtų nuostolių, atsiradusių dėl jo, kaip nekilnojamojo turto brokerio, veiksmų, priteisimo. Tačiau apeliantės T. G. firmos „Axon“ ieškinys nebuvo patikslintas ir kitų (naujų) apeliantų reikalavimų nagrinėjamoje byloje nepareikšta. Tokiu atveju konstatuotina, kad aptariamais apeliacinio skundo argumentais apeliantai nepagrįstai siekia išplėsti šioje byloje nagrinėto ginčo ribas.

45. Nesutiktina ir su tokiais apeliantų skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ginčo dalį dėl apeliantų T. G. firmos „Axon“ bei T. G. įpareigojimo perduoti ieškovams ginčo pastatų raktus ir su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus. Nors iš Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad ieškovai 2020 m. vasario 6 d. pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams ieškinį dėl apeliantų ir A. G. (UAB „Armolita“ vadovės) dukters E. K. ir nepilnametės dukters K. K. iškeldinimo iš ieškovams priklausančių žemės sklypų ir juose esančių statinių (gyvenamojo namo ir sandėlio), tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl ginčo pastatų raktų grąžinimo, o ne iškeldinimo. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad, neturėdami jokio teisėto pagrindo naudotis svetimu didelės vertės nekilnojamuoju turtu, apeliantai turi teisę turėti ginčo pastatų raktus ar šio turto dokumentus.

46. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad byla buvo nagrinėjama ir išnagrinėta pagal priimtą nagrinėti ieškovų ieškinį (buvusį priešieškinį) ir jame suformuluotus reikalavimus bei juos pagrindžiančias faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos nustatyti, dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis, nes toks klausimas byloje nebuvo keliamas, antraip peržengtų bylos nagrinėjimo ribas (CPK 263 straipsnio 2 dalis, 265 straipsnio 2 dalis).

47. Todėl teismas, spręsdamas dėl 8 800 Eur avanso dalies nesumokėjimo ieškovams ir jo priteisimo iš apeliantų klausimą (toks reikalavimas byloje buvo pareikštas), pagrįstai nurodė tik tiek, kad vien 8 800 Eur avanso dalies nesumokėjimas ieškovams iki nustatyto pagrindinei sutarčiai sudaryti termino pabaigos savaime neleidžia spręsti, jog ginčo turto pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl apeliantės T. G. firmos „Axon“ kaltės, kitaip tariant, dėl avanso dalies nesumokėjimo, tokį ieškovų reikalavimą (priteisti likusią nesumokėtą avanso 8 800 Eur avanso dalį kaip nuostolių atlyginimą dėl pagrindinės sutarties nesudarymo) atmesdamas.

48. Nors apeliantai prašo panaikinti skundžiamą sprendimą visa apimtimi, tačiau jokių argumentų nei dėl procesinių palūkanų priteisimo, nei dėl 2 731 Eur atlyginimo už sunaudotą elektros energiją priteisimo ar bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme savo apeliaciniame skunde nenurodo. Be to, pažymėtina, kad apeliantės UAB „Armolita“ vadovė A. G. tiek 2019 m. kovo 7 d. vykusio teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 1:19:40 val. iki 1:19:48 val.), tiek 2019 m. balandžio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 34:28 min. iki 34:58 min.) sutiko su ieškovų reikalavimu priteisti 2 731 Eur atlyginimą už sunaudotą elektros energiją.

49. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šį ginčą išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nesudaro.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju netenkinat apeliacinio skundo, sprendimas yra priimtas ieškovų naudai, todėl jie įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau ieškovai nepateikė bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

51. Ieškovai K. D., T. D. ir D. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantams T. G., T. G. firmai „Axon“ ir UAB „Armolita“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti kiekvienam iš jų po 5 000 Eur baudą, 50 proc. šių baudų paskiriant ieškovams. Jų teigimu, apeliantų veiksmai, vengiant sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ir toliau naudojantis turtu be teisinio pagrindo, ir pateikiant nemotyvuotą ir nepagrįstą apeliacinį skundą, liudija apeliantų siekį vilkinti ir tęsti procesą ir tokiu būdu toliau naudotis ieškovams priklausančiu turtu.

52. Baudai pagal CPK 95 straipsnį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti turi būti nustatytas dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas, pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-529-178/2018).

53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra duomenų, patvirtinančių apeliantų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kiekvienas asmuo įstatymo nustatyta tvarka gali apskųsti jam nepalankų teismo procesinį sprendimą. Vien tai, kad apeliantai pasinaudojo tokia procesine teise, neleidžia daryti išvados apie jų piktnaudžiavimą procesu ir dėl to paskirti baudą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

54. Skundžiamu Kauno apygardos teismo sprendimu buvo panaikintos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip draudimas perleisti, išnuomoti ar perduoti panaudos pagrindais ginčo turtą kitiems asmenims. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi, apeliantei T. G. firmai „Axon“ prašant, buvo pritaikyta ir kita laikinoji apsaugos priemonė – draudimas AB „Energijos skirstymo operatorius“ išjungti elektros tiekimą patalpoms adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta ši civilinė byla ir joje įsiteisės procesinis sprendimas. Kadangi apeliantų apeliacinis skundas atmetamas, nebėra pagrindo ir šios laikinosios apsaugos priemonės taikymui (CPK 150 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą AB „Energijos skirstymo operatorius“ išjungti elektros tiekimą patalpoms adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Teisėjai Artūras DriukasDalia KačinskienėDanguolė Martinavičienė