- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- e2-1452-302/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00584-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- T. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. P. ieškinį atsakovui T. G. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. P. pateikė ieškinį atsakovui T. G. dėl 62 500 Eur sumos kaip be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 11 883,56 Eur palūkanų, iš viso 74 383,56 Eur ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir prašė dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo.
2. Nurodė, kad ieškovė mokėjimo nurodymais į atsakovo banko sąskaitą pervedė 62 500 Eur, tarp šalių nesant sudarytam jokiam sandoriui, taip pat neegzistuojant jokiam kitam teisiniam pagrindui (įstatymui, teismo sprendimui ar pan.), kuris pateisintų nurodytos sumos perdavimą atsakovui. Ieškovė pažymėjo, kad ginčo sumos perdavimą atsakovui patvirtina 2014 m. rugsėjo 16 d. banko išrašas, 2015 m. rugsėjo 16 d. banko išrašas ir 2015 m. lapkričio 16 d. banko išrašas.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad iki 2015 metų vasaros žaidė tinklinį ir jos pajamos buvo iš šios sportinės veiklos. Šiuo metu ji niekur nedirba, gyvena Ispanijoje ir ten gauna bedarbio pašalpą, todėl sumokėjo dalį žyminio mokesčio, t.y. 200 Eur, o likusios dalies mokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi atmetė ieškovės V. P. prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatė terminą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
5. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį ir atsisakė priimti ieškovės V. P. ieškinį atsakovui T. G. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies punktas).
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remdamasis informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, jog ieškovė buvo pareiškusi analogišką ieškinį. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-2010-413/2018 atsisakė priimti ieškovės V. P. ieškinį dėl tų pačių pinigų, kuriuos anot ieškovės, be pagrindo įgijo atsakovas T. G., priteisimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, kurios ieškovė neskundė. Teismas, remdamasis Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi, išsiaiškino, kad ieškovė nuslėpė faktą, jog atsakovas yra jos buvęs sutuoktinis. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurią Kauno apylinkės teismas patvirtino 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30670-214/2016, nustatė, kad šalys nematė reikalo aptarti duomenų apie ieškovės atsakovui pervestų piniginių lėšų ir teisės į jų grąžinimo. Teismas pažymėjo, kad šis teismo sprendimas turi res judicata galią, todėl ieškovė nebegali kelti klausimo dėl atsakovui be pagrindo pervestų lėšų priteisimo, kadangi turto ir teisių į jį padalijimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Šalies argumentai
7. Teismas pažymėjo, kad ankstesniame ieškinyje ieškovė nurodė aplinkybę, jog lėšos buvo pervestos bendrai jungtinei veiklai vystyti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad paaiškėjus aplinkybei, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė V. P., atstovaujama advokato M. V., atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti, priimti ieškovės V. P. ieškinį, ir atsižvelgiant į 2018 m. liepos 17 d. atskirojo skundo argumentus, ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo tenkinti, nurodydama šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, remdamasi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30670-214/2016, kuriame šalys neaptarė ieškovės atsakovui pervestų piniginių lėšų ir teisės į jų grąžinimo klausimo, pažymint, kad šis teismo sprendimas turi res judicata galią, todėl ieškovė nebegali kelti klausimo dėl atsakovui be pagrindo pervestų lėšų priteisimo, kadangi turto ir teisių į jį padalijimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
9.2. Šalys santuoką sudarė 2015 m. rugpjūčio 20 d., o mokėjimo pavedimai buvo atlikti tokia tvarka: 2014 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymu ieškovė į atsakovo sąskaitą banke pervedė 60 000 Eur; 2015 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymu ieškovė į atsakovo sąskaitą banke pervedė 1 200 Eur; 2015 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymu ieškovė į atsakovo sąskaitą banke pervedė 1 300 Eur. Taigi 60 000 Eur sumą atsakovas gavo dar nesant sudarytai santuokai, todėl ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl šios sumos priteisimo iš atsakovo, kadangi dėl šių piniginių lėšų šalys nebuvo ir nėra nei susitarę, nei sprendę ginčą kitokiu būdu.
9.3. Šios pinigų sumos atsakovui buvo pervestos iš asmeninių ieškovės lėšų, šalių nesaistant jokiais teisiniais santykiais ir nesant šeimos, todėl nutraukiant santuoką šalys ir neturėjo nei teisės, nei pareigos susitarti dėl tokių klausimų, kurie vyko iki santuokos sudarymo.
Šalies argumentai
9.4. Ieškovė V. P. prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo nurodydama, kad gyvena Ispanijoje, nedirba ir nuo 2018 m. vasario 17 d. iki 2018 m. birželio 9 d. gauna bedarbio pašalpą, kurią patvirtina pridedamas Sprendimas dėl bedarbio pašalpos. Ieškovė taip pat prideda pažymą iš Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri patvirtina, kad ji negauna Lietuvoje pajamų nuo 2015 m. sausio 1 d. Ieškovė nurodo, kad 2015 m. 2500 Eur pervedė atsakovui iš turėtų santaupų, o atidėtą žyminį mokestį mano galėsianti sumokėti, nes tikisi susirasti darbą, jai padeda tėvai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
3. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ir, ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi, teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
5. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma bei turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus, teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai.
6. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir bylos faktinėmis aplinkybėmis, pažymėtina, kad bylos dėl nepagrįsto praturtėjimo yra civilinio pobūdžio ir tokie ginčai yra nagrinėtini teisme (CPK 22 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės V. P. ieškinį atsakovui T. G. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, remdamasi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
7. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė buvo pareiškusi analogišką ieškinį, kurį Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-2010-413/2018, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, kurios ieškovė neskundė. Teismas taip pat pažymėjo, kad Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. patvirtino sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30670-214/2016. Todėl laikytina, kad tarp šalių turto ir teisių į jį padalijimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šalys neaptarė klausimų, susijusių su ieškovės atsakovui pervestomis piniginėmis lėšomis ir teisės į jų grąžinimo, tačiau minėtas teismo sprendimas turi res judicata galią, todėl ieškovė nebegali kelti klausimo dėl atsakovui be pagrindo pervestų lėšų priteisimo. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo sutikti.
8. Ieškinių tapatumas vertinamas remiantis trimis kriterijais – ginčo šalių, ieškinio dalyko ir pagrindo, ir tik konstatavus šių trijų elementų sutaptį, galima daryti išvadą, kad ieškiniai yra tapatūs. Analizuojant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016).
9. Įvertinus teismui pareikšto ieškinio turinį, matyti, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų susigrąžinimo, kurios atsakovui pervestos iki santuokos sudarymo, pateikdama banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina, kad didžioji dalis piniginių lėšų atsakovui buvo pervestos iki santuokos sudarymo. Todėl pirmosios instancijos išvada, kad Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurią Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. patvirtino sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30670-214/2016, ir kurioje šalys neaptarė klausimų, susijusių su ieškovės atsakovui pervestomis piniginėmis lėšomis ir teisės į jų grąžinimo, turi res judicata galią, todėl ieškovė nebegali kelti klausimo dėl atsakovui be pagrindo pervestų lėšų priteisimo, kadangi turto ir teisių į jį padalijimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, prieštarauja ieškovės pateiktiems įrodymams.
10. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodo, kad ieškinys yra tapatus tam, kuris išnagrinėtas ankstesnėje byloje, dėl kurio yra įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad ieškinys yra tapatus reikalavimams, nagrinėtiems įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi, šios išvados nepagrindžia, remiantis aptarta tapataus ieškinio samprata.
11. Esant nustatytoms aplinkybėms, kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka netinkamai pritaikęs ir išaiškinęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, skundžiama teismo nutarties dalis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliantė taip pat prašo išspręsti ir tenkinti jos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atmestas jos prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, tačiau nagrinėti šio apeliantės reikalavimo nėra pagrindo, nes pirmos instancijos teismas atskirąjį skundą yra išnagrinėjęs ir minėtą nutartį panaikinęs.
13. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad apygardos teismui skundžiama nutartimi panaikinus Kauno apygardos 2018 m. liepos 9 d. nutartį, kuria buvo atmestas ieškovės V. P. prašymas dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo iki sprendimo priėmimo, tokiu būdu tenkinus ieškovės atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties panaikinimo, yra neišspręstas ieškovės prašymas. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmos instancijos teismas turi išspręsti ir ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį ir perduoti Kauno apygardos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.