Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės V. P. ieškinio atsakovui T. G. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo T. G. 62 500 Eur sumą kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas ir 11 703,77 Eur palūkanų, viso – 74 203,77 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka

Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Tai reiškia, kad taip užtikrinama asmens teisė savo interesus nuo kitų asmenų ginti teisme, tačiau teismas kiekvienu atveju ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti gautą ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad ji su buvusiu sutuoktiniu atsakovu T. G. planavo vykdyti bendrą jungtinę veiklą ir atidaryti maitinimo įstaigą, todėl susitarimo įgyvendinimui į atsakovo banko sąskaitą 2014 m. rugsėjo 16 d. pervedė 60 000 Eur, 2015 m. rugsėjo 16 d. – 1 200 Eur ir 2015 m. lapkričio 16 d. – 1 300 Eur. Tokiu būdu iš viso atsakovui pervedė 62 500 Eur. Tačiau susiklostė taip, kad šalys santuoką nutraukė, bendro verslo nepradėjo, ieškovė ne kartą ragino atsakovą grąžinti jai pinigus, tačiau iki šiol jis pinigų negrąžino, dėl to laiko, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita.

Teismas iš informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovės V. G. (dabar – P.) ir atsakovo T. G. santuoka, įregistruota 2015 m. rugpjūčio 20 d., nutraukta bendru šalių sutarimu. Kartu teismas patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 5.1.3 punkte šalys pareiškė, patvirtino ir garantavo, kad neturi turtinių bei neturtinių pretenzijų vienas kitam (civ. byla Nr. e2YT-30670-214/2016). Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs.

Taigi, įvertinus ieškinio dalyką, darytina išvada, kad ginčas kilo dėl šalių iki santuokos sudarymo ir santuokos metu turėtų bendrų planų vystyti jungtinę veiklą ir tuo pagrindu ieškovės prisidėjimu prie planuotos veiklos puoselėjimo, tačiau iširus santuokai, planai dėl jungtinės veiklos liko neįgyvendinti, bet atsakovas negrąžino ieškovei pervestų pinigų.

Teismas pažymi, kad ieškinio dalykas – tai ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi ieškovas suformuluoja ieškinio dalyką. Jis ieškinyje aiškiai išdėsto, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes, be kita ko, ieškinio dalyko tinkamas suformulavimas užtikrina teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti jo pažeistas teises. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015).

CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymą <...> bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Teismas turi patikrinti, ar sutarties sąlygos yra teisėtos, ar neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių <...> turtinių interesų. Nustatęs, kad sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymų reikalavimams, teismas sutarties turinį įtraukia į sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006).

Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurią Kauno apylinkės teismas patvirtino 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30670-214/2016, šalys nematė reikalo aptarti duomenis apie ieškovės atsakovui pervestų piniginių lėšų bendrai jungtinei veiklai vystyti ir teisės į jų grąžinimą. Minėta, kad šis teismo sprendimas turi res judicata galią, todėl ieškovė nebegali kelti klausimo dėl atsakovui be pagrindo pervestų lėšų priteisimo, kadangi turto ir teisių į jį padalijimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovės pareikštas ieškinys tokiu pagrindu (dėl be pagrindo pervestų atsakovui lėšų priteisimo) negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad paaiškėjus aplinkybei, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 3 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės V. P. ieškinį atsakovui T. G. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties kopiją per EPP išsiųsti ieškovės atstovui advokatui Martynui Vilčinskui.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.