Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1646-560/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-20
Bylos Nr.: e2A-1646-560/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-29613-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Technoparkas“
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1646-560/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29613-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.10.5.2.5.; 3.2.4.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Technoparkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Technoparkas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Technoparkas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 31 497,29 Eur žalą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2013 m. spalio 22 d. kratos metu UAB „Technoparkas“ patalpose (duomenys neskelbtini), rasti grynieji pinigai: 286 740,00 Lt, 129 845,00 Eur ir 25 611,00 JAV dolerių. Kratos metu buvo paimtos šios N. R., A. P. kartu su sutuoktine V. P. ir UAB „Technoparkas“ priklausančios lėšos: 280 000,00 Lt ir 10 000,00 JAV dolerių, kurie asmeninės nuosavybės teise priklausė N. R.; 129 845,00 Eur, 15 611,00 JAV dolerių ir 6 740,00 Lt, kurie priklausė A. P. ir V. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise; 13 004,00 Eur priklausė ieškovei. 2013 m. spalio 25 d. priimtu nutarimu „Skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą“ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokuroras S. V. ikiteisminiame tyrime apribojo ieškovės, N. R., Aurimo ir V. P. nuosavybės teisę į grynuosius pinigus: 286 740,00 Lt, 25 611,00 USD ir 129 845,00 Eur, 13 004,00 Eur paimtus atliekant aptariamą kratą. Ieškovės teigimu, kratos metu paimtos piniginės lėšos UAB „Technoparkas“ nuosavybės teise niekada nepriklausė. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2018 m. liepos 30 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje. Ikiteisminiame tyrime konstatuota: „Ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-0005-13 įtariamojo juridinio asmens UAB „Technoparkas“ atžvilgiu nutraukti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 str., 182 str. 2 d., 20 str., 300 str. 3 d., 216 str. 1 d. padarymo“; „Panaikinti 2015-02-06 prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą ir pinigines lėšas 13 040,00 Eur, paimtus kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), ir jas grąžinti UAB „Technoparkas“. Prieš prokurorui skiriant nuosavybės teisių apribojimą N. R., Aurimas ir V. P. ikiteisminiam tyrimui pateikė piniginių lėšų kilmę įrodančius dokumentus. Prokurorui apribojus nuosavybės teisę į N. R., Aurimui ir V. P. priklausančias lėšas, jie iš karto kreipėsi dėl jų grąžinimo. Ikiteisminiame tyrime turto areštas taikytas ieškovės atžvilgiu, nors turto apribojimas buvo taikytas net ne ieškovės turtui. Dėl šių priežasčių įmonės veikla beveik penkerius metus buvo apribota, dėl tokio didelio turto arešto ieškovė negalėjo kreiptis į bankus, verslo partneriai išreiškė nepasitikėjimą dėl UAB „Technoparkas“, ieškovės veikla buvo visiškai sustabdyta. Ieškovė negalėjo gauti iš banko paskolų, todėl patyrė didžiulius nuostolius, toks pritaikytas turto areštas sužlugdė įmonės veiklą, vedė ją prie bankroto.

3. Prokuroro nutarimu laikinas nuosavybės teisių apribojimas šiems pinigams buvo paskirtas dviem įstatyme numatytais pagrindais, t. y. siekiant užtikrinti turto konfiskavimą ir galimą civilinį ieškinį. Kadangi ikiteisminis tyrimas UAB „ Technoparkas“ atžvilgiu nutrauktinas ir nėra kitų duomenų, kad bendrovės seife rasti pinigai gauti iš neteisėtos veiklos arba buvo nusikalstamos veiklos įrankis, priemonė ar rezultatas prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintas, o pinigai grąžinti UAB „ Technoparkas“. Ieškovė, N. R., Aurimas ir V. P. viso ikiteisminio tyrimo metu nuolat teikė prašymus grąžinti pinigines lėšas, nuolat skundė prokuroro nutarimus, patyrė dideles išlaidas, tačiau lėšos buvo grąžintos tik priėmus Nutarimą. Atsižvelgiant į tai, kad taikyti apribojimai iš esmės panaikinti remiantis tais pačiais įrodymais, kurie ikiteisminiam tyrimui buvo pateikti dar 2013 metais, ieškovė daro išvadą, kad buvo taikomi neproporcingi apribojimai neproporcingai ilgą laiką. Dėl šių neproporcingų ir neproporcingą laiko tarpą taikytų apribojimų ieškovė patyrė žalą, sutriko įmonės veikla, ieškovė patyrė žymias išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti minimalius nuostolius, tai yra 5 procentų dydžio palūkanas. Ikiteisminiame tyrime klausimai dėl taikyto arešto turėjo būti sprendžiami per įmanomai trumpiausią laiką, jog būtų išvengta turto savininkų nuostolių bei UAB „Technoparkas“ nuostolių. Buvo pažeista tiek UAB „Technoparkas“ dalykinė reputacija, tiek buvo sustabdyta įmonės veikla, bankai ir kitos finansų įstaigos atsisakė su ieškove bendradarbiauti, įmonė neturėjo galimybės pasiskolinti piniginių lėšų. Palūkanos skaičiuotinos atsakovui viso už 3 metus ir 212 dienų. Skaičiuotinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už vienus metus 650,20 Eur, tai už visą laikotarpį - 2 334,56 Eur dydžio palūkanos. Viso ieškovė dėl ikiteisminio tyrimo sumokėjo 29 162,73 Eur už teisinę pagalbą, būtent tokią žalą ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko visiškai. Nurodė, kad ieškovė aiškiai ir konkrečiai neįvardija, kokius institucijų veiksmus ji laiko neteisėtais. Iš kartu su ieškiniu pridėtų teismo nutarčių matyti, kad buvo priimtos šios teismo nutartys, susijusios su UAB „Technoparkas“ nuosavybės teisių apribojimu į 286 740,00 Lt, 129 845,00 Eur ir 25 611,00 JAV dolerių, paimtų 2013-10-22 kratos metu: Vilniaus apygardos teismo 2013-12-02 nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 nutartis, kuria nutarta netenkinti UAB „Technoparkas“ skundo dėl prokuroro 2013-10-25 nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises; Vilniaus apygardos teismo 2014-05-23 nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-23 nutartis, kuria 3 mėnesiams buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas; Vilniaus apygardos teismo 2014-09-16 nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-17 nutartis, kuria 3 mėnesiams buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas; Vilniaus apygardos teismo 2014-11-21 nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nutartis, kuria 3 mėnesiams buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas; Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-20 nutartis, kuria 3 mėnesiams buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas; Vilniaus apygardos teismo 2015-05-25 nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-22 nutartis, kuria pratęstas 3 mėnesiams nuosavybės teisių ribojimas; Vilniaus apygardos teismo 2015-09-15 nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-23 nutartis, kuria pratęstas 3 mėnesiams nuosavybės teisių ribojimas; Vilniaus apygardos teismo 2015-11-19 nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-23 nutartis, kuria pratęstas 3 mėnesiams nuosavybės teisių ribojimas; Vilniaus apygardos teismo 2016-05-31 nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-25 nutartis, kuria pratęstas 3 mėnesiams nuosavybės teisių ribojimas; Vilniaus apygardos teismo 2018-02-14 nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-23 nutartis, kuria pratęstas 3 mėnesiams nuosavybės teisių ribojimas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Visi ieškovės skundai dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo buvo motyvuotai atmesti, peržiūrėti numatyta apskundimo tvarka – prokuroro nutarimai peržiūrėti ikiteisminio tyrimo teisėjo, kurio nutartys peržiūrėtos aukštesnės instancijos teismo. Skundus nagrinėjo ne vienas, o įvairūs teisėjai, kiekvieną kartą iš naujo įvertindami procesinės prievartos priemonės taikymo ir pratęsimo būtinumą ir pagrįstumą konkrečioje ikiteisminio tyrimo stadijoje. Teismo nutartyse ne kartą motyvuotai pasisakyta, kad prielaida, kad 286 740,00 Lt, 129 845,00 Eur ir 25 611,00 JAV dolerių grynųjų pinigų, paimtų kratos metu, priklauso ne UAB „Technoparkas“, savaime nepaneigia būtinybės taikyti BPK 151 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę. Minėti grynieji pinigai buvo rasti UAB „Technoparkas“ patalpose esančioje metalinėje nedegančioje spintoje, tačiau UAB „Technoparkas“ apskaitoje nebuvo apskaityti, kas leido pagrįstai įtarti, jog rastos didelės pinigų sumos gali būti susijusios su nusikalstama veika. Sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir panaikinti taikytą procesinę prievartos priemonę priimtas atsižvelgiant ne vien į ieškovės minimus dokumentus, kuriuos ikiteisminio tyrimo pradžioje pateikė N. R., A. P. ir V. P., bet ir į kitus tyrimo metu surinktus duomenis – liudytojų parodymus, iš užsienio valstybių gautus duomenis pagal pagalbos prašymus, Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis ir jų analizę, kitus surinktus įrodymus. Prokuroro 2018 m. liepos 30 d. nutarime paaiškinta, kad „<...> ilgas procesinių prievartos priemonių taikymo laikotarpis buvo objektyviai sąlygotas sudėtingo ir didelės apimties ikiteisminio tyrimo, kurio metu buvo tiriamos didelių sumų piniginių lėšų atsiradimo pas potencialius įtariamuosius versijos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo siunčiami pagalbos prašymai į užsienio valstybes, atsakymų gavimas ir jų vertimas į lietuvių kalbą užtruko, buvo skiriamos užduotys specialistams, siunčiamos užklausos, atliekami patikrinimai“. Ieškovė nepateikė jokių įtikinamų argumentų, dėl kurių būtų galima abejoti ikiteisminio tyrimo medžiagą analizavusio teismo vertinimu ir išvadomis.

6. Iš su ieškiniu pridėtų teismo nutarčių matyti, kad buvo priimtos šios nutartys, susijusios su UAB „Technoparkas“ nuosavybės teisių apribojimu į UAB „Technoparkas“ nuosavybės teise priklausančių 13 040,00 Eur grynų pinigų, paimtų 2015-01-21 kratos metu: Vilniaus apygardos teismo 2015-04-14 nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-12 nutartis, kuria atmestas UAB „Technoparkas“ skundas dėl prokuroro 2015-02-06 nutarimo laikinai 6 mėnesiams apriboti UAB „Technoparkas“ nuosavybės teises į 13 040 Eur grynų pinigų; Vilniaus apygardos teismo 2016-05-25 nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-25 nutartis, kuria pratęstas trims mėnesiams UAB „Technoparkas“ nuosavybės teisių ribojimas į 13 040,00 Eur grynų pinigų. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, dėl kurių šios teismų nutartys dėl nuosavybės teisių ribojimo į 13 040,00 Eur grynų pinigų, paimtų kratos metu, galėtų būti pripažintos neteisėtomis. Ikiteisminiame tyrime UAB „Technoparkas“ buvo įteikti įtarimai dėl sukčiavimo (BK) 182 straipsnio 2 dalis), dokumentų klastojimo (BK 300 straipsnio 3 dalis), ir nusikalstamu būdu įgyto turto ir pinigų legalizavimo (BK 216 straipsnio 1 dalis). Teismai, nagrinėdami ieškovės skundus dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, atmetė ieškovės argumentus konstatuodami, kad ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, o jo trukmė yra objektyviai sąlygota priežasčių, nepriklausančių nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų. Teismai pažymėjo, kad ir proceso dalyvių elgesys skundžiant kiekvieną prokuroro ir pirmos instancijos teismo procesinį sprendimą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir pratęsimo, prisideda prie ilgesnės proceso trukmės. Ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimas teismui skundo nagrinėjimo laikotarpiu apsunkina ikiteisminio tyrimo veiksmų operatyvų planavimą ir vykdymą. Ieškovė nenurodo ir nėra jokių duomenų, kad ieškovės ikiteisminiame tyrime būtų buvę kokių nors nepagrįstų vilkinimo požymių ar laikotarpių, kai nepateisinamai ilgai ikiteisminiame tyrime nebūtų atliekami jokie procesiniai veiksmai. Į kiekvieną ieškovės skundą ir prašymą buvo reaguota, kiekvieną ieškovės skundą išnagrinėjo visų įmanomų instancijų teismai, motyvuotai pasisakydami dėl kiekvieno turinčio reikšmės ieškovės argumento. Visiškai nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti 29 162,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminiame tyrime. Ieškovė su ieškiniu pateikė 15 skundų. Iš skundų ir teismo nutarčių motyvų matyti, kad skundai buvo teikiami iš esmės analogiškais pagrindais ir motyvais, todėl abejotina, ar ieškovės nurodyta patirtų išlaidų 29 162,73 Eur suma yra protinga ir adekvati atliktų teisinių paslaugų kiekiui ir pobūdžiui.

Atsiliepimas

7. Finansinių nusikaltinų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 227 str. 3 d. pradėtas dėl to, kad atlikus 2013-10-22 kratos metu UAB „Technoparkas“ administracinėse patalpose paimtų dokumentų analizę, nustatyta, kad su UAB „Technoparkas“ susijęs asmuo R. J. R., galimai siekdamas netiesiogiai papirkti Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo pavaduotoją G. V., 2011-07-12 sudarė sutartį su D. V., pagal kurią D. V. pasiskolino iš R. J. R. 448 864,00 Lt. Atliekant minėtą kratą UAB „Technoparkas“ administracinėse patalpose seife buvo rasta grynųjų pinigų: 286 740,00 Lt, 129 845,00 Eur ir 25 611,00 JAV dolerių, kurie pagal pateiktus dokumentus nebuvo apskaityti UAB „Technoparkas“ buhalterinėje apskaitoje ir galimai yra gauti iš nusikalstamų veikų, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas. Surišti pinigai buvo laikomi bendrai seife. Ant surištų pinigų nebuvo užrašyta/nurodyta, kam ir kokia suma priklausė. N. R. ir A. bei V. P. kartu prisiėmė riziką dėl įrodinėjimo kilus ginčui. N. R., A. ir V. P., neatsakingai bei chaotiškai tvarkydamiesi su pinigais, laikydami pinigus UAB „Technoparkas“ patalpose, iš esmės patys pablogino savo bei savo šeimų turtinę padėtį, kol buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Bendradarbiaujant su užsienio valstybėmis buvo išsiaiškintos naujos, ikiteisminiam tyrimui reikšmingos aplinkybės, be kita ko, leidžiančios spręsti ir dėl kratos metu paimtų pinigų kilmės. Ieškovė kartu su N. R. ir A. ir V. P., skųsdami prokuroro nutarimus, patys vilkino bylos tyrimą. Ieškovė yra atsakinga už proceso ekonomiškumą ir koncentruotumą. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo konstatuota, kad UAB „Technoparkas“ nepadarė nusikalstamos veikos – tik tai, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių padarius nusikalstamą veiką. Ieškovė nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie įrodytų ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumą. Ieškovė nepateikė įrodymų apie visas tris būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso srityje, rūšies sąlygas (pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, ir žalą (nuostolius)), žalos atlyginimas negalimas, nes tam nėra teisinio pagrindo.

8. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad įtariant, kad 2013-10-22 kratos metu rasti pinigai galimai yra gauti iš nusikalstamos veikos ir yra neapskaityti UAB „Technoparkas“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, taip pat yra neproporcingi UAB „Technoparkas“ kasoje apskaitytiems pinigams ir su UAB Technoparkas“ susijusių asmenų teisėtomis pajamomis bei galimai negalėjo būti įgyti teisėtomis pajamomis, 2013-10-24 pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį bei atliekamas tame pačiame ikiteisminiame tyrime. Kratos metu UAB „Technoparkas“ administracinėse patalpose rastų pinigų tiksli priklausomybė ir kilmė nebuvo žinoma. Ikiteisminis tyrimas kaip tik ir yra skirtas tam, kad būtų surinkta visa nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšminga medžiaga bei informacija, todėl reikalavimas jau ikiteisminio tyrimo pradžiai, kad būtų žinomos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir patvirtinta visa turima medžiaga prieštarautų pačiai ikiteisminio tyrimo paskirčiai ir neatitiktų siekiamų tikslų. Ikiteisminio tyrimo byloje aplinkybių tyrimas buvo sudėtingas ir ilgai trunkantis, nes buvo reikalinga atlikti įvairius ūkinės-finansinės veiklos tyrimus, mokestinius tyrimus, surinkti ir įvertinti įrodymus, ar UAB „Technoparkas“ patalpose rasti grynieji pinigai nėra gauti tiriamų nusikalstamų veikų pasėkoje, įvertinti atliktas sudėtingas finansines operacijas, kurios daugeliu atveju buvo susijusios su užsienio kompanijomis, todėl dalį reikiamų ikiteisminių tyrimo veiksmų buvo būtina atlikti užsienio valstybėse pateikiant teisinės pagalbos prašymus bei gaunant atsakymus į juos. Atsakymai į teisinės pagalbos prašymus užsienio kalba gauti iš įvairių šalių (Vokietijos, Jungtinė Karalystės, Kipro ir kt.) ne tik 2015 m., bet ir 2016 m., 2017 m., 2018 m., ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro 101 tomas. Ieškovė teigdama, kad ikiteisminis tyrimas buvo akivaizdžiai vilkinamas, buvo pažeista teisė į trumpiausią procesą nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nenurodė konkrečių netinkamų veiksmų organizuojant procesą ar procesinio delsimo laikotarpių, taip pat nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad iki panaikinant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, buvo pakankamai patikimų įrodymų, kad į kratos metu rastas lėšas taikytų procesinių prievartos priemonių taikymas buvo netikslingas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

10. Teismas nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Neteisėtos prevencijos ir tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje 2013-05-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-11005-13 dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalies požymius. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas dėl to, kad 2008-2011 m. laikotarpiu 25 Lietuvos miškų urėdijos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraiškas paramai gauti. Pagal projektus kiekvienoje urėdijoje buvo numatyta įdiegti antžeminės automatinės miško gaisrų aptikimo sistemas. Agentūra įsipareigojo projektų vykdytojams išmokėti 28 518 590,00 Lt paramos lėšų. Pirkimų konkursą laimėjo UAB „Telekonta“. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) atliko Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos ir UAB „Telekonta“ preliminarios sutarties ir jos pagrindu su kiekviena miškų urėdija atskirai sudarytų sutarčių vertinimą bei 2013-04-24 pateikė išvadą. VPT paminėtame rašte nurodė, kad perkančioji organizacija neįsigijo reikalingų prekių ir paslaugų, racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Siekiant patikrinti VPT rašte nurodytą informaciją bei nustatyti, ar pirkimo metu įsigyta sistemos įranga atitinka konkurso reikalavimus ir jai įsigyti lėšos nebuvo pasisavintos, ar kitaip iššvaistytos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2013-10-22 kratos metu UAB „Technoparkas“ administracinėse patalpose seife buvo rasta grynųjų pinigų: 286 740,00 Lt; 129 845,00 Eur ir 25 611,00 JAV dolerių, kurie pagal pateiktus duomenis nebuvo apskaityti UAB „Technoparkas“ buhalterinėje apskaitoje ir galimai gauti iš nusikalstamų veikų, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 189¹ straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

11. Atlikus 2013-10-22 kratos metu UAB „Technoparkas“ administracinėse patalpose paimtų UAB „Technoparkas“ steigimo dokumentų, buhalterinės apskaitos dokumentų analizę nustatyta, kad su UAB „Technoparkas“ susiję asmenys, galimai žinodami, kad UAB „Telekonta“, laimėjusi konkursą, kaip rangovas pagal 2010-03-09 sutartį su Generaline miškų urėdija dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ įgyvendinamame projekte „Antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos įrengimas“ ir pati tiesiogiai vykdo derybas su įrangos tiekėju Vokietijos bendrove IQ Wireless GmbH, galimai turėdami tikslą panaudoti UAB „Technoparkas“ nusikalstamai veikai nuslėpti, 2010-03-10 už 5 000,00 Lt įsigijo 100 proc. UAB „Technoparkas“ akcijų ir nuo 2010-03-15 iki 2013-08-03 vadovavo minėtai įmonei, kurios vardu galimai gamino netikrus dokumentus, juos panaudojo UAB „Telekonta“ buhalterinėje apskaitoje, siekiant nuslėpti tikrąją projektui įsigyjamos įrangos kainą, dirbtinai padidinant projekto sąnaudas ir apgaule užvaldant Europos Sąjungos paramos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro 2013-10-25 apribota UAB „Technoparkas“ nuosavybės teisė į pinigus: 286 740,00 Lt; 25 611,00 JAV dolerių ir 129 845,00 Eur, paimtų 2013-10-22 atliekant kratą UAB „Technoparkas“ administracinėse patalpose. Ikiteisminio tyrimo metu vieno iš įtariamųjų A. P. darbo vietoje UAB „Technoparkas“ patalpose buvo atlikta krata, kurios metu, be kitų daiktų, buvo rasta ir išimta 13 040,00 Eur grynųjų pinigų. Prokuroras 2015-02-06 nutarimu laikinai apribojo juridinio asmens UAB „Technoparkas“ nuosavybės teises į grynuosius pinigus: 13 040,00 Eur, paimtus ikiteisminiame tyrime šios bendrovės patalpose.

12. Visi skundai dėl laikino nuosavybės teisių ribojimo buvo nagrinėti tiek pirmosios, tiek apeliacijos instancijos teismuose. Nuosavybės teisės apribojimo taikymo, pratęsimo klausimą nagrinėjo ne vienas, o daug teisėjų tiek pirmąja, tiek apeliacine tvarka ir nei vienam iš skundus nagrinėjusių teisėjų nekilo abejonė, kad tuo metu egzistavo būtinybė taikyti nuosavybės teisių apribojimą. Skundai buvo motyvuotai atmesti, peržiūrėti instancine tvarka, prokuroro nutarimai buvo peržiūrėti ikiteisminio tyrimo teisėjo, kurio nutartys taip pat peržiūrėtos apeliacinės instancijos teismo. Kiekvienu atveju buvo įvertinta procesinės prievartos taikymo būtinybė, pagrindai ir pagrįstumas. Nepaisant to, kad nei vienas iš skundų nepasiteisino, iš esmės tais pačiais, analogiškais pagrindais pirmosios instancijos teismų nutartys vis tiek viso ikiteisminio tyrimo metu buvo skundžiamos. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo kelti abejones dėl teismų priimtų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo. Priešingai, nagrinėjamoje byloje ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nepateikė jokių įtikinamų įrodymų ir/ar argumentų, dėl kurių galima būtų suabejoti teismų nutarčių teisėtumu/pagrįstumu. Nagrinėjamoje byloje ieškovės argumentai yra paremti pasikartojančiais, abstraktaus pobūdžio teiginiais, kad tokiu būdu nepagrįstai ir ilgą laikotarpį buvo ribojama nuosavybės teisė į ieškovės turtą, nepateikiant į bylą šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Iš į bylą pateiktos vėliausiai priimtos Vilniaus apygardos teismo 2018-02-14 nutarties matyti, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra būtinas, kadangi aukštesnės instancijos teismas vertino, kad yra pagrindo manyti, kad kratų metu rasti ir paimti pinigai įvairiomis valiutomis galimai yra gauti iš nusikalstamos veikos ir buvo neapskaityti UAB „Technoparkas“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, galimai neproporcingi su bendrove susijusių asmenų teisėtoms pajamoms. Šioje nutartyje taip pat buvo atsižvelgta ir į tiriamų nusikalstamų veikų pobūdį, t. y. kad galėjo būti padaryta didelė žala valstybei ir Europos Sąjungai, galimai neteisėtai gaunant ir panaudojant Europos Sąjungos paramą, pagrįstai šios piniginės lėšos pripažįstamos, kaip turtas, turintis BK 72 straipsnio 1, 2 dalyse 723 straipsnio 1 dalyje numatyto konfiskuotino turto požymių.

13. Vilniaus apygardos teismo 2016-11-22 nutartyje buvo analizuoti duomenys dėl kratos metu rastų UAB „Technoparkas“ patalpose pinigų ir UAB „Technoparkas“ galimai padarytos nusikalstamos veikos siekiant apgaule užvaldyti ir vėliau legalizuoti didelės vertės turtą. Teismas įsitikino, kad Kipro Respublikos kompetentingoms institucijoms pateiktas teisinės pagalbos prašymas nėra formalus, jis buvo būtinas siekiant išsamiai ištirti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismo neįtikino pareiškėjų argumentai, kad neva jiems priklausančias pinigines lėšas, gautas už akcijas, buvo saugiau laikyti įmonės patalpose esančiame seife, o ne banke, juo labiau, kaip pažymėjo teismas, pinigų suma iš Kipro Respublikoje registruotos kompanijos buvo pervesta į pareiškėjų advokato banko sąskaitą, taigi turėjo būti išgryninta, nors jų nenaudojant, galėjo būti laikoma toje pačioje ar kitoje pareiškėjams priklausančioje banko sąskaitoje. Abejones teismui kėlė ir tai, kad sandorio dėl akcijų sudarymo laikas – netrukus po byloje tiriamų veikų, akcijų pardavimo vertė aiškiai neatitiko nominalios akcijų vertės, sandorio sudarymas su Kipro bendrove, kuri gauna lėšas iš kitos Kipro bendrovės ir kita. Teismų nutartyse ne kartą nurodyta, kad nors pareiškėjas savo skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad pinigai, kuriems laikinai apribota nuosavybės teise, nepriklauso ir niekada nepriklausė UAB „Technoparkas“, tačiau toks argumentas pats savaime negali paneigti būtinybės šiame proceso etape taikyti BPK 151 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę. Vilniaus apygardos teismo 2013-12-02 nutartyje pažymėta, kad tokiu atveju UAB „Technoparkas“ pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas į turtą, kuris bendrovei nepriklauso, jokių teisinių pasekmių bendrovei ir negali sukelti, nes formalus nuosavybės teisių apribojimas į turtą, kuris, pagal pareiškėją, bendrovei niekada ir nepriklausė ir nepriklauso, jokių jos turtinių teisių nepažeidžia. Ikiteisminio tyrimo metu turi būti išsiaiškinta, kas yra piniginių lėšų savininkas, neatmetant būtinybės patikrinti, ar tvirtinimas apie kitiems asmenims priklausančias lėšas nėra siekimas galimų turtinių nuostolių priėmus bendrovei nenaudingus procesinius sprendimus jos turto atžvilgiu. Nuosavybės teisių ribojimas turtui jokių teisinių pasekmių ieškovei ir negalėjo sukelti, ieškovės turtinių teisių nepažeidė, kadangi pati ieškovė tuo metu buvo nurodžiusi, kad turtas niekada ir nepriklausė UAB „Technoparkas“. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės deklaruojami teiginiai, kad dėl pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo ieškovė negalėjo kreiptis į bankus, verslo partneriai išreiškė nepasitikėjimą dėl ieškovės ir ieškovės veikla buvo visiškai sustabdyta ir pan., nėra pagrįsti jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais. Sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir panaikinti pritaikytą procesinę prievartos priemonę priimtas atsižvelgiant ne tik į ieškovės paminėtus įrodymus, bet ir kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus – liudytojų (A. P., V. P.) parodymus; užsienio valstybių gautus dokumentus pagal pagalbos prašymus; 2016-08-30 Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis ir jų analizę, kitus įrodymus.

14. Teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad faktas, jog prokuroras nutarimu ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu nutraukė, pats savaime sudaro pagrindą valstybės civilinei atsakomybei kilti. Ikiteisminis tyrimas šiuo atveju buvo nutrauktas ne dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, o dėl neįrodytumo. Teismo vertinimu, pagrindinė priežastis, kuri lėmė beveik 5 metus trukusį ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu, atitinkamai ir laikiną nuosavybės teisės ribojimą, buvo konkrečios bylos sudėtingumas ir byloje egzistavęs tarptautinis elementas. Teismų nutartyse ne kartą yra išsamiai pasisakyta ir analizuota dėl ikiteisminio tyrimo trukmės: 1) 2016-11-15 Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-12 nutartis, dėl UAB „Technoparkas“ skundo dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės; 2) 2016-01-21 Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-18 nutartis, kuria atmestas UAB „Technoparkas“ skundas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Šią civilinę bylą nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo abejoti paminėtose nutartyse pateiktomis išvadomis, kuriomis ne kartą buvo konstatuota, kad ilgą ikiteisminio tyrimo proceso trukmę lėmė objektyvios priežastys, t. y. tai, kad bendradarbiaujama su keliomis užsienio valstybėmis, siunčiant joms teisinės pagalbos prašymus. Tai, kiek laiko užtruks teisinės pagalbos prašymą įvykdyti ir atsiųsti reikalingus dokumentus Lietuvos Respublikai, taip pat juos išversti, visiškai nepriklauso nuo ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio pareigūno. Gautų duomenų vertimas į lietuvių kalbą užtruks pakankamai daug laiko. Eilėje teismų nutarčių jau buvo analizuotos priežastys, lėmusios beveik 5 metus trukusį procesą. Ikiteisminio tyrimo metu egzistavo tarptautinis elementas ir buvo atliekama visa eilė veiksmų, susijusių su teisinės pagalbos prašymais į užsienio valstybes ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad nebuvo reaguota į ieškovės skundus ir prašymus. Į kiekvieną ieškovės skundą ir prašymą buvo reaguota nedelsiant, kiekvienas ieškovės skundas buvo išnagrinėtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų. Tuo tarpu ieškovė, deklaratyviai ir abstrakčiai nurodydama, kad institucijos nieko nedarė ir nereagavo, neatitinka šios bylos duomenų, kuriose atsispindi visa ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų eiga, šie ieškovės teiginiai nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nesant neteisėtų pareigūnų veiksmų civilinė atsakomybė negalima ir teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė. Ieškovei nepateikus įrodymų apie visas tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų baudžiamojo proceso srityje, žalos atlyginimas nėra galimas, nes tam nėra teisinio pagrindo. Ieškovei ne kartą buvo akcentuota galimybė susipažinti ir pateikti teismui konkrečius įrodymus ir duomenis iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurie, ieškovės nuomone, būtų reikalingi ieškinio reikalavimams pagrįsti. Tačiau ieškoves atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ikiteisminio tyrimo medžiaga nebus susipažįstama.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16. Ieškovė UAB „Technoparkas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje. Ieškovė viso proceso metu nuosekliai teigė, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, kadangi Nutarime matosi, jog paklausimai užsienio valstybėms buvo daromi be tikslo, jie nebuvo siejami su ikiteisminiu tyrimu, su areštuotų lėšų kilme, atsakovas negalėjo įvardinti konkrečių veiksmų atlikimo datos ir tikslingumo kratos metu paimtų lėšų kilmei nustatyti. Atsakovo pasisakymai negali būti vertinami kaip prejudiciniai faktai, kurių nereikia įrodinėti. Skundžiamu sprendimu akivaizdžiai pažeistas rungimosi principas. Skundžiamas sprendimas grįstas ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri nebuvo prijungta, toks skundžiamas sprendimas yra neteisėtas iš esmės ir turi būti panaikintas. Ieškovė nesutiko susipažinti su medžiaga ir dėl to, kad ieškovės atstovams bent jau Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje prie kurios prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga draudžiama susipažinti su svarbiausia ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, todėl ieškovė ir laikėsi pozicijos neprijungti tik atsakovams žinomos medžiagos, kuria jie galės remtis šioje byloje, o ieškovei ji bus nežinoma. Ieškovė neturėjo teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ieškovė ir jos atstovai ieškovės vardu negali susipažinti su kitoje byloje esančia ikiteisminio tyrimo medžiaga, atsakovė kitoje byloje su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga bent tos bylos dalyviams draudžia susipažinti. Atsakovas turėjo visas galimybės teikti ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis, tačiau to nedarė, nepaneigė ieškovo argumentų pagrįstų byloje esančiais įrodymais, jog ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, o baudžiamojo poveikio priemonės buvo taikytos nepagrįstai, ne ieškovės turtui ir nepagrįstai ilgą laiko tarpą. Visi byloje esantys duomenys ir pačio nutarimo išvada nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl įrodymų trūkumų, ieškovės veiksmai ikiteisminiame tyrime, bendradarbiavimas ir jau 2013 pateikti įrodymai rodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas. Ieškovė reikalavo 35 169,00 Eur išlaidų advokato pagalbai dėl neteisėtai daugiau nei penkerius metus vykusio persekiojimo. Akivaizdu, jog per penkerius metus patirtos tokio dydžio išlaidos ikiteisminio tyrimo metu yra protingos ir tikrai nėra didelės.

17. Skundžiamu sprendimu teismas ieškovės reikalavimo dėl 2 334,56 Eur palūkanų nenagrinėjo, nesprendė klausimo, ar baudžiamojo poveikio priemonės šiai sumai buvo taikytos pagrįstai ir ar buvo taikytos pagrįstą laikotarpį. Teismas orientavosi tik į fiziniams asmenims priklausančių piniginių lėšų areštą, tačiau nesprendė klausimo dėl minėtos sumos arešto pagrįstumo ir laiko tarpo. Iš esmės po atliktos kratos ieškovė nedelsdama ikiteisminiam tyrimui pateikė kasos knygos išrašą ir kasos pajamų orderį, todėl nesuvokiama, kodėl baudžiamojo poveikio priemonės buvo taikomos ilgiau nei 3 metus, kodėl piniginės lėšos nebuvo grąžinto nedelsiant. Baudžiamojo poveikio priemonės buvo taikomos nepamatuotai ilgą laiko tarpą, būtent tokie neteisėti pareigūnų veiksmai sukėlė ieškovei žalą, ieškovė prašo priteisti tik minimaliai patirtą žalą. Areštavus ieškovės apyvartines lėšas įmonės veikla sutriko, sutriko visos operacijos, įmonė patyrė didelę žalą, jai grėsė bankrotas, sutriko jos veikla, žala nepamatuojama, tai pakenkė ne tik įmonei, bet ir viešajam interesui, kadangi ieškovė atsidūrė netoli bankroto. Nesuvokiama, koks tikslas taikyti areštą apyvartinėms ieškovės lėšoms daugiau nei trejus metus, tai yra neapibrėžtą laikotarpį. Skundžiamame sprendime teismas šios aplinkybės net nevertino, kokie veiksmai buvo atlikti ikiteisminiame tyrime dėl šių piniginių lėšų kilmės, kodėl apribojimai taikyti tokį ilgą laiką, atsakovas jokių veiksmų įvardinti negalėjo. Teismas interpretuoja, jog teisinės pagalbos prašymai užsieniui buvo pagrindas tęsti ikiteisminį tyrimą, ieškovės įsitikinimu, byloje nėra pateikta paklausimų, bet jie akivaizdžiai buvo be jokio tikslo, siekiant vilkinti procesą. Atsakovas neįvardina teisinės pagalbos prašymų datos, tikslo, pinigų kilmei turinčios reikšmės. Atsakovas į bylą nepateikė nei vieno teisinės pagalbos į užsienį prašymo, nenurodė datos, jų tikslo, atsakymo gavimo, jų vertimo, iš to seka, kad ikiteisminis tyrimas buvo akivaizdžiai vilkinamas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neatsakė, o teismas nenagrinėjo klausimo, kokiu pagrindu buvo taip ilgai tęsiamas tyrimas ieškovės atžvilgiu. Ieškovas buvo tik subrangovas, todėl iš esmės ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas tiriant visai kitos asmens UAB „Telekonta“ galimai atliktas nusikalstamas veikas, šio fakto skundžiamame sprendime teismas nenagrinėjo ir ignoravo. Atsakovas visiškai neatsižvelgė į tai, jog apribojimai turtui taikyti ne kaltinamajam, bet fizinių asmenų turtui. Nereaguota buvo ir į daugybę ieškovės pateiktų prašymų ir skundų, toks ilgas procesas tik didino ieškovės patiriamus nuostolius.

18. Ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė žalą. Ikiteisminis tyrimas vyko per ilgai, baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga, beveik visi reikalingi duomenys byloje surinkti iki 2015 m. ieškovų tiek kitiems asmenims aktyviai bendradarbiaujant. Atsakovo neteisėti veiksmai ieškovės atžvilgiu akivaizdūs. Fizinių asmenų turtui be jokio teisinio pagrindo buvo taikytinos procesinės prievartos priemonės neįprastai ilgą laikotarpį, atsakovas į pateiktus dokumentus nereagavo beveik penkerius metus. Ikiteisminiame tyrime buvo pateikti įrodymai apie turto kilmę, tačiau daug metų nebuvo atliekami jokie veiksmai. Ieškovei kyla klausimas, kodėl skundžiamame sprendime teismas netyrė baudžiamojo poveikio priemonių ieškovams taikymo pagrįstumo bei tokio ilgo termino tokioms priemonėms taikyti, kodėl nebuvo sprendžiamas šis klausimas gavus visus įrodymus dar 2015 metais, kurie patvirtino dar kartą, jog piniginės lėšos priklauso būtent tretiesiems asmenims. Atsakovo nerūpestingumą ir neatidumą rodo vien tai, kad lėšos grąžintos ieškovams ne nuo aplinkybių dėl pinigų kilmės paaiškėjimo, o vis tiek nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo. Atsakovas gavęs jo įvardijamus dokumentus apie pinigų kilmę turėjo nedelsiant grąžinti tretiesiems asmenims ir ieškovei jiems nuosavybės teise priklausančias lėšas, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ilgą laiką.

Atsiliepimas

19. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantės patalpose buvo rasta didelė grynųjų pinigų suma, seife rastos lėšos nebuvo nustatyta tvarka apskaitytos apeliantės buhalterinėje apskaitoje, todėl ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatinėjama, ar šie pinigai nėra gauti iš nusikalstamų veikų. Teismas teisingai nustatė, kad visi skundai dėl laikino nuosavybės teisių ribojimo buvo nagrinėti tiek pirmosios, tiek apeliacijos instancijos teismuose; nepaisant to, kad nei vienas iš skundų nepasiteisino, iš esmės tais pačiais, analogiškais pagrindais pirmosios instancijos teismų nutartys vis tiek viso ikiteisminio tyrimo metu buvo skundžiamos; nuosavybės teisės apribojimo taikymo, pratęsimo klausimą nagrinėjo ne vienas, o daug teisėjų tiek pirmąja, tiek apeliacine tvarka ir nei vienam iš skundus nagrinėjusių teisėjų nekilo abejonė, kad tuo metu egzistavo būtinybė taikyti nuosavybės teisių apribojimą; laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo pritaikytas ne tik galimam civilinio ieškinio užtikrinimui bet ir galimam turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymui. Ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariama, jog būtent kratos metu rasti grynieji pinigai buvo susiję su tomis nusikalstamomis veikomis, kuriomis buvo įtariama apeliantė. Pagrindinės priežastys, kurios lėmė beveik 5 metus trukusį ikiteisminį tyrimą apeliantės atžvilgiu, atitinkamai ir laikiną nuosavybės teisės ribojimą buvo konkrečios bylos sudėtingumas ir byloje egzistavęs tarptautinis elementas. Apeliantė pati atsisakė įrodinėti valstybės civilinės atsakomybės sąlygas atsisakant pateikti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos konkrečius įrodymus, kurie, jos nuomone, buvo pagrindas (pagrindai) valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pagrįstai įvertinto kaip egzistuojantį ieškovei nepalankų faktą, kurį patvirtintų nevertinama ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliantė turėjo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, t. y. pateikti įrodymus, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti apie neteisėtų veiksmų (neveikimą) apeliantės atžvilgiu atlikimą. Apeliantė siekdama pagrįsti pareigūnų neteisėtus veiksmus galėjo remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau apeliantė pati prieštaravo baudžiamosios bylos prijungimui prie civilinės bylos, t. y. pati pasirinko savo teisių gynimo apimtį ir būdą, todėl atsakovei nekilo pareiga pateikti įrodymus, paneigiančius deliktinės atsakomybės sąlygų buvimą, nes apeliantė neįrodė minėtų sąlygų egzistavimo.

20. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad aplinkybę, kad ieškovei žinomi ikiteisminio tyrimo duomenys, patvirtina jos pačios į bylą pateikti įrodymai, kuriuose išdėstyti argumentai dėl ikiteisminio tyrimo byloje atliekamų veiksmų, esamų įrodymų. Ieškovė neprašė teismą išreikalauti ir prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos ikiteisminio tyrimo medžiagą ar konkrečius joje esančius įrodymus, nors tokią teisę turėjo, atsakovės atstovės prašymą dėl ikiteisminio tyrimo bylos prijungimo prašė atmesti. Bylą nagrinėjęs teismas, analizuodamas civilinės bylos duomenis ir darydamas faktines išvadas, vertino ikiteisminio tyrimo pradėjimo, procesinių prievartos priemonių taikymo pagrindus ir trukmę. 2013-10-22 kratos metu UAB „Technoparkas“ administracinėse patalpose rastų pinigų tiksli priklausomybė ir kilmė nebuvo žinoma. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad kratos metu juridinio asmens UAB „Technoparkas“ patalpose rastoms piniginėms lėšoms laikinas nuosavybės teisės apribojimas pritaikytas ir tęstas, esant įstatymuose įtvirtintiems pagrindams, t. y. teisėtai ir pagrįstai, teismų procesiniai sprendimai motyvuoti, juose pateikti išsamūs argumentai dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindų ir reikalingumo. Priešingai, nei nurodo apeliantė, prokuroro 2018-07-30 nutarime nėra išvadų, kad ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas nepagrįstai, procesinės prievartos priemonės taikytos lėšoms be pagrindo ir nepagrįstą laiko tarpą, ikiteisminis tyrimas vilkinamas. Vien baudžiamosios bylos nutraukimas negali būti besąlyginis pagrindas konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai buvo neteisėti. Nagrinėjamu atveju nesant neteisėtų pareigūnų veiksmų nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo atlyginti 31 497,29 Eur žalą.

Atsiliepimas

21. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantei ikiteisminio tyrimo medžiaga yra žinoma. Nors apeliantė ir nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, tačiau, kaip matyti iš 2018-07-30 Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento nutarimo nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį, tik išanalizavus gautus atsakymus į teisinės pagalbos prašymus buvo gauti svarbūs ikiteisminiam tyrimui duomenys, susiję su užsienyje registruotų bendrovių piniginiais pervedimais, atsiskaitymais, įrangos pateikimu ir pan. Užsienio valstybių teisėsaugos institucijų atsakymų į teisinės pagalbos prašymus operatyvumas nepriklauso nuo Lietuvos teisėsaugos institucijų darbo. Apeliantė viso ikiteisminio tyrimo metu nuolat teikė prašymus grąžinti pinigines lėšas, nuolat skundė prokuroro nutarimus, patyrė dideles išlaidas, tačiau lėšos buvo grąžintos tik priėmus nutarimą. Iš to matyti, kad apeliantė, skųsdama prokuroro nutarimus, pati vilkino bylos tyrimą. Nes kiekvienu atveju, nagrinėjant skundą, teisėjui pareikalavus, ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduodama teismui skundo pagrįstumo patvirtinimui. Iš pateiktų teismo nutarčių matyti, kad apeliantės skundai nebuvo tenkinti. Apeliantė neturtinės žalos kilimą grindžia tik lakoniškais, abstraktaus pobūdžio teiginiais, kas nelaikytina tinkamais ir pakankamais įrodymais žalai priteisti. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantės teisės piniginėms lėšoms buvo suvaržytos laikantis visų baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems atitinkamų laikinų apsaugos priemonių taikymo pagrindams, be to, laikinos apsaugos priemonės parinktos teisingai ir pagrįstai. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pažeminimą ir pablogėjusią reputaciją jiems sukėlė būtent ikiteisminis tyrimas ir laikino nuosavybės teisės apribojimo piniginėms lėšoms taikymas. Tarnybos manymu, būtent apeliantė, neatsakingai bei chaotiškai tvarkydamasi su pinigais, laikydami pinigus UAB „Technoparkas“ patalpose, iš esmės pati pablogino savo bei savo šeimų turtinę padėtį, kol buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kadangi apeliantė nepateikė įrodymų apie visas tris būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso srityje, rūšies sąlygas (pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius)), žalos atlyginimas negalimas, nes tam nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

22. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Neteisėtos prevencijos ir tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje 2013-05-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-11005-13 dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalies požymius. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas dėl to, kad 2008-2011 m. laikotarpiu 25 Lietuvos miškų urėdijos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraiškas paramai gauti. Pagal projektus kiekvienoje urėdijoje buvo numatyta įdiegti antžeminės automatinės miško gaisrų aptikimo sistemas. Agentūra įsipareigojo projektų vykdytojams išmokėti 28 518 590,00 LT paramos lėšų. Pirkimų konkursą laimėjo UAB „Telekonta“. Viešųjų pirkimų tarnyba atliko Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos ir UAB „Telekonta“ preliminarios sutarties ir jos pagrindu su kiekviena miškų urėdija atskirai sudarytų sutarčių vertinimą bei 2013-04-24 pateikė išvadą. VPT paminėtame rašte nurodė, kad sutartis ir jos pagrindu su kiekviena miškų urėdija atskirai sudarytos sutartys įvykdytos pakeitus sutarties sąlygas, nepasiekus viešojo pirkimo tikslo, t. y. perkančioji organizacija neįsigijo reikalingų prekių ir paslaugų, racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Siekiant patikrinti VPT rašte nurodytą informaciją bei nustatyti, ar pirkimo metu įsigyta sistemos įranga atitinka konkurso reikalavimus ir jai įsigyti lėšos nebuvo pasisavintos, ar kitaip iššvaistytos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. 2013-10-22 kratos metu UAB „Technoparkas“ administracinėse patalpose seife buvo rasta grynųjų pinigų: 286 740,00 LT; 129 845,00 EUR ir 25 611,00 JAV dolerių, kurie pagal pateiktus duomenis nebuvo apskaityti UAB „Technoparkas“ buhalterinėje apskaitoje ir galimai gauti iš nusikalstamų veikų, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 189¹ straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Taip pat atlikus 2013-10-22 kratos metu UAB „Technoparkas“ administracinėse patalpose paimtų UAB „Technoparkas“ steigimo dokumentų, buhalterinės apskaitos dokumentų analizę, nustatyta, kad su UAB „Technoparkas“ susiję asmenys, galimai žinodami, kad UAB „Telekonta“, laimėjusi konkursą, kaip rangovas pagal 2010-03-09 sutartį su Generaline miškų urėdija dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ įgyvendinamame projekte „Antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos įrengimas“ ir pati tiesiogiai vykdo derybas su įrangos tiekėju Vokietijos bendrove IQ Wireless GmbH, galimai turėdami tikslą panaudoti UAB „Technoparkas“ nusikalstamai veikai nuslėpti, 2010-03-10 už 5 000,00 LT įsigijo 100 proc. UAB „Technoparkas“ akcijų ir nuo 2010-03-15 iki 2013-08-03 vadovavo minėtai įmonei, kurios vardu galimai gamino netikrus dokumentus, juos panaudojo UAB „Telekonta“ buhalterinėje apskaitoje, siekiant nuslėpti tikrąją projektui įsigyjamos įrangos kainą, dirbtinai padidinant projekto sąnaudas ir apgaule užvaldant Europos Sąjungos paramos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį.

24. Įvertinus tiriamų nusikalstamų veikų pobūdį ir tai, kad tiriamomis nusikalstamomis veikomis galėjo būti padaryta didelė žala valstybei bei Europos Sąjungai neteisėtai gaunant ir panaudojant Europos Sąjungos paramą aukščiau nurodytam projektui vykdyti, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro 2013-10-25 nutarimu (toliau – ir Nutarimas 1) apribota UAB „Technoparkas“ nuosavybės teisė į pinigus: 286 740,00 LT; 25 611,00 JAV dolerių ir 129 845,00 Eur, paimtų 2013-10-22 atliekant kratą UAB „Technoparkas“ administracinėse patalpose. Ikiteisminio tyrimo metu vieno iš įtariamųjų A. P. darbo vietoje UAB „Technoparkas“ patalpose buvo atlikta krata, kurios metu, be kitų daiktų, buvo rasta ir išimta 13 040,00 Eur grynųjų pinigų. Prokuroras 2015-02-06 nutarimu laikinai apribojo juridinio asmens UAB „Technoparkas“ nuosavybės teises į grynuosius pinigus: 13 040,00 Eur, paimtus ikiteisminiame tyrime šios bendrovės patalpose. Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamentas 2018-07-30 nutarimu ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-1105-13 įtariamojo UAB „Technoparkas“ atžvilgiu nutraukė, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje padarymo. Šiuo nutarimu taip pat panaikintas 2013-10-25 prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas: 286 740,00 LT; 25 611,00 JAV dolerių ir 129 845,00 Eur, rastų ir paimtų 2013-10-22 UAB „Technoparkas“ administracinėse patalpose. Nutarimu Nr. 3 taip pat panaikintas 2015-02-06 prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas 13 040,00 Eur, paimtas kratos metu ir nuspręsta grąžinti juos UAB „Technoparkas“.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Remiantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, reglamentuojama CK 6.272 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje išvardyti konkretūs ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjo ar teismo veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais, būtent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas. Pagal šią teisės normą valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žala padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmų, kyla be kaltės. Tam, kad būtų pagrindas taikyti valstybei civilinę atsakomybę už teisėsaugos institucijų, teismo veiksmais padarytą žalą, turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: pareigūnų, teismo neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala, neteisėtus veiksmus ir žalą siejantis priežastinis ryšys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą). Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. Lietuvos valstybė, bylos 3K-3-2/2012).

26. Viena iš būtinų sąlygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai (ar neveikimas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, šių veiksmų teisėtumą teismas turi įvertinti kiekvienu atveju individualias bylos aplinkybes kompleksiškai vertindamas pagal aktualius baudžiamuosius (ar administracinių teisės pažeidimų) ir civilinės teisės įstatymus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

27. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos priimtu sprendimu, prašo jį panaikinti ir ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, skundžiamu sprendimu akivaizdžiai pažeistas rungimosi principas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą (nuostolius) ir kaltę. Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju ieškovė kreipdamasi į teismą su reikalavimu priteisti patirtą žalą iš atsakovės privalo įrodyti savo ieškinio reikalavimus ir privalomas civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliantė nurodo, kad skundžiamas sprendimas grįstas ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri nebuvo prijungta, toks skundžiamas sprendimas yra neteisėtas iš esmės ir turi būti panaikintas. Ieškovė, teikdama ieškinį ir įrodinėdama jo pagrįstumą turi į bylą teikti jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, turi teisę prašyti prijungti ikiteisminio tyrimo medžiagą prie bylos. Šiuo atveju ieškovė galėjo pasinaudoti visomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau ji tokio prašymo nereiškė, priešingai – ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungimui prie bylos prieštaravo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo bylą remdamasis byloje pateiktais įrodymais ir iš jų darė išvadą, jog ieškovė neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų, todėl pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

28. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo, ar baudžiamojo poveikio priemonės šiai sumai buvo taikytos pagrįstai ir ar buvo taikytos pagrįstą laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai išanalizavo tiek baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pagrįstumą, tiek ir laikotarpį, kai šios priemonės buvo taikomos. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo siunčiami įvairūs teisinės pagalbos prašymai į užsienio valstybes (Kipras, Vokietina, Jungtinė Karalystė, Latvija ir pan.), byla buvo didelės apimties (ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro 101 tomas), įtarimai buvo pareikšti ne tik ieškovei, bet ir kitiems fiziniams asmenims, gavus iš užsienio valstybių atsakymus dėl teisinės pagalbos prašymų buvo reikalinga dokumentus versti į lietuvių kalbą – visos šios aplinkybės lėmė ilgai trukusį ikiteisminį tyrimą. Apeliantė nurodo, jog skundžiamu sprendimu teismas nenagrinėjo ieškovės reikalavimo dėl 2 334,56 Eur palūkanų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, kas daro pagrindą netenkinti ieškinio reikalavimų, todėl pareigos atskirai pasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų neturėjo.

29. Apeliantė apeliaciniame skunde įvardija daugybę aplinkybių, kurių, jos teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino arba vertino netinkamai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, kokie veiksmai buvo atlikti ikiteisminiame tyrime dėl piniginių lėšų kilmės, kodėl apribojimai taikyti tokį ilgą laiką, nevertino to, kad ikiteisminis tyrimas buvo akivaizdžiai vilkinamas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ir susijusiais ieškovės argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės patirtą žalą, teismo nebuvo įvertinti. Atmetami apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino konkrečių, apeliantės apeliaciniame skunde nurodomų, aplinkybių, kadangi teismas, vertindamas įrodymų visetą, nebūtinai turi pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo atskirai. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad būtų nustatyti kokie nors ieškovės atžvilgiu įvykdyti neteisėti teisėsaugos pareigūnų veiksmai. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą šioje byloje konstatuoti, kad tokie veiksmai buvo atlikti. Apeliantei neįrodžius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis), civilinės atsakomybės valstybei taikymas pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį negalimas, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako, konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai ieškovės ieškinį atmetė.

30. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovės UAB „Technoparkas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Visvaldas KazakiūnasDainius RinkevičiusAlma Urbanavičienė